Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2026-01-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-507-1220/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-01-15
Bylos Nr.
1-507-1220/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16950-2025-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė
Kaltinamasis
Č. L.
Nukentėjusysis
V. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-507-1220/2026Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16950-2025-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.9.1; 1.1.9.6; 1.1.9.9; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Inga Ambrulevičiūtė - Januškevičė,sekretoriaujant Aistei Jakimavičiūtei, Vidai Dambrauskienei,dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei,kaltinamajam Č. L., jo gynėjoms advokatei B. P., advokato padėjėjai S. K.,nukentėjusiajam V. L.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Č. L. 2025 m. gegužės 15 d. apie 11 val. 00 min praėjime tarp garažų, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia rankomis pastūmė nukentėjusįjį V. L., dėl ko pastarajam atsitrenkus į sieną, plyta sudavė vieną kartą jam į kairės rankos nykštį, padarydamas V. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kairės plaštakos I-ojo piršto srityje.

Šiais veiksmais Č. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis Č. L. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, nurodė, kad gegužės 15 d. 9.30 val. darė paaukštinimą, nes lietaus vanduo papuola į garažus, lietvamzdžiai nevalomi ir po liūties vanduo viską užpila. Šalia yra L. garažas. Taigi norėjo padaryti tokį paaukštinimą. Darė toje vietoje, kur L. visiškai nepriklauso. Darė take, kur priklauso P. ir V.. Ir turėjo V. žodinį sutikimą, kad jis neprieštarauja. Baigiant darbus atėjo L. ir pasakė, kad jis (kaltinamasis) neturi teisės nieko betonuoti, pasakė, kad viską pašalintų. Po 10 min. jis (nukentėjusysis) atėjo su kastuvu ir pradėjo kasinėti. Jis stengėsi sutrukdyti, kad nenuskastų. Jis koliojosi, stūmė į krūtinę, petį, jis atsitrenkė į tvorą. Tada sušuko „J. gelbėk“, ir kad kviestų policiją. Nurodė, kad L. atėjo 11.15 val., viskas vyko adresu (duomenys neskelbtini). Jų garažas sublokuotas su gyvenamuoju namu, šalia yra L. garažas. Teigė, kad iš ryto, kai pradėjo daryti darbus, kitų žmonių nebuvo. Kai atėjo L., jis pareiškė, kad jis neturi teisės nieko daryti be bendrasavininkų sutikimo. Ir kai jis atėjo su kastuvu, jis pats stovėjo šalia ir stengėsi, kad jis nenukasinėtų to, ką padarė. Jis jam pasakė, kad jis viską daro savo žemės sklype. E take, kuriame vyko darbai, priklauso V. ir P.. Nukentėjusysis su juo elgėsi įžūliai. Jis jam sakė, kad niekas jam netrukdo, jo balso tonas koks buvo, negali prisiminti, atrodo ramus, kol nepradėjo stumdymasis. L. jį išvadino valkata. Į tuos žodžius jis jam nieko nesakė. Jis stengėsi, kad jis neliestų jo darbo. Kažką rankose galėjo turėti, gal petelnę špakliavimui, nes darbai buvo į pabaigą. Kai jis atsinešė kastuvą, rankose nieko neturėjo. Visus įrankius pasidėjo į kibirą. Kibiras stovėjo E take, toliau už kampo. Ten padėjo kibirą, nes darbus padarė, liko tik šiek tiek apdailos darbų. Nukentėjusiojo atžvilgiu jokių fizinių veiksmų nenaudojo. Tik jis rankomis pradėjo, jis pats stengėsi išsilaikyti. Nepripažįsta, kad rankomis stūmė nukentėjusįjį. Jokių sužalojimų pas nukentėjusįjį nematė nei prieš, nei po to. L. panaudojus fizinius veiksmus, nebuvo ką galvoti, nes gavo į krūtinę, į petį ir atsitrenkė į tvorą. Sušuko (duomenys neskelbtini), kad gelbėtų ir kviestų policiją. Ji galėjo būti kažkur pastato viduje, netoli. Pastato durys, priestato durys buvo uždarytos, o kitos buvo atidarytos. J. jį išgirdo, ji atbėgo už 20 sekundžių. Atbėgus pamatė, kad jis yra pasilenkęs į priekį, ir iškvietė policija. Kai J. atėjo, negali atsakyti, ar nukentėjusysis buvo tuo metu, nes buvo pasilenkęs. Po šių veiksmų L. su kastuvu link jo mėtė betoną, tai truko kelias sekundes, o ką po to darė nematė, nes buvo pasilenkęs. Jis išsitiesė, kai atėjo J.. O ar tada buvo nukentėjusysis neatsimena. Neigia savo kaltę, jokių fizinių kontaktų, veiksmų L. atžvilgiu nedarė. Pirmiausiai atvažiavo policija, pareigūnai iškvietė greitąją. Atvykus pareigūnams, sužinojo, kad ir L. kvietė pareigūnus. Iš pat pradžių pareigūnų ekipažui pasakė, kad susistumdė su kaimynu. Pasakė, kad jis jam (nukentėjusysis kaltinamajam) trenkė, išdrabstė betoną. Medikai jam padarė kardiogramą, viskas buvo gerai. Tuo metu nukentėjusiojo šalia nematė. Matė, kaip jis laukė prie gatvelės iškėlęs ranką, greitoji atvažiavo, įsisodino, greitoji pagalba išvažiavo su švyturėliais. Jis laukė iškėlęs ranką, bet kurią negali atsakyti, atrodo jis norėjo sudaryti tokį įspūdį, jog jis nukentėjusysis. Po įvykio, kai jis vakare grįžo, pirštas buvo apibintuotas. Nurodė, jog stengėsi, kad jis nekasinėtų, tai stovėjo priešais jį. Kai neleido jam kasinėti, jis norėjo, kad pasitrauktų, ir jis (nukentėjusysis) stūmė ir atsitrenkė į tvorą. Po to nematė kaip L. nuėjo. Vidinėje kiemo pusėje yra durys, yra dar durys ir gatvės pusės. Viskas vyko prie durų iš kiemo pusės. Kai šaukė J., kad kviestų policiją pačios J. nematė, tik kadangi buvo atidarytos durys, ji kažkur netoli turėjo būti. Prieš išvežant nukentėjusįjį – jo sužaloto piršto nematė, matė tik kaip laukė greitosios. Negirdėjo, ką jis kalbėjo su pareigūnais. Įvykio metu rankose neturėjo jokios plytos, kai vyko susistumdymas, mano, jog jis vienoje rankose laikė kastuvą. Kastuvo rankena medinė, ilga. Kai atvyko pareigūnai, tada kastuvo nebuvo. Kai atvažiavo pareigūnai neatsimena, ar vaikščiojo nukentėjusysis su pareigūnais. Jis pats tada buvo su pareigūnais ir davė paaiškinimus. Jie su L. pareigūnams davė atskirai paaiškinimus. Jam pradėjus betonuoti, L. labai greitai atėjo ir pradėjo kasti. Pasakė, kad per valandą viską nusikastų, bet jis grįžo labai greitai. Plytos nei vienu momentu nelaikė. Įvykio metu, kai patyrė sužalojimus, medikai padarė kardiogramą ir viskas. Vakare ant krūtinės pasimatė paraudimas. O ant nugaros, kad yra paraudimas, jau į geltonumą nuo kraujosruvos. Bet jos pasimatė atsitiktinai, birželio 7 d., kai nepraėjo skaudėti krūtinės, tai (duomenys neskelbtini) poliklinikoje vyko pas gydytojus. Jam pasakė gydytoja, kad susimušimas taip greitai nepareina. Ir pasakė, kad jeigu krūtinę sumušta praeis tik po kiek laiko, išrašė vaistų nuo skausmo. Dėl nugaros kai pasimatė mėlynė, ėjo pas šeimos gydytoją. Pasiūlė naudoti tepalą. Įvykio dieną buvo apsirengęs darbiniais darbužiais. Buvo apsirengęs spec. rūbais, kelinėmis, švarku. Atsitrenkė, kai stūmė į tvoros stulpą. Stulpas metalinis, apvalus. Su nukentėjusiuoju santykiai nebuvo labai geri, nesisveikino.

