Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant ieškovei D. R., jos atstovui advokatui Virginijui Gžimailai, atsakovui T. Č., jo atstovui advokatui Albertui Kruminui, institucijos teikiančios išvadą- Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui T. Č. dėl tėvystės nustatymo ir lėšų vaiko išlaikymui bei įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą- Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teisme nagrinėjamas neturtinis reikalavimas- dėl tėvystės nustatymo bei turtinio pobūdžio reikalavimai- dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl tėvystės nustatymo.

Bylos duomenys patvirtina, kad nesusituokusiai ieškovei 2012-05-14 d. gimė sūnus- G. R. (8, 12 b.l.), gimimo liudijime nėra duomenų apie vaiko tėvą (8 b.l.). Atlikus DNR ekspertizę nustatyta, kad atsakovas T. Č. yra G. R., gim. 2012-05-14 d., tėvas (33-36 b.l.), be to, atsakovas sužinojęs ekspertizės rezultatus, pats pripažino tėvystę. Ginčo dėl tėvystės nustatymo byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo ir konstatuotina, kad atsakovas T. Č. yra ieškovės D. R. sūnaus G. R., gim. 2012-05-14 d., tėvas, o G. R. yra T. Č. sūnus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 392 str. 1 d.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu pripažįstamas kaip pagrindinis vaiko teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą užtikrinantis veiksnys. Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose įtvirtinta absoliuti tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Teismo vertinimu, ieškovės pasirinkta išlaikymo forma- periodinėmis mėnesinėmis išmokomis yra teisinga ir atitinka vaiko interesus.

Pagal CK 3.192 str., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą, išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje” 10 punkte nurodyta, jog tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas) juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Ieškovė nurodo, kad atsakovas išlaikymo sūnui neskiria, ji viena pati rūpinas mažamečių vaiku. Kas mėnesį vaiko išlaikymui ieškovė išleidžia apie 300 Lt, t. y. perka maistą mažamečiam vaikui, drabužius, higienos prekes, vaistus ir vitaminus, kadangi sūnus turi sveikatos problemų. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu Respublikos g. 14-26, Naujoji Akmenė, kuriame ji kartu su dviem nepilnamečiais vaikais gyvena, ieškovė nedirba, mėnesines pajamas sudaro pašalpos. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad neturi nekilnojamojo turto, tačiau jo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės, yra dirbantis, mėnesinės pajamos yra 1200-1300 Lt atskaičius mokesčius. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės bei atsakovo turtinė padėtis nėra vienoda.

Teismų praktikoje pažymima, kad visais atvejais, kai nagrinėjamas išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikui klausimas, teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010, 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Todėl nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaikų vystymosi sąlygas.

Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje Nr. 54). Minimalaus gyvenimo lygio sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatyme (1990 m. rugsėjo 15 d. Nr. I-618), t. y. minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo šiuo metu atitinka 1 MGL, t. y. 130,00 Lt. Tačiau, teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, atsižvelgia ir į tai, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 23 straipsnio 3 dalis). Siekiant, jog vaikas suaugęs taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose dėl vaiko išlaikymo orientacinis kriterijus, nustatant vaiko išlaikymo dydį, yra CK 6.461 str. 2 d. nuostata, jog vieno mėnesio vieno vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę alga (MMA), kuri šiuo metu yra 1000,00 Lt (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008, 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012).

Pažymėtina, jog sunki tėvų padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis nėra per didelis atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį, atitinka proporcingumo principą, tenkina nepilnamečio vaiko poreikius ir neprieštarauja vaiko interesus. Kadangi teismo posėdyje atsakovas sutiko teikti nepilnamečiam sūnui išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui G. R. gim. 2012-05-14 d., mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt, išlaikymą teikiant iki vaiko pilnametystės. Išlaikymas priteistinas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, nagrinėjamu atveju nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2013-11-12 (CK 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.199 str., 3.200 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už vienerius metus nuo vaiko gimimo dienos, iš viso 2400,00 Lt. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pareigos prisidėti prie vaiko išlaikymo nevykdė, nors jam buvo žinoma, kad ieškovė pagimdė sūnų. Tačiau atsakovas nesutinka, kad būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas, motyvuodamas tuo, kad tik teisminio bylos nagrinėjimo metu sužinojo, kad yra nepilnamečio vaiko- G. R. tėvas.

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai vaiko kilmė iš tėvo yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos (įskaitant tėvų pareigą materialai išlaikyti nepilnamečius vaikus) taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą, išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje” 6 punktas). Taigi atsakovo argumentas, kad jis apie tėvystę sužinojo tik bylą nagrinėjant teisme, negali būti laikomas pakankamu pagrindu nepriteisti išlaikymo įsiskolinimą, ypač turint omenyje tai, kad ieškovė dar būdama nėščia informavo atsakovą, kad laukiasi jo kūdikio, be to, kai vaikui buvo 4 mėn., atsakovui parodė sūnų, prašė teikti išlaikymą vaikui.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neteikė išlaikymo nepilnamečiam sūnui, o ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už vienerius metus nuo vaiko gimimo, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismų praktikoje pažymima, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas tuomet, kai nevykdoma CK 3.192 str. numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008)

Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas CK 3.196 str. 1 d. 2 ir 3 p. nustatytomis formomis, t.y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

Įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į vaiko interesus, konstatuotina, kad atsakovo dalis vaiko išlaikymo prievolėje yra 200,00 Lt. Taigi, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog atsakovas privalėjo teikti po 200,00 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį vaikui, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 12 mėn. (laikotarpis nuo 2012-05-14 d. iki 2013-05-14 d.) po 200,00 Lt vaikui kas mėnesį, iš viso 2400,00 Lt (12 mėn. x 200 Lt = 2400 Lt).

Nepilnamečiam vaikui G. R. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieškovė D. R. (CK 3.190 str.).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Visiškai patenkinus ieškinį bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 85 str. 1 d., 93 str. 1 d., 96 str. ir 99 str.), kurios byloje sudaro: 288,00 Lt žyminis mokestis (už neturtinį reikalavimą – mokėtinas 144,00 Lt žyminis mokestis ir už turtinį reikalavimą – 144,00 Lt žyminis mokestis); 28,59 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 b.l.); 1611,11 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų (48 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 79 str., 80 str. 1 ir 5 d., 82 str., 85 str. 1 d., 3 p., 88 str. 3, 6 ir 9 p., 93 str. 1 d., 96 str. ir 99 str., 259 str., 265-270 str., 282 str., 387-392 str., 375-380 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad T. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini)) yra G. R., gim. (duomenys neskelbtini), (a.k. (duomenys neskelbtini)) tėvas, o G. R. (a.k. (duomenys neskelbtini)) yra T. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini)_ sūnus.

Priteisti iš atsakovo T. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymą sūnui G. R. (a.k. (duomenys neskelbtini)) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo visų rūšių gaunamų pajamų po 200,00 Lt (du šimtus litų) nuo ieškinio padavimo dienos (2013-11-12) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo T. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini)) nepilnamečio sūnaus G. R., a.k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymo įsiskolinimą 2400,00 Lt (du tūkstančius keturis šimtus litų) už vienerius metus nuo vaiko sūnaus gimimo (skaičiuojant po 200,00 Lt (du šimtus litų) vaikui per mėnesį nuo 2012-05-14 iki 2013-05-14).

Nepilnamečio vaiko G. R. (a.k. (duomenys neskelbtini)) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę D. R. (a.k. (duomenys neskelbtini)).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo T. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 288,00 Lt (dvejų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių litų) žyminio mokesčio bei 28,59 Lt (dvidešimt aštuonis litus 59 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Išaiškintina, kad pinigai mokėtini Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo T. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 1611,11 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus vienuolika litų 11 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išaiškintina, kad pinigai mokėtini Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Įsiteisėjusį sprendimą per 3 darbo dienas išsiųsti Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.