Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-01-05 · Civilinė byla Nr. e2S-12-544/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-05
Bylos Nr.
e2S-12-544/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Kategorijos
  • 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.19.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-12-544/2015

Dalia Stankevičiūtė Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00281-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija: 113.2;121.19.2; 121.19.8; 122.4; 129.1;122.4; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (skolininko) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus J. D. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo (išieškotojo) (duomenys neskelbtini), atstovaujamo advokato padėjėjo D. V., pareiškimą suinteresuotam asmeniui (skolininkui) dėl baudos skyrimo (duomenys neskelbtini) vadovui už antstolio patvarkymo vykdomojoje byloje nevykdymą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas (duomenys neskelbtini), atstovaujamas advokato padėjėjo D. V., pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas (duomenys neskelbtini) atstovui J. D., atsakingam už 2013 m. rugpjūčio 1 d. antstolio A.Liaškovo patvarkymo „Dėl dokumentų pateikimo ir įpareigojimo skolininką atriboti jam priklausančias prekes, esančias muitinės sandėlyje ((duomenys neskelbtini)), nuo tretiesiems asmenims priklausančių prekių“, priimto vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdymą skirti 1000 litų baudą už kiekvieną patvarkymo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d.

Žemesnės instancijos teismas

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies ir už 2013 m. rugpjūčio 1 d. antstolio A.Liaškovo patvarkymo „Dėl dokumentų pateikimo ir įpareigojimo skolininką atriboti jam priklausančias prekes, esančias muitinės sandėlyje ((duomenys neskelbtini)), nuo tretiesiems asmenims priklausančių prekių“, priimto vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), visišką nevykdymą skolininko (duomenys neskelbtini) generaliniam direktoriui J. D. paskyrė 10 (dešimties) litų baudą už kiekvieną patvarkymo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) pažeidė CPK 585 str. reikalavimus, nes tyčia nuo 2013-08-12 nevykdo antstolio A.Liaškovo 2013-08-01 patvarkymo „Dėl dokumentų pateikimo ir įpareigojimo skolininką atriboti jam priklausančias prekes, esančias muitinės sandėlyje ((duomenys neskelbtini)), nuo tretiesiems asmenims priklausančių prekių“, priimto vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš rašytinių įrodymų buvo nustatyta, kad skolininką juridinį asmenį atstovauja generalinis direktorius D. D., kuriam ir buvo paskirta CPK 585 straipsnyje numatyta bauda.

Šalies argumentai

Apeliantai skolininkas (duomenys neskelbtini) ir jos generalinis direktorius D. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo prašymą skirti baudą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nepranešus apie nagrinėjamą civilinę bylą, nesudarius galimybių apeliantams pateikti atsiliepimų, paaiškinimų ir būti išklausytiems byloje egzistuoja nutarties absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 str. 3 d. 1 p.

D. D. nebuvo įtrauktas dalyvauti byloje kaip proceso šalis, jis nėra skolininkas, todėl jam, kaip fiziniam asmeniui, paskyrus baudą buvo nuspręsta dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens materialiųjų teisių ir pareigų. Todėl byloje yra ir CPK 329 str. 2 d. 2 p. numatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

Nurodo, kad antstolio patvarkymas yra įvykdytas dar 2013 m. rugpjūčio mėnesį, ir tai patvirtina UAB (duomenys neskelbtini) 2013 m. rugpjūčio 9 d. raštas, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) prekės atskirtos (atribotos) .

Tam, kad (duomenys neskelbtini) įvykdytų antstolio 2014 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymą, iš esmės buvo būtina gauti UAB (duomenys neskelbtini) pritarimą ir tik jai sudarius sąlygas buvo galima patekti į patalpas arba pačiam muitinės sandėlio savininkui sudaryti galimybę ir/ar faktiškai atriboti (duomenys neskelbtini) prekes, tačiau joks patvarkymas įmonės UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu faktiškai nebuvo priimtas. Nurodo, kad įvežamas bei anksčiau į muitinės sandėlį įvežtas saugoti prekes apskaito ir fiksuoja ne tik muitinės sandėlio savininkas UAB (duomenys neskelbtini) ir prekių savininkas (duomenys neskelbtini), bet ir Lietuvos Respublikos muitinė, tam, jog turėtų galimybę kontroliuoti, ar visos įvežtos prekės yra laikomos muitinės sandėlyje ir ar jos nėra išvežamos be muitines leidimo. Patvarkyme nebuvo nurodyta, kokiu būdu prekės turėjo būti atribotos. Muitinės sandėlio savininkas UAB (duomenys neskelbtini) pildo (duomenys neskelbtini) prekių apskaitos lapus, prekes žymi lipdukais, prekių vietą randa naudojantis informacinėmis ryšio perdavimo priemonėmis, kas reiškia, kad prekės buvo atskirtos (atribotos) nuo kitų savininkų prekių tiek pagal buvimo vietą, tiek pagal žymėjimą.

Nurodo, kad bauda gali būti laikoma tik už pagrįstus, teisėtus ir įmanomus įvykdyti būtent antstolio, o ne jo padėjėjo reikalavimus. Antstolio A. Liaškovo padėjėjas M. J. viršijo savo įgaliojimus ir tokio prieštaringo reikalavimo patvarkymo apeliantas neturėjo galimybės įvykdyti be UAB (duomenys neskelbtini) atliktų techninių ir organizacinių veiksmų. Nurodė, kad byloje nėra pateiktas antstolio rašytinis įgaliojimas, kuris patvirtintų tai, kad antstolio padėjėjas M. J. antstolio A. Liaškovo kontoros ir antstolio vardu turėjo teisę priimti 2013 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nebuvo pagrindo skirti apeliantui J. D. skirti baudą už esą patvarkymo, kurį priėmė ne antstolis, nevykdymą.

Antstolis A.Liaškovas veikė tik išieškotojo interesais, nuo vykdomosios bylos vykdymo buvo nušalintas, o naujai paskirta antstolė I. Ežerskienė nematė poreikio ir būtinybės atriboti (duomenys neskelbtini) priklausančių ir muitinės sandėlyje esančių prekes ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užbaigė 2014-05-05 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini).

Muitinė ir muitinės sandėlio savininkas ne kiekvienu atveju laisvai sudaro sąlygas ir leidžia patekti į muitinės sandėlį visiems norintiems asmenims. Apeliantas D. D. dėjo maksimalias pastangas tam, kad butų sudarytos sąlygos įvykdyti 2013-08-01 antstolio patvarkymą, ėmėsi aktyvių veiksmų, kreipėsi į muitinės sandėlio savininką tam, kad būtų sudaromos galimybės padėti antstolio kontorai atlikti vykdymo veiksmus. Todėl teismo išvados apie galimą prekių paslėpimą ar išvežimą neteisingos ir nepagrįstos.

Nurodo, kad antstolė I. Ežerskienė buvo įleista į muitinės sandėlį ir pati matė didžiulius prekių kiekius visame muitines sandėlyje, realiai apžiūrėjo tris artimiausiai pasitaikiusias dėžes, visų likusių aprašytų didžiulio kiekio prekių neapžiūrinėjo ir neskaičiavo, apskaitos lapų numerių nenustatinėjo, o savo 2014-02-17 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad skolininko turtas neatitinka su turtu natūroje ir kurį pareiškėjas pateikė kartu su pareiškimu, priėmė vadovaudamasi nušalintojo antstolio A. Liaškovo (ar jo padėjėjo) paaiškinimu, kuris aiškiai veikia išieškotojo interesais.

Nurodo, kad muitinės sandėlio savininkui UAB (duomenys neskelbtini) muitinė pretenzijų nepareiškė, prekių trūkumo nenustatė, vadinasi, prekių kiekiai faktiškai sutampa, o areštuotų prekių muitinė išvežti neleidžia ir neleis, nes ji naudojasi centrinio arešto registro duomenų sistema. Todėl visos (duomenys neskelbtini) priklausančios prekės, kurios buvo areštuotos vykdant Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra saugomos muitinės sandėlyje (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad J. D. darbo užmokestis nuo 2013-03-01 įmonėje (duomenys neskelbtini) sudaro vos 150 Lt per mėnesį, todėl 10 Lt baudos per dieną paskyrimas prieštarauja teisingumo kriterijams ir tokia bauda yra aiškiai per didelė.

Dėl 2013-08-01 patvarkymo dalies, kuria buvo reikalaujama pateikti informaciją apie 2013-08-01 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) aprašytų prekių buvimo vietą, pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus nei pareiškėjo 2014 m. kovo 25 d. pareiškime, nei skundžiamoje nutartyje nepasisakyta ir dėl to pretenzijos nereiškiamos. Tačiau patvirtina, kad ir ši patvarkymo dalis yra faktiškai įvykdyta.

Nurodė, kad skundžiamoji nutartis nepakankamai motyvuota, kadangi joje neatskleisti esminiai motyvai dėl esminių byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir įrodymai, kurių pagrindu daromos išvados, nenurodyti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotoja (duomenys neskelbtini) prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą bei priteisti 300 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad tik nuo įmonės vadovo J. D. priklausė, ar patvarkymas bus įvykdytas, todėl, pilnai neįvykdžius patvarkymo, bauda jam paskirta pagrįstai. Tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) atribojo areštuotą turtą, nereiškia, jog šis turtas iš tikrųjų buvo atribotas. Nurodo, kad antstolė I. Ežerskienė 2014 m. vasario 17 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimo areštuoto turto perleidimo ar paslėpimo konstatavo, kad skolininkas ir toliau nevykdo 2013 m. rugpjūčio 1 d. antstolio A. Liaškovo patvarkymo, kuriuo skolininkas buvo įpareigotas per 10 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos atriboti skolininkui priklausančias ir muitinės sandėlyje esančias prekes nuo kitiems asmenims priklausančių prekių taip, kad antstoliui būtų galima jas atskirti, apžiūrėti ir pažymėti arešto ženklais. Kadangi skolininko vadovui J. D. bauda skirta ne už areštuotų prekių išvežimą, o būtent už jų neatribojimą, apeliantų nurodomos aplinkybės dėl muitinės leidimo, žymėjimo ir pan. nėra reikšmingos. Nurodo, kad apeliantams apskundus 2013 m. rugpjūčio 1 d. antstolio patvarkymą, jis buvo paliktas galioti įsiteisėjusia 2013 m. gruodžio 30 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi. Šia nutartimi nenustatytas antstolio padėjėjo M. J. įgaliojimų viršijimas priimant ginčijamą patvarkymą, jis pripažintas teisėtu ir galiojančiu, todėl apeliantų teiginiai apie įgaliojimų viršijimą yra nepagrįsti. CPK 585 straipsnyje įtvirtinta pareiga vykdyti antstolio reikalavimus negali būti aiškinama siaurinamai ir nereiškia, jog privalomi vykdyti tik antstolio, o ne jo padėjėjo teisėti reikalavimai. Teigia, kad iš esmės apeliantams buvo palikta teisė nuspręsti, kaip konkrečiai atriboti prekes, tačiau tai turėjo būti padaryta taip, kaip nurodyta patvarkyme, t. y. kad antstoliui būtų aišku, kurios konkrečiai prekės priklauso (duomenys neskelbtini), tačiau šis reikalavimas nebuvo įvykdytas, todėl bauda J. D. skirta pagrįstai.

