Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis Č. L. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, nurodė, kad gegužės 15 d. 9.30 val. darė paaukštinimą, nes lietaus vanduo papuola į garažus, lietvamzdžiai nevalomi ir po liūties vanduo viską užpila. Šalia yra L. garažas. Taigi norėjo padaryti tokį paaukštinimą. Darė toje vietoje, kur L. visiškai nepriklauso. Darė take, kur priklauso P. ir V.. Ir turėjo V. žodinį sutikimą, kad jis neprieštarauja. Baigiant darbus atėjo L. ir pasakė, kad jis (kaltinamasis) neturi teisės nieko betonuoti, pasakė, kad viską pašalintų. Po 10 min. jis (nukentėjusysis) atėjo su kastuvu ir pradėjo kasinėti. Jis stengėsi sutrukdyti, kad nenuskastų. Jis koliojosi, stūmė į krūtinę, petį, jis atsitrenkė į tvorą. Tada sušuko „J. gelbėk“, ir kad kviestų policiją. Nurodė, kad L. atėjo 11.15 val., viskas vyko adresu (duomenys neskelbtini). Jų garažas sublokuotas su gyvenamuoju namu, šalia yra L. garažas. Teigė, kad iš ryto, kai pradėjo daryti darbus, kitų žmonių nebuvo. Kai atėjo L., jis pareiškė, kad jis neturi teisės nieko daryti be bendrasavininkų sutikimo. Ir kai jis atėjo su kastuvu, jis pats stovėjo šalia ir stengėsi, kad jis nenukasinėtų to, ką padarė. Jis jam pasakė, kad jis viską daro savo žemės sklype. E take, kuriame vyko darbai, priklauso V. ir P.. Nukentėjusysis su juo elgėsi įžūliai. Jis jam sakė, kad niekas jam netrukdo, jo balso tonas koks buvo, negali prisiminti, atrodo ramus, kol nepradėjo stumdymasis. L. jį išvadino valkata. Į tuos žodžius jis jam nieko nesakė. Jis stengėsi, kad jis neliestų jo darbo. Kažką rankose galėjo turėti, gal petelnę špakliavimui, nes darbai buvo į pabaigą. Kai jis atsinešė kastuvą, rankose nieko neturėjo. Visus įrankius pasidėjo į kibirą. Kibiras stovėjo E take, toliau už kampo. Ten padėjo kibirą, nes darbus padarė, liko tik šiek tiek apdailos darbų. Nukentėjusiojo atžvilgiu jokių fizinių veiksmų nenaudojo. Tik jis rankomis pradėjo, jis pats stengėsi išsilaikyti. Nepripažįsta, kad rankomis stūmė nukentėjusįjį. Jokių sužalojimų pas nukentėjusįjį nematė nei prieš, nei po to. L. panaudojus fizinius veiksmus, nebuvo ką galvoti, nes gavo į krūtinę, į petį ir atsitrenkė į tvorą. Sušuko (duomenys neskelbtini), kad gelbėtų ir kviestų policiją. Ji galėjo būti kažkur pastato viduje, netoli. Pastato durys, priestato durys buvo uždarytos, o kitos buvo atidarytos. J. jį išgirdo, ji atbėgo už 20 sekundžių. Atbėgus pamatė, kad jis yra pasilenkęs į priekį, ir iškvietė policija. Kai J. atėjo, negali atsakyti, ar nukentėjusysis buvo tuo metu, nes buvo pasilenkęs. Po šių veiksmų L. su kastuvu link jo mėtė betoną, tai truko kelias sekundes, o ką po to darė nematė, nes buvo pasilenkęs. Jis išsitiesė, kai atėjo J.. O ar tada buvo nukentėjusysis neatsimena. Neigia savo kaltę, jokių fizinių kontaktų, veiksmų L. atžvilgiu nedarė. Pirmiausiai atvažiavo policija, pareigūnai iškvietė greitąją. Atvykus pareigūnams, sužinojo, kad ir L. kvietė pareigūnus. Iš pat pradžių pareigūnų ekipažui pasakė, kad susistumdė su kaimynu. Pasakė, kad jis jam (nukentėjusysis kaltinamajam) trenkė, išdrabstė betoną. Medikai jam padarė kardiogramą, viskas buvo gerai. Tuo metu nukentėjusiojo šalia nematė. Matė, kaip jis laukė prie gatvelės iškėlęs ranką, greitoji atvažiavo, įsisodino, greitoji pagalba išvažiavo su švyturėliais. Jis laukė iškėlęs ranką, bet kurią negali atsakyti, atrodo jis norėjo sudaryti tokį įspūdį, jog jis nukentėjusysis. Po įvykio, kai jis vakare grįžo, pirštas buvo apibintuotas. Nurodė, jog stengėsi, kad jis nekasinėtų, tai stovėjo priešais jį. Kai neleido jam kasinėti, jis norėjo, kad pasitrauktų, ir jis (nukentėjusysis) stūmė ir atsitrenkė į tvorą. Po to nematė kaip L. nuėjo. Vidinėje kiemo pusėje yra durys, yra dar durys ir gatvės pusės. Viskas vyko prie durų iš kiemo pusės. Kai šaukė J., kad kviestų policiją pačios J. nematė, tik kadangi buvo atidarytos durys, ji kažkur netoli turėjo būti. Prieš išvežant nukentėjusįjį – jo sužaloto piršto nematė, matė tik kaip laukė greitosios. Negirdėjo, ką jis kalbėjo su pareigūnais. Įvykio metu rankose neturėjo jokios plytos, kai vyko susistumdymas, mano, jog jis vienoje rankose laikė kastuvą. Kastuvo rankena medinė, ilga. Kai atvyko pareigūnai, tada kastuvo nebuvo. Kai atvažiavo pareigūnai neatsimena, ar vaikščiojo nukentėjusysis su pareigūnais. Jis pats tada buvo su pareigūnais ir davė paaiškinimus. Jie su L. pareigūnams davė atskirai paaiškinimus. Jam pradėjus betonuoti, L. labai greitai atėjo ir pradėjo kasti. Pasakė, kad per valandą viską nusikastų, bet jis grįžo labai greitai. Plytos nei vienu momentu nelaikė. Įvykio metu, kai patyrė sužalojimus, medikai padarė kardiogramą ir viskas. Vakare ant krūtinės pasimatė paraudimas. O ant nugaros, kad yra paraudimas, jau į geltonumą nuo kraujosruvos. Bet jos pasimatė atsitiktinai, birželio 7 d., kai nepraėjo skaudėti krūtinės, tai (duomenys neskelbtini) poliklinikoje vyko pas gydytojus. Jam pasakė gydytoja, kad susimušimas taip greitai nepareina. Ir pasakė, kad jeigu krūtinę sumušta praeis tik po kiek laiko, išrašė vaistų nuo skausmo. Dėl nugaros kai pasimatė mėlynė, ėjo pas šeimos gydytoją. Pasiūlė naudoti tepalą. Įvykio dieną buvo apsirengęs darbiniais darbužiais. Buvo apsirengęs spec. rūbais, kelinėmis, švarku. Atsitrenkė, kai stūmė į tvoros stulpą. Stulpas metalinis, apvalus. Su nukentėjusiuoju santykiai nebuvo labai geri, nesisveikino.

