- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-27
- Bylos Nr.
- e2A-687-614/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03040-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“
- Atsakovas
- V. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) V. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei V. V. dėl žalos už neteisėtą elektros energijos vartojimą atlyginimo priteisimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – „ESO“) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės V. V. ieškovės naudai 30 168,86 Eur turtinei žalai atlyginti; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 677 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinys grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Ieškovės darbuotojai 2023 m. kovo 15 d. atlikdami elektros apskaitos patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra gyvenamasis namas (toliau – Objektas), priklausantis nuosavybės teise atsakovei, nustatė, kad prieš apskaitos prietaisą rasta slapta paskirstymo spinta su komutaciniais įrenginiais. Įvadinio apskaitos skydo vyryje įrengtas mikroperjungėjas. Didžioji dalis elektros energijos ėmėjų naudoja elektros energiją be apskaitos. Ieškovės darbuotojai 2023 m. kovo 15 d. surašė Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 1700555 (toliau – Aktas). Atsakovė su Akto turiniu buvo supažindinta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (galiojanti redakcija) (toliau – Taisyklės) 119 ir 121 punktais, surašytas Aktas buvo pateiktas svarstyti specialiai ieškovės sudarytai komisijai (toliau – Komisija). Komisija, visapusiškai ir išsamiai įvertinusi Akto surašymo aplinkybes, elektros energijos suvartojimo bei mokėjimo už suvartotą elektros energiją analizę (nustatyta, kad elektros energija naudojama be apskaitos), 2023 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. L-2023-2203 nusprendė, kad Aktas surašytas pagrįstai. Konstatuota, kad savavališkas elektros apskaitos schemos keitimas, vadovaujantis Taisyklių 83 punktu, yra Taisyklių nuostatų pažeidimas, tokiu būdu, vadovaujantis Taisyklių 8 punkto10 pastraipos 3 punktu, elektros energija buvo vartojama neteisėtai. Suvartotos elektros energijos perskaičiavimas atliktas, vadovaujantis Taisyklių 131.13 punktu, už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2023 m. kovo 15 d. – už 3 metus pagal faktinę elektros imtuvų galią taikant buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę (Taisyklių 1 priedas). Komisija, atlikusi patiektos ir suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimą, nustatė, kad be apskaitos sunaudotas 102 967 kWh elektros energijos kiekis ir už jį mokėtina suma sudaro 30 168,86 Eur.
1.2. Ieškovės atstovė teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad ieškovė, įvertinusi atsakovės pateiktus dokumentus ir atlikusi duomenų analizę, pažymi, jog laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki Akto surašymo 2023 m. kovo 15 d. vidutinis elektros energijos vartojimas atsakovei priklausančiame Objekte buvo 185,76 kWh per mėnesį. Po Akto surašymo laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 15 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. suvartojimas išaugo iki 267,82 kWh per mėnesį netgi ir esant vasaros laikotarpiui, o įrengus išmanųjį apskaitos prietaisą SAG1030100301068, kurio deklaruoti nereikia, vartojimas išaugo ženkliai. Pasisakydama į atsakovės nurodymą, jog gyvenamasis namas nuo 2020 m. gruodžio mėnesio buvo šildomas dujomis ir į atsakovės pateiktą dujų suvartojimą laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 4 d. iki 2023 m. balandžio 1 d., ieškovės atstovė teigė, kad pagal atsakovės pateiktus duomenis 2021 metais atsakovė deklaravo dujų suvartojimą 2 157 m³ per metus, kas sudaro vidutiniškai 179,75 m³ per mėnesį, 2022 metais atsakovė deklaravo dujų suvartojimą 1 802 m³ per metus, kas sudaro vidutiniškai per mėnesį 150,17 m³, 2023 metais atsakovė deklaravo dujų suvartojimą 1 854 m³ per metus, kas sudaro vidutiniškai per mėnesį 154,5 m³, 2024 metais per 4 mėnesius, t. y. nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. balandžio 19 d. atsakovė deklaravo dujų suvartojimą 1 253 m³, kas sudaro vidutiniškai per mėnesį 342,35 m³. Todėl apibendrinus elektros energijos vidutinis suvartojimas per mėnesį po Akto surašymo išaugo nuo 185,76 kWh iki 666,89 kWh per mėnesį, t. y. 3,59 karto, o dujų vartojimas išaugo 2,21 karto. Atstovė nurodė, kad atsakovei priklausančiame Objekte visi elektros energijos ėmėjai vartojo neapskaitytą elektrą nuo tada, kai buvo įrengtas mikroperjungėjas skydelio durelėse. Taip pat ieškovės atstovė paaiškino, kad žala skaičiuojama ne pagal gyventojų skaičių, o pagal elektros energijos ėmėjų skaičių. Iš pradžių buvo paskaičiuota žala apie 39 000 Eur, bet atsakovei pateikus skundą, buvo atsižvelgta į atsakovės nurodytas aplinkybes nuo kurio laiko kuris elektros energijos ėmėjas buvo pradėtas naudoti Objekte ir perskaičiavus žalą ji buvo sumažinta iki 30 168,86 Eur, tokiu būdu ne visi įrenginiai buvo vertinami už tris metus, o nuo jų įsigijimo pagal pateiktus dokumentus.
Atsiliepimas
2. Atsakovė V. V. atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, neginčijo neteisėto elektros naudojimo fakto, tačiau nesutiko su žalos paskaičiavimo dydžiu, prašė ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 2 108,99 Eur sumą nuostolių atlyginimui. Nurodo šiuos argumentus:
2.1. Ieškovės atlikti suvartotos elektros energijos perskaičiavimai yra akivaizdžiai netikslūs, neatitinka atsakovės šeimos kaip buitinių vartotojų realaus elektros energijos poreikio, dėl ko perskaičiuota ir reikalaujama sumokėti suma yra akivaizdžiai per didelė, prieštaraujanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Tuo atveju, jei iš atsakovės būtų priteista ieškovės nurodyta 30 168,86 Eur suma, tai sąlygotų ieškovės (tiekėjo) nepagrįstą praturtėjimą atsakovės sąskaita, ieškovei būtų sudaryta pasipelnymo galimybė.
2.2. Teigia, kad atsakovė gyvena 2 aukštų vienbučiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bendro 347,14 m² ploto, kurį sudaro: naudingas plotas – 169,90 m², gyvenamasis plotas – 87,09 m²; pagalbinis naudingasis plotas – 82,81 m²; rūsių (pusrūsių) plotas – 132,81 m²; garažų plotas – 44,43 m². Visų trijų metų laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą, gyvenamajame name gyveno tik du žmonės: atsakovė ir jos sutuoktinis K. V.. Atsakovė teigia, kad už tokią 30 168,86 Eur sumą, kas iš esmės sudaro 838,02 Eur per mėnesį, kurią prašoma priteisti, elektros energijos du asmenys objektyviai išnaudoti negalėjo. Šią aplinkybę patvirtina sąskaitos už elektros energiją, išrašytos laikotarpiu nuo 2023 m. kovo mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn., iš kurių matyti, kad iki 2023 m. rugsėjo mėnesio, kai atsakovė gyvenamajame name gyveno tik su sutuoktiniu, išlaidos elektrai nesiekė daugiau nei 70 Eur per mėnesį, o suvartotų kWh kiekis – 400. Atitinkamai nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio gyvenamajame name apsigyvenus atsakovės sūnui su šeima, išlaidos elektrai nesiekė daugiau nei 180 Eur per mėnesį, o suvartotų kWh kiekis – 850. Atsakovės įsitikinimu, net imant maksimalų vieno mėnesio suvartotos elektros energijos kiekį, užfiksuotą periodu, kai elektros energija gyvenamajame name buvo naudojama teisėtai, dvi šeimos nesunaudojo daugiau nei 850 kWh per mėnesį, kai tuo tarpu pagal ieškovės skaičiavimus, du asmenys neva suvartodavo vidutiniškai 3 034,00 kWh elektros energijos per mėnesį.
2.3. Mano, kad į skaičiavimus buvo įtraukti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų neatitinkantys duomenys: ieškovės atliktuose paskaičiavimuose įtraukti duomenys apie tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2023 m. kovo 15 d. gyvenamojo namo apšvietimui buvo naudojama visa apšvietimo įrenginių galia (1,695 kW), kai tuo tarpu atsakovė su sutuoktiniu aktualiu laikotarpiu faktiškai gyveno tik pirmame namo aukšte ir naudojo ne daugiau pusės visos apšvietimo įrenginių galios; ieškovės atliktuose paskaičiavimuose įtraukti duomenys apie tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2023 m. kovo 15 d. atsakovė naudojosi elektriniu šildytuvu (0,5 kW galios), tačiau iš tikrųjų šis šildytuvas aktualiu laikotarpiu apskritai niekada nebuvo naudojamas. Taip pat atsakovė nesutinka su ieškovės atliktuose paskaičiavimuose įtrauktais duomenimis apie atsakovės naudojimosi trukmę per mėnesį dulkių siurbliu, laidyne, elektriniu virduliu, mikrobangų krosnele, skalbimo mašina, oro kondicionieriumi, kadangi atsakovė dulkių siurbliu, laidyne, mikrobangų krosnele naudojosi ne daugiau 0,5 valandos per savaitę arba ne daugiau nei 2 valandas per mėnesį, o ieškovė skaičiavo už 15 valandų ir 30 valandų (mikrobangų krosnele) per mėnesį, skalbimo mašina – ne daugiau 8 valandas per mėnesį, o ieškovė skaičiavo už 30-31 valandą per mėnesį, elektriniu virduliu – ne daugiau 3 valandas per mėnesį, o ieškovė skaičiavo už 15 valandų per mėnesį, oro kondicionieriumi – ne daugiau nei 5 valandas per mėnesį, o ieškovė skaičiavo, kad atsakovė oro kondicionieriais naudojosi ištisus metus, tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų sezonu.
2.4. Atsakovė nesutinka su ieškovės atliktuose paskaičiavimuose įtrauktais duomenimis apie tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2023 m. kovo 15 d. ji naudojosi dviem televizoriais, dviem elektrinėmis viryklėmis, dviem elektrinėmis orkaitėmis, dviem skalbimo mašinomis, dviem oro kondicionieriais, kadangi faktiškai šiuo laikotarpiu buvo naudojamasi tik vienu iš šių įrenginių, nes antrame gyvenamojo namo aukšte aktualiu laikotarpiu niekas negyveno, todėl ir televizorius, elektrinė viryklė, elektrinė orkaitė, skalbimo mašina, oro kondicionierius, buvę antrame namo aukšte, aktualiu laikotarpiu nebuvo naudojami. Atsakovė nesutinka su ieškovės atliktuose paskaičiavimuose įtrauktais duomenimis apie tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2023 m. kovo 15 d. atsakovė gyvenamąjį namą šildė elektra, kadangi faktiškai gyvenamasis namas nuo 2020 m. gruodžio mėnesio yra šildomas dujomis, o iki 2020 m. gruodžio – malkomis. Atsakovė prašo atsižvelgti į jos nesutikimus ir ieškovės patirtus nuostolius apskaičiuoti pagal atsakovės įprastą sunaudotą energijos kiekį, kai elektros energiją atsakovė vartojo teisėtai. Paskutinius keletą mėnesių, elektros energiją vartojant teisėtai, atsakovė su sutuoktiniu suvartodavo ne daugiau 400 kWh elektros energijos per mėnesį, todėl būtent pagal šį kiekį prašo apskaičiuoti ieškovės patirtus nuostolius. Atlikus skaičiavimus ieškovė realiai patyrė 2 108,99 Eur nuostolių, todėl su šia suma atsakovė sutinka.
3. Liudytojas D. G. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ nuo 2004 m. spalio mėnesio – kontrolės inžinieriaus pareigose. Kolegos iš Šiaulių skyriaus 2023 m. kovo mėnesį tamsiu paros metu darė išvažiuojamąjį patikrinimą, kokios srovės elektros energija teka į objektus. Jiems užfiksavus galimą neteisėtą elektros energijos prisijungimą objekte adresu (duomenys neskelbtini), jis buvo iškviestas šviesiu paros metu patikrinti objektą. Buvo matuojama momentinė galia, užfiksuotas 12 kW vidutinis elektros energijos patekimas į namą. Iš pradžių į gyvenamąjį namą jis negalėjo patekti, nes jo neįsileido, bet vėliau po dviejų valandų grįžo šeimininkė ir jos vyras, buvęs namuose, įsileido. Patikrinimo metu katilinėje stovėjo dujinis katilas, jis buvo išjungtas, tačiau vamzdžiai buvo šilti. Prieangyje, rūsio viduryje, jis rado šildymo elementą, klausė šeimininko, iš kur šis elementas turi šildymą, bet vyriškis nenorėjo aiškinti. Toliau atliekant tikrinimą, jis rado mikroperjungėją, įrengtą durelėse. Tik pasakius, kad kreipsis į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, namo šeimininkas savanoriškai viską paaiškino ir aprodė visą namą. Tuo metu name buvo dar šeimininkė ir jauna moteris. Namo pirmas ir antras aukštai buvo gyvenami, buvo dvi virtuvės, du vonios kambariai, tualetas, bendras koridorius, į namą iš lauko buvo du įėjimai. Namo palėpė nebuvo gyvenama. Jis kartu su K. V. apžiūrėjo pirmą ir antrą namo aukštus, rūsį, suskaičiavo visus veikiančius elektros energijos ėmėjus. Name veikė du šaldytuvai ir šaldikliai, kitų gerai nepamena. Gerai prisimena, kad po namo apžiūros kartu su šeimininku, rašant Aktą nebuvo į jį įtraukiami tie elektros įrenginiai, kurie neveikė ir kurie buvo sandėliuojami.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Kadangi atsakovė pripažįsta ieškinį iš dalies, neginčija civilinės atsakomybės sąlygų, sutinka, kad ieškovė patyrė nuostolius ir kad šie nuostoliai atsirado būtent dėl jos kaltės, teismas sprendė, kad yra pagrindas surašyti sutrumpintus motyvus dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovė pripažįsta. Sprendimą motyvavo šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Atsakovės argumentus, jog ji su sutuoktiniu faktiškai gyveno tik pirmame namo aukšte ir naudojo ne daugiau pusės visos apšvietimo įrenginių galios, kad dalimi įtrauktų į veikiančių elektros energijos imtuvų sąrašą elektros prietaisų, rastų gyvenamajame name patikrinimo metu, atsakovė nesinaudojo, teismas vertino kaip prielaidas, nepatvirtintas jokiais objektyviais įrodymais.
4.2. Teismas pažymėjo, kad atsakovės prieštaravimas dėl ieškovės atliktuose paskaičiavimuose nurodytos elektros prietaisų naudojimo trukmės, o taip pat argumentas, kad du žmonės negalėjo tiek sunaudoti elektros energijos kWh, kiek apskaičiavo ieškovė, yra nepagrįsti, nes suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimas atliktas pagal faktinę elektros imtuvų galią, taikant buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę, nurodytą Taisyklių 1 priede. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse, kurių pažeidimo teismas nenustatė, nėra numatytos žalos už neapskaitinį elektros energijos vartojimą apskaičiavimo tokios tvarkos (pvz. ieškovės patirtus nuostolius apskaičiuoti pagal atsakovės įprastą sunaudotą energijos kiekį, kai elektros energiją atsakovė vartojo teisėtai, arba pagal gyventojų skaičių), kurias prašo taikyti atsakovė, todėl teismas atmetė šiuos atsakovės argumentus.
4.3. Teismas nesutiko su atsakovės prašymu iš reikalaujamos priteisti žalos dydžio atimti atsakovės sunaudotų namo šildymui dujų kiekio konvertavimo į elektros energiją sumą, kurią paskaičiavo Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba 2024 m. rugpjūčio 22 d. atsakovės pateiktame teismui dokumente (DOK-33783), kadangi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nurodė, kad 4 952 m³ gamtinių dujų atitinka 4 952 × 10,5919 = 52 451 kWh, tikslesniam konvertavimui reikalinga informacija apie laikotarpį, kada buvo suvartotos gamtinės dujos. Tarnyba taip pat atkreipė dėmesį, kad neturint tikslių techninių duomenų apie įrenginį, kuris bus naudojamas konvertuoti energiją iš gamtinių dujų į elektros energiją, ir apie šio įrenginio naudingumo koeficientą, neįmanoma pateikti tikslių gamtinių dujų kiekio konvertavimo į elektros energiją skaičiavimų. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie jos naudojamą įrenginį gyvenamojo namo šildymui, šio įrenginio naudingumo koeficientą. Liudytojas D. G. teigė, kad 2023 m. kovo 15 d. patikrinimo metu katilinėje stovėjo dujinis katilas, jis buvo išjungtas. Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto Nr. 1700555 priede „Kliento veikiančių elektros energijos imtuvų sąrašas“ penktu sąrašo numeriu yra nurodytas savadarbis centrinio šildymo įrenginys. Taigi teismas sprendė kad ieškovė įrodė savo reikalavimus visa apimtimi ir ieškinį tenkino visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atsakovė V. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2024 m. lapkričio 25 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-521-329/2024, dalyje dėl 30 168,86 Eur žalos atlyginimo priteisiant iš atsakovės V. V. 2 108,99 Eur žalos atlyginimą. Apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė pareigą išlikti nešališku bei neutraliu, grubiai pažeidė dispozityvumo ir rungimosi principus, kadangi išskirtinai dispozityvaus pobūdžio byloje, savo iniciatyva ieškovės naudai ir interesais rinko įrodymus, kuriais vėliau, kaip pagrindiniais, rėmėsi nustatydamas ieškovei priteistinos žalos dydį. Tuo tarpu atsakovės teismui pateiktuose įrodymuose nustatęs trūkumus, atsakovei net nepasiūlė pateikti papildomų įrodymų, kad teismas galėtų priimti ne formalų, o teisingą teismo sprendimą. Su ieškiniu nebuvo pateikti skaičiavimai kaip tiksliai buvo apskaičiuotas ieškinio motyvuojamojoje dalyje nurodytas suvartotas elektros energijos kiekis – 102 967 kWh bei už šį suvartotą elektros energijos kiekį mokėtina suma – 30 168,86 Eur. Byloje 2024 m. birželio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu, atsakovės atstovas ieškovės atstovei priminė ieškovės įrodinėjimo pareigą, t. y. akcentavo, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų, kaip tiksliai buvo apskaičiuota iš atsakovės prašoma priteisti žala ir suvartotas energijos kiekis. Galutinis teismo sprendimas byloje turėjo būti skelbiamas 2024 m. rugpjūčio 7 d., tačiau teismas priėmė nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą – įpareigojo ieškovę pateikti detalų žalos dydžio perskaičiavimą prašomai priteisti sumai – 30 168,86 Eur. Atsakovė laikosi kategoriškos pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį priimti galutinio sprendimo, neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti procesinį sprendimą atnaujinti bylos nagrinėjimą ir tendencingai ieškovės naudai savo iniciatyva rinkti įrodymus, o privalėjo bylą išspręsti ir žalos dydį nustatyti remiantis šalių iki 2024 m. liepos 18 d. posėdžio pateiktais įrodymais, kuriais jos grindė savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.
5.2. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas neužtikrino, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingi klausimai, kas savo ruožtu lėmė esminį proceso teisė pažeidimą – šalių procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimą. Apskaičiuojant aktualiu laikotarpiu atsakovės neva suvartotą elektros energijos kiekį, privalėjo būti įvertintas ir jos sunaudotas dujų kiekis, tokiu būdu proporcingai mažinant ieškovei priteistinos žalos dydį. Priešingu atveju, susidarys faktinė situacija, kai ieškovei bus priteistas atlyginimas už atsakovės suvartotą elektros energiją šildymui, kurios ji realiai nevartojo, nes šildėsi dujomis, o tai savo ruožtu paneigs civilinės atsakomybės esmę – priteisiamas žalos atlyginimas viršys tikruosius ieškovės nuostolius, todėl ieškovė nepagrįstai praturtės atsakovės sąskaita. Su 2024 m. rugpjūčio 22 d. raštu (DOK-33783) atsakovė pateikė VERT atliktus skaičiavimus, pagal kuriuos, aktualiu laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2023 m. kovo 15 d. (laikotarpiu, už kurį paskaičiuota žala) atsakovės namo ir vandens šildymui suvartotas 4 952 m³ dujų kiekis atitinka 52 451 kWh elektros energijos. Sprendimas atmesti VERT skaičiavimus buvo esminių proceso teisės normų pažeidimų pasekmė, kai pirmosios instancijos teismas tinkamai nekontroliavo įrodinėjimo proceso (matydamas poreikį, nepasiūlė atsakovei pateikti papildomų įrodymų, kai tuo tarpu, nevykdydamas pareigos išlikti nešališku bei neutraliu, įrodymus ieškovės naudai teismas rinko savo iniciatyva), todėl liko tinkamai nepaskirstytos įrodinėjimo pareigos, tinkamai nenustatytas įrodinėjimo dalykas, itin šiurkščiai pažeista pareiga užtikrinti bylos šalių lygiateisiškumą.
5.3. Apskaičiuodama atsakovės aktualiu laikotarpiu neva suvartotos elektros energijos kiekį, ieškovė į skaičiavimus įtraukė duomenis apie tai, kad aktualiu laikotarpiu atsakovė gyvenamąjį namą ir vandenį šildė tik elektra, neva vienu metu naudodama visus įrenginius: tūrinį vandens šildytuvą, elektrinį šildytuvą, savadarbį centrinio šildymo įrenginį, du kondicionierius, šildytuvą, kas sąlygojo, atsakovės vertinimu, akivaizdžiai neadekvatų, neva atsakovės suvartotos elektros energijos kiekį – 102 967 kWh per trejus metus. Atsakovės vertinimu, ieškovės pozicija, kad šildymo sezonu atsakovė namo šildymui naudojo visus šildymo įrenginius vienu metu, kai tuo pačiu name sumontuotas centrinio šildymo įrenginys, stokoja elementarios logikos. Atsakovei pateikus duomenis, kad namo ir vandens šildymui ji naudojo ne tik elektros, bet ir dujų energiją, į tai privalėjo būti atsižvelgta nustatant ieškovei priteistinų nuostolių dydį, kadangi priešingu atveju, atsisakymas į nuostolių apskaičiavimą įtraukti realiai suvartotų dujų kiekį, lems piniginį laimėjimą operatoriaus naudai, vartotojo sąskaita. Atsakovė yra įsitikinusi, kad iš ieškovės apskaičiuoto 102 967 kWh elektros energijos kiekio, turėjo būti atimtas jos suvartotos dujų energijos kiekis išreikštas kilovatvalandėmis (52 451 kWh), t. y. ieškovės apskaičiuotas elektros energijos kiekis turėjo būti sumažintas nuo 102 967 kWh iki 50 516 kWh, o priteistini nuostoliai sumažinti nuo 30 168,86 Eur iki 14 800,96 Eur (50 516 kWh * 0,29299543 Eur). Neįvertinus šiuo atveju teisiškai itin reikšmingos faktinės aplinkybės, jog aktualiu laikotarpiu atsakovė šildėsi ne tik elektros bet ir dujų energija, buvo grubiai pažeistos kasacinio teismo praktikoje suformuotos pareigos, teismui nustatant padarytų nuostolių dydį.
5.4. Atsakovės pateikti VERT skaičiavimai buvo atmesti vieninteliu pagrindu, neva jie nėra pakankamai tikslūs, nes atsakovė „nepateikė jokių duomenų apie jos naudojamą įrenginį gyvenamojo namo šildymui, šio įrenginio naudingumo koeficientą“. Su tokiais skundžiamo sprendimo motyvais atsakovė nesutinka, juolab, kad iš VERT rašto turinio matyti, jog „2024 m. liepos 17 d. advokato padėjėjas E. U. elektroniniu laišku papildomai pateikė 1998 metų gamybos gamtinių dujų katilo nuotraukas“. Jeigu iš byloje pateiktų įrodymų negalima nustatyti tikslaus neteisėtai suvartoto faktinio energijos kiekio, tokiu atveju nustatytinas galimas apytikris tikėtinas elektros energijos kiekis pagal byloje pateiktus įrodymų duomenis, t. y. kokį suvartotą kiekį pagrįsta būtų laikyti neteisėtai suvartotu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-611/2018). Nagrinėjamu atveju, įvertinus VERT skaičiavimus, t. y. jų gavimo būdą (skaičiavimus pateikė nepriklausoma valstybės institucija, reguliuojanti energetikos veiklą bei atliekanti valstybinę energetikos priežiūrą ir kontrolę), labiau tikėtina, kad atsakovės aktualiu laikotarpiu suvartotos dujų energijos kiekis išreikštas kilovatvalandėmis (52 451 kWh) yra teisingas, todėl, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, VERT skaičiavimai turėjo būti vertinami kaip patikimi, sudarantys pagrindą atitinkamai sumažinti ieškovės apskaičiuotų nuostolių dydį.
5.5. Nagrinėjamu atveju už 36 mėnesių laikotarpį prašoma priteisti 30 168,86 Eur sumą, kas iš esmės sudaro 838,02 Eur sumą per mėnesį (be įmokų, kurias aktualiu laikotarpiu atsakovė jau yra sumokėjusi). Atsakovė yra įsitikinusi, kad elektros energijos už tokią sumą du asmenys aktualiu laikotarpiu objektyviai išnaudoti tiesiog negalėjo. Šias aplinkybes patvirtina su atsiliepimu į ieškinį pateikti rašytiniai įrodymai – sąskaitos už elektros energiją, išrašytos laikotarpiu nuo 2023 m. kovo mėn. iki 2023 m. gruodžio mėn., iš kurių matyti, kad iki 2023 m. rugsėjo mėnesio, kai atsakovė gyvenamajame name gyveno tik su sutuoktiniu, išlaidos elektrai nesiekė daugiau nei 70 Eur per mėnesį, o suvartotų kWh kiekis – 400. Atitinkamai nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio, gyvenamajame name apsigyvenus atsakovės sūnui su šeima, išlaidos elektrai nesiekė daugiau nei 180 Eur per mėnesį, o suvartotų kWh kiekis – 850. Paskutinius keletą mėnesių, elektros energiją vartojant teisėtai, atsakovė su sutuoktiniu suvartodavo ne daugiau nei 400 kWh elektros energijos per mėnesį, todėl būtent pagal šį kiekį yra pagrindas apskaičiuoti ieškovės patirtus nuostolius. Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad ieškovė realiai patyrė 2 108,99 Eur nuostolių, todėl būtent tokia suma iš atsakovės ieškovės naudai ir priteistina.
Atsiliepimas
6. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Nesutinka, jog pirmosios instancijos teismas, išėjęs į sprendimų priėmimo kambarį, itin šiurkščiai pažeidė dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo proceso principus atnaujinęs bylos nagrinėjimą ir įpareigojęs ieškovę pateikti detalius skaičiavimus. Nurodo, kad teismas baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, jog reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nutartį dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo teismas priima tik nustatęs, kad būtina išsiaiškinti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 256 straipsnyje jam suteiktą diskreciją, nustatė poreikį nustatyti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, todėl pagrįstai atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės. Šiuo atveju kilus abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), teismas patikslino šalių naštą įrodinėti, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą (CPK 159 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. sausio 10 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-313/2024).
6.2. Atsakovė nurodo, jog <...> į bylą buvo pateikusi duomenis apie tai, kad aktualiu laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2023 m. kovo 15 d. ji namo ir vandens šildymui suvartojo 4 952,00 m³ dujų. Ieškovė neprieštaravo, jog namas nuo 2020 m. gruodžio yra prijungtas prie dujų skirstomųjų tinklų, tačiau suvartotą gamtinių dujų kiekį traktuoja kitaip. 2024 m. gegužės 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog gamtinių dujų suvartojimas po akto surašymo išaugo 2,21 karto ir pateikė tai pagrindžiančius paskaičiavimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog Akto surašymo metu katilinėje stovėjo dujinis katilas, kuris buvo išjungtas, tačiau vamzdžiai buvo šilti. Prieangyje, rūsio viduryje, buvo rastas šildymo elementas, K. V. nenorėjo aiškinti apie šį elementą. Nesutinka, jog ieškovės apskaičiuotas elektros energijos kiekis turėjo būti sumažintas nuo 102 967 kWh iki 50 516 kWh, o priteistini nuostoliai sumažinti nuo 30 168,86 Eur iki 14 800,96 Eur. VERT rašte yra nurodęs, kad tikslesniam konvertavimui reikalinga informacija apie laikotarpį, kada buvo suvartotos gamtinės dujos, šiuo metu neįmanoma pateikti tikslių gamtinių dujų kiekio konvertavimo į elektros energiją skaičiavimų. Taigi VERT pateiktas skaičiavimas yra tik teorinis, be to dujų šilumingumas (kaloringumas) paskaičiuotas 2023 metų IV ketvirčio, kas išeina už ieškinio ribų, primintina, jog žalos laikotarpis yra nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2023 m. kovo 15 d. Ieškovė apskaičiavo, jog namo šildymui šiuo laikotarpiu suvartotos 40 503 kWh, t. y. mažiau nei suvartotas gamtinių dujų energijos kiekis išreikštas kilovatvalandėmis (52 451 kWh).
6.3. Nagrinėjamu atveju suvartotos elektros energijos kiekio, taigi, ir nuostolių dydžio, objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, kadangi šie neužfiksavo tikrojo suvartotos energijos kiekio. Tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais. Ieškovė suvartotos elektros energijos kiekį, tuo pačiu ir nuostolių dydį, apskaičiavo vadovaujantis Taisyklėmis, o konkrečiai Taisyklių 131.13 punktu už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2023 m. kovo 15 d. (už tris metus) pagal faktinę elektros imtuvų galią taikant buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę (Taisyklių 1 priedas).
6.4. Taisyklių teisinis reglamentavimas patvirtina, kad sprendžiantis žalos dydžio nustatymo klausimą subjektas (operatoriaus sudaryta komisija ar teismas) turėtų atsižvelgti į veiksnius ir aplinkybes, realiai galėjusius turėti įtakos vartojamos elektros energijos kiekiui ir trukmei, apskaičiuojant patirtą žalą neapskaitinio elektros energijos naudojimo atveju. Būtent Komisija svarsčiusi Aktą atsižvelgė į veiksnius ir aplinkybes, realiai galėjusius turėti įtakos vartojamos elektros energijos kiekiui ir trukmei, įvertino atsakovės pateiktus duomenis: šildymo katilas vertinamas šildytuvas, kurio galia 2 kW (įrenginių sąraše Nr. 24) buvo pastatytas šiltnamyje. Atliekant perskaičiavimą šio šildytuvo veikimo laikotarpis buvo vertinamas nuo kovo 1 iki kovo 15; AEG kaitlentė (įrenginių sąraše Nr. 13) vertinama nuo pirkimo 2022 m. sausio 14 d.; AEG orkaitė (įrenginių sąraše Nr. 14) vertinama nuo pirkimo 2020 m. gruodžio 21 d.; skalbimo mašina (įrenginių sąraše Nr. 23) vertinama nuo pirkimo 2021 m. rugpjūčio 30 d.; šaldytuvas (įrenginių sąraše Nr. 15) vertinama nuo pirkimo 2020 m. spalio 7 d.; televizorius (įrenginių sąraše Nr. 11) vertinama nuo pirkimo 2021 m. spalio 1 d.; kondicionieriai (įrenginių sąraše Nr. 9) vertinama nuo pirkimo 2022 m. gegužės 10 d. ir 2022 m. gegužės 27 d.; kompiuteris (įrenginių sąraše Nr. 8) vertinama nuo pirkimo 2023 m. sausio 25 d.
6.5. Ieškovė, apskaičiuodama suvartotą elektros energijos kiekį laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2023 m. kovo 15 d., suvartotą, bet elektros skaitikliu neapskaitytą elektros energijos kiekį nustatė įvertinusi Objekte rastus elektros energijos ėmėjus. 2023 m. gegužės 17 d. Komisijos nutarimu Nr. L-2023-2203 apskaičiuotas kiekis 102 967 kWh, mokėtiną sumą sudarė 30 168,86 Eur. Apskaičiuotas elektros energijos kiekis, atsižvelgiant į perskaičiuojamais laikotarpiais galiojusius nustatytus tarifus, buvo pateiktas apmokėti atsakovei PVM sąskaitoje faktūroje. Pažymėjo, kad žalą ieškovė apskaičiavo ne savo nuožiūra, bet griežtai vadovaudamasi teisės aktu, t. y. Taisyklėmis, kuriose numatytas žalos apskaičiavimo būdas neprieštarauja Civilinio kodekso normoms.
6.6. Ieškovės pateikta lentelė neatspindi faktinės situacijos. Po Akto surašymo laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 15 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. vidutinis suvartojimas išaugo iki 267,82 kWh per mėnesį (ir vasaros laikotarpiu). 2023 m. rugpjūčio mėnesį įrengus išmanųjį apskaitos prietaisą SAG1030100301068, kurio deklaruoti nereikia, vartojimas išaugo ženkliai, t. y. nuo 185,76 kWh per mėnesį iki 666,89 kWh per mėnesį, t. y. 3,59 karto. Viena vertus vidutinis elektros energijos suvartojimas išaugo, kita vertus galėjo pasikeisti vartojimo įpročiai, žinant, jog reikės apmokėti už visą suvartotą elektros energiją, vartotojas gali sumažinti elektros energijos vartojimą. Nors atsakovė ir nurodė kaip argumentą, kad atsakovei gyvenant dviese Objekte neįmanoma suvartoti apskaičiuoto elektros energijos kiekio, o dalimi įtrauktų į veikiančių elektros energijos imtuvų sąrašą elektros prietaisų, rastų gyvenamajame name patikrinimo metu, atsakovė nesinaudojo, pirmosios instancijos teismas teisingai juos laikė nepagrįstais nurodydamas, kad tai nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nustatė, kad ieškovė vertino individualiai atsakovės atvejį ir patiektą elektros energiją ar elektros energijos persiuntimo paslaugos vertę perskaičiavo pagal faktinę elektros energijos imtuvų galią taikant Buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų veikimo valandų skaičiaus per parą lentelę (Taisyklių 1 priedas), atsižvelgė į atsakovės pateiktus papildomus dokumentus ir paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas turi būti netenkintas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
9. Apeliacijos dalyką sudaro Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ tiekia elektros energiją į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį atsakovei V. V.. 2023 m. kovo 15 d. patikrinimo metu ieškovės darbuotojai nustatė, jog atsakovės V. V. valdomame Objekte – gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), prieš apskaitos prietaisą įrengta slapta paskirstymo spinta su komutaciniais įrenginiais, įvadinio apskaitos skydo vyryje įrengtas mikroperjungėjas, didžioji dalis elektros energijos ėmėjų naudoja elektros energiją be apskaitos, t. y. neteisėtai. Patikrinimą atlikęs ieškovės darbuotojas D. G. 2023 m. kovo 15 d. surašė Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 1700555. Šio Akto priede „Įrenginių prijungimo prie skirstymo tinklų schema“ pažymėjo schematiškai kaip įrengta prieš apskaitos prietaisą slapta komutacinė spinta su automatiniu jungikliu ir magnetiniais paleidėjais, o įvadinio apskaitos skydo durelių vyryje įrengtas mikroperjungėjas. Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto Nr. 1700555 kitame priede „Kliento veikiančių elektros energijos imtuvų sąrašas“ yra nurodytas 24 elektros prietaisų, rastų gyvenamajame name patikrinimo metu, sąrašas. Aktas buvo svarstomas specialioje ieškovės sudarytoje Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktų svarstymo komisijoje. 2023 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. L-2023-2203 Komisija patvirtino Aktą ir, atlikusi patiektos bei suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimą, nustatė, kad atsakovei priklausančiame Objekte be apskaitos sunaudota 102 967 kWh, mokėtina suma sudaro 30 168,86 Eur.
11. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo minėtą sprendimą pakeisti dalyje dėl priteistos žalos dydžio.
Dėl teismo nešališkumo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo
12. CPK 256 straipsnyje įtvirtintas bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo institutas. Šiame kodekso straipsnyje nustatyta, kad teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, jog reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Procesinį sprendimą (nutartį) dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo teismas priima nustatęs, kad būtina išsiaiškinti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus (CPK 256 straipsnis).
13. Pirmosios instancijos teismas nutartimi atnaujindamas bylos nagrinėjimą iš esmės nustatė, jog bylą išnagrinėjus iš esmės ir teismui atidėjus sprendimo paskelbimą, paaiškėjo, kad byloje neištirtos visos reikšmingos aplinkybės, susijusios su nagrinėjamais ieškinio reikalavimais – byloje nepateikta žalos dydžio perskaičiavimo lentelė, todėl ieškovė įpareigota pateikti detalų žalos dydžio perskaičiavimą prašomai priteisti sumai.
14. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška. Pažymėtina, kad dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo teismas sprendžia vadovaudamasis diskrecijos teise, t. y. pats teismas nustato, ar jam pakanka pateiktų įrodymų procesiniam sprendimui priimti, ar reikia vertinti, išreikalauti ar siūlyti pateikti kitus įrodymus. Atsižvelgiant į esamą reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, įpareigodamas ieškovę pateikti papildomus įrodymus - detalų žalos dydžio perskaičiavimą prašomai priteisti sumai – 30 168,86 Eur, teismo vertinimu reikalingus tinkamai išspręsti ginčą, pats savaime jokiu būdu nepagrindžia teismo šališkumo ar neobjektyvumo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nereiškė prašymų dėl teisėjo nušalinimo. Be to, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovei nebuvo suvaržyta galimybė teikti papildomus įrodymus, ką atsakovės atstovas ir padarė – pateikė VERT raštą, kuriuo remiasi apeliaciniame skunde. Todėl atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovės argumentai dėl teismo šališkumo bei įrodinėjimo proceso pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
15. Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalis).
16. Elektros energijos vartotojų santykius su elektros energijos tiekėjais, tinklų operatoriais reglamentuoja Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. Taisyklių (redakcija, galiojusi elektros energijos naudojimo pažeidimų nustatymo, aktų surašymo metu), kurių nuostatos privalomos operatoriams, tiekėjams, elektros energijos vartotojams, 8.10 punkte pateikta neteisėto elektros energijos vartojimo apibrėžtis. Tai elektros energijos vartojimas, kai, be kita ko, įrodoma, kad elektros apskaitos prietaisas, elektros apskaitos schemos elementas paveiktas taip, kad tikrinant nebuvo įmanoma to pamatyti (paveikta sukuriant išorinį magnetinį lauką, elektros apskaitos prietaisų rodmenys atsukti atgal ar stabdyti specialiaisiais prietaisais, falsifikuoti elektros apskaitos prietaisai, matavimo transformatoriai, elektros imtuvai prijungti prieš elektros apskaitos sistemos įrengimo vietą ar pan.) ir dėl to neužfiksuotas faktinis patiektas elektros energijos kiekis.
17. Pagal Taisyklių nuostatas operatoriui, be kitų, priskirta pareiga diegti, naudoti ir prižiūrėti jam priklausančiais elektros tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti jos įrenginius (50.3 punktas); nustatęs, kad buitinis vartotojas elektros energiją naudoja ne pagal Taisyklių 7 punkte apibrėžtą paskirtį, informuoti apie tai buitinį vartotoją ir jam elektros energiją tiekiantį tiekėją (50.8 punktas). Vartotojui Taisyklėse taip pat nustatytos pareigos: jis privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių elektros įrenginių ir prietaisų būklę, įrenginių įrengimą pagal teisės aktų reikalavimus ir saugų šių įrenginių eksploatavimą pagal sutarties ir teisės aktų reikalavimus (58.2 punktas); sudarydamas sutartį su operatoriumi ir (ar) tiekėju operatoriaus ir (ar) tiekėjo reikalavimu užtikrinti visų savo prievolių tinkamą įvykdymą (58.15 punktas); atlyginti operatoriui ar tiekėjui tiesioginius nuostolius, kai vartotojas nevykdo sutartyje, Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų (58.16 punktas).
18. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2023 m. kovo 15 d. ieškovės darbuotojai, atlikdami elektros apskaitos patikrinimą objekte, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra gyvenamasis namas, priklausantis nuosavybės teise atsakovei, nustatė, kad prieš apskaitos prietaisą rasta slapta paskirstymo spinta su komutaciniais įrenginiais. Įvadinio apskaitos skydo vyryje įrengtas mikroperjungėjas. Didžioji dalis elektros energijos ėmėjų naudoja elektros energiją be apskaitos. Ieškovės darbuotojai 2023 m. kovo 15 d. surašė Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 1700555. Atsakovė su akto turiniu buvo supažindinta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 119 ir 121 punktais, surašytas Aktas buvo pateiktas svarstyti specialiai ieškovės sudarytai komisijai. Komisija konstatavo, kad savavališkas elektros apskaitos schemos keitimas, vadovaujantis Taisyklių 83 punktu, yra Taisyklių nuostatų pažeidimas, tokiu būdu, vadovaujantis Taisyklių 8.10 punkto 3 papunkčiu, elektros energija buvo vartojama neteisėtai, todėl Aktas surašytas pagrįstai. Įvertinus visas Akto surašymo aplinkybes, fotonuotraukas (nustatyta, kad elektros energija naudojama be apskaitos), nuspręsta suvartotos elektros energijos perskaičiavimą atlikti, vadovaujantis Taisyklių (131.13 punktu už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2023 m. kovo 15 d. (už 3 metus) pagal faktinę elektros imtuvų galią taikant buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę (Taisyklių 1 priedas).
19. Jeigu vartotojas pažeidžia nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos prietaisų schemos elementų gedimus, plombų pažeidimus ar pan., pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2014, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012). Neteisėtiems veiksmams konstatuoti pakanka nustatyti, kad elektros energija buvo abonento vartojama, esant sugadintiems apskaitos prietaisams ar apskaitos schemos elementams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-611/2017, kt.). Atsakovė su padarytu pažeidimu sutinka, viso proceso metu pažeidimo neginčijo, o jos sutuoktinis K. V. pasirašė ant Akto bei prie Akto pridėtų priedų.
20. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia netinkamu įrodymų vertinimu, neteisingai paskaičiuotu žalos dydžiu, nes nebuvo atsižvelgta į įprastą elektros energijos suvartojimą, nuostoliai nebuvo perskaičiuoti ginčo laikotarpiu suvartotų dujų kiekiu, teigiama, jog tokio kiekio elektros energijos du žmonės niekaip negalėjo sunaudoti.
21. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio, suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo ar subjekto, atsiskaičiusio su tiekėju už kito asmens neteisėtai vartotą elektros energiją, patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais. Žalos už neapskaitinį elektros energijos vartojimą apskaičiavimo tvarka įtvirtinta Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2020, 15 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius slaptą atsakovės veiklos pobūdį, teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė turi teisę reikalauti žalos atlyginimo už trijų metų laikotarpį, žalą paskaičiuojant pagal Taisyklėse nustatytą metodiką, t. y. pagal faktinę elektros imtuvų galią taikant buitinių vartotojų dažniausiai naudojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę. Byloje pateikta tiek pirminė, tiek patikslinta elektros energijos prietaisų galios ir energijos suvartojimo skaičiavimų lentelė, kurioje detaliai išvardinti visi objekte prie elektros tinklų prijungti ir naudojami prietaisai bei paskaičiuota suvartota elektros energija per mėnesį pagal konkretaus prietaiso galią. Pažymėtina, kad atsakovei nesutinkant su paskaičiuotų nuostolių dydžiu, ji teikė Komisijai tam tikrų elektros prietaisų įsigijimo dokumentus, dėl ko Komisija, atsižvelgusi į naujai paaiškėjusias aplinkybes, sumažino nuostolių dydį nuo 39 919,47 Eur iki 30 168,86 Eur.
24. Atsakovės atstovo 2024 m. liepos 18 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose (DOK-29216) nurodyta, jog mikroperjungėjas ir komutaciniai įrenginiai buvo įrengti apie 2020 m. sausio mėnesį, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių šią aplinkybę, todėl nėra aiškus pažeidimo pradžios momentas, kokį laiko tarpą pažeidimas iš tiesų tęsėsi bei kokio dydžio nuostolius ieškovė dėl to patyrė. Atsakovės teigimu, iki 2023 m. rugsėjo mėnesio, kai atsakovė gyvenamajame name gyveno tik su sutuoktiniu, išlaidos elektrai nesiekė daugiau nei 70 Eur per mėnesį, o suvartotų kWh kiekis – 400. Atitinkamai nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio, gyvenamajame name apsigyvenus atsakovės sūnui su šeima, išlaidos elektrai nesiekė daugiau nei 180 Eur per mėnesį, o suvartotų kWh kiekis – 850. Šiuo aspektu pažymėtina, jog kaip teisingai nurodo ieškovė, iki 2023 m. kovo 15 d. Akto surašymo vidutinis elektros energijos vartojimas objekte buvo 185,76 kWh per mėnesį, po Akto surašymo suvartojimas išaugo - laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 15 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. suvartota iki 267,82 kWh per mėnesį. 2023 m. rugpjūčio mėnesį (vasaros laikotarpis) įrengus išmanųjį apskaitos prietaisą SAG1030100301068 vartojimas išaugo iki 666,89 kWh per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovės teigimu, sūnus su šeima objekte apsigyveno tik 2023 m. rugsėjį dėl ko padidėjo elektros energijos suvartojimas, tačiau iš aukščiau išvardintų duomenų matyti, jog energijos suvartojimas ženkliai išaugo po išmaniojo prietaiso įrengimo, atsakovės teigimu, dar atsakovei gyvenant dviese su sutuoktiniu.
25. Be to, atsakovės nurodomi duomenys dėl naudojamų prietaisų ir objekte gyvenančių asmenų prieštarauja byloje esančiai medžiagai. Visų pirma, liudytoju byloje apklaustas ieškovės darbuotojas D. G. nurodė, kad namo apžiūros metu be atsakovės ir jos sutuoktinio name dar buvo jauna moteris. Namo pirmas ir antras aukštai buvo gyvenami, buvo dvi virtuvės, du vonios kambariai, tualetas, bendras koridorius, į namą iš lauko buvo du įėjimai. Iš Gyventojų registro išrašo matyti, kad atsakovės sūnus gyvenamąją vietą Objekte deklaravo 2023 m. spalio 26 d., tačiau šis įrodymas negali būti vertinamas kaip tiesiogiai įrodantis atsakovės sūnaus šeimos apsigyvenimą Objekte būtent atsakovės nurodomu laikotarpiu. Duomenų pagrindžiančių atsakovės nurodomą aplinkybę byloje nėra (sūnaus šeimos deklaruotos gyvenamosios vietos užsienyje, skrydžio, ir (ar) kelto bilietų 2023 m. rugsėjį, darbo sutarčių Lietuvoje, vaikų lankomų ugdymo įstaigų Lietuvoje aptariamu laikotarpiu ir pan.). Kita vertus, jei iki pat 2023 m. rugsėjo mėnesio Objekte gyveno tik du žmonės (atsakovė su sutuoktiniu), tuomet nėra racionaliai paaiškinamas apeliantės šeimos sprendimas 2020 m. - 2022 m. laikotarpiu įsigyti tiek papildomos buitinės technikos. Pavyzdžiui, 2020 m. spalio 7 d. įsigytas papildomas šaldytuvas, 2020 m. gruodžio 21 d. dar viena orkaitė (grilis), 2021 m. rugpjūčio 30 d. – antra skalbimo mašina, 2022 m. sausio 14 d. antra viryklė, 2022 m. gegužės mėn. įsigyti du oro kondicionieriai, 2023 m. sausio 25 d. įsigytas kompiuteris. Ieškovės darbuotojas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad kartu su K. V. apžiūrėjo pirmą ir antrą namo aukštus, rūsį, suskaičiavo visus veikiančius elektros energijos ėmėjus. Name veikė du šaldytuvai ir šaldikliai, kitų gerai nepamena. Gerai prisimena, kad po namo apžiūros kartu su šeimininku, rašant Aktą nebuvo į jį įtraukiami tie elektros įrenginiai, kurie neveikė ir kurie buvo sandėliuojami. Todėl atsižvelgiant į nurodytą, atmesti atsakovės argumentai, kad vienu metu neveikė visi elektros prietaisai ir tokio kiekio elektros energijos dviese sunaudoti negalėjo, kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais. Neatmestina aplinkybė, kad atsakovė, neturėdama galimybės naudoti neapskaitytos elektros energijos, galėjo sąmoningai mažiau naudoti apskaitomos elektros energijos, nors energijos vartojimas palaipsniui vis auga.
26. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovės skaičiavimai, pagal kuriuos apskaičiuota nuostolių suma, negali būti vertinami kaip teisingi, t. y. atitinkantys protingumo kriterijų, kadangi jie atlikti preziumuojant faktą, jog atsakovė namą šildė tik elektra. Atsakovei pateikus duomenis, kad namo ir vandens šildymui ji naudojo ne tik elektros, bet ir dujų energiją, į tai privalėjo būti atsižvelgta nustatant ieškovui priteistinų nuostolių dydį, kadangi priešingu atveju, atsisakymas į nuostolių apskaičiavimą įtraukti realiai suvartotų dujų kiekį, lems piniginį laimėjimą operatoriaus naudai, vartotojo sąskaita. Su 2024 m. rugpjūčio 22 d. raštu (DOK-33783) atsakovė pateikė VERT atliktus skaičiavimus, pagal kuriuos, aktualiu laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2023 m. kovo 15 d. atsakovės namo ir vandens šildymui suvartotas 4 952,00 m³ dujų kiekis atitinka 52 451,00 kWh elektros energijos. Atsakovė yra įsitikinusi, kad iš ieškovės apskaičiuoto 102 967,00 kWh elektros energijos kiekio, turėjo būti atimtas jos suvartotos dujų energijos kiekis išreikštas kilovatvalandėmis (52 451,00 kWh), t. y. ieškovės apskaičiuotas elektros energijos kiekis turėjo būti sumažintas nuo 102 967,00 kWh iki 50 516 kWh, o priteistini nuostoliai sumažinti nuo 30 168,86 Eur iki 14 800,96 Eur.
27. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtai vartojant elektros energiją, atlyginimo, sprendžiant dėl žalos dydžio vadovaujamasi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių nuostatomis, taip pat išaiškinta, jog Taisyklių, kaip įstatymų lydimojo akto, įtvirtinta suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimo tvarka turi būti aiškinama ir taikoma sistemiškai kartu su atitinkamomis CK normomis, įtvirtinančiomis, be kita ko, teismo pareigą, klausimus sprendžiant savo nuožiūra, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 3 dalis), taip pat nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti (CK 6.249 straipsnio l dalis); galimybę skolininko gautą naudą pripažinti kreditoriaus nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 2 dalis); visiško nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnis) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010).
28. Konkrečiu atveju esant nustatytam neteisėtam tinkamai neapskaitytos elektros energijos vartojimui, įvertintina, kokius tiesioginius turto netekimus patyrė operatorius dėl neapskaitytos energijos vartojimo, pagal tai, koks energijos kiekis vartotojo buvo suvartotas neteisėtai. Taigi operatoriaus teisėtas interesas gauti vartotojo neteisėtai suvartotos energijos kiekio visišką atlyginimą teismo apsaugotinas. Vartotojas prisiima visišką asmeninę atsakomybę už savo neteisėtu vartojimu sukeltus nuostolius, todėl žalos atlyginimas turėtų būti nustatomas tokio dydžio, kuris kompensuotų operatoriaus turtinius praradimus dėl neteisėto energijos vartojimo, bet nesuteiktų operatoriui pasipelnymo galimybės ar juolab nesukurtų piniginio laimėjimo galimybės operatoriaus naudai vartotojo sąskaita. Kiekvienu atveju teismas turėtų individualiai įvertinti, kokio dydžio energijos nuostolius operatorius faktiškai patyrė, t. y. iš įrodymų duomenų vertinti, kokį neapskaitytos elektros energijos kiekį būtų pagrįsta laikyti faktiškai suvartotu, ir tai turėtų reikšti operatoriaus patirtus tiesioginius energijos nuostolius dėl konkretaus neteisėto vartojimo atvejo. Sprendžiantis žalos dydžio nustatymo klausimą subjektas (operatoriaus sudaryta komisija ar teismas) turėtų atsižvelgti į veiksnius ir aplinkybes, realiai galėjusius turėti įtakos vartojamos elektros energijos kiekiui ir trukmei, apskaičiuojant patirtą žalą neapskaitinio elektros energijos naudojimo atveju. Taip operatoriui atlyginami tokio dydžio nuostoliai, kuriuos jis patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2020, 17 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
29. Pagal taisyklių 123 punktą, operatoriaus patirtos žalos, dėl Taisyklių 119 punkte nurodytų pažeidimų, dydis nustatomas, atsižvelgiant į apskaičiuotos (perskaičiuotos) persiųstos elektros energijos vertę, apskaičiuojamu (perskaičiuojamu) laikotarpiu galiojusiomis garantinio tiekimo kainomis, persiuntimo paslaugos vertę, apskaičiuojamu (perskaičiuojamu) laikotarpiu galiojusiomis kainomis bei tarifais, žalą (jei tokia buvo padaryta), susijusią su sugadintais elektros apskaitos prietaisais, apskaitos schemos elementais, jų remontu, keitimu, metrologine patikra, plombavimu ar pan. Nustatant žalos dydį, taip pat yra įvertinamas ir per skaičiuojamąjį laikotarpį vartotojui apskaitytas elektros energijos kiekis.
30. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė įrodymus, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. balandžio 1 d. atsakovė namo ir vandens šildymui suvartojo 4 952,00 m³ gamtinių dujų, kas preliminariai atitiktų 52 451 kWh. Ieškovė neprieštaravo, kad namas nuo 2020 m. gruodžio mėn. yra prijungtas prie dujų skirstomųjų tinklų, tačiau pažymėjo, kad po akto surašymo dujų suvartojimas išaugo 2,21 karto. Pažymėtina, kad ieškovė pateikė skaičiavimus, jog namo šildymui laikotarpiui nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2023 m. kovo 15 d. suvartotos 10 503 kWh, t. y. mažiau nei suvartotas gamtinių dujų kiekis išreikštas kilovatvalandėmis (52 451 kWh). Taigi negalima iš reikalaujamos priteisti žalos dydžio atimti atsakovės sunaudotų namo šildymui dujų kiekio konvertavimo į elektros energiją sumą, kurią paskaičiavo Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba 2024 m. rugpjūčio 22 d. atsakovės pateiktame teismui dokumente, kadangi VERT skaičiavimai nėra tikslūs, nebuvo individualiai perskaičiuoti pagal ginčo laikotarpiu galiojusias elektros ir dujų kainas, elektros įrenginio naudingumo koeficientą. Kadangi po akto surašymo dujų suvartojimas išaugo daugiau negu du kartus, tikėtina, kad iki akto surašymo atsakovė namą šildė ne tik dujomis bet ir elektros energija, naudojant savadarbį centrinio šildymo įrenginį. Todėl nėra pagrindo iš ieškovės apskaičiuotos 102 967,00 kWh elektros energijos kiekio atimti jos suvartotos dujų energijos kiekio išreikšto kilovatvalandėmis (52 451 kWh).
31. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad privaloma atsižvelgti į veiksnius ir aplinkybes, realiai galėjusias turėti įtakos vartojamos elektros energijos kiekiui. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo tarp šalių nėra, kad namo ir vandens šildymui atsakovė be elektros energijos namo šildymui naudojo ir gamtines dujas. Aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju, neturint visų esminių parametrų, negalima atlikti tikslaus gamtinių dujų kiekio konvertavimo į kilovatvalandės, nereiškia, kad sprendžiant dėl žalos dydžio priteisimo neturi būti atsižvelgta į aplinkybę, kad namo šildymui vis tik buvo naudojamos gamtinės dujos. Pažymėtina, kad nurodyta aplinkybė yra esminė, į ją būtina atsižvelgti sprendžiant dėl ieškovės patirtų nuostolių dydžio. Atsižvelgus į tai, kad namo šildymui buvo naudojamos gamtinės dujos, atsakovė namo ir vandens šildymui neprivalėjo naudoti visų pajėgumų name esančių šildymo įrenginių, todėl yra pagrindas sumažinti ieškovei priteistinų nuostolių dydį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus tai, jog ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovė namo ir vandens šildymui suvartojo 4 952,00 m³ gamtinių dujų, kad namą šildant gamtinėmis dujomis, atsakovė neprivalėjo pilna apimtimi naudoti šildymo įrenginių, yra tikslinga sumažinti ieškovės prašomos nuostolių dydį nuo 30 168,86 Eur iki 20 168,86 Eur.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė ginčui aktualias materialines ir procesines teisės normas, tačiau atsižvelgiant į ankščiau aptartas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus teisėjų kolegija iš dalies pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl nuostolių dydžio priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
34. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, perskirstomos šalių bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme. Patenkinus ieškinį iš dalies, t. y. sumažinant ieškovei priteistinos žalos atlyginimo sumą nuo 30 168,86 Eur iki 20 168,86 Eur, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimai patenkinti 66,85 proc. (20 168,86 Eur×100 proc./30 168,86 Eur), atmesti – 33,15 proc.
35. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 677 Eur žyminio mokesčio išlaidas, atsakovė – 2 613,60 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Teisėjų kolegija, pakeisdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, nustato, kad atsakovė turi atlyginti ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai 452,57 Eur (677 Eur x 66,85 proc./100), o ieškovė proporcingai atmestų reikalavimų daliai atsakovei – 866,41 Eur (2 613,60 Eur x 33,15 proc./100). Atlikus šių priešpriešinių šalių reikalavimų įskaitymą, nustatoma, kad iš ieškovės atsakovės naudai turi būti priteista 413,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.
36. Atsakovė pateikė duomenis, jog už apeliacinį skundą sumokėjo 631 Eur žyminį mokestį, ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į patenkintus ieškinio reikalavimus, atsakovei iš ieškovės priteisiama 209,18 Eur patirtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliantės V. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimą pakeisti iš dalies priteisiant ieškovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, iš atsakovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 168,86 Eur (dvidešimt tūkstančių vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 86 ct) nuostolių.
Perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, atsakovei V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 413,84 Eur (keturis šimtus trylika eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 209,18 Eur (du šimtus devynis eurus 18 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 623,02 Eur (šešis šimtus dvidešimt tris eurus 02 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.