Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-06-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-855-1017/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-19
Bylos Nr.
eII-855-1017/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00803-2025-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Pažeidėjas
T. O.
Kategorijos
Skundas Nr. eII-855-1017/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00803-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.2.; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. birželio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Anastasijai Česonienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam T. O. (nuotoliniu būdu per programą Zoom),

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – T. O. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-11055-2025 panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos 2025 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-11055-2025 (toliau – ir Nutarimas) T. O. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, dėl to, kad jis 2025 m. balandžio 21 d., 13.11 val., Vilniuje, Grigiškėse, Mokyklos g., vairavo automobilį Volkswagen Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,50 promilių neblaivumas. Tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą. T. O. paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjas T. O. pateikė skundą, kuriuo jis prašo: 1) panaikinti priimtą nutarimą ir jo atžvilgiu nutraukti pradėtą administracinę teiseną; 2) netenkinus šio prašymo – panaikinti minėto nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo 6 mėnesiams ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių; 3) netenkinus šio prašymo – pakeisti minėto nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo 6 mėnesiams ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių ir skirti kuo trumpesnį šių administracinio poveikio priemonių terminą.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjas kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. 2025 m. balandžio 21 d., 14.45 val. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo paimtas kraujo mėginys, kurį ištyrus nustatyta, kad pareiškėjo kraujyje mažiausia etilo alkoholio koncentracija yra 0,30 promilių (pateikia tai patvirtinantį priedą). Protokolas buvo surašytas 2025 m. balandžio 21 d., 13.46 val., kuriame nėra nurodyta, kada tiksliai matuotas pareiškėjo neblaivumo laipsnis, tačiau kaip jis prisimena, jis kraują tyrimui pateikė apytiksliai per 40-50 minučių. Vadinasi, skirtumas tarp jo neblaivumo laipsnio tikrinant jį alkotesteriu ir tikrinant jį laboratoriniu tyrimu iš kraujo mėginio yra 0,21 promilių. Pažymi, kad kraują patikrinimui pateikė mažiau nei per valandą laiko. Dėl to mano, kad net ir taikant didžiausią alkoholio natūralaus pasišalinimo iš žmogaus organizmo normą (0,2 promilės/val.), pareiškėjo neblaivumo skirtumas būtų didesnis, o ir byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie tai, kodėl vertinant natūralią alkoholio pasišalinimo iš pareiškėjo organizmo normą, turėtų būti remiamasi didžiausia (pareiškėjui nepalankiausia) norma/riba, t. y. 0,2 promilės/val. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad jo neblaivumo laipsnis dėl žmogaus organizme natūraliai vykstančių procesų per mažiau nei valandą laiko negalėjo sumažėti daugiau nei 0,21 promilių, dėl to, jam nustatytas neblaivumo laipsnis vairuojant transporto priemonę, t. y. dėl neva buvusio 0,50-0,51 promilių neblaivumo laipsnio, kelia objektyvių ir pagrįstų abejonių. Mano, kad jei iš tiesų būtų buvęs tokio neblaivumo laipsnio, koks užfiksuotas alkotesteriu, tuomet ir kraujo tyrimas būtų turėjęs atspindėti didesnį neblaivumo laipsnį. Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys įrodymai neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus daugiau nei 0,4 promilės, pareiškėjas mano, kad jis nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo ir administracinė teisena pareiškėjo atžvilgiu turi būti nutraukta.