Nors kaltinamasis Č. L. kaltu neprisipažino, jo kaltė, visiškai įrodyta byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

Nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės nustatytos ne tik kaltinamųjų parodymais, bet ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nuketėjusysis V. L., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad gegužės 15 d. prieš pietus ėjo į parduotuvę ir pamatė, kad Č. vydo kažkokius darbus. Pamatė, kad bendraturčių nuosavybėje betonuoja kažkokius pakilimus. Paklausė, ką jis čia daro, pasakė, kad daro paaukštinimą, kad nebėgtų vanduo. Pasakė, kad jis negali čia daryti darbų be sutikimo. Jis atsakė, kad jam neaiškintų. Pasakė, kad neužilgo grįš ir, kad nebūtų likę jokių pakilimų. Vėliau grįžus pamatė, kad ne tik nebaigė darbų, bet ir toliau dirbo, tada pradėjo kasti, pora kartų su kastuvu numetė betoną. Tada Č. puolė jį, prispaudė prie sienos, jis atstūmė, ir jis paėmė plytą, trenkė, tada norėjo atsitraukti, ištiesė ranką ir jis sužalojo jam ranką. Pasakė, kad kvies policiją ir tada jis pašaukė J., kad kviestų policiją. Viskas vyko prieš pietus, adresu (duomenys neskelbtini), praėjime tarp garažų. Jie turi žemės sklypo padalinimą, kam kas priklauso, nustatyta naudojimosi tvarka, patvirtina notaro. Teigė, kad pirmiausia kaltinamasis jį stūmė prie sienos, užsimojo jam trenkti, bet jis jį pastūmė, o antrą kartą jau buvo užsimojęs su plyta. Jis stūmė viena ranka, pirmą kartą rankoje nieko neturėjo. Tada jis jį nustūmė nuo savęs, tada jis apsidairė ir po ranka rado plytą, ir vėl užsimojo ir pataikė jam į ranką su plyta. Dėl jo veiksmų buvo sužalotas kairės rankos nykštys, buvo nubrozdinimas, bėgo kraujas, kaulai nelūžo. Tada jis atsitraukė ir pasakė, kad eina kviesti ir nuėjo. Kaltinamasis nuėjo į savo sklypą ir sušuko sugyventinei kviesti policiją. Kitų asmenų nebuvo. Jis pats skambino bendrajam pagalbos centrui, nurodė, kad užpuolė kaimynas. Atvyko medikai, policija. Policija pasižiūrėjo, kad kraujuoja iš rankos, policija iškvietė medikus, kurie jį išsivežė. Kai atvažiavo policija, kaltinamasis stovėjo toliau su savo sugyventine. Nurodė, kad smurtinių veiksmų neatliko, tik besigindamas buvo atrėmęs ranka į krūtinę. Jis niekur neatsitrenkė, tiesiog atsitraukė pora žinginių. Kol viskas užgijo, parėjo apie 2 savaitės. Su kaltinamuoju santykiai buvo prasti, konfliktai būdavo dėl bendro turto, dėl automobilio statymo po įvykio su kaltinamuoju nekalbėjo. Visas incidentas vyko bendrajame take, prie jo garažo. Plyta, buvo ties kampu, kur stovi kibiras. Kad bėga kraujas iš piršto, pamatė vėliau. Negali pasakyti, ar kaltinamasis matė, jog jam bėga kraujas. Kai atėjo pirmą kartą, jis betonavo, kokie įrankiai buvo, neatsimena. Pirmą kartą, kai pamatė, pasakė, kad toliau darbų netęstų. Pasakė, kad panaikintų ką pradėjęs daryti. Kai grįžo antrą kartą jokių įrankių neturėjo, kastuvą pasiėmė iš garažo. Su kastuvu nukasinėjo darbus, tai galėjo trukti 10 sekundžių. Kai Č. jį stūmė, kastuvas buvo nukritęs, įvykio vietoje po visko, greičiausiai kastuvą padėjo garaže. Žino, kad civiliniai santykiai gali būti sprendžiami civiline tvarka. Kaltinamasis ne pirmą kartą ten meistrauja, ne kartą jau jam žodiškai buvo pasakyta. Ne jis buvo konflikto iniciatorius. Pradėjo jis kaltinti Č.. Kastuvo kotas buvo medinis, pats kastuvas metalinis. Kaltinamąjį atstūmė kaire ranka, kastuvo nelaikė, nes kai Č. jį stūmė, kastuvas jam iškrito. Negali pasakyti, ar kaltinamasis galėjo jausti skausmą, kai jis jį atstūmė nuo savęs. Konfliktai vyksta ir su Č. ir su J.. Savininkė J., bet viską tvarko Č..

Liudytoja J. V. P., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad gegužės 15 d. konfliktą tarp L. ir L. išgirdo, išgirdo triukšmą ir tuoj pat po garsų Č. riksmą, šaukė – „gelbėkit“ ir „J., kviesk policiją“. Nubėgo prie vartelių ir pamatė susirietusį Č.. Buvo L. su kastuvu ir užsimojęs kastuvu, ir papurtė Č.. Labai išsigando, nubėgo į kambarį pasiimti telefono, pasidarė negera, įsipylė gudobelės, ir jam įpylė, nes pagalvojo, kad ir jam negera, nes buvo susirietęs. Rankos drebėjo, bet su Č. telefonu iškvietė policiją. Atvažiavus policijai L. nebuvo. Paklausė pareigūnai, kur L., pasakė, kad greičiausiai nuėjo namo. Kai jie kalbėjo su policija, iš savo namų atėjo L.. Ji konflikto metu buvo namuose, išgirdo L. ir Č. balsus. „Aš tau sakiau, kad neturi teisės čia nieko daryti“, taip sakė L., kai jis dar buvo namuose. L. sako „aš tau gražiai paaiškinau, juk ir tu pats žinai, kad langelis nepriklauso, jis randasi E take“. Kai Č. pamatė susirietus, jis visas buvo murzinas, visas betonas buvo ištaškytas. Kai buvo tuo metu namuose, iš prieškambario šarvo durys buvo atidarytos. Kai išėjo į lauką L. ir L. buvo šalia vienas kito, gal puse metro atstumu. Jie lauke stovėjo prie L. garažo kampo ir šalia jų vartelių, E take L. buvo, o kitoje pusėje L. buvo. L. rankose nieko neturėjo, jis buvo susirietęs. L. rankose turėjo kastuvą. Iš pradžių L. laikė dviem rankomis kastuvą, po to laikė viena ranka ir L. papurtė Č.. Kai L. papurtė Č., ji nubėgo į kambarį kviesti policiją. Ją ištiko šokas, kai skambino policijai nurodė, kad grumtynės, muštynės vyksta, kažką tokio pasakė. Kai atėjo į lauką, kad L. būtų sužalotas, nematė, iš išgąsčio į jo rankas nežiūrėjo, sužalojimų nematė. O kai atvažiavo policija, sėdėjo policijos mašinoje su Č., ir tuo tarpu priėjo L., atsirėmė ir sako „tai dabar čia viskas ir bus“. Ir tada matė, kad jo kairės rankos nykščio 1 cm nubrozdinta oda. Pasižiūrėjo, nusišypsojo, kad jis čia taip laiko atkišęs. Kraujo nebuvo, tik nubrozdinta oda. L. sukėlė pyktį tai, jog ji nusišypsojo. Policija L. pasakė, kad jeigu jis galvoja, kad pažeistos teisės, duoti į teismą, jis pareigūnei pasakė, kad tai ilgai užtrunka ir daug kainuoja. Jis pasakė, kad gal jam ir lūžęs pirštas, ir pareigūnė iškvietė greitąją ir pasakė medikams kviečiant, kad bėga kraujas. Č. pareigūnams rodė savo kelnes, kad ten buvo gabaliukai ant kelnių po darbų ir L. sako ir jo kelnės apdrabstytos. Č. balsas drebėjo, jam nėjo net kalbėti, todėl jam irgi buvo iškviesta greitoji. Jie nusivedė Č. į automobilį. Pirmojoje greitojoje sėdėjo L. ir jie su švyturėliais išvažiavo. Ji buvo policijos mašinoje, atėjo medikė iš Č. mašinos, sako kardiogramą padaryta, nukrypimų yra, bet važiuoti atsisako. Su L. santykiai tokie, kad jie yra kaimynai, bendraturčiai. Iš pradžių, kai L. atsikėlė, jis buvo malonus, ateidavo gauti sutikimus dėl bendro turto. O kai viską susitvarkė, įsiteisino, pastebėjo, kad jo elgesys pasikeitė, tada santykiai nebuvo geri ir kaimyniški. Dabar jie nesikalba, tačiau nemaloniai jaučiausi ne vieną kartą. Teigė, kad kai ji bėgo kviesti policiją, Č. buvo lauke, ir ji paėmė telefoną, grįžo į lauką ir su Č. atsisėdo ant suoliuko. Kai prasidėjo konfliktas, ji buvo prieškambaryje.

Iš 2025 m. gegužės 15 d. V. L. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad pareiškėjas, pageidaujantis pareikšti apie įvykį, parodė, jog 2025 m. gegužės 15 d. apie 11 val., adresu (duomenys neskelbtini), tarp namo teritorijoje esančių garažų, tarp jo ir bendrasavininkės J. P. sugyventinio Č. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu Č. jį pastūmė ir paėmęs nuo žemės ten buvusią plytą tyčia vieną kartą su ja trenkė jam į kairės rankos pirštą (nykštį). Po tokių Č. tyčinių veiksmų jaučia fizinį skausmą, jam atsirado nubrozdinimas ir patinimas ant kairės rankos piršto (nykščio). Prašo policijos pradėti ikiteisminį tyrimą, pripažinti jį nukentėjusiuoju ir nubausti minėtą asmenį įstatymų numatyta tvarka (1 t., b. l. 6-11).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau VPK) Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2025 m. gegužės 15 d. apie 11 val., adresu (duomenys neskelbtini), tarp namo teritorijoje esančių garažų, tarp V. L. ir Č. L. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu Č. L., pastūmęs V. L., paėmė nuo žemės ten buvusią plytą ir tyčia vieną kartą su ja trenkė V. L. į kairės rankos pirštą (nykštį), todėl V. L. buvo sukeltas fizinis skausmas, atsirado nubrozdinimas bei patinimas ant kairės rankos piršto (nykščio). V. L. kartu su medikais išvyko į LSMU KK adresu Josvainių g., 2, Kaunas, kur jam buvo atliekama tolimesnė apžiūra. Č. L. įteiktas šaukimas atvykti į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą procesiniams veiksmams atlikti (1 t., b. l. 1-2).

Iš policijos informacinės sistemos ROIK 01250000270715 duomenų nustatyta, kad 2025 m. gegužės 15 d. 11.31 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas, jog prieš 10 min. kaimynas žodiškai konfliktavo kieme su pranešėju ir iš rankos trenkė pranešėjui per ranką. Kaimynas pasišalino į namus. GMP nereikalinga. Pranešėjas – V. L. (1 t., b. l. 19).

Iš policijos informacinės sistemos ROIK 01250000270727 duomenų nustatyta, kad 2025 m. gegužės 15 d. 11.37 val. gautas pranešimas iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), jog prieš 5 min. vyko konfliktas tarp bendro turto naudotojų, kurie nesutinka sutvarkyti vandens nubėgimo latakų. Pranešėja iš 2 buto lauks kieme. Pranešėja – J. V. P. (1 t., b. l. 20).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vietos adresas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25-31).

Iš 2025 m. gegužės 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro (toliau BPC) skambučio įrašas. Vyras (toliau V) ir BPC darbuotoja (toliau M). M: „112“, V: „Laba diena“, M: „Laba diena“, V: „Norėčiau pranešti, kad kaimynas užpuolė“, M: „Ta prasme užpuolė?“, V: „Nu ta prasme užpuolė, trenkė va per pirštus su plyta“, M: „Trenkė Jums kur?“, V: „Ta prasme, į kurią kūno vietą trenkė?“, M: „Nu taip, kur trenkė? Į galvą? Ar?“, V: „Ne, ne per ranką trenkė“, M: „Trenkė per ranką?“, V: „Jo“, „M: „Nesužalojo? Medikų nereikia?“, V: „Nu nereikia, bet va važiuosiu, pirštą skauda nežinau“, M: „Tai nereikia medikų ar reikia?“, V: „Ne, kol kas nereikia“, M: „Kada čia viskas įvyko?“, V: „Dabar va prieš 10 minučių“, M: „Prieš 10 minučių. O kur šiuo metu tas kaimynas yra?“, V: „Pas save nuėjo, pasišalino“, M: „Pasišalino į namus? Taip suprantu?“, V: „Jo. Ten sugyventinis kaimynės“, M: „Aha. Dabar kokiu adresu čia viskas vyko?“, V: „(duomenys neskelbtini)“, M: „(duomenys neskelbtini) kiek sakėt?“, V: „(duomenys neskelbtini)“, M: „84, čia daugiabučio kieme ar kur čia viskas vyko?“, V: „Čia nuosavo namo, bet mes esam bendraturčiai dalininkai. Jo jisai ten nesąmones pradėjo daryt“, M: „Palaukit, čia yra nuosavas namas?“, V: „Nuosavo namo, jo nuosavas namas. Jo turim dalis. Trys dalys yra nuosavo namo. Aš bendraturtis vienos dalies“, M: „Aha, supratau. Gerai, sakykit, vardą pavardę kas praneša“, V: „V. L.“ M: „V....“, V: „L..“ M: „L.. Dabar lauksite prie namo pareigūnų ar kur lauksite?“, V: „Tai taip“, M: „Supratau. Gerai informaciją perduosiu tada pareigūnams. Laukite. Viso geriausio.“ (1 t., b. l. 32-35).

Iš 2025 m. birželio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250515-120434UTC+0300“ užfiksuota, kaip pareigūnai bendrauja su J. V. P., Č. L. ir V. L.. Č. L. nurodo, kad užbetonavo, o V. L. atėjo išdraskė, kilo į atlapus ir išmėtė tą betoną. Č. L. nurodo, kad jis V. L. atgal netrenkė, V. L. pats šiūpeliavo ir išsipurvino drabužius. V. L. nurodo, kad kaimynės J. V. P.s sugyventinis Č. L. savavališkai užbetonavo bendro naudojimo taką, jis bandė betoną pašalinti nukasdamas jį su kastuvu, o Č. L. jį stūmė į sieną, trenkė su plyta ir sužalojo jam pirštą (kalbėdamas nurodo kairę ranką), jaučia skausmą, reikalingi medikai. Taip pat V. L. nurodo, kad jam buvo išpurvinti drabužiai. Vaizdo įraše girdima, kad pareigūnė kviesdama medicininę pagalbą nurodo, jog vyrui sužalota ranka, kraujuoja iš piršto. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250515-120437UTC+0300“ užfiksuota, kad tyrėjui Č. L. nurodo, kad V. L. šiūpeliavo, jis praeidinėjo ir V. L. jam užsimojo, V. L. gal pats išsiterliojo į sieną ar kur. Šiame vaizdo įraše užfiksuota kad J. V. P. nurodo, jog V. L. nutvėręs purtė Č. L.. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250515-162421UTC+0300“ užfiksuotas pareigūnų pokalbis su J. V. P. ir Č. L.. J. V. P. nurodo, kad V. L. atėjo su kastuvu ir puolė ant Č. L. trenkė į krūtinę, į petį, tas atsitrenkė į tvorą, susigriebė už širdies, su tuo kastuvu pradėjo drabstyti cementą, metė ant Č. L., jį apstumdė. Ji matė, kad kastuvu buvo užsimojęs prieš Č. L., trenkimo fakto nematė. Ji bėgo į namus kviesti policiją, po to atėjus V. L. nebuvo. Taip pat vaizdo įraše užfiksuota pokalbis ir su Č. L., kuris nurodo, kad 11.15 val. V. L. atėjo ir nurodė, kad jis neturi teisės betonuoti ir maždaug per valandą turi viską likviduoti, o paskui sugrįžo su kastuvu, jis (Č.) norėjo ginti, kad nesugadintų, o V. L. puolė jį, trenkė į krūtinę į petį, jis (Č.) atsitrenkė į tvorą, V. pradėjo kasti ir mesti, jis gynėsi kiek sugebėjo (1 t., b. l. 36-42).

Iš 2025 m. gegužės 15 d. Medicinos dokumentų išrašo / siuntimo nustatyta, kad V. L. nustatytos diagnozės – kitų riešo ir plaštakos dalių žaizda (S61.88), kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas (S60.2), nurodyta objektyvi būklė - kairės plaštakos 1MCF sąnario srityje nubrozdinimas, skausminga (1 t., b. l. 77).

Iš 2025 m. gegužės 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. 966/2025 (02) nustatyta, kad odos nubrozdinimas kairės plaštakos I-o piršto srityje V. L. padaryta kietu buku daiktu ar paviršiumi galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimo pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. gegužės 15 d. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 67-68).

