- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- e2-41-236/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00633-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- R. B.
- Kategorijos
- 3.1.7.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Europa Group“, uždarajai akcinei bendrovei „Cofex“, antstoliui R. V., Realcom Limited dėl turto perdavimo išieškotojui akto, akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir turto išreikalavimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims, „Swedbank“ akcinei bendrovei, A. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, atsakovams BUAB „Europa Group“, UAB „Cofex“, antstoliui R. V., Realcom Limited, prašydamas:
1.1. pripažinti negaliojančiu ab initio antstolio R. V. surašytą 2015 m. liepos 27 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 0128/14/01584 dėl UAB „Europa Group“ priklausančių 95 proc. (19 vienetų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 10 RON) Rumunijoje įregistruotos ir veikiančios įmonės Europa Group S.r.l. akcijų perdavimo atsakovui UAB „Cofex“;
1.2. pripažinti negaliojančiu ab initio 2017 m. kovo 30 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų UAB „Cofex“ ir Maltos bendrovės Realcom Limited dėl 95 proc. (19 vienetų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 10 RON) Rumunijoje įregistruotos ir veikiančios įmonės Europa Group S.r.l. akcijų perleidimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 5 d. sprendimu nusprendė ieškovo ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
3. Ieškovas, nesutikdamas su ginčijamu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o jei teismas šio prašymo netenkintų – atleisti ieškovą nuo 967 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti jos sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nutarė atmesti ieškovo prašymus atleisti jį nuo žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, nustatyti ieškovui R. B. 7 dienų terminą, skaičiuotiną nuo šios nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 1 267 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
5. Teismas nurodė, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Nagrinėjamu atveju civilinė byla iškelta pagal ieškovo ieškinį, tačiau ieškovas nepatenka į šioje teisės normoje nurodytų subjektų sąrašą. Dėl to teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo atleisti jį nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovo kreipimosi į teismą metu UAB „Europa Group“ nebuvo bankrutuojanti, todėl atmetė kaip teisiškai nereikšmingus ieškovo argumentus, jog pagal teismų praktiką nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiamas ir bankrutuojančios įmonės kreditorius, reiškiantis netiesioginį ieškinį už bankrutuojančią įmonę bei bankrutuojančios įmonės vardu.
7. Teismas nustatė, kad teismui atmetus ieškovo prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, ieškovas prašė atleisti jį nuo 967 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti jos sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimo.
8. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 83 straipsnio 3 dalies, 84 straipsnio nuostatas asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo arba jam gali būti atidedamas žyminio mokesčio mokėjimas, jeigu pateikiamas motyvuotas prašymas ir pridedami besikreipiančio į teismą asmens sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, pagrindžiantys, kad jis neturi galimybės sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juo pagrindžiantys įrodymai yra pakankami pareikštam prašymui tenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-679/2009; 2010 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-834/2010; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201/2012 ir kt.).
9. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nurodė, kad ieškovo turimų piniginių lėšų likutis banko sąskaitose yra nepakankamas sumokėti žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą, be to, dėl sunkių sveikatos sutrikimų ieškovo darbingumas ir galimybės užsidirbti pajamų yra minimalios.
10. Teismas konstatavo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas yra pateikęs banko sąskaitų išrašus, patvirtinančius, kad 2017 m. vasario 13 d. jose buvęs lėšų likutis sudarė 8,83 Eur. Teismas darė išvadą, kad šie ieškovo pateikti duomenys yra nebeaktualūs ir nepagrindžia ieškovo teiginių apie šiuo metu esamą sunkią finansinę padėti.
11. Teismas nurodė, kad ieškovo teigimu, šiuo metu banko sąskaitose esantis piniginių lėšų likutis turėtų būti panašus kaip 2017 metais, tačiau ieškovas nepateikia jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Ieškovas taip pat nepateikė duomenų iš VĮ Registrų centro apie jam nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus, VĮ „Regitra“ duomenų apie turimas transporto priemones, taip pat nenurodė duomenų apie turimas santaupas ir kitą turtą bei turtines teises.
12. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas akcentuoja savo sunkią turtinę padėtį, tačiau surado galimybę naudotis atlygintinomis advokato teisinėmis paslaugomis, už atstovimą šioje byloje 2019 m. gegužės 3 d. sumokėti advokatui grynaisiais pinigais 5 770 Eur sumą.
13. Teismas pagal byloje esančius duomenis sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadai, jog ieškovo turtinė padėtis tokia sudėtinga, kad jis neišgali sumokėti žyminio mokesčio, kurio suma šiuo atveju nevertintina kaip itin didelė (CPK 178 straipsnis).
14. Teismas pažymėjo, kad žyminio mokesčio sumokėjimas gali būti atidėtas ne tik nustačius, jog asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau ir prašymą pateikusiam asmeniui pagrindus, kad tokia turtinė padėtis yra laikina ir ji iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį (per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-102/2011; 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Teismas konstatavo, kad šiuo atveju ieškovas tokių aplinkybių nenurodė ir nepagrindė.
15. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad ieškovo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo arba atidėti mokėjimo terminą netenkintinas. Ieškovui nustatytas 7 dienų terminas, skaičiuotinas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos, apeliacinio skundo trūkumui pašalinti, t. y. 1 267 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti.
16. Teismas nurodė, kad ieškovui išaiškintina, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Ieškovas R. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, priimti į bylą naujus įrodymus (2019 m. išrašų iš R. B. banko sąskaitų kopijas, VSDFV Vilniaus skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas kopiją).
Šalies argumentai
18.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Nagrinėjamu atveju apeliantas į teismą su netiesioginiu ieškiniu, veikdamas UAB „Europa Group“ vardu ir interesais, kreipėsi 2016 m. balandžio 4 d. Bylos, pradėtos pagal ieškovo netiesioginį ieškinį, nagrinėjimo metu UAB „Europa Group“ buvo iškelta bankroto byla (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-30-864/2018, kuria UAB „Europa Group“ iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2019 m. sausio 10 d.). Byla pagal ieškovo ieškinį buvo išnagrinėta 2019 m. liepos 5 d. Dėl to CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagrindas gali būti taikomas ieškovo atžvilgiu, kadangi UAB „Europa Group“ įgijo bankrutuojančios įmonės statusą dar civilinės bylos, pradėtos pagal ieškovo netiesioginį ieškinį, nagrinėjimo metu. UAB „Europa Group“ bankroto byloje patvirtinus R. B. kreditorinį reikalavimą, R. B. tapo BUAB „Europa Group“ kreditoriumi ir dalyvaujančiu bankroto byloje asmeniu, todėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto norma yra taikytina jo atžvilgiu. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto norma, apelianto vertinimu, turėtų būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar ieškinys buvo nagrinėjamas jau iškeltoje bankroto byloje, ar atskiroje byloje dar iki bankroto bylos įmonei iškėlimo.
18.2. Pirmos instancijos teismas netinkamai vertino ieškovo turtinę padėtį bei byloje pateiktus įrodymus. Ieškovas pateikė pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie jo realią turtinę padėtį.
18.3. Pirmosios instancijos teismo buvo pažeistas teismų formuojamos praktikos nuoseklumo principas. Apeliaciniame skunde pateiktas prašymas iš esmės buvo grindžiamas panašiais įrodymais ir argumentais, kuriais remiantis teismai, jau ne kartą vertinę apelianto R. B. turtinę padėtį, yra atleidę R. B. nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl prastos turtinės padėties. Apelianto turtinė padėtis nuo to laiko nepasikeitė, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai skirtingai vertino tas pačias faktines aplinkybes ir priėmė visiškai skirtingą nutartį.
18.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad visas ieškovui priklausantis kilnojamasis ar/ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės bei vertybiniai popieriai buvo areštuoti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3975-656/2014 ir pritaikyti areštai apelianto atžvilgiu šiai dienai dar nėra panaikinti. Ieškovo turimas kilnojamasis ar/ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės bei vertybiniai popieriai nėra šaltinis, iš kurio ieškovas galėtų sumokėti žyminį mokestį.
18.5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, kad sąskaita už suteiktas teisines paslaugas buvo apmokėta iš artimųjų giminaičių paskolintų lėšų.
Atsiliepimas
19. Atsakovas Realcom Limited atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį nepakeistą. Nurodo:
19.1. Ieškovas, pateikdamas apeliacinį skundą, neteisingai remiasi netiesioginio ieškinio institutu, kaip sąlyga CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto taikymui. Ieškovas nėra subjektas, kuriam yra taikoma paminėta įstatymo išimtis.
19.2. Ieškovas nepateikė tinkamų įrodymų, pagrindžiančių jo blogą turtinę padėtį, negalėjimą sumokėti žyminį mokestį, bei garantijų, kad ateityje turtinė padėtis pagerės ir ieškovas bus pajėgus sumokėti žyminį mokestį ar jo dalį.
20. Atsakovas R. V. atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
21. Trečiasis asmuo A. B. atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį nepakeistą. Nurodo:
21.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą.
21.2. Ieškovas nesiėmė aktyvių veiksmų siekdamas įrodyti savo turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
23. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria ieškovės prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo arba atleidimo nuo žyminio mokesčio buvo atmestas ir nustatytas ieškovui terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl naujų įrodymų
24. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė į bylą naujus įrodymus (2019 m. išrašų iš R. B. banko sąskaitų kopijas, VSDFV Vilniaus skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas kopiją).
25. Apelianto pateiktos 2019 m. banko sąskaitų išrašų kopijos nėra išverstos į lietuvių kalbą. Tuo tarpu, CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Dėl to apeliacinis teismas sprendžia, kad šiuos įrodymus atsisakytina priimti.
26. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima į bylą apelianto pateiktą VSDFV Vilniaus skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas kopiją.
Dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto
27. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.
28. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinio pareiškimo metu UAB „Europa Group“ nebuvo bankrutuojanti įmonė. Dėl to apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas nepatenka į šioje teisės normoje nurodytų subjektų sąrašą, todėl nėra teisinio pagrindo atleisti jį nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjo.
Dėl žyminio mokesčio
29. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau, pažymėtina, ši teisė negali būti aiškinama ir suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
30. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).
31. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė (lot. ultima ratio).
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad fizinio asmens turtinė, o juridinio asmens – finansinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai, skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jį atidėti.
33. Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių; apeliacinių skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-211-464/2020).
34. Byloje nustatyta, kad apelianto (ieškovo) teigimu, ieškovo turimų piniginių lėšų likutis banko sąskaitose yra nepakankamas sumokėti žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą, be to, dėl sunkių sveikatos sutrikimų ieškovo darbingumas ir galimybės užsidirbti pajamų yra minimalios.
35. CPK 83 straipsnio 3 dalyje bei CPK 84 straipsnyje numatyti atvejai, kuomet bylos šalis, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, galėtų būti atleista nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo arba šis mokestis būtų atidėtas. Tačiau abiem atvejais pats asmuo turi pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą, t. y. įrodymus, patvirtinančius jo sunkią turtinę padėtį ir jos pokyčio perspektyvas ateityje.
36. Apeliacinis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė reikšmingų įrodymų, iš kurių būtų galima būtų spręsti, kad ieškovo (apelianto) turtinė padėtis apeliacinio skundo padavimo momentu neleidžia jai sumokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nepateikė aktualių turtinės padėties dokumentų, taip pat duomenų apie šiuo metu turimas pinigines lėšas bankuose, turimą turtą, kurie leistų teismui daryti išvadą apie šiuo metu sunkią ieškovo (apelianto) turtinę padėtį. Be to, apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei apeliacinis skundas bus atmestas, sumokėti galimybę turės (CPK 84 str., 178 str.).
37. Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad nėra pagrindo daryti išvadai, jog ieškovo turtinė padėtis tokia sudėtinga, kad jis neišgali sumokėti žyminio mokesčio, kurio suma šiuo atveju nevertintina kaip itin didelė (CPK 178 straipsnis).
38. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
39. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).
40. Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti jau yra pasibaigęs, tokį terminą iš naujo nustato apeliacinės instancijos teismas (CPK 7 str.), išaiškindamas, kad įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą teikiami pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui R. B. terminą iki 2020 m. vasario 20 d. įskaitytinai sumokėti 1 267 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį ir pateikti Vilniaus apygardos teismui sumokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus.