- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-25
- Bylos Nr.
- 2A-131-450/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-19112-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- M. Š.
- Ieškovas
- A. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zitos Smirnovienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui M. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas nurodė, kad 2008-05-07 atsakovas išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 0507/2008, pagal kurį besąlygiškai įsipareigojo 2008-07-07 grąžinti ieškovui 8000 Lt. Prašė priteisti iš atsakovo 8000 Lt skolos, 1289,47 Lt palūkanų nuo 2008-07-08 iki 2011-10-04, 5 % dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 140 Lt žyminio mokesčio ir 600 Lt už advokato pagalbą.
2011 m. gruodžio 19 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas. 2012 m. vasario 20 d. teisme gauti atsakovo prieštaravimai. Atsakovas nurodė, jog su ieškiniu sutinkantis iš dalies, prašė preliminarų sprendimą panaikinti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2012-04-19 Galutiniu sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas. Priteista iš atsakovo M. Š. 1400 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. S. ir 11,58 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad atsakovas 2008-05-07 pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 0507/2008, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo 2008-07-07 sumokėti ieškovui 8000 Lt. Vekselio atsiradimo pagrindas yra vekselio išrašymas – vienašalis sandoris. Išrašydamas vekselį, jo davėjas sukuria atitinkamas teises ir pareigas sau ir kitiems asmenims, t. y. vekselio gavėjui. Atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 8000 Lt iki 2008-07-07, tačiau laiku neįvykdė savo prievolės. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 str. nustatyta, kad vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka, notarui padarius vykdomąjį įrašą neprotestuotinuose vekseliuose. Tačiau šio įstatymo 55 str. 1 d. nustatyta, kad vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti vekselį, mokėtiną jį pateikus arba per tam tikrą laiką po pateikimo. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad vekselio turėtojui praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu. Atsižvelgiant į šalių pateiktus įrodymus, procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Atsakovas pripažino skolą ieškovui pagal 2008-05-07 paprastąjį neprotestuotiną vekselį, nurodė, jog dalį skolos – 5000 Lt yra sumokėjęs. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodo, jog ieškovas realiai jam neskolinęs pinigų, o vekselis ieškovui buvo reikalingas kaip garantas, kurį jis galėtų pateikti savo „kompanionams“. Atsakovas nurodė, kad jį su ieškovu siejo butų pardavimai. Baigiamųjų kalbų metu atsakovas pripažino, kad yra skolingas ieškovui 3000 Lt. Teismas konstatavo, kad atsakovo parodymai yra nenuoseklūs, sunkiai suprantami. Pripažino, kad tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, taigi pagal CK 6.870 str. 1 d. atsakovas turėjo pareigą grąžinti ieškovui vekselyje nurodytą sumą.
Atsiliepimas
Atsakovo pateiktame jo sąskaitos, esančios AB SEB banke, išraše, atsakovo pažymėtose vietose, nurodyta, kad 2008-06-27 bankomate, esančiame Kalvarijų g. 296, Vilniuje atsakovas išgrynino 1000 Lt, 2008-07-01 bankomate, esančiame Konstitucijos prospekte, Vilniuje atsakovas išgrynino 2000 Lt ir 1500 Lt, 2008-07-18 bankomate, esančiame Kalvarijų g. 296, Vilniuje atsakovas išgrynino 200 Lt ir 300 Lt. Taigi atsakovas 2008-06-27 išsigrynino 1000 Lt, 2008-07-01 – 3500 Lt ir 2008-07-18 – 500 Lt, iš viso 5000 Lt. Ši suma atitinka atsakovo nurodytą grąžintos skolos dalį, tačiau pateiktas sąskaitos išrašas nėra pakankamas įrodymas, jog tokia pinigų suma faktiškai buvo perduota ieškovui, todėl teismas sprendė, kad 8000 Lt priteistini ieškovui iš atsakovo. CK 6.210 str. 2 dalis pagrindu priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo prievolės sumos ir 1289,47 Lt palūkanų, paskaičiuotų nuo 2008-07-08 iki 2011-10-04.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. Š. nurodė, kad pirmos instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir šališkas. Pirmosios instancijos teismas grindžia sprendimą vien tik „nuosekliais ieškovo paaiškinimais teismo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu“, nors pats ieškovas teismo posėdyje nedalyvavo, jokių paaiškinimų nedavė. Ieškovą teisme atstovavo advokatas, kuris gali duoti paaiškinimus apie bylos aplinkybes tik toje apimtyje, kokioje jam pasakė ieškovas. Atsakovas pateikė išrašus iš banko sąskaitos, iš kurių matosi, kad dar nesuėjus vekselyje nurodytam terminui, atidavė ieškovui didžiąją dalį skolos - iki 2008 m. liepos 1 d. iš savo sąskaitos bankomate, buvusiame šalia tuo metu buvusios ieškovo darbo vietos nuėmė 4500 Lt, o 2008 m. liepos 18 d. dar 500 Lt. Šiai dienai yra skolingas ieškovui tik 3000 Lt.
Ieškovas, reikalaudamas priteisti visą vekselyje nurodytą sumą, teismui nepateikė nei vieno įrodymo, remiantis kuriuo galima būtų padaryti išvadą, jog atsakovas jam negrąžino dalies skolos. Pirmos instancijos teismas teikia nepagrįstą pirmenybę ieškovo atstovo paaiškinimams, kurie turėtų būti vertinami kritiškai, nes advokatas gali ir nežinoti visų bylos aplinkybių bei sprendime komentuoja abiejų šalių pripažintas aplinkybes apie tai, kad atsakovą su ieškovu sieja paskolos teisiniai santykiai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinėje byloje nėra reikalaujama absoliutaus faktų įrodymo. Šiuo atveju ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris nors ir netiesiogiai, bet patvirtintų jo poziciją, kad atsakovas negrąžino jam skolos. Aplinkybę, kad dalis skolos grąžinta patvirtina tai, kad per visą šį laikotarpį (iki kreipimosi į teismą) ieškovas nei karto nereikalavo grąžinti jam visą skolą, nesikreipė dėl skolos grąžinimo raštu, suėjus vekselyje nurodytam terminui, nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Pirmos instancijos teismo sprendimas iš dalies panaikintinas, o byloje priimtinas naujas sprendimas – priteistina iš atsakovo ieškovo naudai 3000 Lt, bei atitinkamai sumažintos priteistos palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas A. S. nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 04 19 galutinis sprendimas, kuriuo buvo paliktas nepakeistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 12 19 preliminarus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismo sprendimas nepagrįstas, tačiau teismo sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu tik tuo atveju, jeigu teismo išvados neatitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas bylai reikšmingas aplinkybes, tuo tarpu bylą nagrinėjęs teismas bylos faktus nustatė ištyręs visus į bylą pateiktus įrodymus, išanalizavęs kiekvieną iš jų, įvertinęs jų įrodomuosius duomenis ir teismo išvados atitinka bylos faktinius duomenis. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmos instancijos teismas grindžia savo sprendimą praktiškai remdamasis vien tik nuosekliais ieškovo paaiškinimais teismo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, tačiau kaip seka iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas padarė išvadą, kad šalis siejo paskoliniai santykiai, remdamasis pateiktais šalių procesiniais dokumentais bei atsakovo paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu. Pats atsakovas pripažino paskolinius santykius. Išvadą, kad paskolos suma nebuvo grąžinta, teismas padarė išanalizavęs ir įvertinęs tiek atsakovo paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, tiek į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, tame tarpe ir atsakovo pateiktą sąskaitos išrašą. Suėjus vekselyje nurodytam terminui ieškovas nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, kadangi atsakovas žadėjo atsiskaityti ir prašė palaukti. Atsakovas, jam tenkančią įrodinėjimo naštą visiškai nepagrįstai bando perkelti ieškovui. Ieškovui teko įrodinėjimo našta dėl paskolos suteikimo fakto, o šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas vekselio originalas, kuris, remiantis LR CK 6.878 str. bei teismų praktika šios kategorijos bylose, laikytinas paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Atsakovo pateiktas jo sąskaitos išrašas patvirtina tik vieną faktą, kad iš jo sąskaitos buvo nuimti gryni pinigai, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad nuėmęs pinigus atsakovas juos ieškovui atidavė. Atsakovo paaiškinimai prieštaringi, nenuoseklūs, todėl teismas pagrįstai jais nesivadovavo, nustatinėdamas bylai reikšmingas aplinkybes. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog 5000 lt sumą nuėmė iš bankomato, esančio Konstitucijos prospekte, kadangi ten buvo ieškovo ofisas ir jam neva buvo patogiau susitikti nurodytoje vietoje ir šią grynųjų pinigų sumą atidavė ieškovui per du kartus, pirmą kartą 4500 lt, antrą kartą 500 lt nuvežė ieškovui į namus, o 3000 lt sumai jis padarė ieškovui paslaugą, tačiau nepriklausomai nuo to 3000 lt skolą atsakovas pripažįsta. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad iki 2008 07 01 d. iš savo sąskaitos bankomate, buvusiame šalia tuo metu buvusios ieškovo vietos atsakovas nuėmė 4500 lt, o 2008 07 18 dar 500 lt ir šiai dienai yra ieškovui skolingas tik 3000 lt, tačiau šias atsakovo nurodytas aplinkybes paneigia tas pats atsakovo nurodytas sąskaitos išrašas iš kurio seka, kad 2008 06 27 bankomate, esančiame Kalvarijų g., o ne Konstitucijos pr. kaip nurodė atsakovas, šis nusiėmė nuo savo sąskaitos 1000 lt ir jeigu vadovautis atsakovo paaiškinimais, gaunasi, kad šiuos pinigus jis vežiojosi iki 2008 07 01, t.y. 5 dienas, o 2008 07 01 per du kartus nusiėmė dar 2000 lt ir 1500 lt jau bankomate Konstitucijos pr., tada visus nuimtus pinigus bendrai 4500 lt sumai atidavė ieškovui prie bankomato Konstitucijos pr., o dar daugiau negu už dviejų savaičių, t.y. 2008 07 18 per du kartus bankomate, esančiame jau Kalvarijų gatvėje, atsakovas nusiėmė 200 lt ir 300 lt bei šią sumą atvežė ieškovui į namus. Tokia atsakovo versija yra tiesiog nelogiška, be to, neaišku kodėl jis negalėjo iš karto, tą pačią dieną nuimti visos 5000 lt sumos ar netgi 8000 lt sumos, nors pinigų jo sąskaitoje buvo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas posėdžio metu nurodė, jog bankomatas neleidžia nuimti daugiau negu 2000 lt, todėl jis nuiminėjo per kelis kartus, tačiau tada neaišku kodėl atsakovas per kelis kartus nuiminėjo 500 lt ir netgi praėjus daugiau negu dviem savaitėms po to, kai teigia ieškovui grąžinęs 4500 lt, kodėl 4500 lt buvo nuimti skirtinguose bankomatuose ir skirtingomis dienomis, nors atiduoti neva tą pačią dieną, visai prie kito bankomato, negu atsakovas nusiėmė pirmą 1000 lt sumą. Atkreipė dėmesį, kad savo prieštaravimuose atsakovas buvo nurodęs, jog dar nesuėjus mokėjimo terminui, t.y. iki 2008 07 07 jis išmokėjo didžiąją dalį skolos, tačiau atsakovo sąskaitos išrašas buvo imamas už laikotarpį nuo 2008 06 01 iki 2008 08 31 ir kaip seka iš pirmo išrašo lapo jį sudaro 6 lapai, nors byloje buvo pateikti tik 3 lapai, todėl neatmeta galimybės, kad tokiu būdu atsakovas tiesiog ieškojo iš jo sąskaitos nuimtos grynųjų pinigų sumos, kuri atitiktų jo nurodytą, neva grąžintą 5000 litų sumą ir suradęs reikiamą sumą, pateikė išrašo dalį. Be to, gan keista, kad teismo posėdžio metu nurodęs, jog už 3000 lt suteikė paslaugų, su šia skolos dalimi atsakovas sutinka. Tokie prieštaringi, nenuoseklūs atsakovo parodymai bei pateiktos sąskaitos išrašas negalėjo būti pripažinti patikimais ir pakankamais įrodymais dėl dalies skolos grąžinimo, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nepripažino atsakovą įrodžius šią aplinkybę. Be to, remiantis LR CPK 177 str. 3 dalimi, bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovas išdavė vekselį, pagal kurį įsipareigojo suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, t.y. paskolos gavimą patvirtina rašytinis įrodymas, todėl savo prievolės įvykdymo patvirtinimui atsakovas taip pat turėjo pateikti rašytinį įrodymą, būtent ieškovo išduotą pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, tačiau tokio pakvitavimo atsakovui neišdavė, nes skolos atsakovas negrąžino.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo apeliacinio skundo ribose.
Iš esmės apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia viena aplinkybe, kad dalį skolos, 5000 Lt jis ieškovui yra sumokėjęs. Nors apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas rėmėsi vien ieškovo paaiškinimais teismo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu atstovavusio ieškovo atstovo advokato paaiškinimais, kurie neva nėra pilni, nes atstovas galimai žino tik tas aplinkybes, kurias jam nurodė atstovaujamasis, tačiau tokiems argumentams pagrįsti jokių konkrečių aplinkybių nenurodė. Kaip matyti iš pirmos instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas faktus nustatė ištyręs visus į bylą pateiktus įrodymus, išanalizavęs kiekvieną iš jų, įvertinęs jų įrodomuosius duomenis ir teismo išvados atitinka bylos faktinius duomenis. Civilinis procesas leidžia šalies atstovui duoti paaiškinimus ir teismas juos gali vertinti. Atsakovas jokių argumentų, jog ieškovas negalėjo paaiškinti kokių nors aplinkybių, nenurodė bei nereiškė prašymo kviesti į teismo posėdį ieškovą, atsakyti į kurį nors atsakovui kylantį klausimą ar teikti paaiškinimus, kurių negalėtų žinoti ieškovą atstovavęs advokatas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą.
Apeliaciniame skunde iš esmės kartojamos tos pačios aplinkybės dėl apelianto nuomone dalies pinigų, 5000 Lt sugrąžinimo, t.y. atsakovas vertina jo pateiktus pirmos instancijos teisme išrašus iš banko sąskaitos apie pinigų nuėmimą. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, toks rašytinis išrodymas, banko sąskaitos išrašas, patvirtina aplinkybę, kad tokia pinigų suma buvo išimta iš atsakovo banko sąskaitos bankomatuose, esančiuose įvairiose Vilniaus miesto vietose, tačiau jokiu būdu nepatvirtina aplinkybės, kad išimti iš sąskaitos pinigai buvo perduoti ieškovui.
Argumentas, kad ieškovas ilgą laiką nesikreipė dėl skolos grąžinimo nei raštu į atsakovą, nei su ieškiniu į teismą, nesikreipė pas notarę dėl vykdomojo įrašo pagal vekselį išdavimo, nepaneigia atsakovo pareigos atsiskaityti pagal vekselį, kurio išdavimo aplinkybes jis pripažįsta, kaip iš esmės pripažįsta ir skolos faktą, teigdamas, kad dalį skolos ieškovui sumokėjo. Ieškovo pasirinktas savo teisių gynimo būdas, nepaneigia atsakovo pareigos grąžinti skolą.
Atsakovas M. Š. nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis skolinio įsipareigojimo dalį padengė, atsiskaitydamas ieškovui nurodyta pinigų suma, ar kitu kokiu tai neįvardintu jo minimu būdu (atlikdamas paslaugą), ir tokiu būdu nuginčytų ieškovo reikalavimą ar jo dalį.
Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog net ir atsakovui grąžinus dalį paskolos pinigais ar padarius paslaugą, būtų galima daryti išvadą, jog atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir apdairus, kadangi nesiėmė priemonių atitinkamų paskolos sumų grąžinimo/perdavimo-priėmimo ieškovui fakto patvirtinimui (nereikalavo iš ieškovo rašytinių patvirtinimų dėl pinigų priėmimo ir pan.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų dėl skolos grąžinimo, tuo tarpu LR CPK 178 str. reikalauja, kad šalis įrodytų tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Atsakovo apeliacinis skundas dėl galutinio teismo sprendimo iš dalies naikinimo, atmestinas.
2012-06-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi apeliantui M. Š. atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Atsakovas ginčijo sprendimą dėl 5000 Lt priteisimo ir atitinkamai palūkanų nuo šios sumos priteisimą, kas sudarytų 486,16 Lt, todėl mokėtinas už apeliacinį skundą žyminis mokestis sudaro 104,58 Lt ir priteistinas iš atsakovo valstybės biudžetui.
Ieškovas A. S. pateikė duomenis, kad jis turėjo 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b. l. 69) ir prašė tokias išlaidas priteisti. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui priteistinos prašomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. Š., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. S., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 600 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo M. Š. 104,58 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui.