Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas) ir Gyčio Večersko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundas ir atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. 357-240 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. K. su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktu, 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu 2013 m. kovo 12 d. nuosprendis pakeistas – veika iš BK 259 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 260 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, jam paskirta galutinė bausmė – 1aisvės atėmimas 5 metams. Bausmės pradžia – 2013 m. gegužės 2 d., bausmės pabaiga – 2018 m. balandžio 30 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 10 mėnesių 29 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2016 m. birželio 1 d.).Komisijos 2016 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 357-240 priimtas sprendimas nuteistajam A. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Alytaus rajono apylinkės teismui pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašydama nepatvirtinti nutarimo, kuriuo nuteistajam A. K. taikytas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundą tenkino ir atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. birželio 1 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam A. K. su intensyvia priežiūra.Nuteistasis A. K. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas visiškai nekreipė dėmesio į Komisijos nutarimo motyvus. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad jo atžvilgiu pritaikius lygtinį paleidimą būtų vykdoma intensyvi priežiūra, kas yra svarbu vertinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Skunde teigiama, kad dauguma teismo nurodomų jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių yra neteisingos, nepagrįstos, taip pat kai kurios aplinkybės pagal šiuo metu galiojančius įstatymus ir teisminę praktiką apskritai negali būti vertinamos.Nuteistasis teigia, kad atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose jis buvo skatintas penkis kartus, o nuo 2015 m. lapkričio 5 d. yra neskatintas dėl to, kad 2016 m. vasario mėn. jis buvo perkeltas į Alytaus pataisos namus. Pirmieji mėnesiai pataisos įstaigoje yra adaptacinis periodas, kuomet nuteistieji nėra skatinami. Tačiau po Komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstomas jo lygtinio paleidimo klausimas, jis buvo paskatintas, kas paneigia teismo išvadą, kad atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose jis nebuvo skatintas. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai teigia, jog jis į sąskaitą pataisos namuose laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2016 m. gegužės 4 d. gavo 4525,78 Eur ir visą šią sumą išleido, kadangi jis laikotarpyje nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2016 m. liepos 6 d. turėjo 1900 Eur pajamų, iš kurių 1100 Eur sudarė iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gautas žalos atlyginimas, o visi kiti jo asmeninėje sąskaitoje buvę pinigai yra pervesti jo motinos ir tėvo, taigi nėra pagrindo manyti, kad jis šiuos pinigus galimai gavo iš nusikalstamos veikos. Nuteistasis teigia, kad kalėdamas Pravieniškių pataisos namuose mokėsi kompiuterių operatoriaus specialybės, tačiau vėliau buvo perkeltas į Alytaus pataisos namus, kur tokie mokymai nėra organizuojami, todėl mokymų nebaigė. Nepaisant Komisijos nutarimo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, jis vis tiek padavė prašymą mokytis toliau.Nuteistojo nuomone pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė analizuodamas tik jo teisinę padėtį sunkinančias aplinkybes. Teismas taip pat vertino nusikaltimo pobūdį, ankstesnius teistumus, visuomenės interesą, likusią neatliktos bausmės dalį, tačiau naujausioje BVK 157 straipsnio redakcijoje buvo panaikinta lygtinio paleidimo sąlyga „kitos reikšmingos aplinkybės“. Nuteistasis mano, kad neteisinga teigti, jog jis nepasitaisė, kadangi visos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės rodo priešingai. Be visų išdėstytų aplinkybių nuteistasis taip pat įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu daugiau nenusikalsti, gerbti įstatymus ir būti visaverčiu visuomenės piliečiu.Nuteistojo A. K. skundas tenkinamas.

Dėl nuteistojo lygtinio paleidimo klausimų

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija išnagrinėjo visus duomenis ir tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdama klausimą dėl A. K. lygtinio paleidimo, Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko įstatymu numatytą bausmės dalį, o nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu vertinamas teigiamai. Nuteistasis už nepriekaištingą elgesį paskatintas penkis kartus, pataisos namuose siekdamas prasmingo užimtumo mokėsi, į pareikštas pastabas reaguoja teigiamai. Kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų neišsako, reiškia norą būti visuomenės dalimi, supranta asmeninės laisvės apribojimo prasmę. Nuteistasis atsižvelgė į ankstesnio svarstymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pasiūlytas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones, jas vykdė. Nuteistasis neturi finansinių įsipareigojimų. Prieš nusikaltimą nuteistasis gyveno pas tėvus, jeigu būtų lygtinai paleistas iš pataisos namų taip pat grįžtų gyventi pas tėvus. Taip pat pateikė medikų pažymą, jog jo sutuoktinė šiuo metu laukiasi jų pirmo vaiko. Laisvėje turėjo darbinės patirties, žada dirbti automobilių detalių parduotuvėje. Pagal Vilniaus apygardos probacijos tarnybos gautą raštą, aplinka yra tinkama, yra techninės galimybės taikyti intensyvią priežiūrą A. K. atžvilgiu. Komisija visapusiškai įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendė, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog nuteistasis A. K. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmę taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leidžia konstatuoti, jog A. K. lygtinai paleidus iš pataisos namų laisvėje integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisykles vieną kartą pažeidė, ką akcentavo ir apylinkės teismas, tačiau pažymėtina, kad nuteistajam buvo skirta tik viena nuobauda 2013 m. gruodžio 19 d. už nešiurkštų drausmės pažeidimą, kuri vėliau buvo panaikinta nepasibaigus terminui. Priešingai, nei nurodo apylinkės teismas, nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia teismui pagrįstai manyti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistojo elgesiui turėjo teigiamą poveikį. Paskutiniu laiku bausmės atlikimo metu nuteistasis nėra baustas drausmine tvarka, o už gerą elgesį iš viso buvo paskatintas penkis kartus, visus juos po nuobaudos paskyrimo, o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. A. K. nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 28 balais iš 168 galimų, tai rodo žemą nusikalstamo elgesio riziką, o taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis A. K. yra minimaliai pavojingas visuomenei. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistasis į sąskaitą pataisos namuose laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 22 d. iki 2016 m. gegužės 4 d. gavo 4525,78 Eur ir visą šią sumą išleido, o tokia didelė nuteistojo gauta ir išleista piniginių lėšų suma per trumpą laiko tarpą suteikia pagrindą pamąstymui apie tai, kad šios lėšos gali būti gautos ir panaudotos nusikalstamai, vertinant jas tos aplinkybės kontekste, kad nuteistasis nedirba. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad ši teismo nurodyta prielaida, kurios nepatvirtinta jokie objektyvūs duomenys, negali užkirsti kelio taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Negana to, nuteistasis su skundu pateikė nuteistojo pinigų apskaitos žiniaraštį, iš kurio matyti, kad laikotarpyje nuo 2016 m. vasario 19 d. iki 2016 m. liepos 6 d. nuteistasis A. K. turėjo 1900 Eur pajamų, iš kurių 1100 Eur sudarė iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gautas žalos atlyginimas. Taigi, apylinkės teismas neteisingai nurodė nuteistojo gautų pinigų sumą ir nepagrįstai kėlė abejones dėl šių piniginių lėšų šaltinio. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. K. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padarytų nusikaltimų sunkumui, jų pobūdžiui ir neatliktos bausmės dydžiui, tačiau tinkamai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, iš esmės nenurodė jokių svarių aplinkybių, dėl kurių A. K. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus, juo labiau įvertinus ir tai, kad, remiantis naujuoju BVK 157 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ankstesni teistumai ir likusi neatliktos bausmės dalis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Pabrėžtina ir tai, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai – jis yra prižiūrimas ir nesilaikydamas jam nustatytų pareigų, gali būti pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant – ankstesnės Komisijos rekomenduotų socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonių vykdymą, naujų nuobaudų nebuvimą, dažnus paskatinimus ir kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo A. K. nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis naikintina, o dėl nuteistojo A. K. skundo priimtinas naujas sprendimas – patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. birželio 1 d. nutarimas Nr. 357-240 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. K..

Dėl proceso pažeidimų pirmosios instancijos teisme

Nuteistojo A. K. lygtinio paleidimo klausimas Alytaus apylinkės teisme buvo nagrinėjamas kartu su Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundu, kuriame prokurorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, prašė teismo nepatvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo A. K. taikymo. Visų pirma, toks prokuroro skundo prašymas neatitinka procesinių reikalavimų, be to, prokuroro skundas paduotas praleidus BVK 164 straipsnio 6 dalyje numatytą septynių dienų nuo Komisijos nutarimo priėmimo terminą (teisme skundas gautas 2016 m. birželio 9 d.).BVK 164 straipsnio 6 dalis numato prokurorui teisę skųsti Komisijos priimamus nutarimus, tačiau iš BPK 360 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kokius sprendimus, išnagrinėjęs tokį skundą, gali priimti teismas, tai yra: atmesti skundą (1 punktas); patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas). Atitinkamai šie teismo galimi priimti sprendimai turėtų lemti ir prokuroro skunde pateikiamus prašymus. Šiuo atveju, kai Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, prokurorė, skųsdama tokį Komisijos nutarimą, turėjo nurodyti argumentus dėl Komisijos priimto nutarimo pakeitimo. Tačiau prokurorė skunde nurodė argumentus dėl to, kodėl nepritaria Komisijos sprendimui taikyti A. K. lygtinį paleidimą, kuriuos turėjo teisę pateikti atsiliepime pareikšdamas savo poziciją dėl BPK 360 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka nagrinėjamo klausimo. Taigi teismas, tenkindamas tokį prokuroro skundą, priėmė BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatų neatitinkantį sprendimą, nes Komisijos nutarimas pakeistas nebuvo, o sprendimas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priimtas ne pagal prokurorės skundą, bet nagrinėjant klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį. Be to, teismas apie gautą prokuroro skundą ir teisę pateikti atsiliepimą nepranešė nuteistajam, kaip tai numatyta BPK 360 straipsnio 3 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo A. K. skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir dėl nuteistojo A. K. skundo priimti naują sprendimą:

Patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. 357-240 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam A. K..

Po intensyvios priežiūros taikymo nustatyti šias BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 10 punktuose numatytas pareigas ir BK 70, 71 straipsnyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones:

- per visą likusį lygtinio paleidimo laiką pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą;

- per visą likusį lygtinio paleidimo laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- per visą likusį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

- per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose;

- per 6 (šešis) mėnesius įmokėti 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.