Šiaulių apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato įgaliotajai atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „O.“ dėl neteisėto vienašalio pirkimo sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

III. Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl viešojo pirkimo sąlygų aiškinimo ir sutartinių įsipareigojimų (ne)vykdymo

17. Nagrinėjamu atveju matyti, kad šalys skirtingai supranta ir vertina esmines sudarytos sutarties sąlygas, apibrėžiančias tiek viešojo pirkimo objektą (transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų kiekį ir jų kainą), tiek sutarties įkainių perskaičiavimo galimumą, tiek vienašališko sutarties nutraukimo pagrindus.

18. Šalių sudarytos sutarties 1 skyriaus, reglamentuojančio sutarties objektą ir paslaugų kainą, 1 punktas numato, kad teikiamų paslaugų apimtis, kokybė ir kiti paslaugoms keliami reikalavimai apibrėžti transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų techninėje specifikacijoje (1 priedas); kad sudaroma fiksuoto įkainio sutartis; kad paslaugos sutartyje nustatytais įkainiais bus užsakomos pagal faktinį poreikį visą sutarties laikotarpį, neviršijant šiam pirkimui planuotų maksimalių lėšų – 120 000 Eur) su PVM.

19. Sutarties 4 punktas numato paslaugų įkainius pagal lentelę su pastabomis:

Eil. Nr. Paslaugų pavadinimas Mato vienetas Įkainis be PVM, Eur

2. Transporto priemonės daugiau kaip 3,5 t nuvežimas Vnt. 150,00

4. Transporto priemonės daugiau kaip 3,5 t saugojimas Para 4,00

1. Lentelėje nurodyta techniškai leistina pakrautos transporto priemonės bendroji masė.

2. Esant poreikiui gali būti vykdoma transporto priemonių pervežimo paslauga iš ankstesnio tiekėjo saugojimo aikštelės ((duomenys neskelbtini)) į naujojo Tiekėjo saugojimo aikštelę pagal Užsakovo pateiktą transporto priemonių sąrašą. Transporto priemonių pervežimo paslauga bus apmokama pagal Sutarties 4 punkte atitinkamai nustatytus "Transporto priemonės iki 3,5 t nuvežimas" (1 eilutė) ir "Transporto priemonės daugiau kaip 3,5 t nuvežimas" (2 eilutė) įkainius.

20. Transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugų techninėje specifikacijos 4 punkte nurodomos tokios paslaugų apimtys: paslaugos bus užsakomos pagal faktinį poreikį; preliminarus nuvežimo skaičius per vienerius metus yra 90 transporto priemonių iki 3,5 t ir 3 transporto priemonės virš 3,5 t.

22. Posėdžio metu, teismui aiškinantis, kodėl buvo numatyta pirkti būtent tokius preliminarius paslaugų kiekius, ieškovo atstovė paaiškino, kad toks perkamų paslaugų kiekis (90 transporto priemonių iki 3,5 t svorio per metus priverstinis nuvežimas) nustatytas atsižvelgiant į prieš tai vykdyto viešojo pirkimo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje duomenis, į fiksuotus maksimalius transporto priemonių priverstinio nuvežimo per metus kiekius, kad atsakovė neginčijo pirkimo procedūrų metu tokių preliminarių kiekių, pati pagal juos apskaičiavo per trijų metų laikotarpį teikiamos paslaugos kainą, įsivertinusi savo turimus techninius pajėgumus, įmonės veiklos ekonominius rodiklius ir finansines galimybes.

23. VPĮ nurodyta, jog rašytinėje pirkimo sutartyje turi būti nustatyta kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Kainodaros metodikos nuostatų taikymas pagal šią VPĮ normą privalomas. Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtinta „Kainodaros taisyklių nustatymo metodika“, kainodaros taisyklėse nustatomas fiksuotas įkainis, kai iš anksto (iki pirkimo pradžios) perkančioji organizacija nežino tikslaus numatomų pirkti prekių kiekio ar tikslios pagal sutartį teiktinų paslaugų ar vykdytinų darbų apimties, tačiau rengdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlendąs pirkimo objekto mato vienetui ir gali prisiimti riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų pirkimo objekto mato vienetui dydžio. Darytina išvada, kad ieškovo su atsakove sudaryta Sutartis yra fiksuoto įkainio sandoris, kai paslaugos užsakomos pagal faktinį poreikį ir su tiekėju yra atsiskaitoma už kiekvieną suteiktą paslaugą, ir tokio sandorio sudarymui iš esmės pritarė atsakovė, tuo pačiu prisiimdama ir riziką, kad pirkimo objekto (paslaugų) apimtis bus daug didesnė. Teismo nuomone, vertinant pateikto ieškovo, kaip paslaugos užsakovo ieškinio pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė pasiūlyme apskaičiavo savo teikiamų paslaugų kainas pagal ieškovo nurodytus preliminarius transporto priemonių kiekius per sutarties galiojimą trims metams – 73 180,80 Eur (su PVM), kai maksimali pirkimo vertė ( kaina) buvo ieškovo numatyta daug didesnei - 120 000 Eur (su PVM) sumai, kas rodo atsakovės turėtą ekonominį suinteresuotumą bei lūkestį iš tokių paslaugų teikimo didesne apimtimi proporcingai gauti ir žymiai didesnes pajamas sutarties vykdymo laikotarpiu.

25. Be to kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kai perkančioji organizacija nustato, jog pirkimo objekto apimtis (kiekis) gali ženkliai (trečdaliu) svyruoti didėjimo ir (ar) mažėjimo prasme, tokia situacija de jure (teisiškai) tampa labai artima tai, kai pirkimo objektas visai neapibrėžtas (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017 58 punktą).

26. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pagrindo pritarti atsakovės argumentams, jog susiklostė būtent tokia de jure neapibrėžto pirkimo objekto situacija, kad jai kaip paslaugų teikėjai tai nepagrįstai ekonomiškai apsunkino viešojo pirkimo sutarties vykdymą. Išvadą apie tinkamą ieškovo kaip perkančiosios organizacijos poreikių nustatymą teismas daro įvertinęs tai, kad atsakovė savo procesiniuose dokumentuose pateikė vien deklaratyvius, nepagrįstais jokiais oficialiais įmonėje vykdomos apskaitos duomenimis (į ką pagrįstai atkreipė dėmesį ieškovės atstovė teismo posėdyje) skaičiavimus, kad vykdant sutartį daugiau nei per 1 metų ir 5 mėnesių laikotarpiu paslaugų apimtis buvo 234 transporto priemonės, kad išvedant teikiamos paslaugos per vieną dieną tenkantį vidurkį, ji buvo didesnė 86 procentais, negu preliminariai nustatyta pirkimo dokumentuose. Atsakovės atstovas negalėjo teismo posėdyje argumentuotai paaiškinti, kodėl buvo pasirinktas toks faktinių paslaugų vidurkio skaičiavimo būdas (imant vieną kalendorinę dieną bei laikotarpį didesnį nei 1 metai 5 mėnesiai), kai sutartimi numatytas priverstinai nuvežamų transporto priemonių kiekio, tenkančio 12 kalendorinių mėnesių (arba vieneriems metams), skaičiavimas. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2025 m. liepos 22 d. rašytiniame pranešime dėl vienašališko sutarties nutraukimo atsakovė nurodydama, kad sutarties vykdymo metu paslaugų faktinis kiekis buvo 234 transporto priemonės, ir tokiu skaičiumi remiantis, nurodoma, kad faktiškai vykdomų paslaugų apimtis viršija sutartinę 160 procentų. Ieškovas, nesutikdamas su tokiais atsakovės nurodytais faktinių paslaugų kiekių skaičiumi pateikė oficialius duomenis (ieškinio priedas Nr.5), kurių neginčijo atsakovė, jog remiantis paimtų daiktų administravimo informacine sistema (PADIS) per pirmus 12 mėnesių (1 metus) nuo sutarties pasirašymo atsakovės buvo priverstinai nuvežta 114 transporto priemonių, ir tai, ieškovo teigimu, nežymiai viršijo Techninės specifikacijos 4 punkte numatytą preliminarų nuvežimų skaičių. Teismo atliktais paskaičiavimais pagal ieškovo apskaitoje fiksuotą paslaugų skaičių matyti, kad atsakovei teikiamų paslaugų apimtis per pirmuosius paslaugų metus buvo išaugęs tik 26,66 procentų, kas neatitinka teismų praktikoje ženkliam svyravimui taikytino vertinamojo kriterijaus – pirkimo objekto apimties didėjimo trečdaliu (33,33 procentų). Tokią teismo išvadą patvirtina iš dalies ir paties atsakovės atstovo paaiškinimai bylą nagrinėjant iš esmės 2026 m. sausio 6 d. teismo posėdyje dėl teikiamų paslaugų faktinio poreikio, atstovui abstrakčiai nurodant, kad vien pagal bendrąją situaciją Lietuvos keliuose yra akivaizdus Kelių eismo taisyklių ar kitų teisės pažeidimų didėjimas būtent vasaros laikotarpiu, o žiemą tokių pažeidimų yra padaroma daug mažiau. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimu metu, jau einant į pabaigą antriems paslaugų teikimo metams, atsakovė nepateikė jokių papildomų rašytinių duomenų, kurie pagrįstų jos teiktus paskaičiavimus dėl daug didesnio faktinio paslaugų kiekio, taip pat ir atsakovės atstovas negalėjo tiksliai pasakyti, kuria visgi linkme (didėjimo ar mažėjimo) kito paslaugų apimtis per kitus paslaugų teikimo mėnesius, skaičiuojant nuo 2025 m. liepos mėnesį priimto atsakovės sprendimo vienašališkai nutraukti sudarytą viešojo pirkimo sutartį.

27. Teismas ginče daro išvadą, kad tik remiantis sutartimi fiksuotu vienos transporto priemonės įkainiu bei faktiškai nustatytu priverstinai nuvežamų transporto priemonių skaičiumi per vienerius metus galima objektyviai apskaičiuoti bei įvertinti ginčo pirkimo objekto svyravimą didėjimo ar mažėjimo prasme kiekvienais sutarties vykdymo metais, todėl atmestini ginče atsakovės teiktas neteisingas paslaugos kiekių skaičiavimas, kuriuo grindžiamas net 86 procentais paslaugos didėjimas. Be to iš ieškovo pateiktų dublike argumentų ir juos pagrindžiančio priedo (atsakovės aikštelėje saugomų automobilių 2025 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais suvestinės) galima spręsti, kad atsakovė neįrodė ir aplinkybių, jog dėl tokio išaugusio iškvietimų skaičiaus jai atsirado poreikis bent dalį paros laikyti papildomą ekipažą ir turėti papildomą transporto priemonę, taip pat didėjo saugojimo aikštelės sąnaudos (apsauga, eismo valdymas aikštelėje, dokumentavimas, apšvietimas). Teismas neturi pagrindo atmesti ieškovo pagrįstų argumentų, jog didesnis nuvežimų skaičius nereiškia, jog tą pačią minutę ar dieną prireiks iškart suteikti didesnį kiekį paslaugų ar, kad atsakovei kilo poreikis plėsti aikštelę, nes transporto priemonių nuvežimų, saugojimo skaičius visą laiką yra kintantis. Pagal Techninės specifikacijos 8.1.4 papunktį atsakovė (tiekėja) yra įsipareigojusi turėti ne mažiau kaip 2 specialiąsias transporto priemones, o pagal Techninės specifikacijos 9.1 p. turėti aikštelę, kurioje gali būti saugoma ne mažiau kaip 50 transporto priemonių. Tuo tarpu iš ieškovo su dubliku pateiktos suvestinės duomenų matyti, kad atsakovės aikštelėje 2025 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais buvo saugojama nuo 15 iki 32 transporto priemonių, kas taip pat neįrodo žymaus paslaugų apimties didėjimo atsakovei.

28. Konstatuotina, kad atsakovė neturėjo nei faktinio, tiek teisinio pagrindo kreiptis į ieškovą dėl sutarties įkainių perskaičiavimo, remiantis sudarytos sutarties 14 punkto nuostatomis, kuriose nurodyta, kad nustatyti fiksuoti paslaugų įkainiai gali būti perskaičiuojami tik 14.1 ir 14.2 papunkčiuose nustatytais atvejais ir kad dėl kitų mokesčių pasikeitimo ar rinkos kainų pasikeitimo Sutarties kainos neperskaičiuojamos. Sutarties 14.1 punktas numato galimybę perskaičiuoti įkainius, kai Lietuvos Respublikos teisės aktais keičiamas pridėtinės vertės mokestis Sutartyje nurodytoms paslaugoms. O sutarties 14.2 papunktis numato galimybę perskaičiuoti paslaugų įkainius, jeigu Lietuvos statistikos departamento kas mėnesį skelbiamo vartotojų kainų indekso pokytis (k), apskaičiuotas kaip nustatyta 14.5 papunktyje, yra didesnis kaip 5 procentai. Matyti, kad atsakovės teiktas 2025-07-08 prašymas motyvuojamas ne tik sutarties 14.2 papunkčiu sąlyga bei atliktais skaičiavimais pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamo vartotojų kainų indekso pokytį (didėjimą 3,64 proc.), bet ir reikšmingai išaugusiais sutarties vykdymo kaštais dėl pasikeitusio pelno mokesčio dydžio, pasiremiant 2025-06-17 priimtu Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pakeitimu ( Įstatymas Nr.XV-285), kuriame numatyta, kad paslaugų teikėjui taikomas standartinis pelno tarifas nuo 2026-01-01 didės nuo 16 iki 17 procentų), taip pat remiamasis kitais ekonominiais rodikliais, dėl kurių atsakovė nurodė, jog nebegali vykdyti sutarties. Atsakovė, kaip turinti tiekėjos patirties viešuosiuose pirkimuose, pasirašydama sutartį, negalėjo nesuprasti, kad 14 punkto turinys yra griežtai apibrėžtas tik dviejų kitų papunkčių sąlygų taikymu, be to šalys susitaria, kad dėl kitų mokesčių pasikeitimo ar rinkos kainų pasikeitimo Sutarties kainos neperskaičiuojamos. Atitinkamai toks sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas negali atsakovės atžvilgiu lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks plečiamasis pirkimo sąlygų aiškinimas pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalies bendrąją taisyklę, kurią nurodo atsakovė tiek savo teiktame prašyme ieškovui, tiek ir sprendime dėl vienašalio sutarties nutraukimo, nagrinėjamu atveju negali būti pateisinamas sutarties vykdymo eigoje kitų faktinių ekonominių veiksnių buvimu, be to nesuderinamas ir su uolaus bei rūpestingo tiekėjo lūkesčiais dėl viešojo pirkimo sąlygų turinio aiškumo, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ginčo atveju taikytinos CK 6.193 straipsnio 5 dalies nuostatos ir galima plečiamai aiškinti 14 punkto turinį bei konstatuoti, kad atsakovė turėjo teisę prašyti sutarties kainos indeksavimo tik pagal 14.1 ir 14.2 papunkčiuose įkainių perskaičiavimui numatytas sąlygas.

29. Todėl teismas ginče vertina, kad ieškovas pateikė motyvuotą ir pagrįstą atsisakymą tenkinti atsakovės tokį prašymą (2025 m. liepos 17 d. raštas Nr. 40-S-6587), kuriame nurodė, jog dėl kitų mokesčių pasikeitimo sutarties įkainiai neperskaičiuotini, o Valstybinės duomenų agentūros duomenimis bendras vartotojų kainų indeksas „Vartojimo prekės ir paslaugos“ sutarties sudarymo metu 2024-02 buvo 153,0756, tuo tarpu naujausias skelbiamas 2025-06 yra 159,1195 ir atitinkamai bendro vartotojų kainų indekso „Vartojimo prekės ir paslaugos“ pokytis sudaro tik 3,95 procentų, tai nėra nustatytos sąlygos pagal Sutarties 14.2 punktą sutarties fiksuotų įkainių indeksavimui, esant bendro vartotojų kainų indekso pokyčiui daugiau kaip 5 procentai. Ieškovui taip pat nekilo pareiga iš esmės vertinti kitų atsakovės nurodomų ir sutartimi neaptartų ekonominių veiksnių sutarties kainos indeksavimui ( galimo degalų kainų, darbo užmokesčio, techninės priežiūros ir kitų bendrovės sąnaudų didėjimo vykdant paslaugų sutartį ). Iš sutarties 31 punkto matyti, kad šalių pageidavimu sutarties neesminės sąlygos gali būti pakeistos ir (arba) papildytos rašytiniu abiejų susitarimu; kitos sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu gali būti keičiamos pasikeitus teisės aktams, reglamentuojantiems priverstinį transporto priemonių nuvežimą ir saugojimą, taip pat Viešųjų pirkimo įstatymo 89 straipsnyje nustatytas atvejais ir tvarka. O sutarties 32 straipsnis apibrėžia, kad šioje sutartyje esminėmis sąlygomis laikoma: sutarties dalykas; sutarties kaina, įkainiai, kainodaros taisyklės; apmokėjimo sąlygos ir tvarka; paslaugų kokybės atitiktis sutartyje ir jos prieduose nustatytiems reikalavimams; sutarties galiojimo terminas.

30. Konstatuotina, kad būtent ieškovo atsisakymas indeksuoti sutarties įkainius po pirmųjų sutarties vykdymo metų iš esmės ir sąlygojo atsakovės poziciją toliau nebevykdyti sutarties bei inicijuoti vienašalį sutarties nutraukimą. 2025 m. liepos 22 d. rašte Nr. 40-G-14971 atsakovė kaip paslaugos teikėja nurodė, kad dėl užsakovo (ieškovo) Sutarties 14.2 punkto ir Techninės specifikacijos 4 punkte nustatytų sutartinių įsipareigojimų pažeidimų inicijuoja Sutarties nutraukimo procedūrą ir vienašališkai nutraukia Sutartį, kuri baigs galioti po 30 darbo dienų nuo rašto išsiuntimo dienos. Ieškovas nesutikdamas su tokiu vienašaliu sutarties nutraukimu, nepasibaigus 30 darbo dienų terminui, 2025 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydamas ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant iki teismo sprendimo priėmimo atsakovę toliau teikti paslaugas, todėl laikytina, kad atsakovės sprendimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo nėra įsigaliojęs. Teismas, neturi pagrindo sutikti su atsakovės subjektyviu vertinimu, kad būtent Sutarties 34.1 punktas numato galimybę vienašališkai nutraukti sutartį dėl bet kurio jos pažeidimo, sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, kas, atsakovės nuomone, reiškia, kad šalys susitarė pripažinti bet kurį pažeidimą kaip esminį sutarties pažeidimą. Išklausius abiejų šalių teiktus argumentus bei išanalizavus rašytinius duomenis byloje, darytina išvada, kad atsakovės pasirinkta pozicija susidariusioje ginčo su ieškovu situacijoje negali būti pripažinta kaip teisinga ir sąlygota aplinkybių, jog dėl ieškovo netinkamai parengtų esminių viešojo pirkimo sutarties sąlygų jos kaip tiekėjos veiklai (verslui) atsirado neigiamos pasekmės ir dėl to kilo būtinumas vykdymo eigoje vienašališkai nutraukti tokią sutartį.

31. Pažymėtina, kad nei VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje, nei kitose VPĮ normose nedetalizuota, kokios sutarties sąlygos gali būti kvalifikuojamos kaip esminės sutarties sąlygos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vertinimas, kurios sąlygos yra esminės, o kurios – ne, priklauso nuo sutarties rūšies, jos pobūdžio, šalių išreikštos valios, susitarimo, įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2009). VPĮ 91 straipsnio 1 dalyje taip pat nekonkretizuota didelių arba nuolatinių sutarties vykdymo trūkumų samprata. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018 sprendė dėl nuolatinių sutarties vykdymo trūkumų pripažinimo esminiu sutarties pažeidimu, dėl kurio vienašališkai nutraukta sutartis, ir konstatavo, kad vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą.

32. Nurodyta teismų praktika ir sisteminis ginčo pirkimo sąlygų, sutarties sudarymo ir vykdymo metu šalių elgesio įvertinimas teismui leidžia padaryti išvadą, kad atsakovė nepagrįstai save laiko nukentėjusiąja šalimi dėl tinkamai neįvertintų savo įmonės kaštų bei prisiimtos rizikos vykdyti daugiau ieškovui paslaugų nei preliminariai sutartimi fiksuotas jų kiekis pagal kiekvienus paslaugų teikimo metus. Teismas konstatuoja, kad byloje atsakovė neteikė jokių paslaugų apskaitos dokumentų, įmonės nuostolių skaičiavimo ataskaitų ar kitų dokumentų, pagrindžiančių jos veiklai atsiradusias neigiamas pasekmes, todėl rėmimasis vien teoriniais paskaičiavimais bei deklaratyviais argumentais priimant sprendimą toliau nebeteikti paslaugų ieškovui, teismo nuomone, reiškia atsakovės mėginimą įrodyti tariamą, bet ne teisėtą ir pagrįstą sutarties nutraukimo pagrindą. Teismas, vertindamas ieškinio pagrįstumą, laiko reikšmingomis ir tokias aplinkybes, kad atsakovė yra ne kartą dalyvavusi viešuosiuose pirkimuose kaip verslo subjektas, siekiantis pelno, turi patirties tokio pobūdžio paslaugų teikime, o ieškovas yra policijos įstaiga, atsakinga už tinkamą jai priskirtų funkcijų, siekiant užtikrinti viešąjį interesą ir visuomenės saugumą, vykdymą. Ieškovas su atsakove sutartį sudarė, siekdamas tinkamai įgyvendinti policijai įstatymuose priskirtas funkcijas, susijusias su kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių priverstiniu nuvežimu ir saugojimu administracinių nusižengimų ir kitų teisės pažeidimų atvejais. Be to ieškovui svarbu užtikrinti operatyvų transporto priemonių priverstinį nuvežimą, kadangi laiku nenuvežus (nenutempus) tokių transporto priemonių, galėtų kilti grėsmė eismo saugumui, policijos pajėgumai nebūtų operatyviai naudojami kitoms funkcijoms vykdyti. Todėl toks atsakovės elgesys – sprendimas vienašališkai nutraukti sutartį dėl pačios tinkamai neįvertintos pirkime prisiimtos rizikos bei nepasiekto susitarimo su ieškovu dėl fiksuotų įkainių perkainojimo, dėl esminių sutarties sąlygų plečiamojo aiškinimo, praėjus beveik pusantrų metų nuo sutarties sudarymo, neatitinka nei viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir vykdymo ypatumų, ieškovui siekiant perkamomis paslaugomis nepertraukiamai užtikrinti viešąjį interesą bei visuomenės saugumą, nei CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatų, numatančių galimybę vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais.

33. Pažymėtina ir tai, kad negalima sutikti su atsakovės teiktuose raštuose, atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodoma teismų praktika, kadangi remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, nes precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2016). Pritartina ieškovo argumentams, kad atsakovės nurodyta kasacinio teismo praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-609-690/2015, 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-258-378/2017, 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-396-969/2017) ginčui nėra aktuali, nes tų bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios į šios nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, be to neatitinka naujesnės teismų praktikos ginčuose dėl vienašalio viešojo pirkimo sutarties nutraukimo ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Kadangi byloje nenustatytas atsakovės sprendimo dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumas ir teisėtumas, ieškinio materialiniai teisiniai reikalavimai tekinami visiškai ir atsakovė įpareigojama vykdyti 2024 m. vasario 12 d. sutartimi Nr. 40-ST2-9 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje teikimo“ prisiimtus įsipareigojimus. Kiti proceso dalyvių nurodyti argumentai neturi esminės įtakos sprendimo priėmimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

35. Ieškinį tenkinus, byloje konstatuotina, kad 2025 m. rugpjūčio 12 d. teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė atsakovės atžvilgiu paliktina galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio nuostatos).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

37. Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro tik sumokėtas 285,00 Eur žyminis mokestis valstybei. Ieškinį tenkinus 100 procentų, iš atsakovės ieškovui priteistina tokia bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 str. 1 d.),

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti atsakovės UAB „O.“ 2025 m. liepos 22 d. sprendimą dėl vienašališko 2024 m. vasario 12 d. sutarties Nr. 40-ST2 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje teikimo“, sudarytos su ieškovu (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiuoju policijos komisariatu, nutraukimo neteisėtu.

Įpareigoti atsakovę UAB „O.“ vykdyti 2024 m. vasario 12 d. sutartimi Nr. 40-ST2-9 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje teikimo“ prisiimtus įsipareigojimus ieškovui.

Priteisti ieškovui (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „O.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 285,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

2025 m. rugpjūčio 12 d. teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę atsakovės UAB „O.“ atžvilgiu palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.