Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-07-08 · Civilinė byla Nr. e2S-1785-855/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-08
Bylos Nr.
e2S-1785-855/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10462-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
Teisėjas
Renata Volodko (pirm.)
Ieškovas
"Nekilnojamojo turto valdymas"
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Apskaitos analizė“
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 2.4.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1785-855/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10462-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.7; 3.1.14.4.; 3.1.14.10.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Apskaitos analizė“ dėl duomenų išreikalavimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą, prašydama: (i) įpareigoti atsakovę UAB „Apskaitos analizė“ perduoti ieškovei visus turimus ieškovės dokumentus (taip pat elektronines dokumentų laikmenas) už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d., konkrečiai: 1) pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus (pirkimų ir pardavimų PVM sąskaitas faktūras) (97 segtuvai); 2) Kasos dokumentus (6 segtuvai); 3) Banko dokumentus (16 segtuvų); 4) Darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitos dokumentus (6 segtuvai); 5) Valstybinėms institucijoms teiktas ataskaitas ir deklaracijas (6 segtuvai); 6) Buhalterinės apskaitos registrus (6 segtuvai); 7) Bendrovės personalo dokumentus (6 segtuvai); 8) Finansinių atskaitomybės duomenis ir kitų ataskaitų duomenis (6 segtuvai); 9) Važtaraščius (6 segtuvai); 10) Sudarytas sutartis (9 segtuvai); 2) Neįvykdžius teismo sprendimo dėl įpareigojimo perduoti dokumentus ir turtą per teismo nustatytą vieno mėnesio terminą, skirti atsakovei 290 Eur dydžio baudą už kiekvieną įpareigojimo neįvykdymo dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Tarp ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir atsakovės UAB Apskaitos analizė“ buvo pasirašyta sutartis, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo ieškovei pagal Lietuvos Respublikos įstatymus teikti buhalterines paslaugas: pagal ieškovės pateiktus pirminius apskaitos dokumentus tvarkyti kompiuterizuotą buhalterinę apskaitą, teikti ieškovei ataskaitas apie įvykdytas operacijas, ruošti pranešimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) bei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija), ir kitas ataskaitas bei pranešimus, kurių reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai, ir pateikti juos įstatymų nustatytais terminais.

2.2. Atsakovei, pradėjus tvarkyti ieškovės buhalterinę apskaitą, atsakovei buvo perduota: PVM sąskaitos faktūros; važtaraščiai; banko sąskaitų išrašai; banko sąskaitų buhalterinės apskaitos registrai; kasos dokumentai, kasos knygos bei kasos buhalterinės apskaitos registrai; avansinės apyskaitos bei atsakingų asmenų buhalterinės apskaitos registrai; didžioji knyga; darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitos dokumentai; įsakymai dėl atostogų, premijų, nedarbingumo ir kt. su darbo santykiais susiję dokumentai; finansinės atskaitomybės dokumentai; akcininkų sprendimai; atsargų buhalterinės apskaitos registrai; gautinų sumų buhalterinės apskaitos registrai; įsipareigojimų buhalterinės apskaitos registrai; sąnaudų buhalterinės apskaitos registrai; sutartys; darbo sutartys. Visi šie dokumentai atsakovės žinioje nuo faktinio buhalterinės apskaitos tvarkymo pradžios, o veiklos vykdymo eigoje atsakovei buvo teikiami kiekvieną mėnesį ir šiai dienai yra atsakovės žinioje.

2.3. Buhalterinės apskaitos paslaugas, atstovaudama atsakovę, ieškovei teikė atsakovės vadovė J. L.. Sužinojus apie jos mirtį, buvo kreiptasi į įmonę dėl sutarties nutraukimo ir dokumentų grąžinimo. Nutraukus sutartį su atsakove, ieškovė, vadovaujantis sutarties 2.3.5 punktu, po sutarties pasibaigimo arba nutraukimo dienos dviejų dienų bėgyje turi teisę atsiimti dokumentus iš atsakovės, o dokumentų grąžinimas turi būti įformintas priėmimo-perdavimo aktu.

2.4. Be to, 2020 m. lapkričio 24 d. pranešimu apie mokestinį patikrinimą ieškovė buvo informuota, jog Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 114 straipsniu, pradėjo naują ieškovės mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą. Ieškovė buvo įpareigota iki 2020 m. gruodžio 12 d. pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prašomus dokumentus. Tačiau ieškovė šių dokumentų pateikti negali, kadangi jie visi yra atsakovės žinioje.

2.5. Ieškovė nėra skolinga atsakovei už suteiktas paslaugas, todėl nėra galimas daikto, t. y. ieškovės buhalterinių dokumentų, sulaikymas. Net jei ieškovė ir būtų skolinga atsakovei už suteiktas buhalterines paslaugas, tokia sutarties nuostata turėtų būti pripažinta negaliojančia kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo nuostatoms.

2.6. Atsakovei nepardavus ieškovei visų buhalterinės apskaitos dokumentų, ieškovė negalės toliau tinkamai vykdyti buhalterinės apskaitos ir teikti privalomą teisingą informaciją atitinkamoms valstybės įmonėms, kadangi negalės perduoti kitai buhalterinei įstaigai visų reikiamų apskaitos dokumentų.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatė ieškinio trūkumus: (i) ieškovė neatskleidžia detalaus segtuvų turinio, iš kurio būtų galima identifikuoti prašomus išreikalauti dokumentus, t. y. ieškinio dalykas yra netikslus (nekonkretus), todėl pagal tokio turinio reikalavimus negalės būti užtikrintas sprendimo vykdymas; (ii) ieškovė taip pat nenurodo reikšmingų aplinkybių, kada ir kokiam asmeniui (atsakovės atsakingam asmeniui) bei kokios apimties dokumentai buvo perduoti.

4. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė patikslintą ieškinį, kuriame palaikė savo pirminio ieškinio reikalavimus, papildomai nurodydama, kad:

4.1. Ieškinio reikalavimuose yra nurodyta, kokie konkrečiai dokumentai turi būti konkrečiuose segtuvuose (pvz., pirmajame reikalavime nurodoma „Išreikalauti pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus (pirkimų ir pardavimų PVM sąskaitas faktūras) už 2014 m. kovo 6 d. – 2020 m. gruodžio 1 d. laikotarpį (97 segtuvai).“). Kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu (toliau – BAĮ) bei verslo apskaitos standartuose pateikiamais reikalavimais ieškovė kitaip įvardinti pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų negali, kadangi tai yra PVM sąskaitos faktūros. Todėl yra nesuprantama, kaip dar labiau įmanoma detalizuoti šią informaciją.

4.2. Kituose ieškinio reikalavimų punktuose nurodyti kiti segtuvų pavadinimai yra konkretūs be įvairių interpretacijų, pvz., važtaraščiai (akivaizdu, kad šiuose segtuvuose bus važtaraščiai); banko dokumentai (banko sąskaitų išrašai ir pavedimų kopijos); bendrovės personalo dokumentai (bendrovės sudarytos darbo sutartys ir direktoriaus įsakymai, susiję su darbuotojais) ir t.t.

4.3. Taigi, ieškinio reikalavime nurodyti prašomi išreikalauti segtuvai su dokumentais yra aiškūs, aišku, kokiuose segtuvuose yra atitinkami dokumentai ir dėl šios priežasties negali būti ribojama ieškovės teisė kreiptis į teismą, kadangi analogiškais pavadinimais dokumentai įvardijami ir BAĮ ir verslo apskaitos standartuose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei UAB „Apskaitos analizė“ dėl duomenų išreikalavimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Šalies argumentai

6. Teismas nurodė, kad ieškovė patikslintu ieškiniu išdėstė tuos pačius, kaip ir pirminiame ieškinyje, reikalavimus, t. y. nepakankamai apibrėžė ieškinio dalyką – abstrakčiai nurodė išreikalautinus dokumentus (nurodytas tik dokumentų pobūdis), tačiau nepateikė juos identifikuojančių požymių (išreikalautinų dokumentų datų, numerių ir kitų dokumentų turinį atskleidžiančių duomenų), todėl toks ieškinio neapibrėžtumas neleistų tinkamai vykdyti teismo sprendimo tuo atveju, jei ieškinys būtų patenkintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nesutiko su pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi, prašė nutartį panaikinti ir įpareigoti teismą priimti ieškovės patikslintą ieškinį.

8. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Vadovaujantis BAĮ 21 straipsniu, bendrovės vadovas yra atsakingas tik už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal minėto įstatymo reikalavimus. Šiuo atveju ieškovė, vykdydama savo pareigą, sudarė paslaugų teikimo sutartį su atsakove (buhalterinę apskaitą tvarkančia įmone) ir taip savo pareigą įvykdė, t. y. suorganizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tad prašomus išreikalauti dokumentus ieškovė nevedė ir nefiksavo sudaromų, gaunamų dokumentų, visą tai darė atsakovė, kuri ne tik vesdavo ir archyvuodavo pirminius dokumentus, bet ir ruošdavo įvairius registrus, kuriuos, kaip privalomus dokumentus, numato BAĮ bei kuriuose ir yra nurodomi dokumentų numeriai ir datos. Todėl ieškovė neturi jokios galimybės, nesusipažinusi su buhalterinės apskaitos dokumentais, nurodyti tų dokumentų numerių ir tikslių datų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas iš ieškovės reikalauja neįmanomo, kas prieštarauja civilinėje teisėje galiojančiam principui, kad iš nieko negalima reikalauti neįmanomo (lot. impossibilium nulla obligatio est).

8.2. Kiekviename iš ieškinyje nurodomų reikalavimų punktų yra nurodomi ir konkretūs dokumentai, konkretūs laikotarpiai. Ieškovė neturi galimybės nurodyti tikslių datų ir numerių, kadangi visi registrai, kuriuose yra šie duomenys, yra pas atsakovę, o ieškovė juos taip pat prašo išreikalauti. Be to, šiuo konkrečiu atveju yra kalbama apie labai didelį kiekį dokumentų, kadangi atsižvelgiant į segtuvų kiekį ir tai, kad segtuve gali būti apie 300 puslapių/dokumentų, todėl neįmanoma atsiminti visų dokumentų numerių ir datų, o sužinoti jų ieškovė neturi galimybių. Be to, didžiąją dalį dokumentų formavo pati atsakovė, todėl ieškovė net negali žinoti šių dokumentų datų ir numerių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teismo buvo laikytas nepaduotu, nepašalinus 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatytų trūkumu, ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą – 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą trūkumams pašalinti. Nurodė, jog ieškinio reikalavimas turi būti aiškus ir konkretus, o ieškovė nenurodė, kokius konkrečiai dokumentus prašo išreikalauti, t. y. neatskleidė detalaus segtuvų turinio, iš kurio būtų galima identifikuoti prašomus išreikalauti dokumentus (nepateikė dokumentų identifikuojančių požymių: dokumentų datų, numerių ir kitų dokumentų turinį atskleidžiančių duomenų), taip pat nenurodė reikšmingų aplinkybių, kada ir kokiam asmeniui (atsakovės atsakingam asmeniui) bei kokios apimties dokumentai buvo perduoti. Teismas sprendė, kad ieškovė patikslintu ieškiniu tik išdėstė tuos pačius reikalavimus, tačiau 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų neištaisė, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei.

13. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo ginčo nutartimi, nurodo, jog ieškovės reikalavimai (ieškinio dalykas) yra nurodyti tiksliai ir aiškiai, kiek ieškovė turi galimybę tai padaryti, tuo tarpu, ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, reikalaudamas nurodyti konkrečius buhalterinės apskaitos segtuvuose esančius dokumentus, jų numerius, datas bei kitą informaciją, reikalauja iš ieškovės neįmanomo, kadangi ieškovė neturi galimybės to padaryti, nes visi dokumentai (kurių konkrečių duomenų reikalauja teismas) yra būtent pas atsakovę, o ieškovė patikslintu ieškiniu šiuos dokumentus siekia išreikalauti.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Kartu pažymėtina ir tai, kad ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų.

15. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) ir atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovo atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019; 2018 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018).

16. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai ir tai kelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnis). Įprasta, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas yra netikslus (nekonkretus) ir visiškai neaiškus, todėl pagal tokio turinio reikalavimus negalės būti užtikrintas sprendimo vykdymas. Teismo vertinimu, pareikštas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami - ieškovė pateiktame ieškinyje suformulavo neturtinio pobūdžio reikalavimą išreikalauti iš atsakovės ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d.; ieškovė nurodė išreikalautinų dokumentų laikotarpį; ieškovė nurodė išreikalautinų dokumentų pobūdį ir rūšį (pvz. pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai (pirkimų ir pardavimų PVM sąskaitos faktūros), kasos dokumentai, banko dokumentai, darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitos dokumentai ir pan.); taip pat nurodė segtuvų, kuriuose yra šie dokumentai, konkretų skaičių. Be to, patikslintame ieškinyje ieškovė taip pat konkretizavo tam tikrų rūšių dokumentus, pvz., banko dokumentai (banko sąskaitų išrašai ir pavedimų kopijos); bendrovės personalo dokumentai (bendrovės sudarytos darbo sutartys ir direktoriaus įsakymai, susiję su darbuotojais) ir t.t. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo laikė ieškinį nepaduotu, ieškovei nenurodžius kitų skiriamųjų prašomų perduoti daiktų (dokumentų) požymių, identifikacinių numerių, datų ir kt. ir laikė tai tokio masto trūkumu, dėl kurio ieškinys apskritai negalėtų būti priimamas, nagrinėjamas, iš kurio turinio atsakovas negalėtų suprasti jam pareikštų reikalavimų esmės ir pan. Teismas pažymi, kad CPK įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, pasiūlyti pateikti reikiamus bylos nagrinėjimui dokumentus ir pan. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas teismui, priėmus procesinį dokumentą nagrinėjimui, numato galimybę prireikus tikslinti šalių pareigą įrodinėti bei atlikti kitus veiksmus, kurie teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje (CPK 225 straipsnio 1, 6 punktai).

18. Aplinkybė, jog teismui nėra pateikti konkretūs, dar detalesni duomenys apie prašomus išreikalauti daiktus, nesudaro pagrindo ieškinio priėmimo stadijoje spręsti, jog tokio turinio reikalavimus negalės užtikrinti sprendimo vykdymas. Dėl teismo reikalaujamų pateikti prašomų išreikalauti daiktų identifikacinių duomenų, ieškovė nurodė, jog neturi galimybės tokius duomenis pateikti, kadangi visi dokumentai yra būtent pas atsakovę, didžiąją dalį tokių dokumentų rengė, atitinkamai datas, numerius jiems suteikė būtent pati atsakovė, dėl ko ieškovei negali būti žinomi tokie detalūs duomenys. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl ieškovės išdėstytų aplinkybių, dėl kurių ji negali šioje pradinėje proceso stadijoje nurodyti teismo reikalaujamų duomenų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvardinti kiekvieno dokumento identifikavimo požymius (dokumento datą, numerį, jo turinį ir pan.), atsižvelgiant į ieškinyje nurodytų segtuvų skaičių ir atitinkamai logiškai sprendžiant, kiek dokumentų juose gali būti, šioje ieškinio priėmimo stadijoje yra perteklinis reikalavimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir pareiškė ieškinį dėl to, kad neturi ir nedisponuoja tokiais dokumentais bei jų turiniu.

19. Šių nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas laikyti ieškinį nepaduotu dėl neištaisytų ankstesnėje teismo nutartyje ieškinio trūkumų, teismo nurodytais motyvais yra nepagrįstas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartis, kuria ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, kadangi tai yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas šio klausimo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartį.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Apskaitos analizė“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl duomenų išreikalavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Renata Volodko