Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-736-812/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-03-24
Bylos Nr.: 2A-736-812/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-26693-2024-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė, Daina Lisaitė
Ieškovas: Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Belfix Baltic“

Civilinė byla Nr. 2A-736-812/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26693-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.11.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.19.2.;

Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Dainos Lisaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Rasos Urbanavičiūtės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Belfix Baltic“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Lenkijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ieškovė, apeliantė) ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Belfix Baltic“ (toliau – ir atsakovė) 5 306,91 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 159 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad per 2021–2022 metų laikotarpį yra tiekusi atsakovei prekes (pjautinę medieną) pagal sutartines kainas. Ieškovė tarpusavio atsiskaitymų balanse neįskaičiavo dviejų prekių partijų siuntų pagal važtaraščius CMR Nr. 27 ir CMR Nr. 31 už bendrą 15 383,68 Eur sumą. Įtraukus tokią sumą į šalių tarpusavio atsiskaitymus, galutiniame balanse susidarė 5 306,91 Eur skola.

3. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 19 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas 2025 m. spalio 23 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

Atsiliepimas

4. Atsakovė prieštaravimuose nurodė, kad prekes (medieną) tiekė ne ieškovė, o Baltarusijoje veikianti privati įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir PĮ „(duomenys neskelbtini)“). Byloje esantys CMR važtaraščiai patvirtina, kad krovinio siuntėja buvo PĮ „(duomenys neskelbtini)“, o krovinio gavėja – atsakovė. Priešingai, nei nurodo ieškovė, ne visi atsiskaitymai už PĮ „(duomenys neskelbtini)“ patiektas prekes šalių susitarimu buvo atliekami per ieškovę. Atsakovės teigimu, tiek krovinių vežimai pagal CMR važtaraščius Nr. 27 ir Nr. 31, dėl kurių ieškovė kreipėsi į teismą, tiek kiti trys vežimai pagal CMR važtaraščius Nr. 16, Nr. 21 ir Nr. 23, yra susiję tik su atsakove ir krovinio siuntėja PĮ „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė nekelia klausimo, kad su ja turėjo būti atsiskaityta ir už vežimus pagal CMR važtaraščius Nr. 16, Nr. 21 ir Nr. 23. Šiuose CMR važtaraščiuose nurodoma, kad krovinių siuntėja - PĮ „(duomenys neskelbtini)“, o gavėja - atsakovė. Atsiskaitymai už šiuos penkis vežimus nevyko per ieškovę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė atsakovei iš ieškovės 2 235 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas konstatavo, kad ginčas byloje kilo dėl to, ar atsakovė yra skolinga ieškovei 5 306,91 Eur už prekes pagal CMR Nr. 27 ir CMR Nr. 31 važtaraščius, t. y. ar prekių gavėja yra skolinga prekių pardavėjai. Ieškovė save laiko prekių pardavėja.

7. Teismas nustatė, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė pirkimo–pardavimo ar kita prekių pirkimo sutartis. Ieškovė savo reikalavimus grindžia teismo posėdyje išvardintais CMR važtaraščiais: Nr. 45, Nr. 48, Nr. 54, Nr. 03, Nr. 06, Nr. 12, Nr. 27, Nr. 31, Nr. 34, Nr. 03 (2022 m. sausio siunta) ir Nr. 04, taip pat Baltarusijos privačios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei pateiktomis sąskaitomis faktūromis, prekių deklaracijomis. Iš pateiktų CMR važtaraščių teismas nustatė, kad prekių tiekėja (pardavėja) buvo Baltarusijos PĮ „(duomenys neskelbtini)“, o gavėja – atsakovė. Iš Baltarusijos PĮ „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei išrašytų sąskaitų faktūrų nustatė, kad jose prekių pardavėja yra nurodyta Baltarusijos PĮ „(duomenys neskelbtini)“, pirkėja - ieškovė, o gavėja – atsakovė, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad Baltarusijos PĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra pateikusi ieškovei sąskaitas faktūras pagal CMR važtaraščius Nr. 27 ir Nr. 31 apmokėjimui. Taip pat nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė Baltarusijos PĮ „(duomenys neskelbtini) yra apmokėjusi už prekes pagal minėtus CMR Nr. 27, Nr. 31 važtaraščius. Tuo tarpu atsakovė pateikė bendrovės pirkimų operacijų suvestinę, kurioje aiškiai matyti atsakovės ir prekių tiekėjos PĮ „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio atsiskaitymai už laikotarpį nuo 2021 m. birželio iki 2021 m. rugpjūčio. Šioje suvestinėje chronologiškai fiksuojamos visos pirkimo operacijos, kurių pagrindu atsakovei buvo tiekiamos prekės pagal CMR važtaraščius, įskaitant CMR Nr. 27 ir Nr. 31. Suvestinėje nurodytos sumos apskaitytos kaip atsiskaitymai PĮ „(duomenys neskelbtini)“, o ne ieškovei.

8. Iš atsakovės pateiktos buhalterinės pažymos teismas nustatė, kad atsakovės pirkimų ir atsiskaitymų apskaitoje visos prekės, susijusios su CMR važtaraščiais Nr. 16, Nr. 21, Nr. 23, Nr. 27 ir Nr. 31, yra įtrauktos kaip pirkimai iš PĮ „(duomenys neskelbtini)“. Pažymoje nurodyta, kad pagal CMR važtaraštį Nr. 27 atsakovei buvo pristatytos prekės už 7 132,08 Eur, o pagal CMR važtaraštį Nr. 31 – už 8 251,60 Eur. Abi šios sumos priskirtos tiekėjai PĮ „(duomenys neskelbtini)“. Pažymoje fiksuojami ir kiti atsakovės pirkimai, atlikti iš ieškovės, kurių bendra vertė sudaro 32 901,34 Eur, bei iš PĮ „(duomenys neskelbtini)“ už 4 311,90 Eur. Pažymos gale pateikti galutiniai balanso duomenys patvirtina, kad bendra atsakovės nupirktų prekių vertė siekia 64 288,71 Eur, o bendra sumokėta suma yra 82 554,11 Eur, todėl atsakovė yra sumokėjusi daugiau, nei jai buvo patiekta prekių. Ši suma pažymoje įvardijama kaip 18 265,40 Eur avansas, kuris susideda iš 12 076,77 Eur sumos, priskirtos ieškovei, ir 6 188,63 Eur sumos, priskirtos PĮ „(duomenys neskelbtini)“. Pažymoje nėra įrašų, kurie įrodytų, kad atsakovei būtų kilę įsipareigojimai ieškovei pagal CMR važtaraščius Nr. 27 ar Nr. 31. Priešingai, visi su šiais CMR važtaraščiais susiję duomenys apskaitoje priskirti tik PĮ „(duomenys neskelbtini)“, o ieškovė apskaitoje nenurodyta kaip prekių tiekėja ar šių operacijų kreditorė.

9. Teismas nurodė, kad byloje esanti 2021 m. birželio 21 d. Reikalavimo perleidimo sutartis patvirtina, kad pagal ją Baltarusijos PĮ „(duomenys neskelbtini)“ perleido ieškovei 12 363,62 Eur dydžio reikalavimą į Baltarusijos PĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuri šiuo atveju buvo skolininkė. Taigi, būtent PĮ „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pareigą sumokėti 12 363,62 Eur PĮ „(duomenys neskelbtini)“, o ieškovė, perėmusi reikalavimą, tapo kreditore šioje Baltarusijos įmonių tarpusavio prievolėje. Atsakovės į bylą pateikta pirkimų suvestinė, buhalterinė pažyma bei minėta reikalavimo perleidimo sutartis patvirtina logišką prievolių ir atsakovės atsiskaitymų grandinę su PĮ „(duomenys neskelbtini)“.

10. Aplinkybę, jog atsakovė neliko skolinga ieškovei pagal CMR važtaraščius Nr. 27 ir Nr. 31 patvirtina ir byloje atsakovės ieškovei pateiktas reikalavimas dėl permokos, kuriame atsakovė nurodė, jog vykdydama komercinius santykius su ieškove, yra sumokėjusi didesnes avansines sumas nei buvo pateikta prekių, todėl susidarė 12 076,77 Eur permoka, kurią Lenkijos įmonė privalo grąžinti atsakovei. Dokumente atsakovė aiškiai išdėstė, kad avansiniai mokėjimai buvo atlikti pagal konkrečias sąskaitas, tačiau ieškovė realiai nepatiekė tiek prekių, kiek buvo apmokėta, prekių paruošimas bei perdavimas vėlavo, o komunikacija dėl tiekimo tapo nebeįmanoma. Dėl šių aplinkybių ieškovė turėjo grąžinti permokėtą sumą iki 2022 m. liepos 1 d. Pateiktame dokumente nėra nurodyta, kad atsakovė būtų skolinga ieškovei už gautas prekes, nėra nurodomos jokios neapmokėtos sumos, siejamos su CMR važtaraščiais Nr. 27 ar Nr. 31. Priešingai, dokumentas patvirtina, kad ieškovė yra skolininkė atsakovei ir ji turi pagrįstą reikalavimo teisę dėl permokos grąžinimo. Teismas vertino, kad šios aplinkybės iš esmės paneigia ieškovės poziciją, kad atsakovė skolinga jai už tariamai nepilnai apmokėtas prekes. Akcentavo ir tai, kad reikalavime dėl permokos nurodoma 12 076,77 Eur permoka yra identiška sumai, kuri vėliau buvo priteista atsakovei pagal Lenkijos teismo įsakymą ir išieškota iš ieškovės.

11. Teismas reikšminga aplinkybe laikė ir tai, kad šalių tarpusavio santykiai vyko tarp juridinių asmenų, kurių veikla grindžiama finansinių dokumentų apskaita, įformintais sandoriais ir kasmet sudaromais bei valstybės institucijoms teikiamais metiniais finansiniais ataskaitų rinkiniais. Šalys, kaip juridiniai asmenys, privalo tiksliai fiksuoti visas ūkines operacijas, skolas, permokas ir tarpusavio atsiskaitymus. Taigi, jeigu ieškovė būtų realiai laikiusi, jog atsakovė jai yra skolinga už prekes pagal CMR važtaraščius Nr. 27 ar Nr. 31, šis reikalavimas būtų atsispindėjęs jos vidinėje apskaitoje ir oficialiuose finansiniuose dokumentuose bei būtų pareikštas atsakovei nedelsiant, o ne praėjus keliems metams.

12. Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovė net dvejus metus po sandorių įvykdymo nereiškė jokių pretenzijų, o priešingai – būtent atsakovė siekė išsireikalauti permoką iš ieškovės, kuri šios permokos faktui neprieštaravo. Tik praėjus ilgam laikotarpiui, pasibaigus šalių komerciniams santykiams ir atsakovei susigrąžinus permoką teisės aktų nustatyta tvarka (priverstinai išsiieškojus), ieškovė staiga prisiminė, jog atsakovė jai yra skolinga pagal CMR važtaraščius Nr. 27 ir Nr. 31. Teismas tokį ieškovės elgesį vertino kaip neatitinkantį nei sąžiningo verslo praktikos standartų, nei finansinės apskaitos principų, nei įprastos komercinės logikos, nes juridiniai asmenys negali po kelerių metų atsitiktinai atrasti skolų, kurios nebuvo fiksuotos apskaitoje, nebuvo deklaruotos finansinėse ataskaitose ir dėl kurių nebuvo jokios komunikacijos su kita šalimi. Toks ieškovės vėlyvas reikalavimas, teismo vertinimu, aiškiai rodo, kad ji neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimų atsakovei pagal CMR važtaraščius Nr. 27 ir Nr. 31.

13. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių atsakovės skolos pagal CMR važtaraščius Nr. 27 ir Nr. 31 ieškovei egzistavimą. Ieškinio reikalavimai grindžiami vien ieškovės deklaratyviais teiginiais, nėra paremti buhalteriniais duomenimis, sąskaitomis, chronologiškai nuosekliais atsiskaitymų įrašais, ankstesnėmis pretenzijomis atsakovei. Įvertinęs išdėstytą teismas sprendė, kad ieškovė ieškinio pagrindo neįrodė, todėl ieškinį atmetė.

14. Pasisakydamas dėl bylos nutraukimo teismas nurodė, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog yra pareikštas tapatus reikalavimas, kuris išnagrinėtas Lenkijos teisme, kadangi Lenkijos procesas buvo grindžiamas faktu, kad atsakovė sumokėjo avansą, kurio ieškovė jai negrąžino. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovės skolą už patiektas prekes, kylančią iš tų pačių santykių ir CMR važtaraščių. Teismas vertino, kad tai yra skirtingos šalių tarpusavio piniginės prievolės, todėl nėra pagrindo nutraukti civilinę bylą vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

15. Atmetęs ieškinį, teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 2 235 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu ieškovė Lenkijos įmonė „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, prijungti prie bylos įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismo išvada, kad ieškovės atstovės paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklūs, į kai kuriuos klausimus ji negalėjo atsakyti, o atsakovės atstovė atsikirtimus į ieškinį grindė finansinės atskaitomybės dokumentais, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kadangi būtent atsakovės atstovė pateikė prieštaringus byloje esantiems įrodymams teiginius, nurodė, kad nežino ar PĮ „(duomenys neskelbtini)“ išrašė sąskaitas atsakovei pagal CMR važtaraščius Nr. 27 ir Nr. 31, nežino ar atsakovė jiems sumokėjo, nors pati pateikė įrodymus, kad atsakovė turi pareigą mokėti pagal CMR būtent PĮ „(duomenys neskelbtini)“. Apeliantės atstovė teikė prašymą apklausti jos direktorių, tačiau teismas prašymą atmetė, atmetimo motyvai nėra pagrįsti, kadangi kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismui nepakako apeliantės atstovės paaiškinimų. Apeliantė į bylą pateikė įrodymus – sąskaitas faktūras Nr. 45, Nr. 48, Nr. Nr. 27, Nr. 31 bei visus kitus važtaraščius, kurių pagrindu buvo išrašytos sąskaitas faktūros Nr. 45, Nr. 48, Nr. 54, Nr. 03, Nr. 06, Nr. 12, Nr. 34, Nr. 03, Nr. 04, Nr. 27, Nr. 31, kuriais įrodė, kad atsakovei buvo pristatyta medienos už visą laikotarpį 58 122,01 Eur sumai. Atsakovė pripažino, kad ginčo dėl minėtų sąskaitų faktūrų nėra, jos apmokėtos, tačiau nurodė, kad ji nemokės ieškovei pagal CMR važtaraščius Nr. 27 ir Nr. 31, kadangi už juos ji apmokėjo PĮ ,, (duomenys neskelbtini)“. Ieškovės teigimu, tai yra netiesa, nes pagal minėtus važtaraščius Baltarusijos PĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitas faktūras apmokėjimui išrašė ieškovei, kurias ji apmokėjo, todėl atsakovė teismui sakė netiesą, kad už medieną ji apmokėjo tiesiogiai PĮ ,, (duomenys neskelbtini)“. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kad minėta įmonė išrašė jai sąskaitas už pristatytą medieną pagal CMR važtaraščius Nr. 27 ir Nr. 31, bei, kad ji jas yra apmokėjusi PĮ ,, (duomenys neskelbtini)“. Apeliantės teigimu, tai yra esminė aplinkybė siekiant nustatyti tiesą, todėl jos atstovė bylos nagrinėjimo metu prašė teismo įpareigoti atsakovę pateikti įrodymus, kad ji apmokėjo už medieną pagal CMR važtaraščius Nr. 27 ir Nr. 31 PĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, tačiau prašymas buvo atmestas. Pažymi, kad mediena atsakovei buvo pristatoma vadovaujantis pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartimi tarp ieškovės ir PĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, kuri nurodyta tiek ginčo CMR, tiek visuose kituose CMR.

1.2. Teismas apribojo apeliantės teisę teikti įrodymus ir išnagrinėjo bylą per vieną teismo posėdį, neatskleidė bylos esmės, manė, jog ginčas yra kilęs išskirtinai dėl CMR važtaraščių Nr. 27 ir Nr. 31, nors CMR bendra suma nesutampa su prašomos priteisti skolos dydžiu. Teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, neįsigilino į bylos esmę, todėl toks sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir teisingas. Be to, teismas nepagrįstai atsisakė kviesti liudyti ieškovės direktorių, nepagrįstai atmetė ieškovės atstovės prašymą įpareigoti atsakovę pateikti įrodymus apie tai, kad ji gavo sąskaitas pagal CMR važtaraščius Nr. 27 ir Nr. 31 iš PĮ ,, (duomenys neskelbtini)“. Visi minėti prašymų atmetimai buvo tinkamai nemotyvuoti. Taip teismas apribojo ieškovės teisę į teisingą teismą bei procesines teises, įtvirtintas CPK 42 straipsnyje.

1.3. Teismas neteisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, nurodydamas, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė yra skolinga ieškovei 5 306,91 Eur už prekes pagal CMR važtaraščius Nr. 27 ir Nr. 31 važtaraščius, t. y. ar prekių gavėja yra skolinga prekių pardavėjai. CMR važtaraščių Nr. 27 ir 31 pagrindu bendra pristatytų prekių suma yra ne 5 306,91 Eur, o 15 532,08 Eur. Tai reiškia, kad pagal nurodomus CMR atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškove iš dalies, bendra likusi negrąžinta skolos suma yra 5 306,91 Eur, todėl būtent dėl tokios skolos priteisimo ieškovė kreipėsi į teismą.

1.4. Byloje buvo pateikti įrodymai – CMR važtaraščiai Nr. 27, Nr. 31 bei tarpusavio skolų suderinimo aktas, kuriame atsispindėjo visos operacijos, kurios buvo vykdomos su atsakove viso bendradarbiavimo laikotarpiu, aktas buvo pasirašytas ieškovės direktoriaus. Teismas pateiktų apeliantės įrodymų nevertino nurodydamas, kad jie yra nepakankami faktui nustatyti, jog atsakovė skolinga ieškovei. Šalys pateikė į bylą lygiaverčius įrodymus, t. y. vidinius įmonės dokumentus, tarpusavio skolų suderinimo aktą, pirkimų operacijų suvestinę, kurie prieštarauja vieni kitiems, tačiau teismas pasitikėjo atsakovės pateiktais vidiniais įmonės dokumentais, nors atsakovės pateikti įrodymai buvo nepasirašyti atsakingo asmens, o dėl kokių aplinkybių ieškovės pateiktus įrodymus vertino kaip nepatikimus, nepasisakė. Skolų suderinimo su atsakove akte ieškovė įtraukė sąskaitas faktūras Nr. 27, Nr. 31, kadangi už jas ji apmokėjo PĮ „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė niekada neturėjo pareigos mokėti už minėtas sąskaitas jokioms kitoms įmonėms, išskyrus ieškovę. Tai patvirtina į bylą teikiamas 2021 m. gruodžio 31 d. suderinimo aktas, kurį pasirašė ieškovė ir PĮ „(duomenys neskelbtini)“.

1.5. Teismas pažeidė ieškovės teisę į teisingą teismą. Nurodo, kad ieškovės atstovė prašė teismo leisti iki kito posėdžio pateikti papildomus dokumentus, tačiau teismas atsisakė tai daryti motyvuodamas, kad teisinių paslaugų sutartis su ieškove buvo pasirašyta prieš mėnesį, todėl buvo pakankamai laiko viską pateikti. Ieškovė paaiškina, kad teisinių paslaugų sutartis su atstove buvo pasirašyta 2025 m. spalio 29 d., teismo posėdis vyko 2025 m. lapkričio 20 d., atstovė prie bylos buvo prijungta 2025 m. lapkričio 19 d., todėl negalima teigti, kad ieškovės atstovė turėjo pakankamai laiko išversti visus dokumentus, gauti visus įrodymus bei pasiruošti bylos nagrinėjimui. Be to, byloje buvo tik vienas posėdis, šalys neturėjo pakankamai laiko bylinėtis, teikti įrodymus ir pan.

1.6. Sprendime teismas vadovavosi 2021 m. birželio 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, kuri neturi nieko bendro su nagrinėjama byla. Apeliantės teigimu, tai yra savarankiškas įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas, kuris taip pat lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.

1.7. Teismas sprendime rėmėsi išskirtinai atsakovės pateiktais įrodymais, ieškovės teikiamus įrodymus ignoravo, dėl jų nepasisakė. Teismas atsakovės pateiktą reikalavimą ieškovei (pretenziją) vertino kaip pakankamą įrodymą, jog atsakovė nėra skolinga ieškovei. Tokia išvada daroma remiantis pretenzija, kurią surašė pati atsakovė, kuri yra suinteresuota negrąžinti skolos ieškovei. Ieškovės teikiami įrodymai patvirtina aplinkybę, kad atsakovė, siekdama išvengti pareigos mokėti už medieną, galimai klastoja finansinės atskaitomybės dokumentus, kadangi nurodo, jog pagal CMR važtaraščius Nr. 27, Nr. 31 turi atsiskaityti ir jau atsiskaitė kitai įmonei, kas yra netiesa. Apeliantė į bylą teikia važtaraščius bei sąskaitas Nr. 27 ir Nr. 31, kurie patvirtina, kad mediena atsakovei buvo pristatyta, skolų suderinimo aktas pasirašytas tarp ieškovės ir PĮ „(duomenys neskelbtini)“.

1.8. Teismas vadovavosi atsakovės vienašališkai sudaryta ir pateikta suvestine su PĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl tarpusavio atsiskaitymų už laikotarpį nuo 2021 m. birželio iki 2021 m. rugpjūčio mėn., tačiau ji nėra pasirašyta atsakovės ir PĮ ,, (duomenys neskelbtini)“. Taigi, nėra aišku, kokiu būdu teismas nustatė aplinkybę, kad atsakovė tikrai atsiskaitė už krovinius PĮ ,, (duomenys neskelbtini)“. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą buvo šališkas, kadangi vadovavosi išskirtinai atsakovės teikiamais įrodymais, nors jie prieštarauja ieškovės teikiamiems įrodymams.

1.9. Teismas pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti visas esmines bylos faktines aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kadangi nepagrįstai nevertino ieškovės į bylą pateiktų įrodymų. Teismas rėmėsi nepatikimais įrodymais, atliko tik formalų įrodymų tyrimą, o tai reiškia, kad teismas priėmė įrodymais nepagrįstą sprendimą. Teismas sprendime didesnę įrodomąją reikšmę suteikė atsakovės pateiktiems įrodymams, taip pažeisdamas CPK 185 straipsnį. Taip pat teismas pažeidė CPK 6 straipsnį.

Atsiliepimas

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Belfix Baltic“ prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

2.1. Ieškinyje ieškovė aiškiai nurodo, kad jos prašoma priteisti 5 306,91 Eur skola yra susidariusi pagal CMR važtaraščius Nr. 27 ir Nr. 31. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė teismui šiuos du CMR važtaraščius, nurodydama, kad dėl kitų šalių tarpusavyje vykdytų vežimų ginčo nėra. Bylos medžiaga patvirtina, kad byloje ginčas iš esmės kilo dėl dviejų medienos krovinių vežimų – pagal CMR važtaraštį Nr. 27 ir CMR važtaraštį Nr. 31.

2.2. Apeliantė klaidina teismą nurodydama, kad mediena atsakovei buvo pristatoma tik remiantis tarp ieškovės ir PĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartimi, todėl ir už ginčo vežimus atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove. Byloje yra pateikti CMR važtaraščiai Nr. 16, Nr. 21, Nr. 23, pagal kuriuos krovinio siuntėja yra nurodyta PĮ „(duomenys neskelbtini)“, gavėja – atsakovė. Pagal byloje pateiktus buhalterinius dokumentus (pirkimų operacijos) šie vežimai vyko tarp PĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės. Nors apeliantė nurodo, kad visi pirkimai ir atsiskaitymai vyko per ją, tačiau jų neįtraukė į savo apskaitą ir nereikalavo atsiskaitymo iš atsakovės. Tai patvirtina, kad ne visi krovinių vežimai ir ne visi atsiskaitymai už krovinių vežimus vyko per ieškovę. Pagal atsakovės buhalterinę apskaitą pirkimai iš PĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsispindi pirkimų operacijose: būtent vežimai pagal CMR važtaraštį Nr. 27 (suma 7 132, 08 Eur) ir CMR važtaraštį Nr. 31 (suma 8 251,60 Eur), kaip ir dar trys vežimai (pagal CMR Nr. 16, Nr. 21, Nr. 23), dėl kurių ginčo nėra. Byloje taip pat yra pateikta 2021 m. gruodžio 31 d. buhalterinė pažyma (pasirašyta bendrovės vyr. finansininkės) dėl atsiskaitymų su PĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir PĮ „(duomenys neskelbtini)“ bei 2021 m. birželio 21 d. Reikalavimo perleidimo sutartis, patvirtinanti šiuos juridinius asmenis siejusius teisinius santykius.

2.3. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, pagrįstai nustatė, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių atsakovės skolos pagal CMR važtaraščius Nr. 27 ir Nr. 31 ieškovei egzistavimą. Be to, apeliantė nurodo klaidingą sumą už vieną iš vežimų, t. y., apeliantė nurodė, kad CMR važtaraščio Nr. 31 suma yra 8 400 Eur, nors iš tiesų suma yra 8 251,60 Eur.

Atsiliepimas

2.4. Atsakovė nesutinka su apeliante, kad teismas apribojo jai teisę teikti ir gauti įrodymus, apklausti asmenis, kurie galėtų papasakoti aplinkybes apie bylos esmę. Pasisakydama šiuo aspektu atsakovė nurodo, kad teismas 2025 m. spalio 23 d. nutartimi įpareigojo šalis iki 2025 m. lapkričio 3 d. pateikti teismui paaiškinimus bei visus turimus įrodymus. Ieškovei šis terminas buvo pratęstas iki 2025 m. lapkričio 15 d. Be to, atsakovei pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ieškovė buvo įpareigota pateikti atsiliepimą į pareiškimą kartu su visais įrodymais. Taigi, ieškovė jau nuo 2025 m. rugsėjo mėnesio turėjo laiko ir visas galimybes pateikti visus jos turimus įrodymus, kurių nepateikė su ieškiniu, ir ši jos teisė nebuvo apribota.

2.5. Apeliantė nenurodo dėl kokių aplinkybių advokato padėjėja, 2025 m. spalio 29 d. pasirašiusi teisinių paslaugų teikimo sutartį, suteikiančią jai teisę atstovauti klientą teisme, nesikreipė į teismą dėl prieigos prie bylos medžiagos suteikimo, t. y., kodėl ji tik 2025 m. lapkričio 19 d. buvo įtraukta į bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo už prekes, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

20. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus, kuriuos prašo priimti: 2021 m. rugpjūčio 6 d. sąskaitos-faktūros Nr. 27 ir 2021 m. rugpjūčio 24 d. sąskaitos-faktūros Nr. 31, kopijas su vertimu į lietuvių kalbą, Akto dėl tarpusavio atsiskaitymų 2021 m. gruodžio 31 d. tarp PĮ „(duomenys neskelbtini)“ (Baltarusija) ir ieškovės „(duomenys neskelbtini)“ (Lenkija) kopiją su vertimu į lietuvių kalbą, 2020 m. kovo 23 d. sutarties Nr. 202002, sudarytos tarp PĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovės dėl prekių tiekimo kopiją su vertimu į lietuvių kalbą bei 2021 m. gegužės 21 d. sutartį Nr. 21, kurios vertimas į lietuvių kalbą nepateiktas. Apeliantė teigia, kad ji norėjo į bylą pateikti papildomus įrodymus, byla buvo nagrinėjama pirmame parengiamajame posėdyje, tačiau teismas prašymą atmetė. Todėl apeliantė įrodymus teikia kartu su apeliaciniu skundu.

21. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

22. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad pagal 2024 m. gruodžio 18 d. ieškovės pateiktą teismui ieškinį, 2025 m. birželio 19 d. buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškinys patenkintas. Byloje buvo priimtas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, 2025 m. spalio 23 d. nutartimi panaikintas sprendimas už akių, atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės ir paskirta teismo posėdžio data. Nagrinėjamoje byloje teismas neskyrė parengiamojo teismo posėdžio, nesirengė bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, tačiau nustatė terminą šalims pateikti į bylą paaiškinimus bei visus turimus įrodymus. Byla išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu. Įrodymų tyrimo pabaigoje ieškovė reiškė prašymą suteikti teisę pateikti į bylą papildomus įrodymus, susijusius su ginčo objektu, tačiau teismas prašymo netenkino motyvuodamas turėta galimybe tai padaryti nustatytu terminu. Byloje kilęs ginčas dėl skolos už pristatytas prekes fakto bei dydžio, kiekvienai iš šalių teigiant, kad už pristatytas prekes jos atsiskaitė su prekių tiekėja Baltarusijos PĮ „(duomenys neskelbtini)“.

23. Bylos duomenys patvirtina, kad šalims buvo suteiktas terminas įrodymų pateikimui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad ieškovė yra užsienyje veikiantis juridinis asmuo, kuriam galėjo būti apsunkintas operatyvus dalyvavimas Lietuvoje vykstančiame teismo procese, bylos nagrinėjimo metu keitėsi ieškovės atstovai, byloje nebuvo pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijos, po įrodymų tyrimo atlikimo ieškovės atstovei pareiškus prašymą dėl papildomų įrodymų ieškinio aplinkybėms pagrįsti pateikimo, tokia galimybė suteikta nebuvo skelbiant pertrauką ar skiriant kitą teismo posėdį. Apeliantės prašomi priimti nauji įrodymai gali turėti įtakos sprendžiant šalių ginčą ir nėra nustatyta aplinkybių, kad apeliantė piktnaudžiautų vėlesnio įrodymų pateikimo teise. Pateikti įrodymai žinomi priešingai šaliai, kuri turėjo galimybę dėl jų pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl įrodymų pateikimas neužvilkina bylos nagrinėjimo. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus, išskyrus 2021 m. gegužės 21 d. sutartį Nr. 21, kurios vertimas į lietuvių kalbą nepateiktas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

24. Bylos duomenimis, 2020 - 2022 m. laikotarpiu, Baltarusijos privati įmonė (PĮ) „(duomenys neskelbtini)“, veikdama sutartiniu pagrindu su ieškove Lenkijos įmone „(duomenys neskelbtini)“, tiekė prekes (pjautinę medieną) tiesiogiai atsakovei UAB „Belfix Baltic“, prekes jai pristatydama su CMR važtaraščiais. Atsiskaitymas už prekių tiekimą vyko per ieškovę, kuri šiame santykyje veikė kaip tarpininkė, prekių perpardavėja, apmokanti už atsakovei pristatytas prekes Baltarusijos įmonei, o atsakovė už prekes mokėdavo ieškovei. Rašytinė sutartis tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta nebuvo (tokie įrodymai nepateikti). Dalis prekių buvo atsakovės nupirkta ir tiesiogiai iš PĮ „(duomenys neskelbtini)“, ieškovei pirkimo-pardavimo bei vežimo santykiuose nedalyvaujant.

25. Atsakovė pateikė ieškovės vadovui pretenziją grąžinti iki 2022 m. liepos 1d. 12 076,77 Eur ieškovei sumokėtą avansą, pagal ieškovės išrašytas išankstines 2022 m. sausio 24 d. Nr. P7/01/2022 ir 2022 m. vasario 3 d. Nr. P1/02/2022 sąskaitas-faktūras, dėl tapusio komplikuotu bendradarbiavimo su ieškove ir ryšių nutrūkimo bei bendradarbiavimui tapus negalimu dėl Baltarusijai įvestų sankcijų miškų produkcijos eksportui į Europos Sąjungos šalis. Ieškovė 2022 m. liepos 5 d. grąžino atsakovei 2 000 Eur. Likusi 10 076,77 Eur skola, palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos atsakovei iš ieškovės vadovo kaip fizinio asmens, Lenkijos Respublikos Varšuvos sostinės apygardos teismo Varšuvoje, supaprastinto proceso tvarka ir antstolio išieškotos.

Žemesnės instancijos teismas

26. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei teigdama, kad į tarpusavio atsiskaitymų su atsakove balansą neįtraukė dviejų prekių partijų siuntų pagal važtaraščius CMR Nr. 27 ir CMR Nr. 31, už bendrą 15 383,68 Eur sumą, įtraukus šią sumą į šalių tarpusavio atsiskaitymus, galutiniame balanse susidarė 5 306,91 Eur skirtumas - atsakovės skola. Atsakovė su ieškiniu nesutiko motyvuodama tuo, kad prievolės pagal CMR važtaraščius Nr. 27 ir Nr. 31 yra įvykdytos Baltarusijos PĮ „(duomenys neskelbtini)“, sudengus tarpusavio reikalavimus bei įsiskolinimus.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo atliktu įrodymų vertinimu

27. Apeliantė teigia, kad teismas pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti bylos faktines aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą; teismas nepagrįstai nevertino ieškovės į bylą pateiktų įrodymų; teismas rėmėsi nepatikimais atsakovės įrodymais, suteikė jiems didesnę įrodomąją reikšmę, tokiu būdu pažeisdamas CPK 185 straipsnį, atliko formalų įrodymų tyrimą, tokiais veiksmais pažeidė CPK 6 straipsnį. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą buvo šališkas.

28. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais dėl ieškovės atstovės paaiškinimų nenuoseklumo ir rėmimosi atsakovės paaiškinimais. Apeliantė teigia, kad būtent atsakovė nežinojo ar PĮ „(duomenys neskelbtini)“ išrašė sąskaitas atsakovei pagal važtaraščius CMR Nr. 27 ir CMR Nr. 31, ar atsakovė jiems sumokėjo, nors teikė įrodymus, kad tokią pareigą turi. Atsakovės teiginiai, kad ji atsiskaitė tiesiogiai su PĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, yra neteisingi, nes pagal minėtus važtaraščius Baltarusijos PĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitas faktūras apmokėjimui išrašė ieškovei, kurias pastaroji apmokėjo. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kad minėta įmonė išrašė jai sąskaitas už pristatytą medieną pagal CMR važtaraščius Nr. 27 ir Nr. 31, bei, kad ji jas yra apmokėjusi PĮ ,, (duomenys neskelbtini)“. Mediena atsakovei buvo pristatoma vadovaujantis pasirašyta pirkimo–pardavimo sutartimi tarp ieškovės ir PĮ ,, (duomenys neskelbtini)“, kuri nurodyta tiek ginčo CMR, tiek visuose kituose CMR.

29. Teismas neteisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, nurodydamas, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė yra skolinga ieškovei 5 306,91 Eur už prekes pagal CMR važtaraščius Nr. 27 ir Nr. 31 važtaraščius. CMR Nr. 27 ir CMR Nr. 31 važtaraščių bendra pristatytų prekių suma yra ne 5 306,91 Eur, o 15 532,08 Eur. Tai reiškia, kad atsakovė yra iš dalies atsiskaičiusi pagal nurodomus CMR važtaraščius, bendra likusi negrąžinta skolos suma yra 5 306,91 Eur.

30. Šalys pateikė į bylą lygiaverčius įrodymus, vidinius įmonės dokumentus, tarpusavio skolų suderinimo aktą, pirkimų operacijų suvestinę, kurie prieštarauja vieni kitiems, tačiau teismas pasitikėjo atsakovės pateiktais vidiniais įmonės dokumentais, kurie nepasirašyti atsakingo asmens, o dėl kokių aplinkybių ieškovės pateiktus įrodymus vertino kaip nepatikimus, nepasisakė. Atsakovė niekada neturėjo pareigos mokėti už minėtas sąskaitas jokioms kitoms įmonėms, išskyrus ieškovę. Tai patvirtina į bylą teikiamas 2021 m. gruodžio 31 d. suderinimo aktas, kurį pasirašė ieškovė ir PĮ „(duomenys neskelbtini)“, važtaraščiai bei sąskaitos Nr. 27 ir Nr. 31, kurie patvirtina, kad mediena atsakovei buvo pristatyta, skolų suderinimo aktas pasirašytas tarp ieškovės ir PĮ „(duomenys neskelbtini)“. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovės vienašališkai sudaryta suvestine su PĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl tarpusavio atsiskaitymų už laikotarpį nuo 2021 m. birželio iki 2021 m. rugpjūčio mėn., tačiau ji nėra pasirašyta atsakovės ir PĮ ,, (duomenys neskelbtini)“. Todėl nėra aišku, kokiu būdu teismas nustatė aplinkybę, kad atsakovė tikrai atsiskaitė už krovinius PĮ ,, (duomenys neskelbtini)“.

31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, nustatė, kad byloje nebuvo pateiktos sąskaitos faktūros dėl CMR Nr. 27, Nr. 31 apmokėjimo, patvirtinančios, kad Baltarusijos įmonė PĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra jas pateikusi ieškovei, nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovė Baltarusijos įmonei PĮ „(duomenys neskelbtini) yra apmokėjusi už prekes pagal CMR Nr. 27, Nr. 31 važtaraščius; atsakovės pirkimų operacijų suvestinėje atsispindi atsakovės ir prekių tiekėjos PĮ „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio atsiskaitymai už laikotarpį nuo 2021 m. birželio iki 2021 m. rugpjūčio; atsakovės buhalterinėje pažymoje atsakovės pirkimų ir atsiskaitymų apskaitoje visos prekės, susijusios su CMR važtaraščiais Nr. 16, 21, 23, 27 ir 31, yra įtrauktos kaip pirkimai iš PĮ „(duomenys neskelbtini)“, pažymoje fiksuojami ir kiti atsakovės pirkimai, atlikti iš PĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurių bendra vertė sudaro 32 901,34 Eur, bei iš PĮ „(duomenys neskelbtini)“ už 4 311,90 Eur, pažymoje pateikti galutiniai balanso duomenys rodo, kad bendra atsakovės nupirktų prekių vertė siekia 64 288,71 Eur, o bendra atsakovės sumokėta suma – 82 554,11 Eur, todėl atsakovė yra sumokėjusi daugiau, nei jai buvo patiekta prekių (12 076,77 Eur sumokėta daugiau ieškovei „(duomenys neskelbtini)“ ir 6 188,63 Eur - PĮ „(duomenys neskelbtini)“), pažymoje nėra įrašų, kurie rodytų, kad atsakovei būtų kilę įsipareigojimai ieškovei pagal CMR Nr. 27 ar CMR Nr. 31; aplinkybę, jog atsakovė nėra skolinga ieškovei pagal CMR Nr. 27 ir Nr. 31 važtaraščius patvirtina ir byloje atsakovės pateiktas Reikalavimas dėl 12 076,77 Eur permokos ieškovei, reikalavime nėra nurodyti duomenys apie neapmokėtas sumas, siejamas su CMR Nr. 27 ar CMR Nr. 31 važtaraščiais; Reikalavime dėl permokos nurodyta 12 076,77 Eur suma sutampa su priteista atsakovei Lenkijos teismo įsakymu suma iš ieškovės ir ieškovės grąžinta 2000 Eur suma atsakovei, tai reiškia, kad pati ieškovė šio reikalavimo iš esmės neginčijo labai ilgą laiko tarpą. Teismas ieškovės elgesį įvertino kaip akivaizdžiai neatitinkantį sąžiningo verslo praktikos standartų, finansinės apskaitos principų, įprastos komercinės logikos. Teismas taip pat laikė ieškovo atstovės paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu nenuosekliais, o atsakovės – pagrįstais finansinės atskaitomybės dokumentais. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių atsakovės skolos pagal CMR važtaraščius Nr. 27 ir Nr. 31 ieškovei egzistavimą.

32. Byloje nėra ginčo dėl 2020 m. tarp šalių įvykusių pirkimų, už juos atsiskaityta ir įsiskolinimų nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo atliktu įrodymų vertinimu, remiasi šalių pateiktais įrodymais apie vykusius pirkimus 2021-2022 m.

33. Iš atsakovės pateiktos pretenzijos ieškovės vadovui (2025-09-22 Nr. DOK-138762) matyti, kad atsakovė nurodė, jog remdamasi ieškovės išrašytomis išankstinėmis sąskaitomis-faktūromis: 2022 m. sausio 24 d. sąskaita-faktūra Nr. P7/01/2022, 7 350 Eur sumai ir 2022 m. vasario 3d. sąskaita-faktūra Nr. P1/02/2022 10 800 Eur sumai, apmokėjo, viso 12 076,77 Eur už tolesnius išsiuntimus, kurie nebuvo atlikti, todėl prašė ieškovės iki 2022 m. liepos 1d. pateikti atsakovei tarpusavio atsiskaitymų aktus tarp bendrovių, jeigu nesutinka su aktu, o jei sutinka, - prašė pasirašyti aktą ir padengti susidariusį įsiskolinimą. Iš atsakovės banko sąskaitos išrašo duomenų matyti, kad 2022 m. liepos 6 d. ieškovė sumokėjo atsakovei 2000 Eur, paskirtyje nurodydama „grąžinimas“. Likusios sumos ieškovė nesumokėjo. Iš Varšuvos sostinės apygardos teismo Varšuvoje 2023 m. liepos 18 d. Mokėjimo įsakymo matyti, kad pagal UAB „Belfix Baltic“ pateiktą ieškinį atsakovas (duomenys neskelbtini) įpareigotas sumokėti ieškovei 10 076,77 Eur kartu su įstatymais nustatytais delspinigiais už komercinių sandorių vėlavimą nuo sumos 10 076,77 Eur nuo 2022 m. liepos 1 d. iki mokėjimo dienos, ir 4 655 PLN teismo kartu su įstatymų numatytomis palūkanomis už piniginio įsipareigojimo vykdymo vėlavimą nuo mokėjimo nurodymo įsigaliojimo dienos iki mokėjimo dienos, įskaitant 2 400,00 PLN sumą kaip teisinio atstovavimo išlaidas. 2024 m. kovo 4d. skola buvo išieškota - pervesta atsakovei teismo antstolio. Mokėjimo įsakyme skolininku nurodyta ne ieškovė, o ieškovės vadovas - fizinis asmuo A. P. (2025-09-22 Nr. DOK-139127 priedai).

34. Ieškovės 2024 m. sausio 1-17 d. Tarpusavio atsiskaitymų sutikrinimo akto pagal padėtį, 2025 m. lapkričio 14 d. Tarpusavio atsiskaitymų akto bei atsakovės 2025 m. rugsėjo 8 d. išmokų operacijų registro išrašo (Ataskaitos Nr. 2042/ S41) duomenys, 2022 m. balandžio 22 d. Pirkimų operacijų registro išrašo (Ataskaitos Nr. 2061/ S111) duomenys patvirtina, kad 2022 m. ieškovė pateikė atsakovei apmokėjimui 2022 m. sausio 28 d. sąskaitą-faktūrą 4/01/2022 (2022 m. sausio 28 d. CMR Nr. 3) 7119,70 Eur ir 2022 m. sausio 28 d. sąskaitą-faktūrą 5/01/2022 (2022 m. sausio 28 d. CMR Nr. 4) 6 987,40 Eur. Atsakovė sumokėjo ieškovei 2022 m. sausio 26 d. 7350 Eur, 2022 m. liepos 5 d. – 6000 Eur. Duomenys apie 2022 m. vasario 3d. sąskaitą-faktūrą Nr. P1/02/2022 10 800 Eur sumai (kuri minima aukščiau nurodytoje pretenzijoje ieškovei dėl permokos grąžinimo), jos pagrindu atliktus ir gautus mokėjimus byloje nebuvo pateikti. Taip pat nė viena iš šalių, nors buvo proceso dalyvės Lenkijos Respublikos teismo procese, detalesnių duomenų apie atliktus išankstinius mokėjimus, teismo mokėjimo įsakymu priteistos skolos pagrindu buvusias sąskaitas nepateikė. Iš pateiktos pretenzijos ieškovei matyti, kad visa permokėta suma sudarė 12 076,77 Eur, iš kurios, kaip minėta, 2000 Eur ieškovė grąžino atsakovei. Likusi suma išieškota ne iš ieškovės, o iš jos vadovo A. P., kaip fizinio asmens. Todėl vadovaujamasi byloje esančiais duomenimis bei daroma išvada, kad iš ieškovės vadovo priteista atsakovei 10 076,77 Eur skola už 2022 m. neįvykusius pirkimus, nėra susijusi su šioje byloje kilusiu ginču.

35. Iš šalių minėtų dokumentų taip pat matyti, kad 2021 m. atsakovei pristatyta prekių (įvykdyti vežimai, nurodant sąskaitas ir CMR važtaraščius) ieškovės apskaitoje už 34 177,92 Eur (įskaičius ginčijamus vežimus pagal CMR Nr. 27 ir Nr. 31), atsakovės apskaitoje – taip pat už 34 177,92 Eur, tik pagal ginčijamus vežimus pagal CMR Nr. 27 ir Nr. 31 pirkimo operacijos įtrauktos ne į ieškovės sąskaitą, o į PĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. 2022 m. atsakovei pristatyta prekių (įvykdyti vežimai, nurodant sąskaitas ir CMR važtaraščius) tiek ieškovės, tiek atsakovės apskaitoje už 14 107,10 Eur. Byloje nėra ginčo tarp šalių dėl vežimų kiekio ir vertės. Vežimai įvykę, prekes atsakovė gavo. Minėti duomenys taip pat patvirtina, kad 2021 m. atsakovė sumokėjo ieškovei 31 628,11 Eur, 2022 m. - 13 350 Eur.

36. Atsižvelgiant į tai, kad po pretenzijos dėl permokėtų sumų už neįvykusius pirkimus grąžinimo ieškovė 2022 m. liepos 5 d. grąžino atsakovei 2000 Eur, galutinai 2021 – 2022 m. laikotarpiu atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 42 978,11 Eur (31 628,11 + 13 350 = 44 978,11; 44 978,11 - 2000).

37. Kaip minėta, ieškovė byloje įrodinėjo, kad ji yra atsiskaičiusi su PĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal jai pateiktas apmokėti sąskaitas faktūras, įskaitant ir už įvykusius vežimus pagal CMR važtaraščius Nr. 27 ir Nr. 31. Iš 2021 m. rugpjūčio 6 d. CMR važtaraščio Nr. 27 matyti, kad kartu su juo pateikiama 2021 m. rugpjūčio 6 d. sąskaita Nr. 27, krovinio vertė – 7132,08 Eur. Vežimas vykdomas pagal 2021 m. gegužės 24 d. sutartį Nr. 21. Iš 2021 m. rugpjūčio 24 d. CMR važtaraščio Nr. 31 matyti, kad kartu su juo pateikiama 2021 m. rugpjūčio 24 d. sąskaita Nr. 31, krovinio vertė – 8251,68 Eur. Vežimas vykdomas pagal 2021 m. gegužės 24 d. sutartį Nr. 21. Iš apeliantės pateiktos 2021 m. rugpjūčio 6 d. sąskaitos Nr. 27 kopijos bei 2021 m. rugpjūčio 24 d. sąskaitos Nr. 31 kopijos matyti, kad sutampa sąskaitose ir atitinkamame važtaraštyje nurodyta tiek prekių vertė, tiek kiekis (tūris), sąskaitose nurodyta, kad krovinio gavėja yra atsakovė, o mokėtoja – ieškovė, mokėjimo gavėja - PĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra ir krovinio siuntėja. Iš ieškovės ir PĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio 31 d. Akto dėl tarpusavio atsiskaitymų, patvirtinto abiejų įmonių atstovų parašais, matyti, kad sąskaitos Nr. 27 (7132,08 Eur) ir Nr. 31 (8251,60 Eur) yra įtrauktos į aktą, bendra apyvarta per 2021 m. laikotarpį sudarė 98 280,04 Eur, įsiskolinimo nėra, mokėjimai PĮ „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti bankiniais pavedimais.

38. Atsakovė byloje įrodinėjo, kad dalis vežimų, įskaitant ir pagal CMR Nr. 27 ir Nr. 31 buvo atlikti be ieškovės tarpininkavimo ir atsiskaityta už juos buvo su PĮ „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai. Iš atsakovės pateiktų CMR važtaraščių Nr. 16, Nr. 21, Nr. 23 matyti, kad juose, kaip ir kituose byloje esančiuose važtaraščiuose, nurodyta siuntėja PĮ „(duomenys neskelbtini)“, gavėja – atsakovė; CMR Nr. 16 krovinio vertė – 4969,85 Eur (nurodyta sąskaita Nr. 16 2021-05-15), CMR Nr. 21 krovinio vertė – 4906,20 Eur (nurodyta sąskaita Nr. 21 2021-06-25), CMR Nr. 23 krovinio vertė – 1815,74 Eur (nurodyta sąskaita Nr. 23 2021-07-20); (2025-09-22 Nr. DOK-138762 priedai). Sąskaitos, parengtos šių važtaraščių pagrindu – atsakovės nepateiktos, tačiau ieškovės 2024 m. sausio 1-17 d. Tarpusavio atsiskaitymų sutikrinimo akte pagal padėtį, 2025 m. lapkričio 14 d. Tarpusavio atsiskaitymų akte minėti važtaraščiai ir sąskaitos pagal juos nėra įtraukti, kas patvirtina, kad šie vežimai ir atsiskaitymai už juos nėra susiję su nagrinėjamu ginču.

39. Iš atsakovės pateiktų Pirkimo operacijų duomenų (Ataskaitos Nr. 2061/ S111, 2022-04-20) matyti, kad atsakovė yra įtraukusi į pirkimo operacijas su PĮ „(duomenys neskelbtini)“ važtaraščius laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 15 d. iki 2021 m. rugpjūčio 21d., įskaitant CMR važtaraščius Nr. 27 (7 132,08 Eur) ir Nr. 31 (8 251,60 Eur). Viso pagal PĮ „(duomenys neskelbtini)“ važtaraščius pirkimų suma nurodyta 27 075,47 Eur. Iš atsakovės pateiktos 2021 m. gruodžio 31 d. buhalterinės pažymos, pasirašytos vyr. finansininkės Ž. C. matyti, kad į atsakovės apskaitą įtraukti pirkimai iš PĮ „(duomenys neskelbtini)“ pagal CMR važtaraščius Nr. 16, 21, 23, 27 ir 31. Iš jų pagal CMR Nr. 27 - 7 132,08 Eur, pagal CMR Nr. 31 – 8 251,60 Eur. Pažymoje nurodyta, kad sumokėtas avansas už prekes PĮ „(duomenys neskelbtini)“ 27 075,47 Eur buvo sudengtas su gautomis PĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitomis 27 075,47 Eur sumai (2025-09-22 Nr. DOK-138762 priedai).

40. Nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ne visi pirkimai buvo vykdyti per ieškovę, kaip medienos perpardavėją - dalis pirkimų buvo vykdyta nedalyvaujant pirkime ieškovei. Tačiau atsakovės buhalterinėje pažymoje nurodyti duomenys apie sumokėto avanso už prekes PĮ „(duomenys neskelbtini)“ 27 075,47 Eur sumai sudengimą su gautomis PĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitomis 27 075,47 Eur sumai, į kurią įeina ir mokėtinos sumos pagal CMR važtaraščius Nr. 27 ir Nr. 31 – nepagrįsti tai patvirtinančiais tiesioginiais įrodymais – sąskaitomis bei tarpusavio mokėjimų užskaitymo aktu ar kitu dokumentu, patvirtintu atsakingų asmenų parašais, iš kurių būtų galima spręsti, kad PĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikė apmokėjimui būtent atsakovei sąskaitas faktūras pagal CMR važtaraščius Nr. 27 ir Nr. 31, o atsakovė įvykdė prievolę Baltarusijos PĮ „(duomenys neskelbtini)“, įskaitydama priepriešinius reikalavimus. Priešingai, byloje pateikti ieškovės rašytiniai įrodymai patvirtina, kad sąskaitos Nr. 27 - 7 132,08 Eur sumai ir Nr. 31 – 8 251,60 Eur sumai pagal CMR važtaraščius Nr. 27 ir Nr. 31 buvo pateiktos apmokėti ieškovei vykdant sutartinius įsipareigojimus su PĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovė jas apmokėjo.

41. Pagal bendrąją įrodymų vertinimo taisyklę, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

42. Byloje ištirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma, priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad atsakovė yra skolinga ieškovei. Skola ieškovei – 5306,91 Eur (34 177,92 + 14 107,10 = 48 285,02 (ieškovės pateiktos apmokėjimui sąskaitos); 48 285,02 - 42 978,11 (atsakovės faktiškai apmokėta suma)). Ieškovė yra visiškai įrodžiusi savo ieškinio reikalavimą.

43. Vadovaujantis išdėstytu, pripažįstami pagrįstais apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismas, padarydamas išvadą kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimo, tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų ir jų visumos, nesudarydamas galimybės ieškovei pateikti visus ginčo išnagrinėjimui reikšmingus įrodymus, užkirto kelią jų pateikimui, todėl nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, o tai lėmė neteisingą teismo sprendimo priėmimą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

44. Apeliantė teigia, kad teismas, spręsdamas dėl skolos faktinių aplinkybių, vadovavosi 2021 m. birželio 21 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi, kuri nėra susijusi su nagrinėjama byla ir tai yra savarankiškas įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas, lėmęs neteisingo sprendimo priėmimą.

45. Teismas sprendime nurodė, kad byloje esanti 2021 m. birželio 21 d. Reikalavimo perleidimo sutartis patvirtina, kad pagal šią sutartį Baltarusijos PĮ „(duomenys neskelbtini)“ perleido ieškovei 12 363,62 Eur dydžio reikalavimą į kitą Baltarusijos PĮ „(duomenys neskelbtini)“, t. y. skolininkę; PĮ „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pareigą sumokėti 12 363,62 Eur PĮ „(duomenys neskelbtini)“, o ieškovė, perėmusi reikalavimą, tapo kreditore; sutartis kartu su kitais įrodymais (pirkimų suvestinė, buhalterinė pažyma) patvirtina logišką prievolių ir atsakovės atsiskaitymų grandinę su PĮ „(duomenys neskelbtini)“.

46. Iš byloje atsakovės pateiktos 2021 m. birželio 21 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 1, sudarytos tarp atsakovės ir Baltarusijos PĮ „(duomenys neskelbtini)“ (2025-09-22 Nr. DOK-139127) matyti, kad pirminė kreditorė Baltarusijos PĮ „(duomenys neskelbtini)“ perleido, o naujoji kreditorė - atsakovė perėmė reikalavimo teisę, kylančią iš 2021 m. vasario 1 d. sutarties, sudarytos tarp Baltarusijos PĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir skolininkės PĮ „(duomenys neskelbtini)“. Perleidžiamo reikalavimo dydis pagal šią Sutartį sudaro 12 363,62 Eur. Teismas sprendime nepasisakė kokiu būdu atsakovės įgytas reikalavimas yra susijęs su nagrinėjama byla, kokias ieškovės ir atsakovės sutartinių santykių aplinkybes patvirtina ar paneigia. Prie Reikalavimo perleidimo sutarties nėra pridėti jokie dokumentai, kuriuos įvertinus būtų galima daryti kokias nors išvadas dėl minėtos sutarties sąsajumo su nagrinėjama civiline byla. Dėl šio įrodymo teismas pasisakė tik tuo aspektu, kad atsakovę ir Baltarusijos bendroves siejo tarpusavio santykiai, kurių pagrindu vyko atsiskaitymai. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas vertino su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis nesusijusį įrodymą, tačiau šis pažeidimas nėra esminis. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo argumentus, susijusius su 2021 m. birželio 21 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 1 vertinimu iš sprendimo motyvuojamosios dalies pašalina.

47. Apeliantė teigia, kad teismas pažeidė ieškovės teisę į teisingą teismą, nes bylą išnagrinėjo vieno posėdžio metu, neleido iki kito posėdžio pateikti papildomus dokumentus, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė neturėjo pakankamai laiko pateikti teismui visus bylai išnagrinėti reikalingus dokumentus, tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, nes teisinių paslaugų sutartis su atstove buvo pasirašyta 2025 m. spalio 29 d., teismo posėdis vyko 2025 m. lapkričio 20 d., o atstovė prie bylos buvo prijungta 2025 m. lapkričio 19 d.

48. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, nuo pat ieškinio pateikimo teismui dienos 2024 m. gruodžio 18 d., bylą vedė naudodamasi teisininko paslaugomis. CPK 135 straipsnio 2 dalis numato, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, pateikti prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant to priežastis. Teismui priėmus byloje sprendimą už akių ir atsakovei pareiškus prieštaravimus, ieškovei 2025 m. spalio 1 d. pranešimu buvo nustatytas 14 dienų terminas pateikti atsiliepimą į prieštaravimus, kurį pateikė ieškovės atstovas, tačiau jokių naujų įrodymų teismui nepridėjo. Teismui 2025 m. spalio 23 d. nutartimi panaikinus priimtą sprendimą už akių ir paskyrus bylos nagrinėjimą teismo posėdyje, šalims buvo skirtas įpareigojimas iki 2025 m. lapkričio 3 d. pateikti teismui paaiškinimus bei visus turimus įrodymus, kuris ieškovės atstovo prašymu buvo pratęstas iki 2025 m. lapkričio 15 d. Ieškovė pateikė teismui papildomus įrodymus suėjus terminui ir teismas įrodymus priėmė. Byloje taip pat yra duomenys, patvirtinantys, kad ieškovės atstovė, kaip nauja atstovė, įstojo į bylą 2025 m. lapkričio 17 d. pateikdama patikslintą ieškinį, prieiga LITEKO duomenimis atstovei buvo suteikta 2025 m. lapkričio 18 d., teismo posėdis įvyko 2025 m. lapkričio 20 d. Ieškovės atstovė teikė prašymą teismui dėl posėdžio atidėjimo, tačiau jo nepagrindus svarbiomis priežastimis ir teismui nenustačius atstovės užimtumo kitose bylose, prašymas buvo netenkintas. Taigi, ieškovės teisė į teisingą teismą įrodymų pateikimo aspektu nebuvo pažeista. Tačiau byloje atlikus įrodymų tyrimą ir teismui nesudarius galimybės pateikti ieškovei papildomus įrodymus, šalies teisė teikti į bylą įrodymus buvo suvaržyta. Pažymėtina, kad apeliantė pasinaudojo teise pateikti kartu su apeliaciniu skundu rašytinius įrodymus, rašytiniai įrodymai, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, buvo priimti, taigi, teisės suvaržymas pašalintas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

49. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys, panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas: ieškovės ieškinys tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ieškovei priteisiama iš atsakovės 5306,91 Eur skola.

50. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Atsakovės prievolė yra piniginio pobūdžio, neįvykdyta, todėl reikalavimas tenkinamas, iš atsakovės priteisiamos ieškovei 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

51. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

52. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus sprendimą, iš naujo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovės ieškinys tenkinamas, todėl jos patirtos pirmosios instancijos procese bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės. Ieškovė patyrė pirmosios instancijos teisme 159 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų, todėl minėto dydžio išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovės.

53. Apeliantės apeliacinis skundas tenkinamas, todėl jos apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos - 119 Eur sumokėtas žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovės. Atsakovės patirtos procese bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

54. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Lenkijos įmonei „(duomenys neskelbtini)“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „Belfix Baltic“, j.a.k. 304541077, 5306,91 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus šešis eurus 91 centą) skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 159 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus) sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti ieškovei Lenkijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „Belfix Baltic“, j.a.k. 304541077, 119 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų) sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Laima KriaučiūnaitėDaina LisaitėRasa Urbanavičiūtė