Nors kaltinamasis Č. L. kaltu neprisipažino, jo kaltė, visiškai įrodyta byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

Nusikalstamų veikų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės nustatytos ne tik kaltinamųjų parodymais, bet ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nuketėjusysis V. L., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad gegužės 15 d. prieš pietus ėjo į parduotuvę ir pamatė, kad Č. vydo kažkokius darbus. Pamatė, kad bendraturčių nuosavybėje betonuoja kažkokius pakilimus. Paklausė, ką jis čia daro, pasakė, kad daro paaukštinimą, kad nebėgtų vanduo. Pasakė, kad jis negali čia daryti darbų be sutikimo. Jis atsakė, kad jam neaiškintų. Pasakė, kad neužilgo grįš ir, kad nebūtų likę jokių pakilimų. Vėliau grįžus pamatė, kad ne tik nebaigė darbų, bet ir toliau dirbo, tada pradėjo kasti, pora kartų su kastuvu numetė betoną. Tada Č. puolė jį, prispaudė prie sienos, jis atstūmė, ir jis paėmė plytą, trenkė, tada norėjo atsitraukti, ištiesė ranką ir jis sužalojo jam ranką. Pasakė, kad kvies policiją ir tada jis pašaukė J., kad kviestų policiją. Viskas vyko prieš pietus, adresu (duomenys neskelbtini), praėjime tarp garažų. Jie turi žemės sklypo padalinimą, kam kas priklauso, nustatyta naudojimosi tvarka, patvirtina notaro. Teigė, kad pirmiausia kaltinamasis jį stūmė prie sienos, užsimojo jam trenkti, bet jis jį pastūmė, o antrą kartą jau buvo užsimojęs su plyta. Jis stūmė viena ranka, pirmą kartą rankoje nieko neturėjo. Tada jis jį nustūmė nuo savęs, tada jis apsidairė ir po ranka rado plytą, ir vėl užsimojo ir pataikė jam į ranką su plyta. Dėl jo veiksmų buvo sužalotas kairės rankos nykštys, buvo nubrozdinimas, bėgo kraujas, kaulai nelūžo. Tada jis atsitraukė ir pasakė, kad eina kviesti ir nuėjo. Kaltinamasis nuėjo į savo sklypą ir sušuko sugyventinei kviesti policiją. Kitų asmenų nebuvo. Jis pats skambino bendrajam pagalbos centrui, nurodė, kad užpuolė kaimynas. Atvyko medikai, policija. Policija pasižiūrėjo, kad kraujuoja iš rankos, policija iškvietė medikus, kurie jį išsivežė. Kai atvažiavo policija, kaltinamasis stovėjo toliau su savo sugyventine. Nurodė, kad smurtinių veiksmų neatliko, tik besigindamas buvo atrėmęs ranka į krūtinę. Jis niekur neatsitrenkė, tiesiog atsitraukė pora žinginių. Kol viskas užgijo, parėjo apie 2 savaitės. Su kaltinamuoju santykiai buvo prasti, konfliktai būdavo dėl bendro turto, dėl automobilio statymo po įvykio su kaltinamuoju nekalbėjo. Visas incidentas vyko bendrajame take, prie jo garažo. Plyta, buvo ties kampu, kur stovi kibiras. Kad bėga kraujas iš piršto, pamatė vėliau. Negali pasakyti, ar kaltinamasis matė, jog jam bėga kraujas. Kai atėjo pirmą kartą, jis betonavo, kokie įrankiai buvo, neatsimena. Pirmą kartą, kai pamatė, pasakė, kad toliau darbų netęstų. Pasakė, kad panaikintų ką pradėjęs daryti. Kai grįžo antrą kartą jokių įrankių neturėjo, kastuvą pasiėmė iš garažo. Su kastuvu nukasinėjo darbus, tai galėjo trukti 10 sekundžių. Kai Č. jį stūmė, kastuvas buvo nukritęs, įvykio vietoje po visko, greičiausiai kastuvą padėjo garaže. Žino, kad civiliniai santykiai gali būti sprendžiami civiline tvarka. Kaltinamasis ne pirmą kartą ten meistrauja, ne kartą jau jam žodiškai buvo pasakyta. Ne jis buvo konflikto iniciatorius. Pradėjo jis kaltinti Č.. Kastuvo kotas buvo medinis, pats kastuvas metalinis. Kaltinamąjį atstūmė kaire ranka, kastuvo nelaikė, nes kai Č. jį stūmė, kastuvas jam iškrito. Negali pasakyti, ar kaltinamasis galėjo jausti skausmą, kai jis jį atstūmė nuo savęs. Konfliktai vyksta ir su Č. ir su J.. Savininkė J., bet viską tvarko Č..

Liudytoja J. V. P., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad gegužės 15 d. konfliktą tarp L. ir L. išgirdo, išgirdo triukšmą ir tuoj pat po garsų Č. riksmą, šaukė – „gelbėkit“ ir „J., kviesk policiją“. Nubėgo prie vartelių ir pamatė susirietusį Č.. Buvo L. su kastuvu ir užsimojęs kastuvu, ir papurtė Č.. Labai išsigando, nubėgo į kambarį pasiimti telefono, pasidarė negera, įsipylė gudobelės, ir jam įpylė, nes pagalvojo, kad ir jam negera, nes buvo susirietęs. Rankos drebėjo, bet su Č. telefonu iškvietė policiją. Atvažiavus policijai L. nebuvo. Paklausė pareigūnai, kur L., pasakė, kad greičiausiai nuėjo namo. Kai jie kalbėjo su policija, iš savo namų atėjo L.. Ji konflikto metu buvo namuose, išgirdo L. ir Č. balsus. „Aš tau sakiau, kad neturi teisės čia nieko daryti“, taip sakė L., kai jis dar buvo namuose. L. sako „aš tau gražiai paaiškinau, juk ir tu pats žinai, kad langelis nepriklauso, jis randasi E take“. Kai Č. pamatė susirietus, jis visas buvo murzinas, visas betonas buvo ištaškytas. Kai buvo tuo metu namuose, iš prieškambario šarvo durys buvo atidarytos. Kai išėjo į lauką L. ir L. buvo šalia vienas kito, gal puse metro atstumu. Jie lauke stovėjo prie L. garažo kampo ir šalia jų vartelių, E take L. buvo, o kitoje pusėje L. buvo. L. rankose nieko neturėjo, jis buvo susirietęs. L. rankose turėjo kastuvą. Iš pradžių L. laikė dviem rankomis kastuvą, po to laikė viena ranka ir L. papurtė Č.. Kai L. papurtė Č., ji nubėgo į kambarį kviesti policiją. Ją ištiko šokas, kai skambino policijai nurodė, kad grumtynės, muštynės vyksta, kažką tokio pasakė. Kai atėjo į lauką, kad L. būtų sužalotas, nematė, iš išgąsčio į jo rankas nežiūrėjo, sužalojimų nematė. O kai atvažiavo policija, sėdėjo policijos mašinoje su Č., ir tuo tarpu priėjo L., atsirėmė ir sako „tai dabar čia viskas ir bus“. Ir tada matė, kad jo kairės rankos nykščio 1 cm nubrozdinta oda. Pasižiūrėjo, nusišypsojo, kad jis čia taip laiko atkišęs. Kraujo nebuvo, tik nubrozdinta oda. L. sukėlė pyktį tai, jog ji nusišypsojo. Policija L. pasakė, kad jeigu jis galvoja, kad pažeistos teisės, duoti į teismą, jis pareigūnei pasakė, kad tai ilgai užtrunka ir daug kainuoja. Jis pasakė, kad gal jam ir lūžęs pirštas, ir pareigūnė iškvietė greitąją ir pasakė medikams kviečiant, kad bėga kraujas. Č. pareigūnams rodė savo kelnes, kad ten buvo gabaliukai ant kelnių po darbų ir L. sako ir jo kelnės apdrabstytos. Č. balsas drebėjo, jam nėjo net kalbėti, todėl jam irgi buvo iškviesta greitoji. Jie nusivedė Č. į automobilį. Pirmojoje greitojoje sėdėjo L. ir jie su švyturėliais išvažiavo. Ji buvo policijos mašinoje, atėjo medikė iš Č. mašinos, sako kardiogramą padaryta, nukrypimų yra, bet važiuoti atsisako. Su L. santykiai tokie, kad jie yra kaimynai, bendraturčiai. Iš pradžių, kai L. atsikėlė, jis buvo malonus, ateidavo gauti sutikimus dėl bendro turto. O kai viską susitvarkė, įsiteisino, pastebėjo, kad jo elgesys pasikeitė, tada santykiai nebuvo geri ir kaimyniški. Dabar jie nesikalba, tačiau nemaloniai jaučiausi ne vieną kartą. Teigė, kad kai ji bėgo kviesti policiją, Č. buvo lauke, ir ji paėmė telefoną, grįžo į lauką ir su Č. atsisėdo ant suoliuko. Kai prasidėjo konfliktas, ji buvo prieškambaryje.

Iš 2025 m. gegužės 15 d. V. L. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad pareiškėjas, pageidaujantis pareikšti apie įvykį, parodė, jog 2025 m. gegužės 15 d. apie 11 val., adresu (duomenys neskelbtini), tarp namo teritorijoje esančių garažų, tarp jo ir bendrasavininkės J. P. sugyventinio Č. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu Č. jį pastūmė ir paėmęs nuo žemės ten buvusią plytą tyčia vieną kartą su ja trenkė jam į kairės rankos pirštą (nykštį). Po tokių Č. tyčinių veiksmų jaučia fizinį skausmą, jam atsirado nubrozdinimas ir patinimas ant kairės rankos piršto (nykščio). Prašo policijos pradėti ikiteisminį tyrimą, pripažinti jį nukentėjusiuoju ir nubausti minėtą asmenį įstatymų numatyta tvarka (1 t., b. l. 6-11).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau VPK) Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2025 m. gegužės 15 d. apie 11 val., adresu (duomenys neskelbtini), tarp namo teritorijoje esančių garažų, tarp V. L. ir Č. L. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu Č. L., pastūmęs V. L., paėmė nuo žemės ten buvusią plytą ir tyčia vieną kartą su ja trenkė V. L. į kairės rankos pirštą (nykštį), todėl V. L. buvo sukeltas fizinis skausmas, atsirado nubrozdinimas bei patinimas ant kairės rankos piršto (nykščio). V. L. kartu su medikais išvyko į LSMU KK adresu Josvainių g., 2, Kaunas, kur jam buvo atliekama tolimesnė apžiūra. Č. L. įteiktas šaukimas atvykti į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą procesiniams veiksmams atlikti (1 t., b. l. 1-2).

Iš policijos informacinės sistemos ROIK 01250000270715 duomenų nustatyta, kad 2025 m. gegužės 15 d. 11.31 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas, jog prieš 10 min. kaimynas žodiškai konfliktavo kieme su pranešėju ir iš rankos trenkė pranešėjui per ranką. Kaimynas pasišalino į namus. GMP nereikalinga. Pranešėjas – V. L. (1 t., b. l. 19).

Iš policijos informacinės sistemos ROIK 01250000270727 duomenų nustatyta, kad 2025 m. gegužės 15 d. 11.37 val. gautas pranešimas iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), jog prieš 5 min. vyko konfliktas tarp bendro turto naudotojų, kurie nesutinka sutvarkyti vandens nubėgimo latakų. Pranešėja iš 2 buto lauks kieme. Pranešėja – J. V. P. (1 t., b. l. 20).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vietos adresas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25-31).

Iš 2025 m. gegužės 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro (toliau BPC) skambučio įrašas. Vyras (toliau V) ir BPC darbuotoja (toliau M). M: „112“, V: „Laba diena“, M: „Laba diena“, V: „Norėčiau pranešti, kad kaimynas užpuolė“, M: „Ta prasme užpuolė?“, V: „Nu ta prasme užpuolė, trenkė va per pirštus su plyta“, M: „Trenkė Jums kur?“, V: „Ta prasme, į kurią kūno vietą trenkė?“, M: „Nu taip, kur trenkė? Į galvą? Ar?“, V: „Ne, ne per ranką trenkė“, M: „Trenkė per ranką?“, V: „Jo“, „M: „Nesužalojo? Medikų nereikia?“, V: „Nu nereikia, bet va važiuosiu, pirštą skauda nežinau“, M: „Tai nereikia medikų ar reikia?“, V: „Ne, kol kas nereikia“, M: „Kada čia viskas įvyko?“, V: „Dabar va prieš 10 minučių“, M: „Prieš 10 minučių. O kur šiuo metu tas kaimynas yra?“, V: „Pas save nuėjo, pasišalino“, M: „Pasišalino į namus? Taip suprantu?“, V: „Jo. Ten sugyventinis kaimynės“, M: „Aha. Dabar kokiu adresu čia viskas vyko?“, V: „(duomenys neskelbtini)“, M: „(duomenys neskelbtini) kiek sakėt?“, V: „(duomenys neskelbtini)“, M: „84, čia daugiabučio kieme ar kur čia viskas vyko?“, V: „Čia nuosavo namo, bet mes esam bendraturčiai dalininkai. Jo jisai ten nesąmones pradėjo daryt“, M: „Palaukit, čia yra nuosavas namas?“, V: „Nuosavo namo, jo nuosavas namas. Jo turim dalis. Trys dalys yra nuosavo namo. Aš bendraturtis vienos dalies“, M: „Aha, supratau. Gerai, sakykit, vardą pavardę kas praneša“, V: „V. L.“ M: „V....“, V: „L..“ M: „L.. Dabar lauksite prie namo pareigūnų ar kur lauksite?“, V: „Tai taip“, M: „Supratau. Gerai informaciją perduosiu tada pareigūnams. Laukite. Viso geriausio.“ (1 t., b. l. 32-35).

Iš 2025 m. birželio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250515-120434UTC+0300“ užfiksuota, kaip pareigūnai bendrauja su J. V. P., Č. L. ir V. L.. Č. L. nurodo, kad užbetonavo, o V. L. atėjo išdraskė, kilo į atlapus ir išmėtė tą betoną. Č. L. nurodo, kad jis V. L. atgal netrenkė, V. L. pats šiūpeliavo ir išsipurvino drabužius. V. L. nurodo, kad kaimynės J. V. P.s sugyventinis Č. L. savavališkai užbetonavo bendro naudojimo taką, jis bandė betoną pašalinti nukasdamas jį su kastuvu, o Č. L. jį stūmė į sieną, trenkė su plyta ir sužalojo jam pirštą (kalbėdamas nurodo kairę ranką), jaučia skausmą, reikalingi medikai. Taip pat V. L. nurodo, kad jam buvo išpurvinti drabužiai. Vaizdo įraše girdima, kad pareigūnė kviesdama medicininę pagalbą nurodo, jog vyrui sužalota ranka, kraujuoja iš piršto. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250515-120437UTC+0300“ užfiksuota, kad tyrėjui Č. L. nurodo, kad V. L. šiūpeliavo, jis praeidinėjo ir V. L. jam užsimojo, V. L. gal pats išsiterliojo į sieną ar kur. Šiame vaizdo įraše užfiksuota kad J. V. P. nurodo, jog V. L. nutvėręs purtė Č. L.. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250515-162421UTC+0300“ užfiksuotas pareigūnų pokalbis su J. V. P. ir Č. L.. J. V. P. nurodo, kad V. L. atėjo su kastuvu ir puolė ant Č. L. trenkė į krūtinę, į petį, tas atsitrenkė į tvorą, susigriebė už širdies, su tuo kastuvu pradėjo drabstyti cementą, metė ant Č. L., jį apstumdė. Ji matė, kad kastuvu buvo užsimojęs prieš Č. L., trenkimo fakto nematė. Ji bėgo į namus kviesti policiją, po to atėjus V. L. nebuvo. Taip pat vaizdo įraše užfiksuota pokalbis ir su Č. L., kuris nurodo, kad 11.15 val. V. L. atėjo ir nurodė, kad jis neturi teisės betonuoti ir maždaug per valandą turi viską likviduoti, o paskui sugrįžo su kastuvu, jis (Č.) norėjo ginti, kad nesugadintų, o V. L. puolė jį, trenkė į krūtinę į petį, jis (Č.) atsitrenkė į tvorą, V. pradėjo kasti ir mesti, jis gynėsi kiek sugebėjo (1 t., b. l. 36-42).

Iš 2025 m. gegužės 15 d. Medicinos dokumentų išrašo / siuntimo nustatyta, kad V. L. nustatytos diagnozės – kitų riešo ir plaštakos dalių žaizda (S61.88), kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas (S60.2), nurodyta objektyvi būklė - kairės plaštakos 1MCF sąnario srityje nubrozdinimas, skausminga (1 t., b. l. 77).

Iš 2025 m. gegužės 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. 966/2025 (02) nustatyta, kad odos nubrozdinimas kairės plaštakos I-o piršto srityje V. L. padaryta kietu buku daiktu ar paviršiumi galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimo pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. gegužės 15 d. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 67-68).

Iš 2025 m. gegužės 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate gauto Č. L. 2025 m. gegužės 22 d. pareiškimo nustatyta, kad pareiškimą Č. L. pateikė 2025 m. gegužės 22 d., juo prašė išsamiai ištirti smurtinius bendraturčio V. L. veiksmų prieš pareiškėją, bei neteisėtus jo veiksmus, sunaikinant įrengtą J. Vl. P. nuosavybės teise priklausančio garažo (duomenys neskelbtini) rūsio švieslangio betoninį paaukštinimą (pandusą), išgriaunant ir naujas metalines groteles (1 t., b. l. 81-82).

Iš 2025 m. liepos 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G/492/2025(02) nustatyta, kad Č. L. 2025 m. gegužės 15 d. 12.42 val. GMP medikai sužalojimų nenustatė. Nesant sužalojimų, nėra galimybės nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus (1 t., b. l. 85-86).

Iš 2025 m. gegužės 30 d. elektroninio recepto Nr. 9319238859 nustatyta, kad Č. L. paskirta Diklofenako natrio druska / Omeprazolas (1 t., b. l. 162).

Iš 2025 m. birželio 23 d. medicinos dokumentų išrašo / siuntimo nustatyta, kad šeimos gydytoja Č. L. išrašė siuntimą ištirti inkstus. Iš 2025 m. gegužės 30 d. medicinos dokumentų išrašo / siuntimo nustatyta, kad šeimos gydytoja Č. L. išrašė siuntimą atlikti plaučių rentgenogramą (1 t., b. l. 163-166).

Iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano nustatyta, kad nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka, ji pažymėta žemės sklypo plane, žemės sklypo savininkai J. V. P., K. V., V. L., D. L. (2 t., b. l. 3).

Iš 2025 m. rugsėjo 5 d. VĮ Registrų centro nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. L., V. L., K. V., J. V. P. (2 t., b. l. 4-6).

Iš 2007 m. gegužės 25 d. sutarties, patvirtintos Kauno miesto 20-ojo notaro biuro notarės R. V., nustatyta, kad notarine tvarka patvirtinta sutartis sudaryta tarp D. L. ir V. L., K. V. ir L. V., J. V. P.s dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos (2 t., b. l. 7-13).

Iš 2025 m. spalio 27 d. K. V. pareiškimo nustatyta, kad K. V. gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir esantis namo bei žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) bendrasavininkas pareiškia, kad niekada, nei raštu, nei žodžiu nėra davęs jokio sutikimo ar leidimo minėto namo ir žemes sklypo bendraturtei J. - V. P. ar jos sugyventiniui Č. L. vykdyti bet kokius darbus mums bendra nuosavybe priklausančiuose praėjimo takuose 2007 kovo 14 d. susitarimo tarp bendraturčių priede pažymėtuose raidėmis „D“ ir „E“ (2 t., b. l. 15).

Iš V. L., pateiktų nuotraukų su metaduomenimis, nustatyta, kad nuotraukose užfiksuotas vaizdas 2025 m. gegužės 15 d 11.24 val. ir 11.20 val. bei matyti mūrinė siena, matyti ant žemės galimai metalinės grotelės, lentos, išlietas betoninis grindinys, matyti akmuo prie sienos, taip pat po lentomis plytos (2 t., b. l. 16-17).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl atliktų veiksmų nustatyta, kad atvykus nurodytu bendrauta su pranešėju V. L., kuris nurodė, kad tarp jo ir kaimynės J. V. P.s bei jos sugyventinio Č. L. vyksta nuolatiniai konfliktai. Pranešėjas nurodė, kad konfliktų priežastis nuolatinis kaimynės J. V. P.s noras viskam vadovauti nepasitarus su kitais kaimynais. Pranešėjas nurodė, kad jam ir J. V. P. bei dar vienam kaimynui K. priklauso po vieną garažą, o kartu visiems bendrai kaip bendrasavininkams priklauso praėjimas esantis tarp garažų. V. L. nurodė, kad šiandien t. y. 2025 m. gegužės 15 d. apie 11.00 val., pastebėjo kaip kaimynės J. sugyventinis Č. savavališkai pradėjo betonavimo darbus praėjime tarp garažų. Pasak pranešėjo jam nuėjus iki Č. tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu V. L. paėmęs kastuvą iš savo garažo ir ketino nukasinėti Č. išlietą betoną ant praėjime esančio grindinio, o Č. jį stūmė ir paėmęs ant žemės buvusią plytą trenkė su ją V. L. į kairę ranką, taip sužalodamas V. L. kairės rankos pirštą (nykštį). Dėl tokių Č. veiksmų pranešėjas nurodė jaučiantis fizinį skausmą. Dėl patirtų V. L. sužalojimų į įvykio vietą iškvieti medikai, kurie apžiūrėjo V. L. ir tolimesnei apžiūrai bei tyrimams atlikti išsivežė jį į LSMU KK adresu Josvainių g., 2, Kaunas. Iš pranešėjo V. L. priimtas pareiškimas, jis pripažintas nukentėjusiuoju, surašyta ir įteikta užduotis objektų tyrimui atlikti. Įvykio vietoje taip pat buvo ir Č. L. bei J. V. P.. Č. nurodė, kad pasitarus su J. V. P. jie nusprendė savarankiškai patvarkyti bendrame praėjime esančią nuolydžio sistemą. Nuolydžio sistemą pasak Č. ir J. reikėjo sutvarkyti betonuojant, kadangi esant liūtims lietus nenubėga, o kaupiasi pas juos rūsyje. Taip yra todėl, kad kiti du kaimynai neprižiūri vandens nubėgimo lietvamzdžių ir latakų. Č. nurodė, kad jam bandant padaryti tinkamą nuolydį naudojant betono mišinį prie jo priėjo kaimynas V. L., kuris jį užsipuolė, prasidėjo žodinis konfliktas, V. L. pradėjo stumdyti Č. L. ir paėmęs kastuvą pradėjo mėtyti į šonus jo sudėtą betoninę masę. Č. teigė, kad kaimynui V. L. netrenkė ir į jį plytos nemetė. Pasak Č. V. L. užsimojo su kastuvu trenkti, tačiau to nepadarė, o vėliau trenkė jam kumščiu į krūtinę. Aiškinantis įvykio aplinkybes Č. L. dėl įvykusio konflikto pasijautė blogai, susijaudino, todėl į įvykio vietą iškviestas dar viena medikų brigada, kuri apžiūrėjo Č. L., tačiau į gydymo įstaigą nesivežė. Č. L. įteiktas šaukimas atvykti į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK. Apie įvykusį konfliktą policijai pranešė ir J. V. P. ROIK: 0125000270727, kuri dėl kaimyno - turto bendrasavininko V. L. netinkamo elgesio pageidavo rašyti pareiškimą, todėl buvo dirbant su minėtu pranešimu buvo priimtas PRĮR pareiškimas. Č. L. rašyti pareiškimą dėl įvykio atsisakė. Pareiškime pareiškėjas V. L. nurodė, kad konflikto metu Č. L. į jį metė plytą ir taip sužalojo, atvykus į įvykio vietą minėta plyta nebuvo pastebėta. Pasiteiravus Č. L., kur yra minėta plyta pastarasis nurodė, kad jokio plytos įvykio metu nebuvo ir negali nurodyti, apie kokią plytą kaimynas kalba. V. L. nurodyti kur iš įvykio vietos dingo jo minima plyta nurodyti negalėjo (1 t., b. l. 78-80).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis Č. L. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-628/2024, 2K-61-594/2024 ir kt.). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo yra nurodyta, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295/2013, 2K-7-57-648/2021 ir kt.). Be kita ko, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021, 2K-82-594/2025 ir kt.). Proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, būtina įrodyti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto pavartojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas Č. L. įvykdžius BK 140 straipsnio 1 dalyje, numatytą nusikalstamą veiką pasitvirtino.

Kaltinamasis Č. L. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino visiškai, teigdamas, kad gegužės 15 d. 9.30 val. darė paaukštinimą, nes lietaus vanduo papuola į garažus, lietvamzdžiai nevalomi ir po liūties vanduo viską užpila. Baigiant darbus atėjo L. ir pasakė, kad jis (kaltinamasis) neturi teisės nieko betonuoti, pasakė, kad viską pašalintų. Po 10 min. jis (nukentėjusysis) atėjo su kastuvu ir pradėjo kasinėti. Jis stengėsi sutrukdyti, kad nenuskastų. Jis koliojosi, stūmė į krūtinę, petį, jis atsitrenkė į tvorą. Nukentėjusysis su juo elgėsi įžūliai. Jis jam sakė, kad niekas jam netrukdo, jo balso tonas koks buvo, negali prisiminti, atrodo ramus, kol nepradėjo stumdymasis. L. jį išvadino valkata. Į tuos žodžius jis jam nieko nesakė. Jis stengėsi, kad jis neliestų jo darbo. Kažką rankose galėjo turėti, gal petelnę špakliavimui, nes darbai buvo į pabaigą. Kai jis atsinešė kastuvą, rankose nieko neturėjo. Visus įrankius pasidėjo į kibirą. Kibiras stovėjo E take, toliau už kampo. Ten padėjo kibirą, nes darbus padarė, liko tik šiek tiek apdailos darbų. Nukentėjusiojo atžvilgiu jokių fizinių veiksmų nenaudojo. Tik jis rankomis pradėjo, jis pats stengėsi išsilaikyti. Nepripažįsta, kad rankomis stūmė nukentėjusįjį. Jokių sužalojimų pas nukentėjusįjį nematė nei prieš, nei po to. L. panaudojus fizinius veiksmus, nebuvo ką galvoti, nes gavo į krūtinę, į petį ir atsitrenkė į tvorą. Kai J. atėjo, negali atsakyti, ar nukentėjusysis buvo tuo metu, nes buvo pasilenkęs. Po šių veiksmų L. su kastuvu link jo mėtė betoną, tai truko kelias sekundes, o ką po to darė nematė, nes buvo pasilenkęs. Jis išsitiesė, kai atėjo J.. O ar tada buvo nukentėjusysis neatsimena. Neigia savo kaltę, jokių fizinių kontaktų, veiksmų L. atžvilgiu nedarė. Įvykio metu rankose neturėjo jokios plytos.

Nuketėjusysis V. L. parodė, kad pamatė, kad Č. vydo kažkokius darbus. Paklausė, ką jis čia daro, pasakė, kad daro paaukštinimą, kad nebėgtų vanduo. Pasakė, kad jis negali čia daryti darbų be sutikimo. Jis atsakė, kad jam neaiškintų. Pasakė, kad neužilgo grįš ir, kad nebūtų likę jokių pakilimų. Vėliau grįžus pamatė, kad ne tik nebaigė darbų, bet ir toliau dirbo, tada pradėjo kasti, pora kartų su kastuvu numetė betoną. Tada Č. puolė jį, prispaudė prie sienos, jis atstūmė, ir jis paėmė plytą, trenkė, tada norėjo atsitraukti, ištiesė ranką ir jis sužalojo jam ranką. Teigė, kad pirmiausia kaltinamasis jį stūmė prie sienos, užsimojo jam trenkti, bet jis jį pastūmė, o antrą kartą jau buvo užsimojęs su plyta. Jis stūmė viena ranka, pirmą kartą rankoje nieko neturėjo. Tada jis jį nustūmė nuo savęs, tada jis apsidairė ir po ranka rado plytą, ir vėl užsimojo ir pataikė jam į ranką su plyta. Dėl jo veiksmų buvo sužalotas kairės rankos nykštys, buvo nubrozdinimas, bėgo kraujas, kaulai nelūžo. Tada jis atsitraukė ir pasakė, kad eina kviesti ir nuėjo.

Liudytojos J. V. P.s parodymais nustatyta, kad ji įvykio ir įvykusio konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nematė, ji tik išgirdo kaltinamąjį ją šaukiant padėti. Parodė, kad nubėgo prie vartelių ir pamatė susirietusį Č.. Buvo L. su kastuvu ir užsimojęs kastuvu, ir papurtė Č.. Labai išsigando, nubėgo į kambarį pasiimti telefono, pasidarė negera, įsipylė gudobelės, ir jam įpylė, nes pagalvojo, kad ir jam negera, nes buvo susirietęs. Rankos drebėjo, bet su Č. telefonu iškvietė policiją. Ji konflikto metu buvo namuose. Kai Č. pamatė susirietus, jis visas buvo murzinas, visas betonas buvo ištaškytas. Kai išėjo į lauką L. ir L. buvo šalia vienas kito, gal puse metro atstumu. Jie lauke stovėjo prie L. garažo kampo ir šalia jų vartelių, E take L. buvo, o kitoje pusėje L. buvo. L. rankose nieko neturėjo, jis buvo susirietęs. L. rankose turėjo kastuvą. Iš pradžių L. laikė dviem rankomis kastuvą, po to laikė viena ranka ir L. papurtė Č.. Kai L. papurtė Č., ji nubėgo į kambarį kviesti policiją.

Aukščiau aptarti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai nesutampa, yra prieštaringi. Aptarti kaltinamojo parodymai sutampa tik dalinai su jo sugyventinės J. V. P.s parodymais. Be to, kaltinamojo ir liudytojos parodymų nepatvirtina kiti teisminio nagrinėjimo ištirti įrodymai.

Nukentėjusiojo V. L. parodymai sutampa su aplinkybėmis, nurodytomis 2025 m. gegužės 15 d. V. L. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kuriame užfiksuota, jog V. L. įvykio dieną pranešė, kad 2025 m. gegužės 15 d. apie 11 val., vykusio žodinio konflikto metu Č. L. jį pastūmė ir paėmęs nuo žemės ten buvusią plytą tyčia vieną kartą su ja trenkė jam į kairės rankos pirštą (nykštį), dėl ko jautė fizinį skausmą, jam atsirado nubrozdinimas ir patinimas ant kairės rankos piršto (nykščio) (1 t., b. l. 6-11). Nukentėjusiojo V. L. parodymai taip pat sutampa su aplinkybėmis užfiksuotomis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus pranešime apie pradėta ikiteisminį tyrimą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešimo dėl atliktų veiksmų, kuriuose policijos pareigūnai užfiksavo, jog 2025 m. gegužės 15 d. apie 11 val., adresu (duomenys neskelbtini), tarp namo teritorijoje esančių garažų, tarp V. L. ir Č. L. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu Č. L., pastūmęs V. L., paėmė nuo žemės ten buvusią plytą ir tyčia vieną kartą su ja trenkė V. L. į kairės rankos pirštą (nykštį), todėl V. L. buvo sukeltas fizinis skausmas, atsirado nubrozdinimas bei patinimas ant kairės rankos piršto (nykščio). V. L. kartu su medikais išvyko į LSMU KK adresu Josvainių g., 2, Kaunas, kur jam buvo atliekama tolimesnė apžiūra. Teismas, vertindamas šiuos nukentėjusiojo parodymus, sprendžia, jog jie atitinka specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes dėl sveikatos sutrikdymo masto, todėl pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, neturi. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo nekito viso proceso metu, yra nuoseklūs, įtikinami, vieni kitiems neprieštarauja, papildo ir atitinka kitus byloje esančius duomenis, kurių visuma patvirtina, kad būtent Č. L. jam sutrikdė sveikatą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais dėl analizuojamo įvykio ir vertina juos kaip objektyvius ir patikimus, nes nukentėjusysis nuo pat bylos tyrimo pradžios gana nuosekliai nurodė visų jo atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes (kas, kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis sužalojo, kokiais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas), jo parodymai atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, be to nukentėjusiojo parodymai, duoti teisme, atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus praėjus sąlyginai nedaug laiko po įvykio, be to prieš duodant parodymus teisme nukentėjusysis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o pateikiant pareiškimą nukentėjusysis buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Nukentėjusysis esmines fizinio skausmo sukėlimo aplinkybes nurodė atvykusiems policijos pareigūnams, pateikdamas pareiškimą, analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir teisiamojo posėdžio metu. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajam fizinis skausmas buvo sukeltas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir vietoje, tuo labiau, kad byloje nenustatyta, jog nukentėjusysis būtų susižalojęs kitomis aplinkybėmis ir kitu laiku. Įvertinus aukščiau išvardintus kaltinamojo ir liudytojo liudytojų parodymus, kitus rašytinius ir daiktinius įrodymus, sugretinus juos su nukentėjusiojo parodymais, kurie yra nuoseklūs, teismas sprendžia, kad kiti byloje surinkti duomenys patvirtina nukentėjusiojo parodymus ir laiko nustatyta, kad kaltinamasis vis tik smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu.

Teismas, vertindamas liudytojos parodymus, pažymi, kad Č. L. ir J. V. P., kaip jie teigė yra faktinėje santuokoje, t. y. sudaryta bažnytinė santuoka, tačiau neįregistruota civiline tvarka. Taigi Č. L. ir J. V. P. sugyventiniai, juos sieja šeiminiai santykiai. Todėl šios liudytojos parodymai vertinti itin kritiškai, kadangi įvykio dieną su kaltinamuoju ją siejo šeiminiai santykiai – sugyventiniai. Be to, teismas vertindamas jos parodymus duotus teisiamojo posėdžio metu ir jos paaiškinimus, kurie užfiksuoti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašuose, daro išvadą, kad jie nesutampa, yra prieštaringi. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu teigė, kad ji konflikto metu buvo namuose ir, kai išėjo į lauką L. rankose nieko neturėjo, jis buvo susirietęs, o L. rankose turėjo kastuvą. Iš pradžių L. laikė dviem rankomis kastuvą, po to laikė viena ranka ir L. papurtė Č.. Kai L. papurtė Č., ji nubėgo į kambarį kviesti policiją. Vaizdo įrašuose užfiksuota, jog įvykio dieną atvykusiems pareigūnams ji pasakojo, kad J. V. P. nurodo, jog V. L. nutvėręs purtė Č. L.. Taip pat, kad V. L. atėjo su kastuvu ir puolė ant Č. L. trenkė į krūtinę, į petį, tas atsitrenkė į tvorą, susigriebė už širdies, su tuo kastuvu pradėjo drabstyti cementą, metė ant Č. L., jį apstumdė. Ji matė, kad kastuvu buvo užsimojęs prieš Č. L., trenkimo fakto nematė. Ji bėgo į namus kviesti policiją. Teismas vertina, kad liudytojos parodymai nenuoseklūs, todėl ir dėl to vertintini itin kritiškai.

Teismas pastebi, kad kaltinamojo parodymai buvo gana nuoseklūs, tačiau vien tai, kad nusikaltimo padarymu kaltinamo asmens parodymai buvo gana nuoseklūs viso proceso metu, savaime neleidžia spręsti, jog jie atitinka tikrąsias įvykio aplinkybes. Vadovautis vien tik kaltinamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Todėl kiekvienu atveju privaloma įvertinti visus byloje surinktus duomenis, jų atitikimą įrodymams keliamiems reikalavimams, ir, sprendžiant asmens kaltės klausimą, remtis tik tais bylos duomenimis, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo. Šiuo atveju kaltinamojo versiją paneigia byloje apklausto nukentėjusiojo parodymai ir aukščiau aprašyti ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, kuriuos sujungus į vientisą loginę grandinę, pagrįstai darytina išvada, jog Č. L. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Teismas kaltinamojo parodymus, kad jo atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, o ne jis naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu vertina kaip gynybinę poziciją, kaltinamasis taip siekia išvengti atsakomybės ir bausmės, numatytos baudžiamajame kodekse už tyčinio nusikaltimo padarymą. Teismas pažymi, kad analizuojamos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes teismas vertina ne atsietai, o kartu su kitais bylos duomenis, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Gynybos akcentuojamą aplinkybę, kad šiuo atveju susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, teismas vertina kaip siekį sumenkinti baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų duomenų svarbą, priešpastatyti nereikšmingas šiam įvykiui aplinkybes dėl kilusių civilinių ginčų dėl naudojimosi tvarkos, kurios suklaidintų teismą, siekiantį nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Teismas pažymi, kad kilęs ginčas tarp turto bendraturčių nesudaro teisėto pagrindo naudoti fizinį smurtą. Šiuo atveju privatus civilinis ginčas peržengė jo ribas, kadangi kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą ir kilo padariniai – buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.

Aplinkybę, jog būtent kaltinime nurodytą dieną ir laiku V. L. buvo sužalotas Č. L. patvirtina ir policijos informacinės sistemos ROIK 01250000270715 duomenys ir V. L. skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašas, kuris aprašytas 2025 m. gegužės 28 d. kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 32-35), kuriuo metu V. L. pranešė, kad jo atžvilgiu būtent Č. L. naudojo fizinį smurtą. Akcentuotina, kad Bendrajam pagalbos centrui kaltinime nurodytą dieną skambino tiek V. L., tiek J. V. P.. Tačiau akcentuotina, kad tik V. L. nurodė, kad jo atžvilgiu buvo naudotas fizinis smurtas. Pabrėžtina, kad J. V. P. BPC skambučio metu nurodė, kad prieš 5 min. vyko konfliktas tarp bendro turto naudotojų, kurie nesutinka sutvarkyti vandens nubėgimo latakų, tai patvirtina policijos informacinės sistemos ROIK 01250000270727 duomenys (1 t., b. l. 20). Šis įrodymas patvirtina, kad J. V. P. nekvietė pareigūnų dėl galimo smurto panaudoto sugyventinio atžvilgiu.

Įvykio aplinkybes, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje V. L. buvo sužalotas būtent kaltinamojo Č. L. taip pat patvirtina 2025 m. birželio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai ir patys vaizdo įrašai, kurie betarpiškai buvo peržiūrėti ir teisiamojo posėdžio metu. Vaizdo įrašuose iš policijos pareigūnų kūno kamerų užfiksuoti pirminiai tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos parodymai, duoti atvykus pareigūnams. Pabrėžtina, kad vaizdo įrašuose dėstoma nukentėjusiojo V. L. pozicija dėl jo atžvilgiu naudoto fizinio smurto sutampa su jo parodymais duotais tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek 2025 m. gegužės 15 d. V. L. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole. Be to, vaizdo įrašuose girdėti, kaip pareigūnė kviečia greitąją medicinos pagalbą ir nurodo, kad kraujuoja iš piršto. Akcentuotina, kad vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip liudytoja J. V. L. pareigūnams aiškina tarp jos, kaltinamojo ir nukentėjusiojo susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, pasakoja apie nesutarimus dėl naudojimosi žemės sklypu ir kitus nesutarimus dėl bendraturčių, tačiau ji pareigūnams neteigia, kad sugyventinį sužalojo nukentėjusysis. Įrašuose užfiksuota, kaip ne kartą pareigūnė aiškina jai, kad ginčus dėl naudojimosi tvarkos turi spręsti civiline tvarka. Pabrėžtina ir tai, kad vaizdo įrašuose matyti, kaip Č. L. vaikšto matyti, kaip vėliau stovi ir klausosi, ką pasakoja pareigūnams sugyventinė, jis stovi ramiai, tačiau pareigūnams nesiskundžia kažkokiais neteisėtais nukentėjusiojo atliktais veiksmais, nesiskundžia, kad skauda krūtinę. Be to, iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl atliktų veiksmų nurodyta, kad „Aiškinantis įvykio aplinkybes Č. L. dėl įvykusio konflikto pasijautė blogai, susijaudino, todėl į įvykio vietą iškviestas dar viena medikų brigada, kuri apžiūrėjo Č. L., tačiau į gydymo įstaigą nesivežė“ (1 t., b. l. 78-80). Ši tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė, kurią užfiksavo į įvykio vietą atvykęs pareigūnas patvirtina, kad Č. L. medikai buvo kviesti, ne dėl jo galimo sužalojimo. Kaltinamojo gynybinę poziciją, kad jo atžvilgiu buvo naudojamas smurtas paneigia 2025 m. liepos 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. G/492/2025(02), kurioje nustatyta, kad Č. L. 2025 m. gegužės 15 d. 12.42 val. GMP medikai sužalojimų nenustatė. Nesant sužalojimų, nėra galimybės nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus (1 t., b. l. 85-86). Teismas, įvertinęs vaizdo įrašų medžiagą sprendžia, jog ji patvirtina, kad būtent kaltinime nurodytą dieną ir laiku Č. L. naudotojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu.

Tai, jog nukentėjusiajam V. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtina 2025 m. gegužės 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. 966/2025 (02), kuria nustatyta, kad odos nubrozdinimas kairės plaštakos I-o piršto srityje V. L. padaryta kietu buku daiktu ar paviršiumi galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimo pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. gegužės 15 d. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 67-68). Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai ir mastas taip pat nustatytas ir 2025 m. gegužės 15 d. Medicinos dokumentų išrašu / siuntimu, kuriame užfiksuota, kad V. L. nustatytos diagnozės – kitų riešo ir plaštakos dalių žaizda (S61.88), kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas (S60.2), nurodyta objektyvi būklė - kairės plaštakos 1MCF sąnario srityje nubrozdinimas, skausminga (1 t., b. l. 77). Tokią specialisto išvadą patvirtina objektyvūs byloje esantys įrodymai, kurie aprašyti aukščiau. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusio specialisto kompetencija. Be kita ko, byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčitinai patvirtina kaltinamojo neteisėtus veiksmus. Darytina išvada, kad dėl neteisėtų Č. L. veiksmų kilo padariniai – buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo Č. L. atliktų neteisėtų veiksmų – pastūmimo ir trenkimo plyta nukentėjusiajam vieną kartą jį kairės rankos nykštį, nukentėjusiojo patirtų sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Taigi, nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad kaltinamajam Č. L. ir nukentėjusiajam ir būnant adresu (duomenys neskelbtini), praėjime, įvyko žodinis konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kurio metu kaltinamasis tyčia rankomis pastūmė nukentėjusįjį V. L., dėl ko pastarajam atsitrenkus į sieną, plyta sudavė vieną kartą jam į kairės rankos nykštį, taip V. L. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo vertinimu, aptarti įrodymai patvirtina, kad būtent Č. L. tyčia pastūmė ir sudavė plyta nukentėjusiajam į kairės rankos nykštį, tai yra nukentėjusiajam V. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvertinus aukščiau išvardintus kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojos parodymus, kitus rašytinius ir daiktinius įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje surinkti duomenys patvirtina Č. L. kaltę tyčia įvykdžius nusikalstamą veiką. Kaltinamojo Č. L. versijos, kad jis nesmūgiavo nekentėjusiam nepatvirtina nė vienas byloje esantis įrodymas, šios aplinkybės nepatvirtina ir liudytojos J. V. P.s parodymai, kadangi ji nematė pačio įvykio. Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje esančių įrodymų viseto pagrindu nustatyta, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi, būdami suaugęs ir pakaltinamas, turėjo suprasti ir suprato, jog atliekant kaltinime inkriminuotus veiksmus nukentėjusiajam sukels pasekmes – mažų mažiausiai nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba bus padarytas kūno sužalojimas ir to norėjo. Pabrėžtina, kad kaltinamasis smūgiavimo nukentėjusiajam su plyta, todėl turėjo numanyti, kad kils pasekmės ir bus sutrukdyta nukentėjusiojo sveikata. Byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis būtų turėjęs pagrindą manyti, jog tokių padarinių neatsiras ar siekė jų išvengti. Ši veika sukėlė padarinius – L. sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad Č. L. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra įrodyta, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

IV. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu

Gynėja baigiamosios kalbos metu teigė, kad yra pagrindas Č. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, jeigu būtu pripažintas kaltu.

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala yra nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219-303/2021, 2K-90-788/2022, 2K-143-788/2022, 2K-113-489/2023). Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020). Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius, negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis paprastai netaikomas, jei padarytas nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020, 2K-112-648/2022, 2K-195-976/2022, 2K-27-976/2023, 2K-52-1214/2025, 2K-7-83-1073/2025).

Nagrinėjamoje byloje kokių nors ypatingų aplinkybių, mažinančių Č. L. padaryto nusikaltimo pavojingumą, nenustatyta. Be to, nukentėjusiajam padarytos žalos vertinti nežymia, ar spręsti, jog kaltinamojo veiksmai nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei – asmens sveikatai, įrodymų visuma pagrindo nesuteikia. Iš nukentėjusiojo ir parodymų ir specialisto išvados nustatyta, kad nukentėjusiajam V. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs odos nubrozdinimu kairės plaštakos I-o piršto srityje (1 t., b. l. 67-68). Kaltinamasis kaltės nepripažino, nepripažino, kad jis sužalojo V. L.. Smurtiniai veiksmai atlikti dėl menkavertės priežasties (bendro naudojimo praėjime daromų darbų), pykčio protrūkio, jie buvo tyčiniai, pasireiškė akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu konflikto sprendimo būdu. Č. L. veiksmai buvo nukreipti į vieną svarbiausių teisinių gėrių – kito asmens sveikatos sutrikdymą. Dėl tokių jo veiksmų nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiojo patirtas skausmas nebuvo trumpalaikis, sužalotas pirštas gijo apie 2 savaites, kurį laiką jautė skausmą. Pasirinkta nusikalstamo veiksmo padarymo vieta (bendro naudojimo praėjimas), laikas (dienos metas) bei būdas (suduota smūgis su plyta) rodo, kad kaltinamasis buvo visiškai abejingas galinčioms kilti pasekmėms nukentėjusiajam. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes, į kaltinamojo atliktus smurtinius veiksmus, jų pobūdį, nėra pagrindo pripažinti jo padarytą veiką mažareikšme.

V. Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamųjų asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamasis Č. L. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, tai yra vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Kaltinamasis Č. L. anksčiau nėra teistas, nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 111-112). Jis nėra registruoti priklausomybės ligų centre, psichiatrinio gydymo įskaitoje, taigi pagrindo spręsti, kad kaltinamasis veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nėra. Kaltinamasis nedirba, yra senatvės pensijos sulaukęs asmuo, duomenų, kurie apibūdintų jį neigiamai, byloje nėra. Nors nusikalstama veika, dėl kurios padarymo jis kaltinamas šioje byloje, padaryta dėl mažareikšmės priežasties – bendro naudojimo praėjime daromų darbų, tačiau ji nebuvo iš anksto suplanuota, kilo labiau spontaniškai, kaltinamajam pasirinkus netinkamą konfliktiškos situacijos, sprendimo būdą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (veikiant tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę – neteistas, administracine tvarka nebaustas, priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas, psichiatrinio gydymo įskaitoje registruotas. Šios aplinkybės rodo, jog Č. L. iš esmės nėra linkęs į nusikalstamų veikų darymą.

Teismo vertinimu, šiuo atveju, be kita ko, atsižvelgiant į BK 55 straipsnio nuostatas, pirmą kartą už nesunkaus nusikaltimo padarymą teisiamam kaltinamajam pagrindo skirti su terminuotu laisvės atėmimu, nors ir trumpalaikiu (areštu) susijusią bausmę nėra. Kaltinamasis yra senatvės pensijos sulaukęs asmuo, pozicijos dėl to, ar jis sutiktų atlikti viešuosius darbus, kurie, pagal BK nuostatas, vertinami kaip švelniausia bausmės rūšis, neišreiškė.

Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad Č. L. skirtina sankcijose numatyta bausmės rūšis – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant pareigą (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Įvertinus tai, kad įvykdyta nusikalstama veika buvo smurtinio pobūdžio, duomenų, kad po šios veikos padarymo kaltinamasis būtų bandę susisiekti su nukentėjusiuoju ar kitaip daręs jam kokį nors poveikį nėra, todėl teismo vertinimu, įpareigojimo išdirbti neatlygintinus darbus ir draudimo bendrauti su nukentėjusiuoju kaltinamajam skirti nėra tikslinga, tačiau yra pagrindas skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose numatytas baudžiamojo poveikio priemones – 15 MGL įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant šešių mėnesių terminą jos sumokėjimui, ir dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant aštuonių mėnesį terminą jos įvykdymui (BK 48 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktai, 71 straipsnio 1, 3 dalys, 72² straipsnis). Formaliųjų pagrindų BK 54 straipsnio 3 dalies bei 62 straipsnio nuostatų taikymui šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

Manytina, kad būtent tokios bausmės rūšis ir jos dydis bei baudžiamojo poveikio priemonės yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Pastebėtina, kad prokurorė baigiamosios kalbos metu prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimą būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto. Atkreiptinas prokurorės dėmesys, kad šis įpareigojimas yra nustatytas BK 75 straipsnyje (X skyriuje) ir gali būti paskirtas tik atidedant bausmės vykdymą. Skiriant laisvės apribojimo bausmę asmeniui gali būti paskirti įpareigojimai ir draudimai, nustatyti BK 48 straipsnio 4, 5 dalyse, bei BK IX skyriuje nustatytos viena ar kelios baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad nurodyto įpareigojimo neišeiti iš namų tam tikru laiku nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. lapkričio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83-1073/2025).

VI. Dėl advokato išlaidų atlyginimo

Kaltinamasis pateikė prašymą priteisti 1 000 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas ir jas pagrindžiančius įrodymus (2 t., b. l. 35-36).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis kaltinamojo prašymas atmetamas.

VII. Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Č. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. 1. 104-107), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

Proceso išlaidų nenustatyta. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 vnt. DVD kompaktiniai diskai su skambučio į BPC garso įrašu bei policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t., b. l. 35, 39, 2 t., b. l. 34), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Č. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktais, 71 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu paskirti Č. L. baudžiamojo poveikio priemones: 1) 15 (penkiolikos) MGL, t. y. 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų), įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant, jog įmoka turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir 2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 – 22 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Išaiškinti kaltinamajam, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio, bausmę vykdančios institucijoje gavimo dienos.

Č. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 (tris) vnt. DVD kompaktinių diskų su įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Inga Ambrulevičiūtė - Januškevičė