Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-387-252-2017

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 17 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės ir Zinos Mickevičiūtės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-32-812/2017 pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovei B. U. dėl iškeldinimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. U. prašė iškeldinti B. U. su visais jai asmenine nuosavybe priklausančiais daiktais iš A. U. asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas bei nustatyti terminą teismo sprendimo įvykdymui. Nurodė, kad yra gyvenamojo namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) m., savininkas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimu buvo nutraukta ginčo šalių santuoka ir padalinta jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise natūra buvo priteistas 0,0603 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovas ne kartą reikalavo B. U. išsikelti iš gyvenamojo namo ir netrukdyti jam naudotis savo asmenine nuosavybe. Tačiau B. U. šių reikalavimų nepaisė. Pažymėjo, kad iškeldinus atsakovę ji neliktų be gyvenamojo būsto, nes nutraukus ginčo šalių santuoką atsakovei buvo priteistas kaimo sodybos kompleksas, kurį sudaro 0,1750 ha ploto žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkiniai ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) r. ir kitas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) r. Taip pat atsakovei buvo priteista 27 391,50 Eur piniginė kompensacija už ieškovui tekusią didesnę turto dalį. Ieškovas vykdydamas teismo sprendimą – 2016 m. balandžio 21 d. sumokėjo atsakovei priteistą piniginę kompensaciją 27 391,50 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nusprendė iškeldinti atsakovę B. U. su visais jai asmenine nuosavybe priklausančiais daiktais iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatė atsakovei 30 kalendorinių dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelti iš ieškovui priklausančio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) m. Pripažino, kad atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, ieškovas turi teisę atlikti iškeldinimo veiksmus B. U. lėšomis ir išieškoti iš jos reikiamas išlaidas. Priteisė A. U. iš B. U. 31 Eur sumokėto žyminio mokesčio.Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu 2015 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-1774-828/2015 buvo padalintas šalių santuokos metu įgytas sutuoktinių turtas, atsakovei, be nekilnojamojo turto, priteista eilė kilnojamųjų daiktų, įskaitant baldus, indus, kitus namų apyvokos reikmenis bei 27 391,50 Eur piniginė kompensacija. Namų valda – gyvenamasis namas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) m., priteista ieškovui asmeninės nuosavybės teise. 2016 m. balandžio 21 d. ieškovas sumokėjo atsakovei 27 391,50 Eur piniginę kompensaciją. Nors atsakovė nesilanko ieškovo namų valdoje nuo 2016 m. birželio 4 d., po to, kai teismo nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones įvykdė antstolis, padedant policijai, tačiau savo asmeninių rūbų ir teismo sprendimu jai priteistų asmeninių daiktų nėra pasiėmusi, valios dėl naudojimosi ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu nėra pakeitusi.Teismas pasisakė, kad atsakovė savo elgesiu pažeidžia ieškovo, kaip nekilnojamojo turto savininko, teises netrukdomai valdyti, naudotis savo nekilnojamuoju turtu. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad tarp šalių susiklostė gyvenamosios patalpos nuomos, panaudos ar kiti prievoliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė turi teisę į gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini) m. Teismas pripažino, kad įsiteisėjus Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimui civilinėje Nr. 2-1774-828/2015, nuo 2016 m. kovo 8 d. atsakovė gyvenamąja patalpa naudojasi savavališkai, be teisėto pagrindo, laiko joje savo daiktus. Todėl sprendė, kad B. U. su jai priklausančiais asmeniniais daiktais iškeldintina, nustatant 30 kalendorinių dienų, skaičiuojamų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, terminą. Teismas konstatavo, kad atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, ieškovas turi teisę atlikti iškeldinimo veiksmus atsakovės lėšomis ir išieškoti iš atsakovės reikiamas išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė B. U. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimą ir iki 2017 m. rugsėjo mėnesio 1 d. atidėti terminą išsikelti su jai priklausančiais daiktais iš ieškovui A. U. asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Pripažinti, kad atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu išsikelti iki 2017 m. rugsėjo 1 d. iš namo, (duomenys neskelbtini), ieškovas turi teisę atlikti iškeldinimo veiksmus B. U. lėšomis ir išieškoti iš jos savo turėtas išlaidas. Nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė, kad jos nuomojamame kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini) r., nepakanka vietos daiktams, esantiems pas ieškovą, sutalpinti. 2016 m. vasarį nusipirktu namu (duomenys neskelbtini), pagal panaudos sutartį naudojasi V. B. iki 2017 m. spalio 31 d. Todėl ji taip pat negali ten laikyti savo daiktų. Naujų patalpų paieška užtruks ne mažiau nei 6 mėnesius, todėl prašo nustatyti terminą išsikeldinimui iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Atkreipia dėmesį, kad jos gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), dėl to ji negali būti iškeldinta su jai priklausančiai daiktais, kol neturės galimybės šių daiktų tinkamai sandėliuoti.Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas A. U. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, kad apeliantė turi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, kuriame gali laikyti savo daiktus. Apeliantė tvirtina, kad nuomojasi vieno kambario butą, (duomenys neskelbtini) r., tačiau nepateikė nuomos sutarties. Teiginiai, kad apeliantei patalpų, kuriose ji galėtų laikyti savo daiktus, paieškoms reikalingas 6 mėnesių terminas yra nepagrįsti, ir apskritai nėra aiškus tikslas nuomotis nekilnojamąjį turtą, kai B. U. jai priklausantį namą yra išnuomojusi kitam asmeniui. Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad apeliantė nesutinka su teismo nustatytu 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminu išsikelti iš ieškovo namo. Tokį nesutikimą argumentuoja tuo, kad nors turi kitą gyvenamąjį būstą ir jai priklausančio nekilnojamojo turto, tačiau ten nėra galimybių sandėliuoti ieškovo name esančių jai priklausančių daiktų. Atsakovės vertinimu, šešių mėnesių terminas būtų optimalus jai susirasti vietą kur galėtų perkraustyti daiktus. Be to, pažymi, kad ieškovui priklausančio namo adresu yra deklaravusi gyvenamąją vietą, todėl negali būti iškeldinta, kol neturi susiradusi vietos kur laikyti savo daiktus. Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantys (duomenys neskelbtini) ieškovui A. U. priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atitinkamai jis, kaip nekilnojamojo turto savininkas, turi teisę savo turtą valdyti savo nuožiūra pagal savo norą ir poreikį. Ginčo, kad ieškovas yra pirmiau paminėto nekilnojamojo turto savininkas, nėra. Atsakovė ginčo patalpose nebesilanko jau pakankamai ilgą laiką, t.y. nuo 2016 m. birželio 4 d., kai antstolis, padedamas policijos įvykdė teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi paskirtas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės B. U. įpareigojimą gyventi skyrium nuo ieškovo. Šiose patalpose yra likę atsakovės daiktai, dėl ko ieškovas negali tinkamai, pilna apimtimi valdyti ir naudotis nuosavybės teisėmis priklausančiu turtu - namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). CK 4.98 straipsnis užtikrina turto savininkui teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus. Skirtingai nei apeliaciniame skunde dėsto atsakovė, aplinkybė, kad ji yra ieškovui nuosavybės teisėmis priklausančiame name deklaravusi savo gyvenamąją vietą, nėra reikšminga. Kadangi gyvenamosios vietos deklaravimas – tai gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai, tačiau ne nuosavybės teisę, ar kitas teises į nekilnojamojo turto objektą patvirtinantis įrodymas. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas bet kada gali panaikinti apeliantės deklaravimą jam nuosavybės teise priklausančiame name.Atsakovė faktiškai ieškovo name nebegyvena beveik metus laiko, tačiau iškeldinimas reiškia asmens iškeldinimą su visa jo manta, t. y. asmuo turi išsikelti iš jam nepriklausančių patalpų su visais savo daiktais (CK 4.98 straipsnis). Byloje nustatyta, kad atsakovė neturi teisėto pagrindo laikyti ieškovo name savo daiktų ir tokiu būdu pažeidžia ieškovo, kaip namo savininko, teisę bei teisėtus interesus naudotis bei valdyti jam nuosavybės teise priklausantį butą, o tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad skundžiamu sprendimu ieškinį tenkinus ir nusprendus iškeldinti atsakovę, nustatant 30 kalendorinių dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teismas nepakankamai įvertino aplinkybes, su atsakovės galimybėmis sandėliuoti kitur, ieškovo namuose esančios jos daiktus. Apeliantės teiginiai, kad ji neturi kur sandėliuoti daiktų, nepaneigia paminėtos išvados ir nesudaro pagrindo nustatyti ilgesnį iškeldinimo terminą. Juolab, kad jos pačios pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė turi nuosavybės teisėmis valdomo nekilnojamojo turto ir šio turto plotas yra pakankamai didelis. Tai, kad po santuokos nutraukimo, kai buvo išspęstas ir šalių turto padalijimo klausimas, atsakovė savo nekilnojamuoju turtu panaudos pagrindu leido naudotis tretiesiems asmenims, nesudaro pagrindo keisti teismo sprendimą ir negali būti priežastimi toliau pažeidinėti ieškovo nuosavybės teises. Teismo nustatytas 30 kalendorinių dienų terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra realus ir pakankamas (net ir siekiant susirasti išsinuomoti didesnes patalpas) bei atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nagrinėjamoje byloje skundžiamas sprendimas buvo priimtas 2017 m. vasario 1 d. (t. y. daugiau nei prieš 3 mėnesius iki šios teisėjų kolegijos nutarties priėmimo) ir iki šiol nėra įsiteisėjęs (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Taigi nagrinėjamoje byloje atsakovei apskundus teismo sprendimą apeliacine tvarka, jos išsikėlimo terminas pailgėjo daugiau nei 3 mėnesiais. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas nustatė pakankamą, teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkantį terminą atsakovei išsikeldinti iš nurodyto pastato, priešingu atveju, būtų nepagrįstai užvilkintas teismo sprendimo vykdymas ir nepagrįstai ribojamos kitų asmenų, šiuo atveju – ieškovo – A. U. teisės ir teisėti interesai.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas jau išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai taikė ir aiškino CK 4.93 ir 4.98 straipsnių nuostatas, jų nepažeidė ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose, todėl naikinti ar keisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.