- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-01
- Bylos Nr.
- A-1831-629/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01822-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas), 1 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. ir nuo 2018 m. birželio 28 d. iki 2018 m. liepos 2 d. buvo laikomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Alytaus AVPK) areštinėje. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra neįgalus, neturi (duomenys neskelbtini), kameros įrengtos antrame aukšte, o pasivaikščiojimo kiemeliai – ketvirtame aukšte, pareiškėjui tekdavo lipti laiptais, o tai lėmė (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini), ir žaizdos atsiradimą. Pareiškėjas teigė, jog einant pasivaikščioti ar į rūsyje esantį dušą, teko kęsti nepakeliamus skausmus, Alytaus AVPK areštinėje atsiradusios (duomenys neskelbtini) negyja iki šiol. Pareiškėjas nurodė, jog buvo laikomas kamerose, kuriose įrengti tupiami sanitariniai įrenginiai, bet ne klozetai, nebuvo jokių atramų ir rankenų, kad savarankiškai galėtų atlikti gamtinius reikalus. Norint pasinaudoti tualetu tekdavo prašyti kitų kartu gyvenusių asmenų pagalbos. Tai kėlė ne tik nepatogumus, tačiau ir didelį diskomfortą, gėdą. Praustuvai buvo įrengti taip, jog nebuvo įmanoma pareiškėjui prie jų prieiti. Su invalido vežimėliu nebuvo įmanoma pasiekti praustuvo, kadangi sanitariniame mazge įrengtos pakopos. Dušo patalpos nepritaikytos negalią turinčiam asmeniui, nebuvo net pastatomos kėdės ar suoliuko, kad būtų galima nusiprausti, nebuvo atramų, rankenos. Pareiškėjas teigė, jog prarado teisę į privatumą, negalėdamas savarankiškai atlikti tam tikrų veiksmų. Sanitariniame mazge nebuvo atskiros ventiliacijos, todėl sklido nemalonus kvapas. Sanitarinis mazgas buvo netinkamai atskirtas nuo gyvenamosios kameros, paliekant tarpą tarp lubų. Tualete nebuvo veidrodžio, lentynėlės. Taip pat nebuvo užtikrinta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma. Alytaus AVPK areštinės kamerose buvo netinkamas apšvietimas, santykinė oro drėgmė, temperatūra, buvo pelėsis. Kamerose nebuvo įrengti aliarminiai mygtukai.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.
4. Atsakovo atstovas pateikė duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas plotą ir nurodė, kad minimalaus gyvenamojo ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, laikomam policijos areštinėje, reikalavimo pareiškėjo atžvilgiu visais laikotarpiais buvo laikomasi. Alytaus AVPK nurodė, kad pareiškėjas dėl neįgalumo ir dėl to kilusių ar galėjusių kilti judėjimo nepatogumų ar sveikatos būklės pablogėjimų, netinkamo pareigūnų elgesio jo atžvilgiu, nesuteiktos ar netinkamai suteiktos medicinos pagalbos ir panašių aplinkybių su jokiais skundais į Alytaus AVPK administraciją ar kitas įstaigas ir institucijas nesikreipė, naudojosi ramentais, todėl galėjo judėti ir judėdavo savarankiškai be kitų asmenų pagalbos. Alytaus AVPK teigė, kad pareiškėjas teise eiti į pasivaikščiojimų kiemelius naudojosi savo nuožiūra, atsisakė eiti į pasivaikščiojimą tik keliais atvejais, jam buvo teikiama neatidėliotina ir būtina medicininė pagalba (duomenys neskelbtini), atsiradusi prieš pristatant į Alytaus AVPK areštinę, ant jos uždedamas tvarstis, duodama vaistų nuo skausmo), nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų buvęs traktuojamas kitaip nei kiti Alytaus AVPK areštinėje laikomi sulaikyti asmenys, kad būtų buvę sąmoningai siekiama pažeisti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis dėl jo turimo neįgalumo. Atsakovo atstovas nurodė, kad teisės aktai jokių specialių atramų sanitariniuose mazguose ir kitose patalpose nenumato, tačiau Alytaus AVPK areštinės dušinėse yra įrengtos atramos, galimybę judėti tarp aukštų palengvina laiptinėse įrengti turėklai, o įėjimas į sanitarinius mazgus ir priėjimas prie juose esančių praustuvų nėra ribojamas jokiais slenksčiais.
