Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-02-23 nutarimą dalyje, kuria iš J. Ž. atimta teisė vairuoti transporto priemones. Apeliantas nurodo, kad, pagal ATPK 31 str., į atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašą įeina aplinkybės, kai pažeidėjas nuoširdžiai gailisi, teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo (I, II grupės invalidas). Bylos nagrinėjimo metu apeliantas pateikė dokumentus, įrodančius jo neįgalumą, dėl padaryto pažeidimo jis nuoširdžiai gailisi. Apeliantas mano, kad jam paskirta 2000 Lt bauda yra teisinga, tačiau nesutinka su nutarimo dalimi, kuria iš jo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams. Teismas turėtų atsižvelgti į faktinių duomenų kompleksą ir skirti jam mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, t. y. taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Apeliantas nurodo, kad jo šeimoje yra sunkiai sergančių asmenų – jo sutuoktinę ištiko infarktas, jo tėvas serga onkologine liga, apeliantas yra vienintelis asmuo, kuris galėjo juos nuvežti į gydymo įstaigą.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytu teiginiu, jog jis, žinodamas savo sveikatos būklę, sąmoningai sumaišė vaistus su alkoholiu. Sužinojęs, kad sutuoktinę, jai esant ligoninėje, ištiko infarktas, apeliantas buvo streso būsenoje, išgėrė raminamųjų, o tik po to vartojo alkoholį, dėl ypatingo susijaudinimo neapgalvojo savo veiksmų. Už vairo pažeidimo dieną sėdo dėl to, kad būdamas streso būsenoje, pamiršo, kur paliko telefoną, ir norėjo pranešti apie sutuoktinę ištikusį infarktą jos broliui, apeliantas negalėjo tuo momentu įvertinti visų savo elgesio pasekmių, labai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Apeliantas pažymi, kad nėra padaręs tos pačios rūšies teisės pažeidimo, už kurį buvo paskirta nuobauda 2011-08-24, šį pažeidimą padarė jo sūnus, jis sumokėjo baudą.

Šalies argumentai

Apeliantas mano, kad jo atžvilgiu turėtų būti pritaikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir netaikomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., mažinti apeliantui paskirtą nuobaudą, byloje nėra. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikė to, kad jis yra neįgalus (40% darbingumo lygis). ATPK 31 str. 1 d. 10 p. numatyta, kad atsakomybę lengvina tai, kad teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo (I, II grupių invalidas) ar asmuo, sulaukęs 65 metų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apelianto nurodytą aplinkybę patvirtina jo pateiktas neįgaliojo pažymėjimas (b. l. 40), todėl tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau vertinant jam paskirtų nuobaudų paskyrimo teisėtumą, tokios aplinkybės nustatymas neturi esminės įtakos jam paskirtos nuobaudos dydžiui. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas J. Ž. atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nustatytą sunkinančią aplinkybę, kad asmuo metų laikotarpyje baustas už tokios pat rūšies teisės pažeidimus, sankcijose numatytų minimalių nuobaudų paskyrimas atitinka ATPK 30 str. ir ATPK 30² str. nustatytas taisykles. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nustatytos apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat aplinkybės, apibūdinančios pažeidėjo asmenybę, šeimos situaciją, t. y. kad jo šeimoje yra sunkiai sergančių asmenų – jo sutuoktinę ištiko infarktas, jo tėvas serga onkologine liga, apeliantas yra vienintelis asmuo, kuris galėjo juos nuvežti į gydymo įstaigą, bei kitos aplinkybės reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Be to, yra nustatyta, jog pažeidėjas pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau 2011-08-24 buvo paskirta administracinė nuobauda, ką teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-3042/2011, N261-3553/2011). ATPK 126 str. 4 d. numatytas teisės pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai, todėl šiuo atveju sankcijose numatytų minimalių nuobaudų paskyrimas neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Pažeidėjui neabejotinai buvo žinomos jo šeimos problemos, kitos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis automobiliu, be to, jis turėdamas ilgą vairavimo stažą, privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.