Iš 2025 m. gegužės 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate gauto Č. L. 2025 m. gegužės 22 d. pareiškimo nustatyta, kad pareiškimą Č. L. pateikė 2025 m. gegužės 22 d., juo prašė išsamiai ištirti smurtinius bendraturčio V. L. veiksmų prieš pareiškėją, bei neteisėtus jo veiksmus, sunaikinant įrengtą J. Vl. P. nuosavybės teise priklausančio garažo (duomenys neskelbtini) rūsio švieslangio betoninį paaukštinimą (pandusą), išgriaunant ir naujas metalines groteles (1 t., b. l. 81-82).

Iš 2025 m. liepos 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G/492/2025(02) nustatyta, kad Č. L. 2025 m. gegužės 15 d. 12.42 val. GMP medikai sužalojimų nenustatė. Nesant sužalojimų, nėra galimybės nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus (1 t., b. l. 85-86).

Iš 2025 m. gegužės 30 d. elektroninio recepto Nr. 9319238859 nustatyta, kad Č. L. paskirta Diklofenako natrio druska / Omeprazolas (1 t., b. l. 162).

Iš 2025 m. birželio 23 d. medicinos dokumentų išrašo / siuntimo nustatyta, kad šeimos gydytoja Č. L. išrašė siuntimą ištirti inkstus. Iš 2025 m. gegužės 30 d. medicinos dokumentų išrašo / siuntimo nustatyta, kad šeimos gydytoja Č. L. išrašė siuntimą atlikti plaučių rentgenogramą (1 t., b. l. 163-166).

Iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano nustatyta, kad nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka, ji pažymėta žemės sklypo plane, žemės sklypo savininkai J. V. P., K. V., V. L., D. L. (2 t., b. l. 3).

Iš 2025 m. rugsėjo 5 d. VĮ Registrų centro nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. L., V. L., K. V., J. V. P. (2 t., b. l. 4-6).

Iš 2007 m. gegužės 25 d. sutarties, patvirtintos Kauno miesto 20-ojo notaro biuro notarės R. V., nustatyta, kad notarine tvarka patvirtinta sutartis sudaryta tarp D. L. ir V. L., K. V. ir L. V., J. V. P.s dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos (2 t., b. l. 7-13).

Iš 2025 m. spalio 27 d. K. V. pareiškimo nustatyta, kad K. V. gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir esantis namo bei žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) bendrasavininkas pareiškia, kad niekada, nei raštu, nei žodžiu nėra davęs jokio sutikimo ar leidimo minėto namo ir žemes sklypo bendraturtei J. - V. P. ar jos sugyventiniui Č. L. vykdyti bet kokius darbus mums bendra nuosavybe priklausančiuose praėjimo takuose 2007 kovo 14 d. susitarimo tarp bendraturčių priede pažymėtuose raidėmis „D“ ir „E“ (2 t., b. l. 15).

Iš V. L., pateiktų nuotraukų su metaduomenimis, nustatyta, kad nuotraukose užfiksuotas vaizdas 2025 m. gegužės 15 d 11.24 val. ir 11.20 val. bei matyti mūrinė siena, matyti ant žemės galimai metalinės grotelės, lentos, išlietas betoninis grindinys, matyti akmuo prie sienos, taip pat po lentomis plytos (2 t., b. l. 16-17).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl atliktų veiksmų nustatyta, kad atvykus nurodytu bendrauta su pranešėju V. L., kuris nurodė, kad tarp jo ir kaimynės J. V. P.s bei jos sugyventinio Č. L. vyksta nuolatiniai konfliktai. Pranešėjas nurodė, kad konfliktų priežastis nuolatinis kaimynės J. V. P.s noras viskam vadovauti nepasitarus su kitais kaimynais. Pranešėjas nurodė, kad jam ir J. V. P. bei dar vienam kaimynui K. priklauso po vieną garažą, o kartu visiems bendrai kaip bendrasavininkams priklauso praėjimas esantis tarp garažų. V. L. nurodė, kad šiandien t. y. 2025 m. gegužės 15 d. apie 11.00 val., pastebėjo kaip kaimynės J. sugyventinis Č. savavališkai pradėjo betonavimo darbus praėjime tarp garažų. Pasak pranešėjo jam nuėjus iki Č. tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu V. L. paėmęs kastuvą iš savo garažo ir ketino nukasinėti Č. išlietą betoną ant praėjime esančio grindinio, o Č. jį stūmė ir paėmęs ant žemės buvusią plytą trenkė su ją V. L. į kairę ranką, taip sužalodamas V. L. kairės rankos pirštą (nykštį). Dėl tokių Č. veiksmų pranešėjas nurodė jaučiantis fizinį skausmą. Dėl patirtų V. L. sužalojimų į įvykio vietą iškvieti medikai, kurie apžiūrėjo V. L. ir tolimesnei apžiūrai bei tyrimams atlikti išsivežė jį į LSMU KK adresu Josvainių g., 2, Kaunas. Iš pranešėjo V. L. priimtas pareiškimas, jis pripažintas nukentėjusiuoju, surašyta ir įteikta užduotis objektų tyrimui atlikti. Įvykio vietoje taip pat buvo ir Č. L. bei J. V. P.. Č. nurodė, kad pasitarus su J. V. P. jie nusprendė savarankiškai patvarkyti bendrame praėjime esančią nuolydžio sistemą. Nuolydžio sistemą pasak Č. ir J. reikėjo sutvarkyti betonuojant, kadangi esant liūtims lietus nenubėga, o kaupiasi pas juos rūsyje. Taip yra todėl, kad kiti du kaimynai neprižiūri vandens nubėgimo lietvamzdžių ir latakų. Č. nurodė, kad jam bandant padaryti tinkamą nuolydį naudojant betono mišinį prie jo priėjo kaimynas V. L., kuris jį užsipuolė, prasidėjo žodinis konfliktas, V. L. pradėjo stumdyti Č. L. ir paėmęs kastuvą pradėjo mėtyti į šonus jo sudėtą betoninę masę. Č. teigė, kad kaimynui V. L. netrenkė ir į jį plytos nemetė. Pasak Č. V. L. užsimojo su kastuvu trenkti, tačiau to nepadarė, o vėliau trenkė jam kumščiu į krūtinę. Aiškinantis įvykio aplinkybes Č. L. dėl įvykusio konflikto pasijautė blogai, susijaudino, todėl į įvykio vietą iškviestas dar viena medikų brigada, kuri apžiūrėjo Č. L., tačiau į gydymo įstaigą nesivežė. Č. L. įteiktas šaukimas atvykti į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK. Apie įvykusį konfliktą policijai pranešė ir J. V. P. ROIK: 0125000270727, kuri dėl kaimyno - turto bendrasavininko V. L. netinkamo elgesio pageidavo rašyti pareiškimą, todėl buvo dirbant su minėtu pranešimu buvo priimtas PRĮR pareiškimas. Č. L. rašyti pareiškimą dėl įvykio atsisakė. Pareiškime pareiškėjas V. L. nurodė, kad konflikto metu Č. L. į jį metė plytą ir taip sužalojo, atvykus į įvykio vietą minėta plyta nebuvo pastebėta. Pasiteiravus Č. L., kur yra minėta plyta pastarasis nurodė, kad jokio plytos įvykio metu nebuvo ir negali nurodyti, apie kokią plytą kaimynas kalba. V. L. nurodyti kur iš įvykio vietos dingo jo minima plyta nurodyti negalėjo (1 t., b. l. 78-80).