5. Atsakovo atstovas nurodė, kad teisės aktai nenumato, jog areštinėje laikomiems asmenims turėtų būti sudarytos galimybės ir suteiktos priemonės kamerose praustis patiems, skalbtis ir džiovintis rūbus. Nuo 2016 m. lapkričio 30 d. sanitariniai mazgai Alytaus AVPK areštinės kamerose visiškai atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto, kameros yra vėdinamos ne tik per langus, bet jose įrengtos ir paduodamosios ventiliacijos, o virš sanitarinio mazgo įrengtos ištraukiamosios ventiliacijos. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Alytaus AVPK areštinėje yra užtikrinamas tinkamas kamerų natūralus (skaidraus stiklo langai) bei dirbtinis (liuminescencinis) apšvietimas, visos kameros yra valomos ir dezinfekuojamos, valymo inventorius suženklintas, nešvarūs skalbiniai yra skalbiami bei dezinfekuojami, nebuvo konstatuotas pelėsio ir grybelio buvimas kamerose ar nustatytos palankios sąlygos jam atsirasti ir plisti. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nereiškė jokių nusiskundimų dėl laikymo sąlygų (drėgmės, oro judėjimo, temperatūros ir kitų sąlygų) ar netinkamo pareigūnų elgesio, todėl dėl šių aplinkybių, buvusių būtent pareiškėjo buvimo policijos areštinėje metu, nebuvo atlikti jokie patikrinimai.
II.
6. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjo V. D. skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.
7. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, t. y. gyvenamųjų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. balandžio 9 d. ir nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. birželio 28 d. plotą ir juose kartu buvusių asmenų skaičių, konstatavo, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių, 58 punktas, kuris nustato, jog policijos areštinės kameroje vienam areštantui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas), buvo pažeistas 4 paras. Teismas pažymėjo, kad trūkstant teisės aktuose nustatytos ploto normos, kamerose esančių baldų ir inventorius užimamas plotas dar labiau apribojo pareiškėjo judėjimo kamerose galimybes.
8. Teismas vertino pareiškėjo argumentus dėl Alytaus AVPK areštinės netinkamo apšvietimo, santykinės oro drėgmės, temperatūros, joje esančio pelėsio bei neįrengtų aliarminių mygtukų. Teismas nustatė, kad Alytaus AVPK areštinės gyvenamųjų patalpų vėdinimas užtikrinamas per langus bei paduodamąsias ventiliacijas, todėl atsakovo atstovas dėl patalpų vėdinimo ir drėgmės teisės aktų normų nepažeidė. Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui jokių konkrečių duomenų apie pareiškėjo kalinimo metu buvusio gyvenamųjų patalpų apšvietimo atitiktį galiojančių higienos normų reikalavimams, apie iškvietimo sistemos įrengimą ir jos veikimą, šių pažeidimų atžvilgiu nusprendė, jog gali būti konstatuojami atsakovo atstovo neteisėti veiksmai.
9. Teismas analizavo teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, keliamus sanitarinio mazgo įrengimui ir darė išvadą, kad sanitariniai mazgai Alytaus AVPK areštinėje įrengti tinkamai. Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas nenurodė, kaip įrengtas sanitarinis mazgas, nepateikė duomenų, jog duše yra kėdė ar suolas. Teismas nustatė, kad 8 kameros tualetas pritaikytas neįgaliesiems, prie sienos sumontuotas porankis, tačiau duomenų apie pritaikytus kitose kamerose sanitarinius mazgus neįgaliesiems į bylą nepateikta. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra reikalavimo dušo ir tualeto patalpose įrengti turėklus (atramas, ranktūrius), tačiau atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas neįgalus, judėjo ramentų ir vežimėlio pagalba, nusprendė, kad toks sanitarinių mazgų ir dušo patalpų įrengimas neužtikrino jo teisės į aplinkos prieinamumą. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas negalėjo savarankiškai, tinkamai ir oriai pasirūpinti asmens higiena ir taip buvo žeminamas jo orumas, pripažino, jog pareiškėjui eiti pasivaikščioti ir į dušą buvo sudėtinga, be to, įrengtos pakopos sanitariniame mazge trukdė pareiškėjui prieiti prie praustuvo.
10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas Alytaus AVPK areštinės 8 kameroje (4 paras) neužtikrinant vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto bei ginčo laikotarpiu (9 paras) neužtikrinant jam teisės į aplinkos prieinamumą naudojantis sanitariniu mazgu, dušu, einat pasivaikščioti ar į dušą.
11. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, jog (duomenys neskelbtini) susižalojo Alytaus AVPK areštinėje, o spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydžio darė išvadą, kad pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo prašoma suma, todėl priteisė pareiškėjui iš atsakovo 150 Eur, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
III.
12. Pareiškėjas V. D. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
13. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tualetuose buvo įrengti tupiami unitazai. Pareiškėjas pabrėžia, jog su policijos areštinėse laikomais asmenimis turi būti elgiamasi taip, kad būtų užtikrinama jų sveikata ir savigarba. Pareiškėjas akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nesėdimo tualeto įrengimas (buvimas) areštinėje neatitinka teisės aktų reikalavimų ir pažeidžia kalinamo asmens teises. Pareiškėjas pakartoja savo skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus dėl jo privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu ir akcentuoja, jog nors sanitarinis mazgas ir buvo atskirtas nuo likusio kameros ploto, bet pareiškėjas be kartu kalinčių asmenų pagalbos negalėjo pasinaudoti tualetu, o teismas šią aplinkybę įvertino nepakankamai.
14. Pareiškėjas nurodo, kad aktualus yra ir Seimo kontrolieriaus tyrimas pagal pareiškėjo skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, nes jame nurodoma, kad asmenys, turintys akivaizdžią judėjimo negalią turi būti apgyvendinti jiems pritaikytose kamerose arba kamerose, esančiose pirmame aukšte, taip pat jiems turi būti užtikrinama teisė į pasivaikščiojimą. Pareiškėjas nurodo, kad jis yra neįgalus ir 25 proc. darbingumą turintis asmuo, o Alytaus AVPK areštinėje buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
15. Pareiškėjas akcentuoja, kad prie apeliacinio skundo pridėtuose Alytaus AVPK areštinės dokumentuose nurodoma, kad jam buvo (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas pabrėžia, kad teismui skunde nurodė, kad kalint Alytaus AVPK areštinėje, 2018 m. balandžio 6 d. pareiškėjas griuvo ir susižalojo (duomenys neskelbtini).
16. Pareiškėjas pabrėžia, kad Alytaus AVPK areštinės pareigūnai pažeidė pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, nes priimdami pareiškėją kalinimui ir neturėdami galimybių suteikti jam dėl negalios ir sveikatos būklės tinkamų sąlygų, sąmoningai pasmerkė pareiškėją kankinimuisi. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas skundžiamame sprendime rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, jog netinkamos kalinimo sąlygos gali lemti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą, tačiau į tai neatsižvelgė spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nustatant pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas pažymi, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų yra sumenkusi jo reputacija, sumažėjusios bendravimo galimybės. Pareiškėjas įsitikinęs, kad jis pagal savo galimybes pateikė teismui visas reikšmingas aplinkybes tam, jog būtų tinkamai įvertintas jam padarytos neturtinės žalos dydis.
Atsiliepimas
17. Atsakovo atstovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
18. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismo reikalavimu į bylą pateikė visus turėtus objektyvius duomenis apie pareiškėjo laikymą Alytaus AVPK areštinėje, kurie patvirtina, kad Alytaus AVPK buvo tinkamai laikytasi bendrųjų higienos normų bei su jomis susijusių teisės aktų reikalavimų ir jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad teismas atsižvelgė į pareiškėjo neįgalumą ir nustatė, kad visu jo buvimo laikotarpiu nebuvo užtikrintas tinkamas aplinkos prieinamumas naudojantis sanitariniu mazgu, dušu bei einant pasivaikščioti. Atsakovo atstovas vertina, kad skundžiamu teismo sprendimu priteistas 150 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui už Alytaus AVPK areštinėje patirtus fizinius nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus.
Šalies argumentai
19. Pareiškėjas papildomai pateiktame paaiškinime pakartoja apeliacinio skundo argumentus akcentuodamas, kad neįgaliesiems turi būti sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, o atsakovas neįrodė, jog nebuvo pažeisti higienos normos reikalavimai dėl tinkamo apšvietimo, vėdinimo. Pareiškėjas pabrėžia, kad žmogui su negalia tupiamas unitazas nėra tinkamas, o dėl prieštaringų argumentų, susijusių su susižalojimu Alytaus AVPK areštinėje, nurodo, jog šiuo atveju taikytinas negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas V. D. kildina iš neteisėtų Alytaus AVPK veiksmų, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. balandžio 9 d. ir nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. birželio 28 d., neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies nustatęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas Alytaus AVPK areštinės 8 kameroje (4 paras) neužtikrinant vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto bei ginčo laikotarpiais (9 paras) neužtikrinant jam teisės į aplinkos prieinamumą naudojantis sanitariniu mazgu, dušu, einat pasivaikščioti. Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui 150 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą neteisingai nustatęs ir įvertinęs faktines bylos aplinkybes, susijusias su sanitarinio mazgo įrengimu, pareiškėjo privatumo naudojantis juo užtikrinimu, pareiškėjo susižalojimu Alytaus AVPK areštinėje buvimo metu, o spręsdamas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio priteisimo, neatsižvelgė į visas reikšmingas nagrinėjamos bylos aplinkybes.
23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
24. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Alytaus AVPK sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardintus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, jog jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismas, vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu ABTĮ 56 straipsnyje, įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d., 56 str. 4 d.), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Būtent teismui yra suteikiami įgaliojimai įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja, tik papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus, atsakydama į esminius apeliacinio skundo motyvus.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir, ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).
26. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl kamerose, kuriose jis buvo laikomas, įrengtų tupiamų unitazų, pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-245, 9.1 punkte nustatyta, kad areštinės kameroje turi būti sanitarinis mazgas, kuriame turi būti klozetas (gali būti ir tupiamas), praustuvė, areštinės kameroje taip pat turi būti lentyna bei veidrodis. Pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017; 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017; 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016 ir kt.).
27. Byloje nėra duomenų apie tai, koks sanitariniame mazge yra įrengtas unitazas. Pareiškėjas, išsakydamas pretenzijas dėl tupiamo unitazo, akcentavo, kad yra neįgalus ir be kitų kartu kalėjusių asmenų pagalbos sanitariniu mazgu pasinaudoti negalėjo, o tokiu būdu buvo pažeidžiamas ir jo privatumas. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodomų aplinkybių, konstatuoja, kad atsakovas neveikė taip, kaip nustato teisės aktai ir pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o pareiškėjas dėl to patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų. Šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti Alytaus AVPK veiksmai, žala, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).
28. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).
29. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).
30. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013).
31. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t.
32. Remiantis EŽTT praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje T. ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 172 p.). Pažymėtina, kad pareiškėjas Alytaus AVPK areštinėje neužtikrinant jam teisės pasinaudoti sėdimu tualetu buvo laikomas neilgai, iš viso 9 dienas, byloje yra duomenų, jog jis jokių prašymų, skundų ar pageidavimų, susijusių su turimu neįgalumu, neteikė, nė karto neužsiminė, kad dėl savo neįgalumo patiria ar galėtų patirti didelių nepatogumų ar kančių naudodamasis unitazu, švarindamasis duše ar judėdamas areštinėje (b. l. 40). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjas nepatyrė tokių kančių ir sunkumų, kurie viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, todėl pirmosios instancijos teismo priteista 150 Eur suma šiuo konkrečiu atveju laikytina pagal faktines bylos aplinkybes teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkančiu piniginiu atlygiu pareiškėjui už patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjo prašomos sumos (1 400 Eur) priteisimas pagal šios individualios bylos aplinkybes būtų aiškiai neproporcinga, neatitinkanti pažeidimo masto ir intensyvumo, teisingumo ir protingumo kriterijų kompensacija.
33. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.