Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-247-898/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-17
Bylos Nr.
1S-247-898/2018
Teisminio proceso Nr.
1-68-3-00048-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-247-898/2018 (S)Teisminio proceso Nr.1-68-3-00048-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.20.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi T. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria iš dalies pripažintas Oslo tingrett pirmos instancijos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendis, nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Priimtų sprendimų esmė

Oslo tingrett pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu T. S. buvo nuteistas už Imigracijos įstatymo 108 paragrafo trečiojo skirsnio raidės e, žr. 124 pirmojo skirsnio pažeidimą ir Baudžiamojo įstatymo (2005) 361 paragrafo pirmojo skirsnio raidės b pažeidimą 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme už tai, kad jis anksčiau nei 2017 m. lapkričio 28 d. grįžo į Norvegiją, nepaisydamas to, kad 2014 m. sausio 28 d. Imigracijos direktorato sprendimu jis buvo visam laikui deportuotas iš Norvegijos bei už tai, kad 2017 m. lapkričio 28 d., 22.00 val. adresu Schweigaards gate 14, Oslo, jis pateikė muitinės pareigūnei C. N. suklastotą Lietuvos Respublikos tapatybės kortelę M. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Į bausmės laiką įskaitytos 25 areštinėje praleistos dienos iki nuosprendžio priėmimo ir 1 diena po nuosprendžio priėmimo. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad T. S. buvo suimtas Norvegijoje 2017 m. lapkričio 28 d.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendis buvo pripažintas iš dalies. T. S. Oslo Tingrett pirmos instancijos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (2005) § 361, pirmojo skirsnio raidės b pažeidimą paskirta 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalimi, nustatant 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio 22 d., į bausmės laiką įskaitant areštinėje ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki bausmės vykdymo pradžios 2017 m. gruodžio 22 d., taip pat papildomai dar vieną dieną, įvertinus Norvegijos Karalystės teisinį reguliavimą, įtvirtintą 2005 metų Bendrojo civilinio baudžiamojo kodekso 83 paragrafe. Teismas pažymėjo, kad T. S. už kiekvieną iš pažeidimų atsakomybė nebuvo diferencijuota, t.y. teismas, prokuratūros prašymu, už abu pažeidimus skyrė 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nenustatant konkrečios bausmės dydžio už kiekvieną iš šių pažeidimų, todėl T. S. rašytiniame pareiškime nurodyta aplinkybė, kad už suklastoto dokumento panaudojimą jam teismo nuosprendžiu buvo skirta tik 45 parų laisvės atėmimo bausmė, o likusi bausmė paskirta už Imigracijos įstatymo pažeidimą, teismo vertinimu yra nepagrįsta. Teismas padarė išvadą, jo atsižvelgiant į tai, kad Oslo Tingrett pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė yra švelnesnė nei BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta maksimali, tokia bausmė pripažintina ir vykdytina.

Skundo argumentai ir prašymai

Skundu T. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį (skunde klaidingai įvardinama kaip nuosprendis), kadangi teismas sprendimą priėmė šališkai, remdamasis tik buvusia panašia byla Nr.1S-402-1020/2017. Teismas neatsižvelgė į prokuroro ir advokato prašymą kreiptis į Norvegijos Karalystę dėl nuosprendžio patikslinimo, T. S. prašo apygardos teismo kreiptis į Norvegijos Karalystės Oslo Tingrett pirmosios instancijos teismą dėl nuosprendžio patikslinimo, nurodo, kad ši byla ir skundžiamoje nutartyje nurodyta byla (Nr.1S-402-1020/2017) yra visiškai skirtingos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas. Norvegijos Karalystės nuosprendžių, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pripažinimas ir vykdymas reglamentuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarime dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (toliau – Susitarimas), kuris buvo patvirtintas 2014 m. kovo 20 d. įstatymu Nr. XII-800. Susitarimo 8 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, viena iš jų - jei nuosprendis susijęs su veikomis, kurios nelaikomos nusikalstamomis pagal vykdančiosios valstybės teisę (Susitarimo 8 straipsnio 1 dalies d punktas). Nagrinėjamu atveju Oslo tingrett pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu T. S. buvo nuteistas ne tik už suklastoto dokumento (Lietuvos Respublikos tapatybės kortelės) panaudojimą, už ką atsakomybė numatyta BK 300 straipsnio 2 dalyje, bet ir už įvažiavimą į šalį, nepaisant to, kad asmuo yra deportuotas, už ką atsakomybė BK nėra numatyta. Atsižvelgęs į šią aplinkybę, apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendį pripažino tik iš dalies. Įvertinęs tai, kad už abu pažeidimus T. S. buvo paskirta vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri neviršija laisvės atėmimo bausmės maksimumo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki ketverių metų), o skirdamas bausmę Oslo tingrett teismas nenustatė konkrečios bausmės dydžio už kiekvieną iš pažeidimų, apylinkės teismas nutarė, kad ši bausmė yra pripažintina ir vykdytina. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas tinkamai įvertino Oslo tingrett pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio turinį bei pagrįstai pripažino laisvės atėmimo bausmę kaip būtiną atlikti. Iš minėto nuosprendžio (24-29 b. l.) turinio matyti, kad T. S. už kiekvieną iš pažeidimų atsakomybė nebuvo diferencijuota – teismas, kaip ir prašė prokuratūra, už šiuos pažeidimus skyrė 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nenustatant konkrečios bausmės dydžio už kiekvieną iš šių pažeidimų.Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį gali būti skiriamas areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų, taigi laisvės atėmimo bausmės vidurkis už šį nusikaltimą yra dveji metai ir pusantro mėnesio. T. S., suderinus Oslo tingrett pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su BK 300 straipsnio 2 dalimi, buvo nustatyta vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės dydis – mažesnis nei numatytas bausmės vidurkis. Kaip matyti iš informacinės sistemos „Liteko“, T. S. anksčiau teistas ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Norvegijos Karalystėje (Šiaurės Vestfoldo pirmos instancijos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu – už analogiškas nusikalstamas veikas). Įvertinus ankstesnius T. S. teistumus, taip pat ir už analogiškus veiksmus, nustatytas bausmės terminas teismo vertinimu nėra per griežtas. Nors skunde T. S. nurodo, kad byla, kuria buvo vadovautasi skundžiamoje teismo nutartyje, nėra analogiška, su tokiais argumentais aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 15 d. nutartimi T. S. Šiaurės Vestfoldo pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę suderino su BK 300 straipsnio 2 dalimi, paliko T. S. paskirtą 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (Teikimas Nr. E1-1855-486/2017). Šiaurės Vestfoldo pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu T. S. buvo nuteistas už du pažeidimus: (1) dėl to, kad 2016 m. lapkričio 2 d, adresu Gjelstadveien 1, Re, eismo kontrolės ir vėliau tapatybės patikrinimo metu jis nurodė, kad yra A. N. ir pateikė policijai suklastotą Lietuvos Respublikos tapatybės kortelę; (2) dėl to, kad jis 2016 m. lapkričio 2 d., trečiadienį, 20.55 val. adresu Gjelstadveien, Re, buvo Norvegijoje, nepaisant to, kad 2014 m. sausio 28 d. Imigracijos direktorato sprendimu jis visam laikui deportuotas iš Norvegijos ir grąžintas į Lietuvą. Kaip matyti, Šiaurės Vestfoldo pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu T. S. buvo nuteistas ir už įvažiavimą į šalį, nepaisant to, kad asmuo yra deportuotas - už ką jis nuteistas ir nagrinėjamu atveju, tačiau teismas vis tiek suderino jam paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos įstatymais. T. S. skundas dėl šios nutarties buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi (byla Nr. 1S-402-1020/2017). Kadangi aptarta situacija yra analogiška situacijai, nagrinėjamai šioje byloje, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į formuojamą teismų praktiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jurgita Kolyčienė