Tuo atveju, jei teismas laikytų, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, prašo vadovautis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir įvertinti, ar šiuo konkrečiu atveju nėra paskirta administracinė atsakomybė per griežta ir neproporcinga. Nors vairavo Vilniaus mieste, tačiau važiavo gyvenvietėje, neviršydamas leistino greičio (kas mažina tikimybę sukelti eismo įvykį), be to, nebuvo užfiksuotų kitų administracinių pažeidimų (t. y. jis važiavo įsijungęs šviesas, padangos buvo tinkamos kokybės ir pan.). Pareiškėjo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindo manyti, kad jo padarytas administracinis nusižengimas yra mažesnio pavojingumo. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios – jis visiškai nesijautė neblaivus, o pritaikius paklaidą jam būtų nustatyta tik 0,48 promilių (už ką daugelyje Europos šalių net nėra taikoma administracinė atsakomybė). Nurodo, kad yra doras ir vedantis visuomenei priimtiną gyvenimo būdą asmuo, yra įgijęs išsilavinimą, dirbantis, turintis tris nepilnamečius vaikus, kuriems teikia išlaikymą, teisė vairuoti yra reikalinga jam asmeniams poreikiams bei pareigų užtikrinimui (mokesčių sumokėjimui, vaikų poreikiams užtikrinti). Pareiškėjui niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis turi ilgametę vairavimo patirtį, yra praeityje padaręs tik kelis smulkius pažeidimus, už kuriuos paskirtos baudos sumokėtos, t. y. šis administracinis nusižengimas yra atsitiktinis. Taip pat, teisė vairuoti yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti – jo darbas yra kilnojamo pobūdžio, susijęs su nuolatiniu judėjimu, jis neturi nuolatinės konkrečios darbo vietos, pagal jo darbines funkcijas, jis 100 procentų laiko vairuoja, o netekęs teisės vairuoti, negalės vykdyti tiesioginių darbo funkcijų (tas atsispindi ir darbdavio pateiktoje charakteristikoje, pridėtoje kaip priedas prie skundo). Tai netekęs teisės vairuoti, gali netekti darbo, t. y. vienintelio savo pajamų šaltinio. Jis, kaip trijų nepilnamečių vaikų tėvas, turi kas mėnesį mokėti po 315 Eur vaiką (viso 945 Eur) periodines išmokas bei apmokėti kitas būtinas vaikų auginimo išlaidas. Prašo vadovautis skunde nurodyta teismų praktika panašiose į šią situaciją dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo.

Atsiliepimas

Institucija pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo neblaivumo faktas buvo nustatytas du kartus jį patikrinus alkotesteriu, įvertinus paklaidą, jam nustatytas 0,48 promilių neblaivumas. Institucija nesutinka su pareiškėjo pozicija, jog jo veika tik formaliai atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinio nusižengimo sudėtį, bei tuo, kad pareiškėjas iš esmės abejoja nustatytu neblaivumu, savo poziciją grįsdamas vėliau atliktu kraujo tyrimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Su šiais teiginiais negalima sutikti, nes tai neatitinka sisteminio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos vertinimo, be to, ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam (kai neblaivumo lygis viršija 0,41 promilės) užtraukia administracinę atsakomybę, t. y. objektyvi, teisinė riba, kurios viršijimas yra kvalifikuojamas kaip administracinis nusižengimas. O šiuo atveju – pareiškėjas minėtą ribą peržengė, tai patvirtina byloje esantys įrodymai – laikantis visų procedūrinių reikalavimų alkotesterio parodymai, užfiksuoti nedelsiant po sustabdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2AT-31-489/2024 išaiškinta, kad tiek alkotesterio, tiek kraujo tyrimų duomenys yra įrodymai, neturintys vieni prieš kitus išankstinęs įrodomosios galios pirmenybės. Dėl to tai nereiškia, kad vėliau atliktas kraujo tyrimas savaime paneigia pirminio patikrinimo metu gautus rezultatus. Teismų praktikoje laikomasi šių pozicijų – prioritetas teikiamas įrodymams, kurie gauti arčiausiai nusižengimo momento; ir asmuo, nesutinkantis su alkotesterio parodymais, privalo pateikti objektyviai pagrįstus ir teisiškai reikšmingus argumentus, leidžiančius abejoti pirminio tikrinimo duomenų tikslumu. Pareiškėjo kraujo tyrimas atliktas praėjus beveik valandai po įvykio. Alkoholio koncentracija žmogaus organizme natūraliai mažėja – teismų praktikoje pripažįstama, kad koncentracija vidutiniškai mažėja 0,15-0,2 promilės per valanda. Atsižvelgiant į šį faktą, kraujo tyrimo metu fiksuotas žemesnis rezultatas nepaneigia, bet patvirtina, kad pažeidimo metu alkoholio koncentracija galėjo būti virš 0,48 promilių. Įrodymų visuma sudaro pagrindą teigti, kad nusižengimo sudėtis atitiko tiek formaliuosius, tiek materialiuosius požymius. Nurodoma, kad pareiškėjo deklaruotas saugus vairavimas nepanaikina šio administracinio nusižengimo pavojingumo, o būtinybė vairuoti darbo tikslais ar dėl šeimos poreikių, nėra išimtinės. Nurodoma, kad pareiškėjui buvo paskirta minimalaus dydžio bauda bei trumpiausio termino administracinio poveikio priemonės, t. y. atsakomybė jau buvo sušvelninta, dėl to papildomai švelninti tomis pačiomis aplinkybėmis būtų neproporcinga. Atsižvelgiant į tai, kad nuobauda buvo tinkamai individualizuota, prašo skundą atmesti ir palikti nutarimą nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas T. O. nurodė, kad įvykio metu, apie 13 val. alkotesteriu jam buvo nustatytas neblaivumas, o valandos bėgyje paimtas kraujas. Kraujas galėjo būti ir anksčiau paimtas, bet buvo antroji Šv. Velykų diena ir Lazdynų ligoninėje buvo daug žmonių. Jį sustabdžius, policijos pareigūnai paprašė papūsti į alkotesterį, įpūtė pirmu pūtimu 0,5 promiles, jis iš karto nepatikėjo nustatytu neblaivumu, buvo įsitikinęs, jog gali vairuoti, net policijos pareigūnas nustebo, kadangi nuo jo nebuvo alkoholio kvapo. Po antro pūtimo parodė tą patį, tuomet pareiškėjas paklausė pareigūno, ar jis gali važiuoti priduoti kraują, jam pasakė, jog gali, bet pasakė, kad kraujas parodys daugiau. Nors kaip matyti, kraujas parodė mažiau. Nežino, kuo vadovautis – kraujo tyrimu ar alkotesterio duomenimis, bet gal alkotesteris buvo nesukalibruotas. Buvo Šv. Velykos, išvakarėse gėrė rausvą vyną, išgėrė butelį, jį vartojo nuo 20 val. iki 24.00 val. Nėra linkęs vartoti alkoholį, tik per progas vartoja, nevartoja stipriųjų gėrimų. Jam buvo parodyti alkotesterio rodmenys, po ko jam davė pasirašyti; pasirašė, kad vairavo neblaivus – taip gavosi, kad jis sutiko su tuo. Pasirašė protokolą, neblaivumo nustatymo aktą. Kraujyje buvo nustatytas 0,3 promilių neblaivumas. Pirmas tikrinimas buvo 13.17 val., antras – 13.35 val., o kraujas paimtas 14.45 val. Nurodė, kad valandą laiko skaičiuoja nuo protokolo surašymo. Dar vis tiek užtruko laiko, kol pareigūnai surašė protokolą, atspausdino. Pirmą kartą yra nubaustas už vairavimą esant neblaiviu. Dėl darbo turi daug važinėti per miškus ir lentpjūves, darbui jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nes vienas automobiliu važinėja, reikia nuolat vykti į skirtingus objektus; jo pareigos yra daugiau vadybinės. Taip pat, jam teisė vairuoti reikalinga vežti vaikus į būrelius. Praeityje baustas tik už greičio viršijimą. Norėtų, kad jam būtų panaikinta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemonę be antialkoholinių užraktų. Turi nuosavą automobilį, bet juo labai mažai važinėja, nes darbas leidžia važinėti su darbiniu automobiliu, jį naudoja ir po darbo.

Administracinio nusižengimo protokolas dėl padaryto nagrinėjamo administracinio nusižengimo buvo surašytas 2025 m. balandžio 21 d., 13.46 val. Jame nurodyta, kad T. O. buvo nustatytas 0,50 promilių (paklaida 0,02 promilės).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad T. O. 2025 m. balandžio 21 d., 13.17 val. pirmojo tikrinimo metu nustatytas 0,51 promilių neblaivumas, o antrojo tikrinimo metu – 13.35 val. nustatyta 0,50 promilių neblaivumas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 1879/2025(01) nurodyta, kad T. O. kraujas buvo paimtas 2025 m. balandžio 21 d., 14.45 val. Nustatyta, kad T. O. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,30 promilių etilo alkoholio.

VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės laboratorinės diagnostikos skyriaus tyrimų protokole Nr. 2303431 nurodyta, kad tyrimas užsakytas 2025 m. balandžio 21 d., 14.47 val. 2025 m. balandžio 21 d., 16.14.43 val. gautame atsakyme nurodyta, kad nustatytas 0,369 alkoholio koncentracija serume (g/L).

Policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdybos 2025 m. balandžio 21 d. sprendimu sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones nurodyta, kad T. O., dėl to, kad asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 422 straipsnio 5 dalies nuostatomis, transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1 100 Eur. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu ar savarankiškos veiklos vykdymo metu nustatymo“ (toliau – ir Vyriausybės nutarimas Nr. 452) 29 punkte nurodyta, kad jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, <...>, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai buvo atliktas jo tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis.

Dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas T. O. skundžiamu nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2025 m. balandžio 21 d., 13.11 val., Vilniuje, Grigiškėse, Mokyklos g., vairavo automobilį Volkswagen (Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,50 promilių neblaivumas (galima paklaida 0,02 promilės), t. y. 0,48 promilės, įvertinus paklaidą. Pareiškėjas T. O. nesutinka su jam inkriminuotu nusižengimu ir mano, kad atsižvelgiant į kraujo tyrimo rezultatus, kuriais jam buvo nustatyta 0,30 promilių etilo alkoholio koncentracija, ir kurie buvo paimti per mažiau nei valandą laiko nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Teismo posėdžio metu pareiškėjas T. O. nurodė, jog nežino kuo vadovautis – kraujo tyrimu ar alkotesterio duomenimis, taip pat abejojo, ar alkotesteris, kuriuo buvo tikrinamas jo neblaivumas, buvo sukalibruotas.

Vyriausybės nutarimo Nr. 452 2.3 punkte nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Taigi, alkoholio kiekio nustatymas alkoholio matuokliu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Nei šios taisyklės, nei ANK 422 straipsnio nuostatos neįtvirtina imperatyvo įrodinėti asmens neblaivumą išimtinai laboratoriniu kraujo tyrimu. Tai įtvirtinta ir teismų praktikoje. Susiformavusioje teismų praktikoje yra patvirtinti įvairūs įrodinėjimo būdai, nustatant apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-697/2018, 2K-342-689/2018, 2K-60-495/2021, 2K-181-594/2023). Taigi, duomenys, gauti alkotesteriu atlikus alkoholio koncentracijos iškvėptame ore matavimus, kaip ir duomenys, gauti atlikus jo kraujo laboratorinį tyrimą, yra leistini šiame procese, įrodomąja prasme neturi jokio pranašumo vieni prieš kitus ir turi būti vertinami pagal tas pačias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-489/2024).

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, administracinėn atsakomybėn patrauktam T. O. konkretus neblaivumo laipsnis vairavimo metu buvo nustatytas pareigūnams panaudojant alkoholio kiekio matavimo prietaisą alkotesterį, t. y. pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją. Kiekvienas naudojamas alkotesteris turi būti metrologiškai patikrintas ir turi būti nustatyta jo atliekamų matavimų paklaida. Matavimo prietaiso paklaida nurodoma jo metrologinės patikros sertifikate. Kaip matyti iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato, šiuo atveju, įvertinus panaudoto alkotesterio matavimų paklaidą, kuri yra ± 0,017, T. O. buvo nustatytas 0,48 promilių neblaivumas (įvertinus paklaidą). Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas pažeidėjos neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar, kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo minėtomis Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra. Taigi alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas T. O. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, o sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu nebuvo pasibaigęs (sertifikatas galiojo iki 2025 m. spalio 10 d.). Dėl to abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu nėra pagrindo.

Minėta, kad pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Toks griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo šiose taisyklėse nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės, todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo tyrimo rezultatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-36-628/2018, 2AT-31-489/2024).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Neblaivumo nustatymo aktas pareiškėjo T. O. atžvilgiu buvo užpildytas 2025 m. balandžio 21 d., 13.00 val.; pirmas pareiškėjo neblaivumo tikrinimas buvo atliktas 13.17 val., antras – 13.35 val., o kraujas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje paimtas 14.45 val., t. y. daugiau nei po valandos, kai buvo atliktas pareiškėjo neblaivumo patikrinimas alkotesteriu. Pareiškėjas nurodė, kad valandą laiko jis skaičiuoja nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo, tačiau minėtose taisyklėse yra aiškiai reglamentuota, kad minėtas valandos laikotarpis yra skaičiuojamas ne nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo, o nuo to momento, kai asmeniui buvo atliktas neblaivumo patikrinimas. Vertinant pareiškėjo kraujo tyrimo rezultatus, atsižvelgtina į tai, kad praėjus 1 valandai 30 minučių nuo pirmojo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu, pareiškėjui nustatytas neblaivumas sumažėjo nuo 0,49 promilių iki 0,30 promilių (0,19 promilės), nuo antrojo patikrinimo praėjus 1 valandai 10 minučių – sumažėjo nuo 0,48 promilių iki 0,30 promilių (0,18 promilės). Teismų praktikoje pripažįstama, kad alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės per valandą. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Nustačius, kad praėjus minėtam laikui (atitinkamai 1 valandai 30 minučių ir 1 valandai 10 minučių) nuo pareiškėjo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu iki buvo atliktas laboratorinis kraujo tyrimas, nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje bei jos sumažėjimas (0,19 promilės ir 0,18 promilės) atitinka minėtą taisyklę dėl vidutinio alkoholio koncentracija kraujyje mažėjimo ir patvirtina, jog pareiškėjo neblaivumo nustatymo rezultatus, naudojant alkotesterį.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl alkotesteriu nustatytų neblaivumo duomenų nepatikimumo bei pareiškėjui, jo vertinimu, nepagrįstai pritaikytos didesnės nei maksimali 0,2 promilių/valandą alkoholio koncentracijos kraujyje sumažėjimo normos. Byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindo spręsti, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas T. O. nagrinėjamo įvykio metu vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 0,48 promilių neblaivumas ir šiais savo veiksmais pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo

Byloje taip pat kilo ginčas dėl pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonių bei jų trukmės. Skundžiamu nutarimu pareiškėjui T. O. paskirta minimali 800 Eur bauda (jos pareiškėjas neginčija) ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Pateiktu skundu pareiškėjas prašo arba netaikyti šių administracinio poveikio priemonių, arba sutrumpinti jų taikymo terminą, t. y. prašo sušvelninti paskirtas administracinio poveikio priemones, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Sprendžiant dėl skundžiamu nutarimu pareiškėjui paskirtų administracinio poveikio priemonių, atsižvelgiama į ANK 34 straipsnio 3-4 dalių nuostatas, pagal kurias asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimalios bei maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis šių administracinio poveikio priemonių trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, šių administracinio poveikio priemonių trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo T. O. padarytas administracinis nusižengimas savo esme yra šiurkštus ir pavojingas KET pažeidimas, keliantis pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui. Šis KET pažeidimas buvo įvykdytas šventinę, t. y. nedarbo, dieną, dienos metu, Vilniaus mieste, gyvenamųjų namų mikrorajone, kuomet pareiškėjo nuvažiuotoje atkarpoje bet kada galėjo būti kitų eismo dalyvių (tiek pėsčiųjų, tiek transporto priemonių). Šios aplinkybės didina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Nors pareiškėjas savo pateiktame skunde nurodė, kad jo padaryto administracinio nusižengimo metu nebuvo padarytų kitų pažeidimų (t. y. gyvenvietėje važiavo nustatytu leistinu greičiu ir taip neviršijo greičio, važiavo įsijungęs šviesas, padangos buvo tinkamos kokybės ir pan.), pažymėtina, kad šios aplinkybės nevertintinos kaip švelninančios pareiškėjo teisinę padėtį, kadangi pareiškėjas elgėsi taip, kaip priklauso elgtis transporto priemonės valdytojui pagal KET (išskyrus nustatytą KET pažeidimą dėl transporto priemonės vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio). Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors pareiškėjas nurodė, jog nesijautė neblaivus, manė galintis vairuoti transporto priemonę ir jį nustebino nustatytas neblaivumo laipsnis, vis tik kaip matyti iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių teismo posėdžio metu, jis turėjo suprasti, jog gali būti neblaivus. Pareiškėjas pripažino, kad jis alkoholį vartoja retai, tik per šventes ir išvakarėse prieš nagrinėjamą įvykį, Šv. Velykų proga, išgėrė butelį vyno. Šias aplinkybes patvirtina ir Neblaivumo akte nustatytas pareiškėjo neblaivumas – 0,48 promilės, kuris nėra visiškai artimas minimaliai neblaivumo ribai. Taigi nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas yra mažesnio pavojingumo nei įprastai būna tokio pobūdžio veikos.

