- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-03
- Bylos Nr.
- 2A-333-357/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01253-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- N. G.
- Kategorijos
- 2.4.2.10Savininko teisių apsauga
- 2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkės ir pranešėjos), Egidijaus Mockevičiaus ir Vytauto Kursevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovams N. G., N. G. (buvusi pavardė – M.) dėl savininko teisių gynimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė: 1) atnaujinti ieškovui dėl svarbių priežasčių praleistą terminą ieškiniui dėl savininko teisių gynimo pareikšti; 2) įpareigoti atsakovus savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti rekonstruoto garažo, esančio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), šiaurinę dalį, t. y. į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), įsiterpusį 9,90 m ilgio garažo pamato visą šoną nuo 0,05 m iki 0,06 m, 10 m ilgio garažo sienos visą šoną nuo 0,10 m iki 0,11 m, garažo kabančios stogo konstrukcijos (kraigo) visą kraštą nuo 0,79 m iki 0,80 m, taip pat panaikinti garažo šiaurinėje sienoje langą ir ertmę užaklinti, užtikrinti, kad lietaus vanduo, sniegas nuo garažo stogo nepatektų į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, bei sutvarkyti statybvietę; 3) nurodyti teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes - jei atsakovai per teismo nustatytą terminą neįvykdys nustatyto reikalavimo, įpareigoti kiekvieną atsakovą mokėti po 20 eurų baudą ieškovui už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną; 4) priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui priklausantis žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), ribojasi su atsakovams priklausančiu žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) Atsakovai nuo 2015 m. iki 2018 m. savo žemės sklype rekonstravo garažą ir viralinę – mūrijo, šiltino, dekoravo tinku sienas, montavo langus, vartus, bendrą keturių šlaitų naują stogą, tačiau rekonstravimo darbus atliko nesilaikydami statybos veiklą reglamentuojančių teisės aktų – Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio, 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 5.6 punkto, 2016 m. gruodžio 12 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedo 4, 8 punktų, t. y. atsakovai, neturėdami ieškovo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, sutikimo, rekonstravo pastatą taip, kad jo šiaurinė dalis įsiterpė į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Dėl to ieškovas nebegali naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuria rekonstruotas garažas įsiterpia į ieškovo namų valdą. Remiantis žemės sklypų planais, atsakovų žemėje 1981 m. statytas garažas ribojosi su šiuo metu ieškovui priklausančiu žemės sklypu, tačiau į jį nebuvo įsiterpęs. Kad po rekonstrukcijos garažas įsiterpia į ieškovui priklausantį žemės sklypą patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos, UAB „Imposta“ ir IĮ „Geodezijos studija“ atliktos geodezinės nuotraukos. Remiantis IĮ „Geodezijos studija“ geodezine nuotrauka, Statybų priežiūros inspekcijos pareigūno 2017 spalio 27 d. pirminio patikrinimo aktu, po rekonstrukcijos garažo duomenys yra gerokai pasikeitę nuo Registrų centre įregistruotų 1981 m. baigto statyti garažo ilgio (10,66 m), pločio (3,96 m) bei ploto (42,2 kv. m) duomenų. Atsižvelgiant į tai, galima daryti prielaidą, kad buvo iš naujo perstatyta šiaurinė garažo siena. Geodezininko K. M. atlikta kontrolinė geodezinė nuotrauka kelia abejonių, nes joje pavaizduota ieškovo ir atsakovų žemės sklypų riba nėra tiesi, kas neatitinka žemės sklypų ribų padėties kitose geodezinėse nuotraukose ir į bylą pateiktuose planuose. Dėl garažo sienoje sumontuoto lango pažeidžiama ieškovo teisė į privatumą, sudaroma galimybė kitiems asmenims patekti į ieškovo žemės sklypą. Iki rekonstrukcijos ginčo sienoje langas buvo aukščiau, antroje aukšto dalyje (pastogėje). Po rekonstrukcijos ant garažo šiaurinės sienos stogo karnizo nėra pakabintų lietvamzdžių ir pakalimų. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas vertintinas kritiškai, kelia abejonių, jo kaip įrodymo leistinumo aspektas, nes jo metu nedalyvavo ieškovas ir/ar jo atstovas, nėra aišku kurioje garažo sienos dalyje antstolis atliko gręžimus, ieškovas antstoliui nebuvo suteikęs leidimo patekti į jo žemės sklypą. Be to, atsakovų neteisėtus statybos veiksmus įrodo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsakovui surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio atsakovas neginčijo ir jam skirtą baudą sumokėjo. Ieškovas apie atsakovų vykdomą garažo rekonstrukciją sužinojo tik iš artimųjų 2017 m. vasarą, reikšti pretenzijų anksčiau negalėjo, nes nuo 2004 m. nuolat gyvena Airijos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, prašė, jei teismas konstatuotų, kad yra praleistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje (2015 - 2016 m. redakcija) numatytas 1 metų terminas pretenzijoms dėl statybos pareikšti, šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Kadangi šiaurinė siena yra 38 cm storio, nurodė manantys, jog garažo sienos ir stogo karnizo dalies nuardymas nesukels grėsmės statinio funkcionalumui, todėl šiuo atveju turi būti taikomas savavališkai rekonstruoto statinio dalies nugriovimas kaip kraštutinė priemonė.
Atsiliepimas
2. Atsakovai prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad garažas ir viralinė pastatyti 1981 m., o atsakovai name, esančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovo žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2009 m. Garažo rekonstravimo darbus atliko dėl pastato avarinės būklės – stogo konstrukcijos buvo pastūmusios išorinę (rytinę) pastato sieną. Atsakovai sklypo savininko sutikimo negalėjo gauti, nes nei ieškovas, nei jo atstovas pagal įgaliojimą negyvena adresu (duomenys neskelbtini). Rekonstravimo darbai buvo pradėti 2015 m. ir vykdomi iki 2017 m. spalio 15 d. Rekonstrukcijos metu buvusius pastato pamatus armavo ir glaistė, t. y. padengė 2 cm sluoksniu, sienas apšiltino mažiausiu galimu 5 cm storio šiltinimo medžiagos, kuri buvo būtina sienai išlyginti, sluoksniu ir nutinkavo, pakeitė stogo konstrukciją iš dvišlaitės į keturių šlaitų, iš dviejų šiaurinėje sienoje buvusių langų vieną demontavo. Jokie garažo išorės parametrai nebuvo keičiami. Šiaurinė siena nebuvo perstatyta ar perstumta, garažo plotis nesikeitė. Garažo plotas galėjo pasikeisti dėl viduje išgriautų pertvarų. Iki rekonstrukcijos šiaurinėje sienoje buvo du langai su palange. Mano, kad iš byloje surinktų duomenų aišku, kad pastatas dar iki rekonstrukcijos pateko į kaimyninį žemės sklypą. Žemės sklypo ribos nebuvo aiškios, nes sklypuose nebuvo riboženklių. Kadangi stogo konstrukcija buvo pakeista dar 2015 m., prašė pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalį taikyti ieškinio senatį. Mano, kad garažo rekonstrukcijos faktas ieškovui galėjo būti žinomas iš jam artimų asmenų ir nuomininko. Sutiko su ieškovo pateiktoje, IĮ „Geodezijos studija“ atliktoje, geodezinėje nuotraukoje nurodytais duomenimis, neneigė, kad stogo karnizo kraštas po rekonstrukcijos patenka į ieškovo žemės sklypą. Tačiau pažymėjo, kad tokiu atveju ir iki rekonstrukcijos buvęs garažo stogo karnizas turėjo būti įsiterpęs į ieškovo žemės sklypą, tačiau pastato statyba yra įteisinta, nuo sklypo įsigijimo dėl to ieškovas pretenzijų nereiškė. Trijų statybos inspekcijos patikrinimų metu pareigūnai nenustatė jokių rekonstrukcijos pažeidimų, susijusių su rekonstrukcijos darbais. Ieškovo prašomas taikyti teisių gynimo būdas pažeistų proporcingumo principą, nes nugriovus šiaurinės sienos dalį, atsivertų sienos oro tarpas ir stogo konstrukcijai nebūtų ant ko laikytis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovus savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: nuardyti ūkinio pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pastato pusėje esantį šlaitinio stogo karnizą taip, kad jis į ieškovo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų išsikišęs ne daugiau nei 400 mm nuo vertikalaus šiaurinės pastato sienos paviršiaus, stogo danga nuo karnizo krašto būtų išsikišusi ne daugiau nei 40 mm; šiaurinėje pastato pusėje ant stogo karnizo įrengti pakabinamus stogo latakus ir lietvamzdžius; atlikus darbus, sutvarkyti statybvietę. Nustatė teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes: atsakovams neįvykdžius šio teismo sprendimo per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovai moka ieškovui kiekvienas 10,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą sprendimo neįvykdymo dieną. Kitoje dalyje ieškinį ir patikslintą ieškinį atmetė.
4. Teismas konstatavo, kad atsakovai, iš esmės žinodami, kad jiems dalinės nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas – Garažas, o būtent jo šiaurinė dalis, nuo jo pastatymo momento, taip pat ir atsakovų žemės sklypo įsigijimo momentu, ribojasi su ieškovo žemės sklypo riba, taigi, suvokdami, kad bet kokie šiaurinės Garažo sienos šiltinimo, stogo konstrukcijos (taip pat ir karnizo pločio) keitimo darbai, lems jiems priklausančio pastato dalių įsiterpimą į Ieškovo žemės sklypą, nesikreipė į ieškovą dėl atitinkamo jo, kaip žemės sklypo savininko, pritarimo rekonstrukcijos darbams ir teisinio šios situacijos išsprendimo (žemės sklypo dalies nuosavybės teisės perleidimo, naudojimo teisės ar servituto nustatymo ir kt.). Įvertinus tai, teismas sprendė, kad atsakovų Garažo rekonstrukcijos darbai buvo pradėti bei atlikti pažeidžiant teisės aktų - Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, STR 1.07.01:2010 33.2 punkto, STR 1.06.01:2016 5.6 punkto, STR 1.05.01:2017 7 priedo 4, 8 punkto - reikalavimus.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas, ginčydamas 2015 - 2017 m. atsakovų atliktos Garažo rekonstrukcijos teisėtumą, be kita ko, argumentavo, jog rekonstravimo darbų metu Garažo šiaurinės sienos vieta buvo pakeista, t. y. perstatyta taip, kad įsiterpė į ieškovo žemės sklypą. Šiuos argumentus ieškovas grindė Garažo besiribojančios sienos ilgio ir Garažo ploto matavimų, atliktų iki rekonstrukcijos ir po jos, neatitikimais. Teismas, įvertinęs, jog: pirma, ir matavimuose, atliktuose daugiau nei 15 metų iki Garažo rekonstrukcijos, yra Garažo ginčo sienos ilgio matmenų neatitikimų: ieškovo žemės sklypo plane nurodyta, kad ieškovo ir atsakovų žemės sklypų ribos, ties kuria pastatytas Garažas, atkarpos ilgis yra 9,87 m (sprendimo 7 punktas), tuo tarpu atsakovų žemės sklypo plane – 9,57 m (tačiau neteisingai nurodyta ginčo pastato vieta), atsakovų žemės sklype esančių pastatų planuose ginčo sienos ilgis – 10,66 m (sprendimo 6 punktas) (matavimuose, atliktuose po rekonstrukcijos, Garažo šiaurinės sienos ilgis nurodomas 9,97 m (sprendimo 8 punktas) bei 10,00 m (sprendimo 10, 16 punktai)); antra, Inspekcijos patikrinimo metu nustatytas Garažo 50,67 kv. m plotas (sprendimo 8 punktas), tačiau schemoje nėra nurodytas Garažo pločio matmuo (t. y. neaišku, kaip apskaičiuotas Garažo plotas); trečia, Inspekcijos patikrinimo metu nustatytas sienų šiltinimo ir stogo konstrukcijos pakeitimo faktai, tačiau sienų perstatymo aplinkybių, Garažą apžiūrėjus ir nufotografavus tiek iš išorės, tiek iš vidaus, nebuvo užfiksuota; minėtus ieškovo argumentus laikė nepagrįstais ir sprendė, jog labiau tikėtina, kad po 1981 m. Garažo ginčo sienos (šiaurinės) bei jos pamatų vieta nebuvo pakeista.
6. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovai ginčijo geodezininko K. M. 2018 m. birželio mėn. atliktos pastato kontrolinės geodezinės nuotraukos teisingumą, argumentuodami joje esančiais neatitikimais (šiaurinė sklypo riba nėra tiesi) su kitais byloje esančiais žemės sklypų planais ir geodezinėmis nuotraukomis. Teismas sutinka su šiais ieškovo atstovų argumentais. Į bylą pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (sprendimo 18 punktas) pagrindžia faktinę aplinkybę, jog rekonstrukcijos metu Garažo šiaurinės siena buvo padengta 6 cm, pamatai – 2,5 cm storio statybinių medžiagų sluoksniais. Ieškovo atstovai teismo posėdžio metu teigė, jog šiuo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu negalima remtis dėl to, kad matavimų metu nedalyvavo ieškovas ir/ar jo atstovai, be to, neaišku kaip antstolis, nepatekęs į ieškovo žemės sklypą, galėjo pamatuoti sienos ir pamatų dangos storį, o tokio leidimo ieškovas antstoliui nesuteikė. Įvertinęs atsakovo N. G. paaiškinimus, kad antstolis šiaurinės sienos ir jos pamatų dangos matavimus atliko, būdamas atsakovų žemės sklype, - iškišęs ranką su grąžtu pamatavo šiaurinės sienos pamatų bei pačios sienos šiltinimo dangos storį, taip pat tai, kad teisinis reglamentavimas - nei CPK 635 straipsnis, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija - nenumato privalomo kitų asmenų, nei antstolis, dalyvavimo faktinių aplinkybių konstatavimo metu, teismas šiuos ieškovo atstovų argumentus laikė nepagrįstais. Atsakovai teismo posėdžio metu pripažino IĮ „Geodezijos studija“ matininko R. P. atliktos geodezinės nuotraukos duomenų teisingumą. Šioje geodezinėje nuotraukoje nurodyta, jog geodeziniai matavimai atlikti totaline stotimi „Leica“, instrumento tikslumas 5“ kapinis. Liudytojas geodezininkas R. P. 2018 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad prietaiso „Leica“ paklaida statinių atžvilgiu dėl palydovų išsidėstymo realiu laiku galima 5 cm bet kuria kryptimi. Įvertinęs šiuos aptartus duomenis, teismas darė išvadą, jog po 2015 – 2017 m. atliktų rekonstravimo darbų atsakovų Garažo: šiaurinės sienos pamatas realiai nepatenka į ieškovo žemės sklypą; šiaurinė siena (apie 5 cm (šiaurės vakariniame kampe) - 6 cm (šiaurės rytiniame kampe)) ir šiaurinės sienos stogo šlaito kraštas (apie 74 cm (šiaurės vakariniame kampe) – 75 cm (šiaurės rytiniame kampe) įsiterpia į ieškovo žemės sklypą. Atsižvelgiant į šią išvadą, ieškovo ieškinio reikalavimą - įpareigoti atsakovus nugriauti rekonstruoto Garažo šiaurinės sienos 9,90 m ilgio pamato visą šoną nuo 0,05 m. iki 0,06 m teismas laikė nepagrįstu.
7. Teismas vertino, kad Garažo šiaurinės sienos šiltinimo medžiagos nuardymas neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo reikalavimų, nes rekonstravimo darbų metu padengtas sienos šiltinimo medžiagos ir tinko sluoksnis (bendrai 6 cm storio), įvertinus tai, jog pastato pamatas nėra įsiterpęs į ieškovo žemės sklypą, netrukdo ieškovui tinkamai naudotis jam priklausančiu žemės sklypu (sodinti augalus ir pan.), nesudaro didesnio barjero patekti saulės šviesai į ieškovo žemės sklypą. Todėl teismas ieškovo ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimo – nugriauti rekonstruoto Garažo šiaurinės sienos visą šoną nuo 0,10 m iki 0,11 m – netenkino.
8. Teismo nuomone, nusprendus nuardyti visą į ieškovo žemės sklypą įsiterpiančią stogo karnizo dalį, būtų pažeista esamo stogo konstrukcija, dėl ko kiltų reali grėsmė stogo tolesniam funkcionalumui, o taip pat ir viso ūkinio pastato funkcionalumui bei vertei, ir tai, atsižvelgus į pažeidimo mastą, būtų neproporcinga ieškovo teisės pažeidimo gynimo priemonė. Byloje nustatyta, kad iki atsakovų atliktos rekonstrukcijos, Garažo stogas buvo dvišlaitis ir, remiantis byloje esančiomis nuotraukomis, dvišlaičio stogo konstrukcijos šlaito kraštas, nesibaigė lygiai su siena, o buvo užleistas už vertikalaus sienos paviršiaus (t. y. taip pat buvo suformuotas stogo karnizas). Į bylą pateiktų dokumentų pagrindu nėra galimybių byloje tiksliai nustatyti, kiek iki rekonstrukcijos teisėtai pastatyto ūkinio pastato stogo karnizas įsiterpė į ieškovo žemės sklypą. Nesudėtingų pastatų stogų projektavimo ir statybos reikalavimų teisinis reglamentavimas nenumato. Todėl, siekdamas sureguliuoti ginčo situaciją taip, lyg būtų atkurta ginčo statinio situacija iki rekonstrukcijos, teismas, nesant nesudėtingų pastatų stogo konstrukcijų teisinio reglamentavimo, vadovavosi teisės akto analogija (CK 1.8 straipsnis), ir sprendė, jog atsakovų Garažo stogo šiaurinio karnizo dalis turi būti nuardyta tiek, kad, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-571 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 63.1 ir 63.3 punktų nuostatomis, Garažo šlaitinio stogo karnizas į ieškovo žemės sklypo pusę būtų išsikišęs mažiausiu galimu – 400 mm dydžiu nuo vertikalaus šiaurinės sienos paviršiaus, ir stogo danga nuo karnizo krašto būtų išsikišusi taip pat mažiausiu galimu – 40 mm dydžiu. Byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad ant Garažo šiaurinės sienos karnizo nėra įrengti lietaus nutekėjimo kanalai ir lietvamzdžiai. Teismas sprendė, jog, neįrengus stogo latakų ir lietvamzdžių, lietaus vanduo ir sniegas nuo atsakovų žemės sklype esančio Garažo stogo patenka į ieškovo žemės sklypą, o tuo pažeidžiami ieškovo, kaip žemės sklypo savininko interesai, taip pat sąžiningumo ir protingumo principai. Ieškovo ieškinio reikalavimą – nugriauti rekonstruoto Garažo šiaurinės dalies kabančios stogo konstrukcijos visą kraštą nuo 0,79 m iki 0,80 m ir užtikrinti, kad lietaus vanduo, sniegas nuo garažo stogo nepatektų į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą – teismas tenkintino iš dalies taip, kad nebūtų pažeisti ieškovo interesai, laikantis sąžiningumo bei protingumo reikalavimų, gerbiant geros moralės principus.
9. Teismas konstatavo, jog iki rekonstrukcijos garažo šiaurinėje sienoje, maždaug tokiame pačiame lygyje buvo įrengtas ne mažesnio dydžio langas, todėl, remdamasis teisinių santykių stabilumo ir tikrumo, teisėtų lūkesčių principais, šį ieškovo reikalavimą - panaikinti garažo šiaurinėje sienoje langą ir ertmę užaklinti - laikė nepagrįstu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 5 d. sprendimo dalį, kurioje atsakovai buvo įpareigoti nuardyti garažo stogo karnizą, įrengti lietvamzdžius, sutvarkyti statybvietę. Įpareigoti atsakovus savo lėšomis per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius - nugriauti rekonstruoto garažo (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)) šiaurinę dalį (pavaizduotą IĮ „Geodezijos studija“ 2018 09 10 Geodezinėje nuotraukoje), t.y. į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įsiterpusį 9.90 metrų ilgio garažo pamato visą šoną nuo 0.05 m (šiaurės vakariniame kampe) iki 0.06 m (šiaurės rytiniame kampe), 10 metrų ilgio garažo sienos visą šoną nuo 0.10 m (šiaurės vakariniame kampe) iki 0.11 m (šiaurės rytiniame kampe), garažo kabančios stogo konstrukcijos (karnizo) visą šlaitą nuo 0.79 m (šiaurės vakariniame kampe) iki 0.80 m (šiaurės rytiniame kampe), taip pat užtikrinti, kad lietaus vanduo, sniegas nuo garažo (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)) stogo nepatektų į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisti solidariai iš atsakovų ieškovui pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Ieškovas nesutinka su teismo išvadomis, jog pagal bylos duomenis atsakovų garažo šiaurinės pusės pamatas realiai nepatenka į ieškovo žemės sklypą, o šiaurinė siena, stogo karnizas įsiterpia 5 cm mažiau, bei kad garažo dalies, įsiterpusios į ieškovo žemės sklypą, nuardymas neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo reikalavimų. Šioje dalyje teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė, aiškino imperatyvias teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos panašiose bylose.
10.2. Nors atsakovas teismo posėdžių metu teigė, kad Garažo dalis jau anksčiau buvo įsiterpusi į ieškovo žemės sklypą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas pagrįstai atmetė atsakovų teiktą geodezininko K. M. 2018 birželio pastato kontrolinę geodezinę nuotrauką dėl jos neinformatyvumo bei neatitikimo tikrovei (nuotraukoje nenurodytos taškų koordinatės, šalių žemės sklypų bendra riba pažymėta vingiuota (punktyrine) linija) (sprendimo 29 dalis). Taigi iki rekonstrukcijos pradžios (2015 metų) Garažo šiaurinė dalis į ieškovo žemės sklypą nebuvo įsiterpusi.
10.3. Į faktinių aplinkybių konstatavimą ieškovas nebuvo kviestas, teisme atsakovas teigė, kad antstolis grąžtu gręžė, tuo tarpu iš 2018-09-24 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo galima suprasti, kad gręžė pats atsakovas. Įvertinus šias aplinkybes bei atsakovo suinteresuotumą bylos baigtimi, laikytina, kad atstovų nurodytas Garažo dalies įsiterpimas į ieškovo žemės sklypą gali būti ir didesnis nei nurodė atsakovai.
10.4. Teismas, motyvuodamas liudytojo R. P. duotais paaiškinimais, Garažo įsiterpimo dydžius sumažino 5 cm. Šiuo atveju teismas neteisingai vertino liudytojo parodymus bei neatsižvelgė į kitus svarbius duomenis. IĮ „Geodezijos studija“ 2018-09-10 parengtoje geodezinėje nuotraukoje tas pats R. P. nurodė, kad Sklypo ((duomenys neskelbtini)) riba atitinka sklypo ribą transformuotą iš 1942 m. koordinačių sistemos į valstybinę 1994 m. koordinačių sistemą VĮ Registrų centras ir pažymėta VĮ Registrų centras GIS duomenų žemėlapyje. Teisme liudytojas parodė, kad koordinatės planuose ir vietoje „labai sutapo“. Liudytojo nurodyta 5 cm paklaida yra hipotetinio pobūdžio, tad jos gali ir nebūti. UAB „Imposta“ 2017-11-21 parengtoje kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje Garažo šiaurinės pusės išsikišimų įsiterpimas fiksuotas 2 cm daugiau, tačiau byloje naudojami atsakovams palankesni IĮ „Geodezijos studija“ matavimai.
10.5. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus, kad po rekonstrukcijos Garažo šiaurinės pusės pamato bei sienos vieta buvo pakeisti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Garažo plotas po rekonstrukcijos padidėjo nuo 42.2 kv.m. iki 50.67 kv.m., o tai galėjo būti padaryta tik pakeičiant išorinių sienų su pamatais vietas. Pagal VĮ „Registrų centras“, Pastatų techninės apskaitos bylos (Nr.: (duomenys neskelbtini)) duomenis 1981 metais statyto Garažo, pažymėto plane (duomenys neskelbtini), šiaurinės pusės ilgis apie 10 m, plotis 3.96 m, plotas 42.2 kv.m. Dabar - pagal IĮ „Geodezijos studija“ 2018 09 10 geodezinę nuotrauką, 2017 10 27 Statybų priežiūros inspekcijos statybos patikrinimo aktą Garažo šiaurinės pusės ilgis 10 m, plotas 50.67 kv.m. Taigi Garažo plotas padidėjo 8 kv.m. iki 50.67 kv.m. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad Garažo plotis (ties įvažiavimu į Garažą) padidėjo nuo 3.96 m iki 5 m, dėl ko galėjo įsiterpti į ieškovo žemės sklypą. K. G. vieta galėjo būti pakeista leidžia manyti ir atsakovo paaiškinimai. Prijungtoje administracinėje byloje 2017 10 26 paaiškinime atsakovas nurodė, kad Garažas buvo avarinės būklės. Teisme atsakovas pripažino, kad dėl sienų avarinės būklės dalį sienų permūrijo, virš sienų vietoj anksčiau buvusių medinių gegnių, dėjo gelžbetonio plokštes. Šios sunkios plokštės ant avarinių sienų negalėjo būti dedamos, nes tada Garažas tikrai būtų sugriuvęs. Be to, dėl keturšlaičio stogo konstrukcijos nebeliko sienų skliautų. Iš nuotraukų matyti, kad rekonstruoto Garažo šiaurinė dalis (pamatas, siena, karnizas) tvoros atžvilgiu išsikišusi į ieškovo žemės sklypą. Visa tai leidžia manyti, kad Garažas rekonstruotas keičiant sienas bei pamato vietą, todėl pakitus garažo išorės matmenims, jis ir įsiterpė į ieškovo žemės sklypą. Nors atsakovas teigė, kad Garažo plotas padidėjo dėl išgriautų vidaus pertvarų, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
10.6. Teismas, sprendimu leidęs atsakovų rekonstruotam Garažui įsiterpti į ieškovo žemės sklypą, pažeidė Konstitucijos 23 straipsnį, Statybos įstatymo 3 straipsnį, 28 straipsnio 4, 5 dalis, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 6 dalį, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.5 papunktį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos panašiose bylose.
10.7. Atsižvelgiant į galiojantį Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo bei Nuostatų teisinį reglamentavimą, jei žemės sklypo riba kerta statinį, tokio žemės sklypo kadastro duomenys negali būti įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir žemės sklypo ribos negali būti žymimos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Vadinasi, kol atsakovų rekonstruotas Garažas kerta žemės sklypo ribą, tokios atsakovų ir ieškovų žemės sklypų ribos negali būti pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir garažas nebus įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre. Taigi ginčas liko iš esmės neišspręstas. Teismo priimtas sprendimas neleis atsakovams savo daiktines teises į rekonstruotą garažą registruoti VĮ „Registrų centras“ bei ribos šalių teisę laisvai disponuoti žemės sklypais.
10.8. Teismas, vertindamas neteisėtos statybos sukeltus padarinius ir taikydamas protingumo, sąžiningumo bei protingumo principus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartimi civilinėje byloje Nr.: 3K-7-230/2010, įrodinėjimo dalykas byloje yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. ieškovas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu. Statytojas šiuo atveju negali tokio atsisakymo ginčyti, nes jis privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi.
10.9. Vienintelis būdas pašalinti neteisėtos statybos padarinius - griauti rekonstruoto Garažo dalį, patenkančią į ieškovo žemės sklypą. Garažo dalies nuardymas nepakeis esamo statinio laikančiųjų konstrukcijų, nekils grėsmė jo tolesniam funkcionalumui. Nors sprendime nurodyta priešingai, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Prašoma nuardyti garažo dalis iš esmės susijusi su apšiltinimo, apdailos sluoksniais, ore išsikišusiu stogo karnizu ir tik nedidele dalimi (4-5 cm) sienos plytų.
10.10. Teismo nustatytas dalinis neteisėtos statybos padarinių šalinimas neatitinka viešosios teisės normų, reglamentuojančių savavališkos statybos padarinių šalinimą.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Teismas, vertindamas neteisėtos statybos sukeltus padarinius ir taikydamas protingumo, sąžiningumo bei protingumo principus, nekrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismas pagrįstai remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.: 3K-7- 230/2010.
11.2. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas garažas statytas 1981 m., todėl, sprendžiant statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą, būtina atsižvelgti į teisinių santykių stabilumo ir tikrumo, teisėtų lūkesčių principus, bei įvertinti tai, ar atsakovų įpareigojimas pašalinti šio statinio dalis būtų proporcinga ieškovo teisės pažeidimo gynimo priemonė.
11.3. Garažo šiaurinės sienos šiltinimo medžiagos nuardymas neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo reikalavimų, nes rekonstravimo darbų metu padengtas sienos šiltinimo medžiagos ir tinko sluoksnis (bendrai 6 cm storio), įvertinus tai, jog pastato pamatas nėra įsiterpęs į ieškovo žemės sklypą, netrukdo ieškovui tinkamai naudotis jam priklausančiu žemės sklypu (sodinti augalus ir pan.), nesudaro didesnio barjero patekti saulės šviesai į ieškovo žemės sklypą. Teismas ieškovo ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimo - nugriauti rekonstruoto Garažo šiaurinės sienos visą šoną nuo 0,10 m iki 0,11 m pagrįstai netenkino.
11.4. Tenkinus apeliacinį skundą ir nusprendus nuardyti taip kaip reikalauja ieškovas visą į ieškovo žemės sklypą įsiterpiančią stogo karnizo dalį ir 5 cm plytos storio būtų pažeista esamo stogo konstrukcija, dėl ko kiltų reali grėsmė stogo tolesniam funkcionalumui, o taip pat ir viso ūkinio pastato funkcionalumui bei vertei, ir tai, atsižvelgus į pažeidimo mastą, būtų neproporcinga ieškovo teisės pažeidimo gynimo priemonė.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad įvertindamas teismo posėdžio metu apklausto matininko R. P., apklausto liudytoju, nurodytus paaiškinimus dėl galimos matavimo prietaiso „Leica“ paklaidos ir į bylą pateiktą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuotas rekonstruoto pastato sienų bei pamato apšiltinimo medžiagomis storis, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
14. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, jog pagal bylos duomenis atsakovų garažo šiaurinės pusės pamatas realiai nepatenka į ieškovo žemės sklypą, o šiaurinė siena, stogo karnizas įsiterpia 5 cm mažiau, bei kad garažo dalies, įsiterpusios į ieškovo žemės sklypą, nuardymas neatitiktų protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo reikalavimų. Apelianto nuomone šioje dalyje teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, liudytojo R. P. parodymus, netinkamai taikė, aiškino imperatyvias teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos panašiose bylose.
15. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra tam tikri faktiniai duomenys, pagal 2 dalį tie duomenys gali būti liudytojų parodymuose. Liudytojai veikia savo vardu, neatstovauja kitam asmeniui, jie asmeniškai įspėjami dėl atsakomybės už neteisingų parodymų davimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadas atsižvelgdamas į visų apklaustų liudytojų parodymus, juos įvertinant tinkamai, visų byloje esančių įrodymų visumos kontekste (CPK 185 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais, pagal kurią, vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi, remdamasi įrodymų viseto ir pakankamumo principu, leidžiančių daryti išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010), daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis).
17. Apeliantas taip pat teigia, kad į faktinių aplinkybių konstatavimą ieškovas nebuvo kviestas, teisme atsakovas teigė, kad antstolis grąžtu gręžė, tuo tarpu iš 2018-09-24 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo galima suprasti, kad gręžė pats atsakovas. Įvertinus šias aplinkybes bei atsakovo suinteresuotumą bylos baigtimi, laikytina, kad atstovų nurodytas Garažo dalies įsiterpimas į ieškovo žemės sklypą gali būti ir didesnis nei nurodė atsakovai. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus ir pažymi, kad pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Taigi, šiuo atveju antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas turį didesnę įrodomąją reikšmę ir jame nustatytos aplinkybės, kurios nebuvo paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais, laikomos visiškai įrodytomis. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos tesimas, nei CPK 635 straipsnis, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija – nenumato privalomo kitų asmenų, nei antstolis, dalyvavimo faktinių aplinkybių konstatavimo metu.
18. Atsižvelgus į visų byloje surinktų, iš įvairių įrodinėjimo priemonių gautų faktinių duomenų tarpusavio ryšį, jų atitiktį ir prieštaravimus, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas (atsakovas), savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis).
19. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įvertinus įrodymų visetą, po 2015 – 2017 m. atliktų rekonstravimo darbų atsakovų Garažo: šiaurinės sienos pamatas realiai nepatenka į ieškovo žemės sklypą; šiaurinė siena (apie 5 cm (šiaurės vakariniame kampe) - 6 cm (šiaurės rytiniame kampe)) ir šiaurinės sienos stogo šlaito kraštas (apie 74 cm (šiaurės vakariniame kampe) – 75 cm (šiaurės rytiniame kampe) įsiterpia į ieškovo žemės sklypą, todėl ieškovo ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovus nugriauti rekonstruoto Garažo šiaurinės sienos 9,90 m ilgio pamato visą šoną nuo 0,05 m. iki 0,06 m., laikytinas nepagrįstu.
20. Pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojančią Statybos įstatymo 32 straipsnio redakciją, savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Šio įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti atsakovą savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai tokia statyba galima pagal teisės aktų reikalavimus; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis); 5) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas.
21. Savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonių taikymas įstatymo nustatytomis sąlygomis laikomas teisėtu nuosavybės teisės ribojimo pagrindu. Vis dėlto, įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).
22. Pažymėtina, kad savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Kiekvienam asmeniui aktualu, kad nebūtų varžomos jo teisės naudotis turimu turtu, tačiau, naudodamasis savo nuosavybe, asmuo neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civiline teise, kuria reglamentuojami priešingus interesus turinčių asmenų santykiai, siekiama asmenų konfliktinius santykius sureguliuoti taip, kad būtų galima pasiekti kompromisą, užtikrinantį ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Siekiant to, svarbu nesureikšminti vienos šalies interesų, jų gynimo poreikių ir būdų, neproporcingai neapriboti kitos šalies nuosavybės teisių ir atitinkamai – teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).
23. CK 4.37 straipsnis nustato, jog savininkas turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti, tokia nuostata išplaukia tiek iš šio straipsnio, tiek iš CK 4.39 straipsnio 1 dalies, pagal kurią nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, t. y. savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų.
24. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nusprendus nuardyti visą į ieškovo žemės sklypą įsiterpiančią stogo karnizo dalį, būtų pažeista esamo stogo konstrukcija, dėl ko kiltų reali grėsmė stogo tolesniam funkcionalumui, o taip pat ir viso ūkinio pastato funkcionalumui bei vertei, ir tai, atsižvelgus į pažeidimo mastą, būtų neproporcinga ieškovo teisės pažeidimo gynimo priemonė. Į bylą pateiktų dokumentų pagrindu nėra galimybių byloje tiksliai nustatyti, kiek iki rekonstrukcijos teisėtai pastatyto ūkinio pastato stogo karnizas įsiterpė į ieškovo žemės sklypą. Nesudėtingų pastatų stogų projektavimo ir statybos reikalavimų teisinis reglamentavimas nenumato. Todėl, siekiant sureguliuoti ginčo situaciją taip, lyg būtų atkurta ginčo statinio situacija iki rekonstrukcijos, nesant nesudėtingų pastatų stogo konstrukcijų teisinio reglamentavimo, turi būti vadovaujamasi teisės akto analogija.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovų Garažo stogo šiaurinio karnizo dalis turi būti tokia, kad remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-571 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 63.1 ir 63.3 punktų nuostatomis, Garažo šlaitinio stogo karnizas į ieškovo žemės sklypo pusę būtų išsikišęs mažiausiu galimu – 400 mm dydžiu nuo vertikalaus šiaurinės sienos paviršiaus, ir stogo danga nuo karnizo krašto būtų išsikišusi taip pat mažiausiu galimu – 40 mm dydžiu.
26. Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo imperatyvios teisės normų aiškinimo bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
27. Pažymėtina, kad statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys kaupiami ir saugomi Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, o nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalys). Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (LAT 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009), žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas (Žemės įstatymo 40 straipsnio 2, 6 dalys, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktas). Šiuo atveju nuardžius šiaurinio karnizo dalį tiek, kad, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-571 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ 63.1 ir 63.3 punktų nuostatomis, Garažo šlaitinio stogo karnizas į ieškovo žemės sklypo pusę būtų išsikišęs mažiausiu galimu – 400 mm dydžiu nuo vertikalaus šiaurinės sienos paviršiaus, ir stogo danga nuo karnizo krašto būtų išsikišusi taip pat mažiausiu galimu – 40 mm dydžiu, negali būti laikoma, kad toks statinys pažeistų minėtas teisės akto nuostatas. Taigi, tai nesudaro jokio teisinio pagrindo išvadai, kad atsakovų ir ieškovų žemės sklypų ribos negali būti pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir garažas nebus įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
28. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
29. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
31. Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.