Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Lukiškių TI-K skirstant suimtuosius ir nuteistuosius į gyvenamąsias kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio nuostatų.

Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pareigūnai, bendraudami su suimtaisiais bei nuteistaisiais, laikosi bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne kaip 1,5 m aukščio. Sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Lukiškių TI-K sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę iki 15 minučių. Asmens privatumui užtikrinti dušo patalpose įrengtos pertvaros, kurių aukštis – 1,6 m, plotis – 1,2 m.

Paaiškino, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuo 2015 m. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su (duomenys neskelbtini), kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Lukiškių TI-K kamerose lovos matmenys yra apie 1,9 kv. m. x 0,7 (1,33 kv. m.). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m.), kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m.), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m.). Pažymėjo, kad visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms susidėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmėms susidėti. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Teigė, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys dažnai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužinėdami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, todėl Lukiškių TI-K dažnai tenka daryti pakartotinį remontą. Paaiškino, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina ir prižiūri kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K langai yra pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus.

Paaiškino, kad nuteistiesiems suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas. Pažymėjo, kad pasivaikščiojimas gryname ore, yra nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės režiminėje teritorijoje įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis suimtiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Taip pat pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas suimtuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių.

Nurodė, kad Lukiškių TI-K savarankiškai nesudaro valgiaraščių nuteistiesiems ir (arba) suimtiesiems. Valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pareiškėjui yra nustatytas nedirbančio vyro valgiaraštis. Lukiškių TI-K išduoti pagamintą maistą leidžia kalėjimo direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis maisto kokybės patikrinimo rezultatais. Pagamintą maistą tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistas juslinio patikrinimo būdu. Patikrinimo rezultatai įrašomi į Nuteistųjų ir suimtųjų virtuvės maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnalą. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalėjimo direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą yra draudžiama. Maisto svoris bei kokybė pasirinktinai yra patikrinami atsakingų asmenų. Pažymėjo, kad maistas yra gaminamas griežtai laikantis valgiaraštyje nustatytų patiekalų receptūros ir patiekalų technologinių aprašymų. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos. Atsakingi Lukiškių TI-K asmenys pasirinktinai tikrina maisto davinio svorį bei kokybę. Pagamintas maistas yra išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Maistas, skirtas dalinimui, yra laikomas sandariuose bei uždengtuose termosuose, kurie atidaromi tik tada, kai dalinamas maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems, todėl paduodamas maistas būna šiltas. Maisto dalintojams išduodamos baltos kepurės ir striukės. Taip pat visų maisto dalintojų sveikatos būklė yra patikrinta. Visi maisto dalintojai yra sveiki, privalo nuolat rūpintis asmens higiena, rankos turi būti visuomet švarios, išplautos.

Paaiškino, kad teisės aktai, reglamentuojantys bausmių vykdymą, nenumato galimybės perduoti nuteistiesiems siuntinyje maisto produktų ar higienos reikmenų. Akcentavo, kad pašto siuntinyje arba voke rasti daiktai, kurių perdavimas BVK nenumatytas, perduodami saugoti arba sunaikinami.

Nuteistieji turi teisę siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų. Taip pat nuteistieji gali skambinti ir kalbėti telefonu ne ilgiau kaip 15 minučių. Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu.

Nurodė, kad nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai, kuriuos nustato Vyriausybė. Jeigu kurios nors sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, tokiais atvejais ligoniai siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Už šias paslaugas ir patarnavimus pataisos įataigų asmens sveikatos priežiūros tarnybose, laisvės vietų atėmimo ligoninėse ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose nuteistieji nemoka. Pažymėjo, kad pareiškėjas neįvardijo, kuo būtent pasireiškė jo sveikatos pablogėjimas, nenurodė konkrečių jam diagnozuotų susirgimų, nepateikė medicininių dokumentų arba kitų įrodymų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą, nenurodė, kokius konkrečius medikamentus jis įsigydavo už asmenines lėšas, nepateikė šių medikamentų pirkimo dokumentų.

Akcentavo, kad kalėjimuose draudžiama laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems suteikti iki vienos paros pasimatymus. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lukiškių TI-K iki 2017 m. sausio mėn. nebuvo įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių. Paaiškino, kad teisės aktuose numatytas trumpalaikių pasimatymų su giminaičiais ar kitais asmenimis patalpų įrengimas, o ilgalaikių pasimatymų patalpų įrengimas nėra numatytas. Pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokių konkrečių veiksmų jis ėmėsi, siekdamas įgyvendinti savo teisę gauti ilgalaikių pasimatymų.