Vertinant pareiškėjo asmenybę, nustatyta, jog jis yra brandaus amžiaus, nuolat dirbantis, išsiskyręs, turintis tris nepilnamečius vaikus, kurie gyvena su buvusia sutuoktine, vaikams teikia išlaikymą (kuris sudaro 945 Eur per mėnesį), turintis pastovią gyvenamąją vietą. Taigi pareiškėjas gauna nuolatines, legalias pajamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra siejamas socialiniais bei ekonominiais ryšiais. Šie duomenys teigiamai charakterizuoja pareiškėją. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, pareiškėjas praeityje yra baustas administracine tvarka, iš esmės tik už KET pažeidimus, daugiausia už pakankamai ženklų leistino greičio viršijimą, paskirtas baudas sumokėjęs. Taigi nagrinėjamas įvykis nebuvo visiškai atsitiktinis. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo asmenybės pavojingumas yra mažesnis nei įprastai tokius administracinius nusižengimus padarančių asmenų pavojingumas.

Be to, teismų praktikoje nuosekliai vadovaujamasi nuostata, kad asmens nurodytos priežastys, dėl kurių jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, susijusios su darbinių funkcijų atlikimu ar šeimos poreikiams patenkinti, nėra laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tai, jog nuobauda (ir/ar administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-88/2016, 2AT-8/2019). Pareiškėjas T. O. tiek savo pateiktame skunde (su pateikta darbdavio charakteristika), tiek teismo posėdžio metu akcentavo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina jo darbinių funkcijų atlikimui, kadangi jo darbas yra kilnojamojo pobūdžio, netekus teisės vairuoti, netektų darbo ir lėšų pragyvenimui; be to, teisė vairuoti yra reikalinga siekiant vaikus nuvežti į būrelius. Pažymėtina, kad pareiškėjui šios aplinkybės, o būtent tai, kad dėl darbo bei šeimyninių įsipareigojimų yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemonės, buvo žinomos administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nesulaikė jo nuo šiurkštaus KET pažeidimo. Šiuo atveju pareiškėjo patiriami nepatogumai bei suvaržymai yra laikytini adekvačia jo neteisėto elgesio pasekme bei negali būti vertinami kaip pernelyg griežti ar neadekvatūs jo padarytam nusižengimui. Juolab kad pareiškėjui paskirtos minimalios trukmės, švelniausios administracinio poveikio priemonės.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra. Be to, teismas sprendžia, jog pareiškėjui šiuo nutarimu paskirtos teisingos ir proporcingos, įstatyme numatytos administracinio poveikio priemonės, tinkamai įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pareiškėjo skunde yra nurodyta daug teismų praktikos pavyzdžių, kuriais remdamasis pareiškėjas prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, jog dalis nurodytų teismų praktikos pavyzdžių patvirtina šiuo atveju pareiškėjui paskirtų administracinių poveikio priemonių proporcingumą ir pagrįstumą, o kitoje dalyje pavyzdžių faktinės bylos aplinkybės (administracinio nusižengimo aplinkybės, pavojingumas bei pažeidėją charakterizuojančios aplinkybės) skiriasi. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad nurodyti teismų praktikos pavyzdžiai patvirtina pareiškėjo skundo argumentus, kad jo atžvilgiu privalo būti taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalis. Teismas sprendžia, kad pareiškėjui pritaikyta minimali atsakomybė nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo T. O. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-11055-2025.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė