- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-24
- Bylos Nr.
- 2-177/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Rimvydas Norkus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Masada“
- Atsakovas
- G. V.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Statybos inžinierių grupė“
- Kategorijos
- 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimvydo Norkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutarties, kuria panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ ieškinį atsakovams G. V. individualiai įmonei, G. V. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Statybos inžinierių grupė“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Masada“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė subsidiariai priteisti iš atsakovų G. V. individualios įmonės ir G. V. 5 850 Lt negrąžinto avanso, 117 806,72 Lt netesybų (3 506,72 Lt delspinigių, 114 300 Lt baudos), 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. vasario 10 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį atsakovams patenkino.
2011 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apygardos teisme gautas antstolio D. T. pareiškimas dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, kuriame antstolis prašė išaiškinti, ar subsidiaraus skolininko G. V. prievolė UAB „Masada“ pasibaigia dėl G. V. IĮ likvidavimo, ar ji išlieka ir ar galima tęsti vykdymo veiksmus. Antstolis nurodė, kad 2011 m. lapkričio 14 d. jam pateiktas vykdyti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 29 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-84-368/2010 dėl 128 899,72 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš subsidiaraus skolininko G. V. išieškotojui UAB „Masada“. Pažymėjo, kad 2011 m. lapkričio 3 d. G. V. IĮ buvo išregistruota, todėl antstoliui yra neaiški sprendimo vykdymo tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs antstolio D. T. pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi išaiškino, kad subsidiaraus skolininko G. V. prievolė UAB „Masada“ išlieka ir galima tęsti vykdymo veiksmus.
Šalies argumentai
Atsakovas G. V. dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą, prašydamas šią teismo nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir išaiškinti antstoliui, kad atsakovo G. V. prievolė UAB „Masada“ yra pasibaigusi ir vykdomoji byla negali būti pradėta, o pradėta – turi būti nutraukta. Atsakovas nurodė, kad išregistravus individualią bankrutuojančią įmonę, baigiasi visos jos ir jos savininko prievolės kreditoriams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. liepos 11 d. nutartimi atsakovo G. V. atskirąjį skundą tenkino iš dalies ir panaikino Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį bei išaiškino antstoliui D. T., kad subsidiaraus skolininko G. V. prievolė UAB „Masada“ pasibaigė dėl G. V. IĮ likvidavimo ir išregistravimo iš juridinių asmenų registro.
Teismas nurodė, kad ieškovas UAB Masada“ ieškinį atsakovams G. V. IĮ ir G. V. grindė tarp jo ir atsakovo G. V. IĮ 2007 m. birželio 15 d. sudaryta projektavimo sutartimi ir jos dalykas buvo komercinio pastato užstatymo techninio projekto pagal pateiktą detalųjį planą atlikimas. Šios sutarties šalys užsakovas UAB Masada“ ir rangovas G. V. IĮ sutartyje buvo aiškiai įvardytos ir sutarties pagrindu atsiradę šalių sutartiniai prievoliniai santykiai susiklostė tarp ieškovo UAB Masada“ (užsakovo) ir atsakovo G. V. IĮ (rangovo), bet nebuvo susiklostę tarp ieškovo UAB Masada“ ir atsakovo G. V., kaip fizinio asmens. Skundo priedai patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartimi G. V. IĮ bankroto byloje (civilinė byla B2-1659-560/2011) buvo patvirtintas 128 899,72 Lt UAB Masada“ kreditorinis reikalavimas, o 2011 m. rugsėjo 23 d. priimtas sprendimas dėl bankrutavusios G. V. IĮ veiklos pabaigos ir įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro.
Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad likviduojamos individualios įmonės prievolės pasibaigia likvidavus įmonę ir tenkinus kreditorių reikalavimus iš įmonės turto, o jo nepakakus, – iš įmonės savininko turto, kurio neužtekus individualios įmonės prisiimtos ar kitaip įgytos prievolės pasibaigia.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB Masada“ reikalavimas yra kilęs iš sandorio, sudaryto su G. V. IĮ, o ne su jos savininku G. V., kaip fiziniu asmeniu, Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikino bei antstoliui D. T. išaiškino, jog subsidiaraus skolininko G. V. prievolė UAB „Masada“ pasibaigė dėl G. V. IĮ likvidavimo ir išregistravimo iš juridinių asmenų registro ir dėl to, kad likviduojant dėl bankroto šią individualią įmonę, kuri buvo neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), nebuvo šio juridinio asmens dalyvio (šiuo atveju G. V.) turto, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Masada“ atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo išvada, jog likviduojamos įmonės dalyvio ir savininko prievolės pasibaigia likvidavus įmonę dėl bankroto nėra pagrįsta, prieštarauja tiek materialinės teisės normoms, tiek kasacinio teismo formuojamai teisminei praktikai.
2. Kadangi materialinis teisinis santykis tarp apelianto ir atsakovo G. V. nebuvo nagrinėjamas bankroto byloje, nes iki bankroto bylos išnagrinėjimo aplinkybė, susijusi su reikalavimo nepatenkinimu, neegzistavo, tai reiškia, kad procesiniai Vilniaus apygardos teismo sprendimai G. V. IĮ bankroto byloje negali būti laikomi kliūtimi tolimesniam išieškojimui iš atsakovo G. V. turto. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimas dėl G. V. IĮ pabaigos ir įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro reiškia tik tai, kad G. V. IĮ prievolės neįvykdė ir kad atsiranda pagrindas atsakovo G. V. subsidiariai atsakomybei.
3. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje bylų racio decidendi skiriasi lyginant su šioje byloje nagrinėjamu klausimu.
4. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad 2007 m. birželio 15 d. projektavimo sutartis buvo sudaryta su G. V. IĮ, bet ne su atsakovu G. V., kaip fiziniu asmeniu, todėl atsakovo G. V. prievolės apeliantui pasibaigė, šios bylos kontekste nėra pagrįstas. Teismo argumentai galėtų būti reikšmingi tuo atveju, jeigu atsakovui G. V. būtų reiškiamas naujas ieškinys ginčo teisenos tvarka. Tačiau atsakovo G. V. subsidiari prievolė nėra nustatinėjama iš naujo, kadangi atsakovo G. V. prievolė nustatyta įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimu.
5. Teismas priėmė prieštaringą nutartį, nurodydamas, kad nepakakus įmonės ir įmonės savininko turto kreditorių reikalavimams tenkinti individualios įmonės prisiimtos ar kitaip įgytos prievolės pasibaigia. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad nėra atsakovo G. V. turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.
6. Antstolis D. T. nėra surašęs atsakovo G. V. turto neradimo akto. Turtas gali būti ne tik nekilnojamasis ar kitas viešuose registruose registruojamas turtas, atsakovas G. V. gali gauti darbo užmokestį, turėti pajamų iš investicinės ir kitokios veiklos, turėti pajamų užsienyje, turėti kitokio neregistruotino turto ir/ ar turtinių teisių ir pan.
7. Palikus skundžiamą nutartį galioti, atsakovas G. V. nepagrįstai išvengtų savo prievolių vykdymo.
2013 m. sausio 16 d. teisme gautas apelianto UAB “Masada” prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuo apeliantas prašo iš atsakovo G. V. priteisti 425 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
Atsakovas G. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį kaip nepagrįstą atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą, skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – 10 000 Lt, pusę sumos priteisiant atsakovui, o pusę į valstybės biudžetą, taip pat prašė priteisti iš apelianto UAB “Masada” atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 972,30 Lt. Atsakovas nurodė, kad apeliantas arba sąmoningai, arba dėl to, jog neturi teisinės kompetencijos, iškraipo ir neteisingai pateikia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus ir teisės taikymo taisykles. Nagrinėjamu atveju, apelianto reikalavimo teisė atsakovui atsirado kaip subsidiari prievolė, G. V. individualiai įmonei neįvykdžius sutarties ir dėl to kilus pareigai grąžinti avansą ir mokėti netesybas. Apie tai, kad atsakovo skola apeliantui nėra asmeninė ir kilusi išimtinai iš atsakovo ir apelianto tiesioginių teisinių santykių, rodo vykdomasis raštas, iš kurio aiškiai matyti, kad atsakovo prievolė yra subsidiari. Šią aplinkybę atskirajame skunde patvirtino ir pats apeliantas. Atsakovo prievolė apeliantui yra kilusi iš apelianto ir G. V. individualios įmonės, kuri šiuo metu yra išregistruota iš juridinių asmenų registro, santykių. G. V. individuali įmonė yra išregistruota iš juridinių asmenų registro po to, kai buvo įvykdytos visos bankroto procedūros. Atsakovas, prieš išregistruojant individualią įmonę neturėjo jokio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas kreditorių naudai. Tą patvirtina atsakovo teiktos pažymos iš VĮ „Regitra“ ir Nekilnojamojo turto registro išrašas. Pats apeliantas dalyvavo bankrutuojančios G. V. individualios įmonės bankroto procedūrose. Apeliantas neteisingai nurodo, kad Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimas, kuriuo skola subsidiariai priteista iš atsakovo, įsiteisėjo iki bankroto bylos G. V. IĮ iškėlimo. Kaip pažymima Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 29 d. išduotame vykdomajame rašte, teismo sprendimas įsiteisėjo 2010 m. kovo 15 d. Tuo tarpu Šiaulių apygardos teismas nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei priėmė 2010 m. kovo 10 d. Taigi apelianto reikalavimo teisė atsakovui atsirado, kai įsiteisėjo teismo sprendimas – šiuo atveju, po teismo nutarties, iškelti bankroto bylą priėmimo. Apeliantas G. V. individualios įmonės kreditorius, kuris turėjo savo reikalavimo patenkinimo siekti bankroto procese, o bankrutuojančiai įmonei esant išregistruotai, turi būti pripažįstama, kad pasibaigė kreditoriaus reikalavimo teisė ne tik įmonei, bet ir jos savininkui. Taip pat atsakovas pažymėjo, jog iš apelianto atsakovo naudai turi būti priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos bei paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi jis nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, tyčia vengdamasis pateikti vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti, kol vyko G. V. individualios įmonės bankroto procesas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartis paliktina nepakeista.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas UAB „Masada“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė subsidiariai priteisti iš atsakovų G. V. individualios įmonės ir G. V. 5 850 Lt negrąžinto avanso, 117 806,72 Lt netesybų (3 506,72 Lt delspinigių, 114 300 Lt baudos), 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 88 – 95, t. 2). Šiaulių apygardos teismas 2010 m. vasario 10 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį atsakovams patenkino (b. l. 150 – 152, t. 3). 2011 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apygardos teisme gautas antstolio D. T. pareiškimas dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, kuriame antstolis prašė išaiškinti, ar subsidiaraus skolininko G. V. prievolė UAB „Masada“ pasibaigia dėl G. V. IĮ likvidavimo, ar išlieka ir galima tęsti vykdymo veiksmus (b. l. 164, t. 3). Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs antstolio D. T. pareiškimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi išaiškino, kad subsidiaraus skolininko G. V. prievolė UAB „Masada“ išlieka ir galima tęsti vykdymo veiksmus (b. l. 171 – 172, t. 3). Atsakovas G. V. dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą, prašydamas šią teismo nutartį panaikinti ir išaiškinti antstoliui, kad atsakovo G. V. prievolė UAB „Masada“ yra pasibaigusi ir vykdomoji byla negali būti pradėta, o pradėta – turi būti nutraukta (b. l. 1 – 3, t. 4). Šiaulių apygardos teismas 2012 m. liepos 11 d. nutartimi atskirąjį skundą patenkino iš dalies bei antstoliui D. T. išaiškino, kad subsidiaraus skolininko G. V. prievolė UAB „Masada“ pasibaigė dėl G. V. IĮ likvidavimo ir išregistravimo iš juridinių asmenų registro (b. l. 26 – 27, t. 4). Apeliantas dėl šios teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą.
Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino kasacinio teismo formuojamą praktiką. Pažymėjo, kad materialinis teisinis santykis tarp apelianto ir atsakovo G. V. nebuvo nagrinėjamas bankroto byloje, nes iki bankroto bylos išnagrinėjimo aplinkybė, susijusi su reikalavimo nepatenkinimu, neegzistavo, o tai reiškia, kad procesiniai Vilniaus apygardos teismo sprendimai G. V. IĮ bankroto byloje negali būti laikomi kliūtimi tolimesniam išieškojimui iš atsakovo G. V. turto. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimas dėl G. V. IĮ pabaigos ir įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro reiškia tik tai, kad G. V. IĮ prievolės neįvykdė ir kad atsiranda pagrindas atsakovo G. V. subsidiariai atsakomybei. Be to, antstolis D. T. nėra surašęs atsakovo G. V. turto neradimo akto, t. y. byloje nėra įrodymų, jog atsakovas G. V. neturi turto. Su tokiais apelianto atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 589 straipsnis dėl vykdymo išaiškinimo kartu su CPK 278 straipsnio 1 dalimi, kurioje reglamentuotas sprendimo išaiškinimas, skirti teismo sprendimo trūkumams pašalinti, taip pat tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo.
Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismas 2012 m. liepos 11 d. nutartimi antstoliui išaiškino, jog subsidiaraus skolininko G. V. prievolė UAB „Masada“ pasibaigė dėl G. V. IĮ likvidavimo ir išregistravimo iš juridinių asmenų registro.
Teisėjų kolegija pažymi, kad individualios įmonės bankroto ypatumus lemia individualios įmonės civilinis teisinis statusas. Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (CK 2.50 str. 4 d.), bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo kaip fizinio asmens prievoles subjektas. Atsižvelgdamas į individualios įmonės savininko subsidiariąją atsakomybę pagal įmonės prievoles, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankrutavusios įmonės savininkas turi dalyvauti bankroto byloje bendraatsakoviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004).
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad bankrutuojančiai individualiai įmonei kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, nepaisant to, su kuo – įmone ar jos savininku – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004 yra aiškiai konstatuota, kad kai dėl bankroto likviduojama individuali įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pažymi tai, kad nurodytas išaiškinimas dėl prievolių prieš įmonės kreditorius pasibaigimo skirtas atvejams, kai įsiskolinta pagal tos individualios įmonės, kuriai vėliau iškelta bankroto byla, atsiradusias (prisiimtas) prievoles kreditoriams, t. y. individualios įmonės sudarytų ir neįvykdytų sutarčių įsipareigojimų bei kitais CK 6.2 straipsnyje išvardytais asmens prievolių atsiradimo atvejais. Tokiais atvejais likviduojamos individualios įmonės prievolės pasibaigia likvidavus įmonę ir tenkinus kreditorių reikalavimus iš įmonės turto, o jo nepakakus, – iš įmonės savininko turto, kurio neužtekus individualios įmonės prisiimtos ar kitaip įgytos prievolės pasibaigia.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ieškovas UAB „Masada“ savo reikalavimus atsakovams G. V. individualiai įmonei bei G. V. kaip fiziniam asmeniui grindė 2007 m. birželio 15 d. tarp UAB „Masada“ ir G. V. individualios įmonės sudaryta projektavimo sutartimi, kurios dalykas komercinio pastato užstatymo projekto pagal pateiktą detalųjį planą atlikimas (b. l. 3 – 5, t. 1). Taigi nagrinėjamu atveju prievoliniai teisiniai santykiai susiklostė tarp apelianto UAB „Masada“ ir atsakovo G. V. individualios įmonės. Taip pat iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 10 d. nutartimi G. V. IĮ iškėlė bankroto bylą (b. l. 160 – 161, t. 3). Be to, Vilniaus apygardos teismo 2010 birželio 28 d. nutartimi G. V. IĮ bankroto byloje buvo patvirtintas 128 899,72 Lt UAB Masada“ trečios eilės kreditorinis reikalavimas (b. l. 16 – 17, t. 4). Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu bankrutavusi G. V. IĮ pripažinta pasibaigusia ir nuspręsta išregistruoti likviduotą dėl bankroto G. V. IĮ iš juridinių asmenų registro (b. l. 18 – 19, t. 4). Taigi bankroto byloje buvo atliktos visos G. V. IĮ bankroto procedūros ir ji išregistruota iš juridinių asmenų registro. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors apeliantas atskirajame skunde ir teigia, kad antstolis šiuo atveju nebuvo surašęs G. V. kaip fizinio asmens turto neradimo akto ir atsakovas galimai gali turėti atitinkamo turto, tačiau iš byloje esančių VĮ „Regitra“ pažymos bei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovas G. V. kaip fizinis asmuo, prieš baigiant individualios įmonės bankroto procedūras ir išregistruojant ją iš juridinių asmenų registro turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas kreditorių naudai, neturėjo (b. l. 20, 21, t. 4). Duomenų, kad išregistruojant G. V. IĮ iš juridinių asmenų registro, G. V. turėjo turto, iš kurio galėjo būti vykdomas išieškojimas kreditorių naudai, nepateikė ir pats apeliantas. Be to, apeliantas kaip atsakovo G. V. kreditorius dalyvavo bankrutuojančios G. V. individualios įmonės bankroto procedūroje – jo trečios eilės kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas minėtoje bankroto byloje. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, G. V. kaip įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigė.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas nagrinėjamam klausimui svarbias aplinkybes, sprendžia, kad atsakovo G. V. prašomos skirti baudos apeliantui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nėra teisinio pagrindo.
Atsakovas G. V. taip pat prašo priteisti 1 972,30 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato (padėjėjo) darbo bei laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 8.15. punktą už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,5 MMA, t. y. 400 Lt (800 Lt x 0,5). Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje nebuvo keliami itin sudėtingi klausimai bei analizuojamos sudėtingos teisinės problemos, todėl maksimali atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma šioje byloje sudaro 400 Lt, kuri ir priteistina iš apelianto atsakovo naudai (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priimamą procesinį sprendimą, apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, netenkintinas (CPK 98 str. 1 d.).
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ 400 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovo G. V. naudai.