Atskirasis skundas atmetamas, o Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-08-18 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų, tame tarpe – ir numatytų CPK 329 str. 2 d. 2 p., 3 d. 1 p., nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl baudos juridinio asmens vadovui skyrimo už antstolio 2013 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymo nevykdymą - per 10 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos atriboti skolininkui priklausančias ir muitinės sandėlyje esančias prekes nuo kitiems asmenims priklausančių prekių taip, kad antstoliui būtų galima jas atskirti, apžiūrėti ir pažymėti arešto ženklais.

CPK 585 straipsnyje yra įtvirtinta antstolio reikalavimo privalomumo taisyklė ir atsakomybė už reikalavimo nevykdymą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną. Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 str. 3d.). Byloje neginčijama ir apeliaciniame skunde nurodyta, kad D. D. yra (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius (juridinio asmens vadovas). Antstolio padėjėjo M. J. 2013 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymas (vykdomojo byla (duomenys neskelbtini), XII t., b. l. 1694-1695) „Dėl dokumentų pateikimo ir įpareigojimo skolininką atriboti jam priklausančias prekes, esančias muitinės sandėlyje ((duomenys neskelbtini)), nuo tretiesiems asmenims priklausančių prekių“ buvo adresuotas (duomenys neskelbtini). Todėl baudą už šio reikalavimo neįvykdymą pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė juridinio asmens vadovui. Kita vertus, byloje nėra pateikta duomenų, jog už šio reikalavimo įvykdymą būtų atsakingas kitas asmuo, o baudos skyrimas juridiniam asmeniui tokiais atvejais CPK nėra numatytas. Todėl apeliantai nepagrįstai nurodo, kad D. D. D. nebuvo dalyvaujantis vykdomojoje byloje asmuo, o buvo fizinis asmuo, kuriam teismas neturėjo teisės skirti baudą už antstolio reikalavimo nevykdymą.

Apeliantai nurodo, kad pareiškimas dėl baudos skyrimo išnagrinėtas nepranešus jiems apie teismo posėdį, todėl egzistuoja CPK 329 str. 3 d. 1 p. numatytas absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas, tačiau šie apeliantų argumentai yra nepagrįsti. Vadovaujantis CPK 593 straipsnio 2 ir 3 dalimis, pareiškimai dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje („Vykdymo procesas“) numatytais atvejais nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis prašymo nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotiems asmenims tik išsiunčiama dėl pareiškimo priimtos nutarties patvirtinta kopija (CPK 593 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl juridinio asmens vadovo nubaudimo buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, teismas nepripažino žodinio nagrinėjimo būtinumo, todėl pirmosios instancijos teismas, nepranešdamas suinteresuotiems asmenims apie šio pareiškimo nagrinėjimą, nepažeidė proceso teisės normų.

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymas, už kurio tinkamą nevykdymą paskirta bauda, buvo priimtas vykdant Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiant užtikrinti ieškovo (duomenys neskelbtini) 414 001,62 EUR ieškinį, kuria buvo nutarta areštuoti atsakovui (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir turtines teises, o šio turto nesant ar nepakankant - areštuoti ir atsakovui priklausančias pinigines lėšas, leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu pagal pareikštą ieškinį, mokėti darbo užmokestį, mokesčius valstybės ir VSDF biudžetams. Iš bylos ir vykdomosios bylos Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad antstolis A. Liaškovas 2013 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymu (vykdomosios bylos XII t., b. l. 1690) įpareigojo skolininką nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas nuo patvarkymo gavimo, antstoliui A. Liaškovui pateikti informaciją apie 2013 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymu dėl turto aprašo pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) aprašytų prekių buvimo vietą, kartu pateikiant aprašytų prekių nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, per dešimt dienų įpareigojo pareiškėjui priklausančias prekes, esančias muitinės sandėlyje, atriboti nuo kitiems asmenims priklausančių prekių taip, kad antstoliui būtų galima jas atskirti, apžiūrėti ir pažymėti arešto ženklais. Dėl A. Liaškovo 2013 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo buvo pateikti skundai. Tačiau Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi bei Šiaulių apygardos teismas 2013 gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinę antstolio patvarkymo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad A.Liaškovo 2013 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymas teisėtas ir pagrėstas. Teismo nutartyse taip pat buvo pasisakyta dėl patvarkymo įvykdymo galimumo šalims ir antstoliui bendradarbiaujant. Šis įsiteisėjęs teismo sprendimas yra priimtas tarp tų pačių šalių, iš esmės dėl to paties ginčijamo patvarkymo teisėtumo ir jo vykdymo proceso. Todėl tokiu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatyti ir įvertinti faktai nebegali būti svarstomi iš naujo ir laikytini nustatytais (CPK 18 str., 182 str. 2 p.). Dėl išdėstyto šiuo apsektu apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako.

Antstolė I. Ežerskienė 2014 m. vasario 17 d. patvarkymu dėl galimai areštuoto turto perleidimo ar paslėpimo Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad skolininkas ir toliau nevykdo 2013 m. rugpjūčio 1 d. antstolio A. Liaškovo patvarkymo, kuriuo skolininkas buvo įpareigotas per 10 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos atriboti skolininkui priklausančias ir muitinės sandėlyje esančias prekes nuo kitiems asmenims priklausančių prekių taip, kad antstoliui būtų galima jas atskirti, apžiūrėti ir pažymėti arešto ženklais. Pats apeliantas neginčija fakto, kad antstolė lankėsi sandėlyje ir vietoje tikrino prekių sudėtį ir faktinę padėtį dėl antstolio patvarkymo įvykdymo. Ne UAB (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) atžvilgiu antstolis priėmė minėtą patvarkymą atriboti prekes nuo kitiems asmenims priklausančių prekių taip, kad antstoliui būtų galima jas atskirti, apžiūrėti ir pažymėti arešto ženklais. Todėl patvarkymo tinkamą ir pilnutinį įvykdymą gali konstatuoti jo įvykdymą patikrinęs antstolis, o ne UAB (duomenys neskelbtini) 2013 m. rugpjūčio 9 d. ar kitu raštu, taip pat patvarkymo įvykdymui neturi esminės reikšmės muitinės sandėlio vidaus tvarka žymint prekes, surandant jas vietoje ir pan.

Skundžiama nutartimi teismas J. D. skyrė 10 Lt baudą už kiekvieną patvarkymo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2013 rugpjūčio 12d.. Palyginus su pareiškėjo prašyta skirti baudos suma 1000 Lt baudą už kiekvieną patvarkymo nevykdymo dieną, paskirta bauda yra ženkliai mažesnė ir artimesnė minimaliai. D. D. yra įmonės generalinis direktorius. Nepateikta duomenų, ar tai vienintelė jo darbovietė ir kokias kitas legalias pajamas jis gauna (negauna), ar turi nekilnojamojo, kilnojamojo turto, piniginių santaupų ir pan, kas reiškia, kad apeliantas išsamiai ir patikimais įrodymais nepagrindė savo sunkios turtinės padėties, kuriai būtų aiškiai neadekvati paskirtojo dydžio bauda. Pažymėtina, kad antstolio reikalavimas pilnai neįvykdomas jau ilgą laiką nuo 2013 metų, pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, skolininkas akivaizdžiai nebendradarbiavo su antstoliu, neveikė už greitą patvarkymo įvykdymą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad egzistuoja objektyvi būtinybė sumažinti paskirtos baudos dydį.

Atskirasis skundas grindžiamas ir tuo argumentu, kad, pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nepakankami teismo nutarties motyvai nėra pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).

Į esminius atskirtojo skundo argumentus atsakyta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2012-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-206/2012 ir kt.).

Kadangi atskirasis skundas netenkinamas, iš apeliantų lygiomis dalimis priteisiamos (duomenys neskelbtini) turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme už tinkamą atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, nes jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

P. E. C. A. A. L. (kodas (duomenys neskelbtini) iš J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) po 43,44 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Ramunė Čeknienė