Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-01-02 · Civilinė byla Nr. 2S-228-123/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-10-10Tauragės apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-01-02Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-02
Bylos Nr.
2S-228-123/2013
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01161-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Nijolė Griškevičienė
Suinteresuotas asmuo
B. P.
Pareiškėjas
V. R.
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-228-123/2013

Teisėja N. Šimkienė (Proceso Nr. 2-43-3-01161-2012-6)
Procesinio sprendimo kategorija 122.3; 34.3; 128.19 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. sausio 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens B. P. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui B. P. dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą tam, kad būtų galima kreiptis į notarą palikimui, atsiradusiam po motinos G. R. mirties (duomenys neskelbtini), priimti. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas P. R., po kurio mirties, nepraleisdamas įstatymo nustatyto termino, kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Notarė nurodė, kad po motinos G. R. mirties jis, kaip sūnus, nesikreipė į notarą dėl motinos palikimo priėmimo, o šiuo metu jau yra praleidęs terminą palikimui priimti. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis buvo įsitikinęs, jog mirus motinai, jos dalis atiteko tėvui, todėl laiku nesikreipė į notarą. Be to, pareiškėjas turi rimtų sveikatos sutrikimų, dėl kurių neadekvačiai suvokia esamą situaciją.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-10-10 nutartimi pareiškimą patenkino. Atnaujino V. R. praleistą trijų mėnesių terminą tam, kad būtų galima kreiptis į notarą palikimui, atsiradusiam po motinos G. R. mirties (duomenys neskelbtini), priimti. Nustatė, kad pareiškėjas V. R. per įstatymo nustatytą terminą nepateikė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą pagal įstatymą dėl objektyvių priežasčių, nes buvo įsitikinęs, kad visą palikimą priėmė jo tėvas P. R., be to, turėjo rimtų sveikatos sutrikimų. Šias aplinkybes laikė svarbiomis ir praleistą įstatymu nustatytą terminą atnaujino.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo B. P. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-10-10 nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismui nebuvo pateikta įrodymų, jog pareiškėjas V. R. gulėjo ligoninėje, V. R. yra alkoholikas ir dėl savo nuolatinio girtavimo laiku nesikreipė į notarą, o neadekvatus situacijos suvokimas nėra ir negali būti palikimo priėmimo termino atnaujinimo pagrindu. Paaiškino, kad B. P. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo leista išsakyti savo nuomonės, pareiškėjo paveikta ji sutiko su pareiškimo reikalavimu, tačiau šis sutikimas neatitinka tikrosios suinteresuoto asmens valios. Apeliantei nebuvo išaiškintos šio sutikimo davimo teisme teisinės pasekmės. Mano, kad teismo nutartis neteisinga, nes iš esmės pažeidžia asmens, turinčio teisę į palikimo priėmimą, teises, ir priešingai, jos pagrindu atsiranda daiktinės teisės palikimo priėmimui asmeniui, kurios jam nebepriklauso.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria pareiškėjui atnaujintas praleistas trijų mėnesių terminas kreiptis į notarą palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjo V. R. ir suinteresuoto asmens B. P. motina G. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5), tėvas P. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Iš Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės A. R. 2012-10-05 pažymos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus G. R., jos palikimą priėmė jos sutuoktinis P. R. ir dukra B. P., paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. (duomenys neskelbtini) mirus P. R., palikimą priėmė jo dukra B. P. ir sūnus V. R. (b. l. 24).

Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą įstatymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (CK 5.57 str. 1 d.), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011, kt.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas V. R. per įstatymo nustatytą terminą nepateikė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą pagal įstatymą dėl objektyvių priežasčių, nes buvo įsitikinęs, kad visą palikimą priėmė jo tėvas P. R., be to, turėjo rimtų sveikatos sutrikimų. Iš VšĮ Šilutės ligoninės 2012-04-04 išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėjo anamnezėje buvusi galvos trauma, pacientas turi atminties sutrikimų, kelis kartus gydytas stacionare dėl epilepsijos priepuolių, serga pirmine hipertenzija (b. l. 7). Nustatyta, kad V. R. nuo 2011-02-28 iki 2012-02-27 nustatytas 25 proc. darbingumas (b. l. 8). Apeliantė nurodo, kad V. R. yra alkoholikas ir dėl savo nuolatinio girtavimo laiku nesikreipė į notarą, tačiau nurodytą teiginį pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Todėl konstatuotina, jog pareiškėjas turėjo rimtų sveikatos sutrikimų, manė, jog palikimą priėmė jo tėvas P. R., ir šios priežastys gali pateisinti trijų mėnesių termino kreiptis į notarą palikimui priimti praleidimą vienerius metus ir aštuonis mėnesius.

Apeliantės teigimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme B. P. nebuvo leista išsakyti savo nuomonės, pareiškėjo paveikta ji sutiko su pareiškimo reikalavimu, tačiau šis sutikimas neatitinka tikrosios suinteresuoto asmens valios, apeliantei nebuvo išaiškintos šio sutikimo davimo teisme teisinės pasekmės. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad suinteresuotas asmuo neprieštaravo, kad pareiškimas būtų patenkintas ir „pareiškėjui atitektų pusė dalies“. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad „parašė tokį atsiliepimą, nes buvo labai supykusi“. Iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo matyti, kad suinteresuotas asmuo B. P. teikė paaiškinimus teismui, todėl nepagrįstas jos teiginys, jog jai nebuvo leista išsakyti savo nuomonės teisme. CPK 140 straipsnio 2 dalis reglamentuoja ieškinio pripažinimo institutą, t. y. atsakovui (šiuo atveju suinteresuotam asmeniui B. P.) pripažinus ieškinį suteikia teismui teisę baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. Šiuo atveju teismas, vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, gali surašyti sutrumpintus motyvus nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad teismas procesinį sprendimą priėmė įvertinęs byloje esančias aplinkybes – pareiškėjo sveikatos būklę ir kitas objektyvias priežastis, suinteresuotas asmuo sutiko su pareiškėjo pareiškimu, nenustatyta, kad skundžiama nutartimi iš esmės būtų pažeistos apeliantės teisės ir teisėti interesai, ar suinteresuotas asmuo būtų verčiamas sutikti su pateiktu pareiškimu. Be to, pareiškėjas V. R. civilinės bylos nagrinėjimo metu gyveno paveldimame tėvų name, (duomenys neskelbtini) mirus tėvui P. R., kreipėsi dėl tėvui priklausančios dalies palikimo priėmimo į notarą įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo manyti, jog termino atnaujinimas palikimui priimti galimai neigiamai paveiktų suinteresuoto asmens B. P. interesus.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Apeliantės atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė