- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-26
- Bylos Nr.
- T-332-297/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Nuteistasis
- A. K.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
nuteistasis A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas:
1) 2014 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 1 d., 227 str. 2 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 64¹ str. 1 d., 2 d., 60 parų areštu;
2) 2014 m. spalio 24 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 227 str. 2 d., 259 str. 2 d., taikant BK 63 str. 1 d., 5 d., 64¹str., 63 str. 1 d., 5 d., 9 d., laisvės atėmimu 6 mėnesiams, konfiskuojant 150 Lt;
3) 2015 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 260 str. 1 d., taikant BK 64¹ str., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 72 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams su 17,37 EUR bauda.
Bausmės pradžia – 2014 m. rugsėjo 5 d., bausmės pabaiga – 2017 m. kovo 27 d. (užskaitytos 7 dienos).
Alytaus pataisos namuose atlieka bausmę nuo 2014 m. lapkričio 11 d.
Nuteistasis A. K. atliko įstatymo numatytą 1/3 bausmės dalį, jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nutarties priėmimo dieną jam liko atlikti 7 mėnesiai 1 diena laisvės atėmimo bausmės.
2016 m. birželio 23 d. nuteistasis A. K. pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos (asmens byla II dalis, 142 l.).
Komisija, išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2016 m. liepos 20 d. priėmė nutarimą prašymą tenkinti ir lygtinai paleisti nuteistąjį A. K. iš pataisos įstaigos, per likusios neatliktos bausmės dalį paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Nutarimą motyvavo tuo, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, paskatintas du kartus, šiuo metu jam suteikta teisė dirbti ir išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos namų teritorijos ribų, jis dirba, dėl atliekamo darbo nusiskundimų nėra. Anksčiau nuteistasis vartojo narkotines medžiagas, pastaruoju metu nepastebėtas vartojant narkotines medžiagas. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje planuoja įsidarbinti. Turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos vykdo. Komisija sprendė, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos namų, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 4 d. nustatyta tvarka Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pateiktas patvirtinti apylinkės teismui.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Neringa Kaminskienė, vadovaudamasi BVK 164 str. 6 d., pateikė skundą dėl Komisijos 2016 m. liepos 20 d. nutarimo, kuriuo prašo teismą nutarimo netvirtinti. Skunde nurodė, kad nuteistasis bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą – disponavimą narkotinėmis medžiagomis, ši veika yra itin pavojinga visuomenei, už tai numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis anksčiau teistas 6 kartus, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus (išžaginimas, plėšimas). Jo įvykdytų nusikaltimų skaičius rodo, kad nuteistasis yra asmenybė, linkusi nusikalsti. Praeityje buvo du kartus taikytas lygtinis paleidimas, tačiau sąlygų nepažeidė tik vieną kartą. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis iš ankstesnių savo klaidų nesimoko, teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, toliau darė naujus tyčinius nusikaltimus. Pataisos namuose nuteistojo vardu yra gauti vykdomieji raštai, kurių suma 7923,39 Eur. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis atlygino 166,47 Eur. Per pastaruosius metus į savo sąskaitą gavo 682,51 Eur ir juos išleido savo reikmėms. Nuteistasis gyvena pataisos namuose, kur visi svarbiausi jo poreikiai yra patenkinti, yra viskuo aprūpintas, tačiau jis, žinodamas apie turimą įsiskolinimą, nesiėmė priemonių, tam kad būtų kuo greičiau padengti vykdomieji raštai, nors lėšų gavo. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė – 88 balai pagal OASys, t. y. artima aukštai. Taip pat nustatyti pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai – ankstesni teisės, bei režimo pažeidimai, pasidavimas kitų asmenų neigiamai įtakai, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problema, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyta pozicija, kad nuteistasis linkęs savo elgesį pateisinti reakcija į aplinkos stimuliaciją, kartais elgiasi negalvodamas ir dėl to paskui gailisi, turimas problemines sritis atpažįsta, tačiau jas linkęs minimalizuoti, žvelgia paviršutiniškai, todėl ne visada pasirenka tinkamas strategijas joms išspręsti, stengiasi apgalvoti savo elgesio pasekmes, tačiau ne visada tai pavyksta, nes koncentruojasi į trumpalaikius sprendimus, neįvertindamas ilgalaikių pasekmių. Be to, nuteistasis laikosi nuteistųjų tarpe vyraujančių taisyklių tiek, kiek jo manymu reikia neapsunkinti gyvenimo pataisos namuose, ir nors diskriminacinių nuostatų darbuotojų ar kitų asmenų atžvilgiu nuteistasis nereiškia, vis dėlto nėra valingai apsisprendęs atsiriboti nuo nuteistųjų palaikomų tradicijų. Visos šios aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl nuteistojo pasirengimo laisvėje siekti savo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis. Prokurorė įvertino ir likusią neatliktą bausmės dalį bei pabrėžė, kad atsižvelgus į nuteistojo darytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, jų kiekį, labai svarbu, kad nuteistasis būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Motyvuojamoji dalis
Komisijos 2016 m. liepos 20 d. nutarimą atsisakytina patvirtinti, o prokurorės skundas dėl Komisijos nutarimo atmestinas.
Dėl prokuroro skundo
Prokurorai turi teisę skųsti Komisijos priimamus nutarimus (BVK 164 str. 6 d.). Tačiau skundu formuojami prašymai turi atitikti procesinius reikalavimus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 4 dalies numatyta, kad išnagrinėjęs tokį skundą, teismas gali: atmesti skundą; patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo, ar patenkinti skundą ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą – kai nagrinėjamas šios dalies 2 punkte nenurodytas klausimas (BPK 360 str. 4 d.1 p. 2 p., 3, p.). Prokurorė šiuo atveju neprašo pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, o prašo teismo netvirtinti Komisijos nutarimo, nurodydama argumentus, kodėl nepritaria Komisijos sprendimui taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Prokurorė, skųsdama Komisijos nutarimą, privalėjo nurodyti, kodėl Komisijos priimtas nutarimas turėtų būti pakeistas, tačiau skunde ji to nenurodo, todėl toks prokurorės skundo prašymas laikytinas kaip neatitinkantis procesinių reikalavimų. Teismas, vadovaudamasis formuojama teismų praktika ir įstatymo nuostatomis, prokurorės skundą laiko atsiliepimu dėl nagrinėjimo lygtinio paleidimo klausimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, prokurorės skundas atmestinas (Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartis byloje Nr. 1S-899-319/2016; 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartis byloje Nr. 1S-1013-493/2016).
Dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo
Pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis A. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 str. 2 d. 1 p. numatytas sąlygas. Bausmės atlikimo metu buvo du kartus paskatintas. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. 2015 m. rugsėjo 30 d. nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos už pataisos namų teritorijos ribų, jis dirba UAB „Luksnėnų sodai“ pagalbiniu darbininku. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Nuteistojo A. K. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra vidutinė – 88 balai, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga ją mažinant. Tačiau A. K. akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančios pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nenustatyta. Teismas tokią išvadą daro, įvertinęs sekančias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis linkęs savo elgesį pateisinti reakcija į aplinkos stimuliaciją, kartais elgiasi negalvodamas ir vėliau dėl to gailisi, turimas problemines sritis atpažįsta, tačiau linkęs jas minimalizuoti, žvelgia paviršutiniškai, ne visada pasirenka tinkamas strategijas joms išspręsti, nors jis stengiasi apgalvoti savo elgesio pasekmes, tačiau ne visada tai pavyksta, nes koncentruojasi į trumpalaikius sprendimus, neįvertindamas ilgalaikių pasekmių. Nors nuteistasis nurodo, kad turi sugyventinę ir 7 metų sūnų, su jais nori kurti bendrą ateitį ir auginti sūnų, tačiau jo ketinimai būti rūpestingu ir atsakingu tėvu kelia abejones, kadangi socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad jis turi tris sūnus ir materialiai prie jų išlaikymo neprisideda. Nuteistasis vartojo amfetaminą, nusikalstamas veikas darė, būdamas apsvaigęs, tačiau bausmės atlikimo metu psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos nesprendė. Pataisos namų administracija nurodo, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vartojant psichiką veikiančias medžiagas nepastebėtas, tačiau šių medžiagų vartojimo problema išlieka kriminogeniniu veiksniu ir psichologinės tarnybos specialistas rekomenduoja jam lankyti anoniminių narkomanų užsiėmimus. Pažymėtina, kad nuteistasis 2016 m. liepos 26 d., t. y. jau po Komisijos svarstymo dėl jo lygtinio paleidimo, buvo nubaustas drausmine tvarka – pareikštas papeikimas už mobilaus ryšio telefono turėjimą, nuobauda galiojanti (asmens byla, II dalis, 149 l.). Be to, už pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus du kartus buvo apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiais (asmens byla, II dalis, 78 l., 133 l.). Visa tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo pavyzdingas ir akivaizdžiai koreguojamas teigiama linkme. Aukščiau nurodytos aplinkybės ir nustatyti nuteistojo kriminogeniniai veiksniai (ankstesni teisės bei režimo pažeidimai, pasidavimas kitų asmenų neigiamai įtakai, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problema, mąstymas ir elgesys, netinkamos nuostatos) neleidžia daryti išvados apie akivaizdžius nuteistojo elgesio ir mąstymo teigiamus pokyčius, ką patvirtina ir nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra artima aukštai – 88 balai (pastebėtina, kad tik 25 balai yra statiniai).
Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. K. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus A. K. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. 1 p. yra nepagrįstas, dėl ko Komisijos nutarimą atsisakytina tvirtinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. liepos 20 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Neringos Kaminskienė skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. liepos 20 d. nutarimo atmesti.
Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.