Lukiškių TI-K ūkio darbams atlikti gali būti palikti tik tie nuteistieji, kurie patys išreiškę tokį norą, t. y. priversti nuteistąjį pasilikti ūkio darbams atlikti, įstaigos administracija neturi teisės. Nuteistieji, kurie pageidauja dirbti (duomenys neskelbtini), turi parašyti prašymą ir jį įteikti kuruojančiam Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui, kuris gautą nuteistojo prašymą užregistruoja ,,Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnale”. Po to, nuteistasis pristatomas Nuteistųjų įdarbinimo komisijai. Pažymėjo, kad nuteistieji, minėtoje įmonėje, įdarbinami atsižvelgiant į esamas laisvas darbo vietas, nuteistojo darbingumą, turimą specialybę, profesiją, polinkius, motyvaciją, darbinę patirtį, rekomendacijas, nuteistojo drausmę, požiūrį į subkultūrą ir kt.

Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nėra įregistruota pareiškėjo prašymų, pareiškimų arba skundų dėl jo laikymo sąlygų. Atkreipė dėmesį, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais nustatytas plotas.

Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015), minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.

Pareiškėjas skunde teigė, kad skaičiuojant minimalų jam tenkantį plotą, neturi būti įskaičiuojamas baldų bei sanitarinio mazgo užimamas plotas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrintos higienos normų reikalavimus atitinkančios sąlygos, t. y. kamerose buvo drėgna, šalta, nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas.

Nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos higienos normos 134:2015 nuostatos, kurių 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas).

Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natūralią dienos šviesą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas (14.3 papunktis).

Pareiškėjas skunde nenurodė, kuriose Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas. Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. birželio 5 d. buvo laikomas kamerose Nr. 108, 139, 152, 255, 257, 277, 280, 335, 341, 344, 346, 349, 365 (b. l. 19–30).

Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC) ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai. NVSC, periodiškai atliekantis sveikatos saugos kontrolę, drėgmės, netinkamos temperatūros ar apšvietimo, Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nenustatė (b. l. 42–43, 60–62, 66–67, 68–70, 79–80, 83–85, 87–89, 90–92).

NVSC 2018 m. sausio 11 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-25 nustatyta, kad kameroje Nr. 255, kurioje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. balandžio 25 d., ant lubų ir sienos ties langu buvo vizualiai matomų pelėsių požymių. Taip pat išmatuota dirbtinė apšvieta šalia lovų buvo 153 lx (b. l. 39–40). Lukiškių TI-K 2018 m. vasario 5 d. rašte Nr. 9-1502 nurodyta, kad kameroje Nr. 255 lubų ir sienų vietos, kuriose buvo vizualiai matomi pelėsių požymiai, nušlifuotos ir naujai užglaistytos, įrengti nauji šviestuvai, kad dirbtinė apšvieta būtų ne mažesnė kaip 200 lx (b. l. 41). NVSC 2018 m. vasario 19 d. Patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-366 kameroje Nr. 255 Lietuvos higienos normos 134:2015 pažeidimai nenustatyti (b. l. 42–43). Šiuo atveju NVSC nustatytas pažeidimas ir pašalintas laikotarpiu, kai pareiškėjas kameroje Nr. 255 nebuvo laikomas, todėl Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.

NVSC 2017 m. kovo 1 d. Patikrinimo akte Nr. PA.10-190 (16.16.8. 10.12) nustatyta, kad kameroje Nr. 108, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. gruodžio 18 d., buvo vizualiai nešvarūs langai (b. l. 57–58). Lukiškių TI-K 2017 m. kovo 6 d. rašte Nr. 9-2730 nurodyta, kad kameroje Nr. 108 langai išvalyti (b. l. 59). NVSC 2017 m. balandžio 25 d. Patikrinimo akte Nr. PA.10-581 (16.16.8. 10.12) minėtoje kameroje Lietuvos higienos normos 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 66–67). Šiuo atveju Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimas taip pat nustatytas ir pašalintas laikotarpiu, kai pareiškėjas šioje kameroje nebuvo laikomas, todėl nėra pagrindo pripažinti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.

NVSC 2017 m. lapkričio 13 d. Patikrinimo akte Nr. PA.10-1807 (16.16.8. 10.12) nustatyta, kad kameroje Nr. 277, kurioje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d., buvo vizualiai nešvarūs lango stiklai (b. l. 74–76). Lukiškių TI-K 2017 m. gruodžio 4 d. rašte Nr. 9-13104 nurodyta, kad suimtieji bei nuteistieji privalo eilės tvarka valyti kameras, kuriose yra apgyvendinti. Gyvenamųjų kamerų tvarkos palaikymui yra išduodamas valymo inventorius. Kameroje Nr. 277 buvo demontuotos grotos, kad būtų galima pasiekti išvalyti langus (b. l. 78). NVSC 2017 m. gruodžio 11 d. Patikrinimo akte Nr. PA.10-2022 (16.16.8. 10.12) Lietuvos higienos normos 134:2015 pažeidimų kameroje Nr. 277 nenustatyta (b. l. 79–80). Atsižvelgiant į tai, kad NVSC nustatytas pažeidimas kameroje Nr. 277 ir pašalintas laikotarpiu, kai pareiškėjas šioje kameroje nebuvo laikomas, taip pat į tai, kad suimtieji ir nuteistieji privalo eilės tvarka valyti kameras, kuriose apgyvendinti, Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.

Iš pateiktų patikrinimų aktų matyti, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ir kuriose buvo atlikti patikrinimai, Lietuvos higienos normos 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas skunde nenurodė, ar kreipėsi į NVSC ar kitas kompetentingas institucijas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas. Taip pat nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Lukiškių TI-K direktorių dėl laikymo sąlygų nesikreipė (b. l. 93). Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiškėjas neįrodė, jog buvo laikomas netinkamomis sąlygomis šiuo aspektu.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K suteikdavo teisę vieną valandą per dieną pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo maži, todėl trūko vietos sportui ir / ar mankštai.

BVK 103 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo suteikiama mažiau negu valanda pasivaikščioti gryname ore ar buvo kliudoma pasinaudoti šia teise. Be to, atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą, suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas. Pažymėjo, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra nuteistųjų teisė, bet ne pareiga (b. l. 19–30). Teismas neturi pagrindo abejoti dėl BVK nuostatų užtikrinimo, duomenų, kad pareiškėjas norėjo pasivaikščioti, o Lukiškių TI-K pareigūnai to neleido, byloje nėra. Kaip pats pareiškėjas skunde nurodo, vieną valandą per dieną buvo leidžiama pasivaikščioti, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų dėl pasivaikščiojimų gryname ore teismas nenustatė.

Pareiškėjas taip pat teigė, kad Lukiškių TI-K išduodama patalynė buvo blogos būklės ir nešvari. Taip pat Lukiškių TI-K buvo uždrausti šilti pledai, todėl naktimis jam buvo šalta ir tai trukdė poilsiui.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio mėn. Pranėšime ,,Dėl V. M. skundo“ nurodyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtieji ir nuteistieji gauna išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Suimtieji ir nuteistieji asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga gali pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis, apmokėti skalbimo paslaugą. Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems patalynė, rankšluosčiai, antklodės, pagalvės, čiužiniai išduodami švarūs, tvarkingi, tinkami naudojimui. Nuteistiesiems (suimtiesiems) išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje, patalynė skalbiama ir keičiama ne rečiau kaip kartą per savaitę (b. l. 33–37).

Lietuvos higienos normos 134:2015 42 ir 43 punkte nustatyta, jog draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl netinkamos išduotos patalynės būklės. Taip pat pareiškėjas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad jam išduodama patalynė buvo netinkama naudoti. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis, jog valdiška patalynė skalbiama nemokamai kartą per savaitę, o antklodės, pagalvės, čiužiniai išduodami švarūs, tvarkingi, tinkami naudojimui.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje nebuvo karšto vandens, todėl drabužius skalbė kriauklėje rankomis ir po šaltu vandeniu.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K suteikdavo teisę kartą per savaitę pasinaudoti dušu 10 minučių. Taip pat Lukiškių TI-K buvo įrengti du dušai, todėl nesuspėdavo nusiprausti.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Situaciją, kai laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo dušu naudotis galėjo kartą per savaitę, EŽTT apibūdino kaip apgailestaujamą, tačiau pažeidimo dėl šių aplinkybių nenustatė, tačiau kiekvienu atveju sprendžiama, ar galimybės naudotis dušu nepablogino atitinkamo asmens teisės palaikyti asmeninę higieną taip, jog būtų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr.44558/98)).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kad Lukiškių TI-K dušuose nuolatos tiekiamas karštas vanduo. Suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše iki 15 minučių (b. l. 33–37). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas buvimo Lukiškių TI-K metu turėjo galimybę kartą per savaitę iki 15 minučių nusiprausti po šiltu dušu, todėl Lukiškių TI-K tinkamai įgyvendino minėtą pareigą.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog maistas buvo gaminamas ir teikiamas blogomis sąlygomis bei jo nebuvo pakankamai. Maistui buvo skiriami 6 litai per dieną.

BVK 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos, kuriose nustatyta, kad nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2 298 kcal. Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtinti skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekiai ir paros maitinimo išlaidų normos. Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo organizavimo taisyklės.

Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu suimtieji ir nuteistieji buvo maitinami vadovaujantis minėtais teisės aktais. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologines normas (b. l. 19–30). Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio mėn. pranešime „Dėl V. M. skundo“ nurodyta, kad išduoti pagamintą maistą leidžia Lukiškių TI-K direktoriaus budintysis padėjėjas, vadovaudamasis Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Tai reiškia, kad visas pagamintas maistas yra kokybiškas ir tinkamas vartoti (b. l. 33–37). Teismas pažymi, kad subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas teigdamas, kad maitinimas jam buvo nepakankamas, nenurodė, koks maitinimas jam turėjo būti (ar buvo) skirtas ir kokiu pagrindu. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo paskirtas (turėjo būti paskirtas) ir turėjo būti tiekiamas kitoks maitinimas, ar, kad pareiškėjui realiai tiekiamo maitinimo energetinė vertė neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad Lukiškių TI-K artimųjų siuntiniai, kuriuose perduodamas maistas, medikamentai, tualetinis popierius, higienos reikmenys buvo uždrausti.

BVK 95 straipsnis nustato nuteistųjų teisę gauti pašto bei perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus. Pagal minėto įstatymo 1 dalį nuteistiesiems leidžiama per šešis mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinį. Pašto ir perduodamų drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda, vokais, pašto ženklais ir rašymo popieriumi priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems, labdaros siuntų priėmimo ir paskirstymo nuteistiesiems tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, kurių 83 punktas nustato, jog siuntiniu gali būti perduoti šie daiktai: drabužiai, avalynė, patalynė (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), informacijos laikmena, rankinis arba stalinis laikrodis, taksofono kortelė, spauda, vokai, pašto ženklai ir rašymo popierius. Taigi, rasti maisto produktai, medikamentai, tualetinis popierius ir higienos negali būti įteikiami. Kadangi teisės aktai nenustato galimybės nuteistajam gauti pašto ar perduodamą maisto produktų, medikamentų, tualetinio popieriaus ir higienos reikmenų siuntinį, nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K nebuvo sudaryta galimybė turėti ilgalaikius pasimatymus su sužadėtine ar sutuoktine. Taip pat Lukiškių TI-K neįrengti ilgalaikių pasimatymų kambariai, o prašymai nepriimami.

Teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, taip pat teisė paskambinti telefonu yra specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisės, kurios įgyvendinamos BVK nustatyta tvarka. BVK 85 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, priklausančių paprastajai grupei, teisė per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas trumpalaikis pasimatymas kalėjimo direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno leidimu su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių, gali vykti be pataisos įstaigos atstovo. Vaikas turi būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Toks pasimatymas vyksta uždarose specialiai įrengtose patalpose. BVK 91 straipsnyje nustatyta, kad atvirose kolonijose nuteistieji gali be apribojimų gauti pasimatymus, pašto ir perduodamus siuntinius, smulkiuosius paketus su spauda, gauti ir siųsti laiškus, skambinti telefonu. BVK 94 straipsnis taip pat reglamentuoja nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis. BVK 94 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų ir ilgalaikiai – iki dviejų parų. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato BVK 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. Ilgalaikiai pasimatymai suteikiant teisę kartu gyventi leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais. Ilgalaikis pasimatymas taip pat leidžiamas su asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių. Vaikas turi būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba dviem telefoniniais pokalbiais (BVK 94 straipsnio 3 dalis). BVK 94 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pasimatymų ir sergančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pagal Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XVI skyriaus 102 punkte nustatyta, jog pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens rašytinį prašymą. Leidimą suteikti pasimatymą duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos vadovybės budintysis atstovas arba pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas. Pareigūno sprendimas leisti pasimatyti įrašomas nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme dėl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo trukmė. Atsisakius suteikti pasimatymą, nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme įrašomi atsisakymo motyvai. Pagal Taisyklių 108 punktą trumpalaikis pasimatymas vyksta be fizinio kontakto (išskyrus nepilnamečių nuteistųjų). Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 65 punkte įtvirtinta, kad pasimatymas vyksta be fizinio kontakto.

LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iš nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teise į šeimos gyvenimo gerbimą bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis, ir šiuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis pasinaudos šia teise ir kaip jis ja naudosis (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013 ir kt.). Taigi, laisvės atėmimo įstaiga, šiuo atveju – Lukiškių TI-K, neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio (lot. – iš pareigos). Priešingai – tokios teisės realizavimas yra siejamas su asmens, kurio laisvė yra suvaržyta, valios išraiška nukreipta į pasimatymo suorganizavimą ir tik minėtajam asmeniui valią dėl pasimatymo išreiškus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intra vires (lot. – savo kompetencijos ribose) – pasimatymą organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai, arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia (žr., pvz., LVAT 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1348/2014).

Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtų siekęs gauti ilgalaikių pasimatymų su savo sužadėtine ar sutuoktine. Vien abstraktūs pareiškėjo teiginiai dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo, nepagrindžiant ir neįrodant aplinkybės, kad pareiškėjas laisvės atėmimo įstaigos administracijai apskritai teikė prašymą skirti ilgalaikius pasimatymus, o Lukiškių TI-K administracija tokio prašymo netenkino, nesudaro pagrindo vertinti, kad laisvės atėmimo įstaigos administracija pareiškėjo atžvilgiu nurodytais aspektais veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatas ar kitus teisės aktus. Taip pat byloje nėra duomenų, kad tokią valią būtų išreiškusi pareiškėjo sužadėtinė ar sutuoktinė. Aplinkybė, kad Lukiškių TI-K nėra įrengtos ilgalaikiams pasimatymams skirtos patalpos, taip pat nepatvirtina, jog pareiškėjas ar jo sužadėtinė ar sutuoktinė būtų kokiu nors būdu išreiškę valią būtent dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, ir savaime nereiškia, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Taigi byloje nenustačius, kad pareiškėjas būtų išreiškęs savo valią dėl ilgalaikių pasimatymų organizavimo, laisvės atėmimo įstaigai neprivalant ex officio (lot. – iš pareigos) šių pasimatymų organizuoti be asmenų, kuriems ribojama laisvė, prašymo, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės atstovo veiksmai (neveikimas) šiuo atveju buvo neteisėti, o nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų civilinė atsakomybę pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Be to teismas pažymi, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, Lukiškių TI-K yra įrengti 3 ilgalaikių pasimatymų gyvenamieji kambariai su sanitariniu mazgu ir virtuve (b. l. 33–37).

Pareiškėjas skunde teigė, kad sveikatos priežiūra buvo organizuojama netinkamai, t. y. ne visi medikamentai išduodami nemokamai, todėl jam pablogėjo sveikata. Taip pat negalėjo nusipirkti reikalingų medikamentų.

BVK 174 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose bei areštinėse organizuojama ir atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos. Šių tarnybų struktūrą, pareigybių skaičių ir veiklos tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras. Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamoms antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti steigiamos laisvės atėmimo vietų ligoninės. Pagal šio straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija (BVK 174 straipsnio 4 dalis).

Pareiškėjas skundžiasi tuo, kad Lukiškių TI-K sveikatos priežiūra buvo organizuojama netinkamai, tuo, kad ne visi medikamentai buvo išduodami nemokamai, todėl jam pablogėjo sveikata, taip pat tuo, jog negalėjo nusipirkti reikalingų medikamentų. Byloje pateikta Asmens sveikatos istorija patvirtina, kad gydytojai pareiškėjui išrašydavo jam skirtus medikamentus (b. l. 107–119). Pareiškėjas nedetalizuoja, kokios būtent sveikatos priežiūros paslaugos Lukiškių TI-K buvo organizuojamos netinkamai, kokie gydytojų išrašyti medikamentai jam nebuvo suteikti, taip pat nenurodo, kuo pasireiškė jo sveikatos pablogėjimas. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjui išrašytus medikamentus jis turėjo pirkti už savo asmenines lėšas, bei tai, jog jų negalėjus įsigyti, jam pablogėjo sveikata. Pabrėžtina, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra konkrečiai pareiškėjui padaryta žala, todėl skunde žalą pagrindžiantys argumentai negali būti abstraktaus pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) CK 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjas šių argumentų konkrečiomis aplinkybėmis nepagrindė, todėl šiuo aspektu išdėstyti argumentai vertintini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad nebuvo įdarbintas, todėl negavo darbo užmokesčio.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja BVK ir jo nuostatas šioje srityje įgyvendinantis poįstatyminis teisės aktas – Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas. Pagal BVK 111 straipsnį nuteistųjų darbas yra viena iš nuteistųjų pataisos priemonių. Šio kodekso 125 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga dirbti, tačiau tik tuomet, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Iš minėtos nuostatos darytina išvada, kad valstybei nėra pareigos įdarbinti pareiškėją. Galimybė dirbti įstatyme yra numatyta, tačiau tik administracijos siūlymu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K nebuvo išduodami drabužiai ir avalynė pagal sezoną, todėl neturėjo reikalingos avalynės ir drabužių.

Pagal Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 ,,Dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 ,,Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Aprūpinimo norma) 2 punktą, suimtuosius (nuteistuosius), neturinčius nuosavų drabužių ir (ar) avalynės pagal sezoną bei higienos reikmenų, jais pagal aprašo 1 priede nustatytą periodiškumą nemokamai aprūpina tardymo izoliatoriaus arba pataisos įstaigos (toliau – laisvės atėmimo vieta) administracija. Arešto bausmę atliekantys nuteistieji drabužiais ir avalyne neaprūpinami. Drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui (Aprūpinimo normos 5 punktas).

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo skiriamas vienas ritinėlis tualetinio popieriaus, kurio neužtekdavo, o papildomai įsigyti tualetinio popieriaus už asmenines lėšas negalėjo, nes nebuvo leidžiama. Taip pat būtiniausi higienos reikmenys, t. y. dantų šepetėliai, dantų pasta, skutimosi peiliukai, skutimosi putos ir / ar pasta, nebuvo išduodami nemokamai, todėl negalėjo laikytis būtinos kasdieninės higienos.

Aprūpinimo normų 4 punkte nustatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms.

Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad telefoniniai pokalbiai ir pašto paslaugos nebuvo apmokamos, todėl negalėjo palaikyti ryšių.

BVK 99 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų. Pagal šio straipsnio 3 dalį pataisos įstaigos administracija nuteistojo vardu gautus laiškus jam įteikia, taip pat nuteistųjų įteiktus laiškus išsiunčia adresatams ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo laiško gavimo ar įteikimo dienos. Siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji (BVK 99 straipsnio 4 dalis). Pagal BVK 99 straipsnio 5 dalį nuteistųjų gaunami ir siunčiami laiškai pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu arba teismo (teisėjo) nutartimi gali būti tikrinami, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės, arba laikinai (iki trijų mėnesių) sustabdytas laiškų išsiuntimas ir įteikimas. Pataisos įstaigos direktoriaus nutarime ar teismo (teisėjo) nutartyje turi būti nurodomi laiškų tikrinimo arba išsiuntimo ir įteikimo sustabdymo pagrindai, trukmė, būdas, asmenys, kurių siunčiami ar gaunami laiškai bus tikrinami arba sustabdomas išsiuntimas ir įteikimas, ir kitos aplinkybės, dėl kurių laiškus būtina tikrinti arba sustabdyti jų išsiuntimą ir įteikimą. Laiškų išsiuntimo ir įteikimo sustabdymas gali būti pratęstas, tačiau kiekvienu atveju ne ilgesniam negu trijų mėnesių laikotarpiui. Laiškų tikrinimas nutraukiamas arba jų išsiuntimas ir gavimas atnaujinamas išnykus pagrindams, dėl kurių laiškai buvo tikrinami arba laiškų išsiuntimas ir gavimas buvo sustabdytas. Pagal šio straipsnio 6 dalį nuteistųjų laiškų išsiuntimo ir gavimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

BVK 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Skambinimo dažnumą nustato šio Kodekso 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninių pokalbių išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis. Pagal šio straipsnio 3 dalį telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką. Nuteistųjų pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai telefonu neperduodami (BVK 102 straipsnio 4 dalis). Skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 102 straipsnio 5 dalis).

Teismas pažymi, kad BVK nuostatos įpareigoja patį pareiškėją apmokėti siunčiamų laiškų pašto išlaidas ir skambinimą telefonu. Pareiškėjui taip pat suteikiama teisė kalbėti telefonu kito abonento sąskaita (BVK 102 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės, jog telefoniniai pokalbiai ir pašto paslaugos nebuvo apmokami, todėl negalėjo palaikyti ryšių, vertinamos kaip deklaratyvaus pobūdžio ir nesudarančiomis pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad prašymai žodžiu gauti išsamią informaciją apie jo teises ir laisves Lukiškių TI-K administracijos buvo ignoruojami.