Kaltinamasis Č. L. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, būtina įrodyti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto pavartojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą.

Kaltinamasis Č. L. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino visiškai, teigdamas, kad gegužės 15 d. 9.30 val. darė paaukštinimą, nes lietaus vanduo papuola į garažus, lietvamzdžiai nevalomi ir po liūties vanduo viską užpila. Baigiant darbus atėjo L. ir pasakė, kad jis (kaltinamasis) neturi teisės nieko betonuoti, pasakė, kad viską pašalintų. Po 10 min. jis (nukentėjusysis) atėjo su kastuvu ir pradėjo kasinėti. Jis stengėsi sutrukdyti, kad nenuskastų. Jis koliojosi, stūmė į krūtinę, petį, jis atsitrenkė į tvorą. Nukentėjusysis su juo elgėsi įžūliai. Jis jam sakė, kad niekas jam netrukdo, jo balso tonas koks buvo, negali prisiminti, atrodo ramus, kol nepradėjo stumdymasis. L. jį išvadino valkata. Į tuos žodžius jis jam nieko nesakė. Jis stengėsi, kad jis neliestų jo darbo. Kažką rankose galėjo turėti, gal petelnę špakliavimui, nes darbai buvo į pabaigą. Kai jis atsinešė kastuvą, rankose nieko neturėjo. Visus įrankius pasidėjo į kibirą. Kibiras stovėjo E take, toliau už kampo. Ten padėjo kibirą, nes darbus padarė, liko tik šiek tiek apdailos darbų. Nukentėjusiojo atžvilgiu jokių fizinių veiksmų nenaudojo. Tik jis rankomis pradėjo, jis pats stengėsi išsilaikyti. Nepripažįsta, kad rankomis stūmė nukentėjusįjį. Jokių sužalojimų pas nukentėjusįjį nematė nei prieš, nei po to. L. panaudojus fizinius veiksmus, nebuvo ką galvoti, nes gavo į krūtinę, į petį ir atsitrenkė į tvorą. Kai J. atėjo, negali atsakyti, ar nukentėjusysis buvo tuo metu, nes buvo pasilenkęs. Po šių veiksmų L. su kastuvu link jo mėtė betoną, tai truko kelias sekundes, o ką po to darė nematė, nes buvo pasilenkęs. Jis išsitiesė, kai atėjo J.. O ar tada buvo nukentėjusysis neatsimena. Neigia savo kaltę, jokių fizinių kontaktų, veiksmų L. atžvilgiu nedarė. Įvykio metu rankose neturėjo jokios plytos.

Nuketėjusysis V. L. parodė, kad pamatė, kad Č. vydo kažkokius darbus. Paklausė, ką jis čia daro, pasakė, kad daro paaukštinimą, kad nebėgtų vanduo. Pasakė, kad jis negali čia daryti darbų be sutikimo. Jis atsakė, kad jam neaiškintų. Pasakė, kad neužilgo grįš ir, kad nebūtų likę jokių pakilimų. Vėliau grįžus pamatė, kad ne tik nebaigė darbų, bet ir toliau dirbo, tada pradėjo kasti, pora kartų su kastuvu numetė betoną. Tada Č. puolė jį, prispaudė prie sienos, jis atstūmė, ir jis paėmė plytą, trenkė, tada norėjo atsitraukti, ištiesė ranką ir jis sužalojo jam ranką. Teigė, kad pirmiausia kaltinamasis jį stūmė prie sienos, užsimojo jam trenkti, bet jis jį pastūmė, o antrą kartą jau buvo užsimojęs su plyta. Jis stūmė viena ranka, pirmą kartą rankoje nieko neturėjo. Tada jis jį nustūmė nuo savęs, tada jis apsidairė ir po ranka rado plytą, ir vėl užsimojo ir pataikė jam į ranką su plyta. Dėl jo veiksmų buvo sužalotas kairės rankos nykštys, buvo nubrozdinimas, bėgo kraujas, kaulai nelūžo. Tada jis atsitraukė ir pasakė, kad eina kviesti ir nuėjo.

Liudytojos J. V. P.s parodymais nustatyta, kad ji įvykio ir įvykusio konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nematė, ji tik išgirdo kaltinamąjį ją šaukiant padėti. Parodė, kad nubėgo prie vartelių ir pamatė susirietusį Č.. Buvo L. su kastuvu ir užsimojęs kastuvu, ir papurtė Č.. Labai išsigando, nubėgo į kambarį pasiimti telefono, pasidarė negera, įsipylė gudobelės, ir jam įpylė, nes pagalvojo, kad ir jam negera, nes buvo susirietęs. Rankos drebėjo, bet su Č. telefonu iškvietė policiją. Ji konflikto metu buvo namuose. Kai Č. pamatė susirietus, jis visas buvo murzinas, visas betonas buvo ištaškytas. Kai išėjo į lauką L. ir L. buvo šalia vienas kito, gal puse metro atstumu. Jie lauke stovėjo prie L. garažo kampo ir šalia jų vartelių, E take L. buvo, o kitoje pusėje L. buvo. L. rankose nieko neturėjo, jis buvo susirietęs. L. rankose turėjo kastuvą. Iš pradžių L. laikė dviem rankomis kastuvą, po to laikė viena ranka ir L. papurtė Č.. Kai L. papurtė Č., ji nubėgo į kambarį kviesti policiją.

Aukščiau aptarti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai nesutampa, yra prieštaringi. Aptarti kaltinamojo parodymai sutampa tik dalinai su jo sugyventinės J. V. P.s parodymais. Be to, kaltinamojo ir liudytojos parodymų nepatvirtina kiti teisminio nagrinėjimo ištirti įrodymai.

Nukentėjusiojo V. L. parodymai sutampa su aplinkybėmis, nurodytomis 2025 m. gegužės 15 d. V. L. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kuriame užfiksuota, jog V. L. įvykio dieną pranešė, kad 2025 m. gegužės 15 d. apie 11 val., vykusio žodinio konflikto metu Č. L. jį pastūmė ir paėmęs nuo žemės ten buvusią plytą tyčia vieną kartą su ja trenkė jam į kairės rankos pirštą (nykštį), dėl ko jautė fizinį skausmą, jam atsirado nubrozdinimas ir patinimas ant kairės rankos piršto (nykščio) (1 t., b. l. 6-11). Nukentėjusiojo V. L. parodymai taip pat sutampa su aplinkybėmis užfiksuotomis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus pranešime apie pradėta ikiteisminį tyrimą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešimo dėl atliktų veiksmų, kuriuose policijos pareigūnai užfiksavo, jog 2025 m. gegužės 15 d. apie 11 val., adresu (duomenys neskelbtini), tarp namo teritorijoje esančių garažų, tarp V. L. ir Č. L. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu Č. L., pastūmęs V. L., paėmė nuo žemės ten buvusią plytą ir tyčia vieną kartą su ja trenkė V. L. į kairės rankos pirštą (nykštį), todėl V. L. buvo sukeltas fizinis skausmas, atsirado nubrozdinimas bei patinimas ant kairės rankos piršto (nykščio). V. L. kartu su medikais išvyko į LSMU KK adresu Josvainių g., 2, Kaunas, kur jam buvo atliekama tolimesnė apžiūra. Teismas, vertindamas šiuos nukentėjusiojo parodymus, sprendžia, jog jie atitinka specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes dėl sveikatos sutrikdymo masto, todėl pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, neturi. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo nekito viso proceso metu, yra nuoseklūs, įtikinami, vieni kitiems neprieštarauja, papildo ir atitinka kitus byloje esančius duomenis, kurių visuma patvirtina, kad būtent Č. L. jam sutrikdė sveikatą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku.