Panevėžio apygardos teismo nutartis

2023-02-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-10-350/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2022-12-12Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-02-02Panevėžio apygardos teismas
  3. Vienintelė instancijaNutartis · 2023-11-16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-02
Bylos Nr.
AN2-10-350/2023
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00148-2022-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Algirdas Gaputis (pirm.)
Institucija
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-10-350/2023
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00148-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29; 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 2 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn patraukto asmens – D. P. (toliau – ir Pažeidėjas, ir Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto R. R. 2022 m. spalio 12 d. nutarimu (toliau – ir Institucijos nutarimas) D. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimas 3 metams, automobilio Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) graižtvinio šautuvo su optiniu taikikliu, 1 vnt. ginklo dėklo, 2 vnt. šovinių, 1 vnt. juodos dėžės, 1 vnt. ginklo diržo konfiskavimas.

2. D. P. nubaustas už tai, kad 2022 m. rugsėjo 7 d., apie 20 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), medžioklės plotų vienete, sėlinant graižtviniu ginklu (duomenys neskelbtini) sumedžiojo tauriojo elnio patiną, po ko, jo neįrašius į medžioklės lapą Nr. 38, galiojusį nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., išduotą medžioklės vadovui A. L., apie 22 val., kartu su H. P. ir A. J. minėtą elnio patiną pakrovė į H. P. vairuojamą automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo vežė lauku (duomenys neskelbtini) iki minėtos transporto priemonės patikrinimo vietos, tokiais veiksmais pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau – Medžioklės taisyklės), 22, 58.2.3, 74.1 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi, iš dalies patenkinus D. P. skundą, Institucijos nutarimas pakeistas dalyje dėl administracinių poveikių priemonių paskyrimo – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, panaikinta D. P. už ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – automobilio Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) graižtvinio šautuvo (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu „(duomenys neskelbtini), (1 vnt.), 1 vnt. ginklo medžiaginio dėklo, 2 vnt. šovinių „Sako 30-06“, 1 vnt. juodos dėžės, 1 vnt. medžiaginio ginklo diržo konfiskavimas bei sumažinta specialiosios teisės (teisės medžioti) atėmimo trukmė iki 6 mėnesių; iš Institucijos nutarimo pašalinta administracinio kaltinimo aplinkybė dėl Medžioklės taisyklių 22 ir 74.1 punktų pažeidimo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

4. Skundu aukštesniajam teismui Apeliantas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį dalyje, kuria atmestas jo skundas, ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną arba sumažinti paskirtą baudą ir teisės medžioti atėmimo terminą, arba netaikyti administracinio poveikio priemonių; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Skundžiama nutartimi pašalinus Medžioklės taisyklių 22 punkto pažeidimą, negali būti inkriminuojamas Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto pažeidimas, nes, nesant sumedžioto gyvūno fakto, negali būti inkriminuojamas pažeidimas, draudžiantis gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį.

4.2. D. P. dar savo 2022 m. rugsėjo 7 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad žinute informavo medžioklės vadovą apie sumedžiotą gyvūną tam, kad apdorojimo vietoje būtų suforminti visi reikalavimai – toks paaiškinimas atitinka Medžioklės taisyklių 22 punkto reikalavimus. Buvo visiškai įsitikinęs, kad medžioklės vadovas užpildė medžioklės lapą iškart po to, kai gavo žinutę, prieš duodamas nurodymą vežti žvėrį į dorojimo vietą. Šioje byloje negalima konstatuoti D. P. nerūpestingumo fakto, nes iš įvykio eigos matyti, jog jis tinkamai įvykdė savo, kaip sumedžiojusį gyvūną medžiotojo, pareigas ir neprivalėjo kontroliuoti, ar medžioklės vadovas tinkamai įvykdys jam priskirtą pareigą. Akivaizdu, kad šioje byloje D. P. yra baudžiamas už kito asmens pareigos neatlikimą.

4.3. D. P. neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad medžioklės vadovas A. L. įrašys duomenis į medžioklės lapą, nes šis asmuo dažnai buvo skiriamas medžioklės vadovu, be to, jis yra patyręs medžiotojas. Apie nušautą žvėrį A. L. informavo SMS žinute, o po kiek laiko šis jam paskambino ir davė nurodymą vežti šį žvėrį dorojimui, todėl jis buvo įsitikinęs, kad A. L. užpildė medžioklės lapą.

4.4. Į medžioklės vietą atvykusiems Institucijos darbuotojams A. L. patvirtino, kad gavo D. P. SMS žinutę apie sumedžiotą tauriojo elnio patiną, po to klabėjo su juo telefonu ir nurodė vežti gyvūną į dorojimo vietą.

Žemesnės instancijos teismas

4.5. Pirmosios instancijos teismas netinkami pritaikė teismų praktiką bei vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020, kurios faktinės aplinkybės nėra panašios į šios bylos aplinkybes.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas K. D. prašo palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-112-350/2021 motyvais, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-303/2022 šių motyvų nepatvirtino. Tuo tarpu atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020 2020 m. vasario 18 d. nutarties 14-ajame punkte Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai nurodė, kad Medžiokles taisyklių 58.2.3 papunktis draudžia gabenti neteisėtai sumedžiotu kanopinį žvėrį, o Lietuvos Respublikos medžiokles įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtina medžiotojo pareiga laikytis, be kita ko, Medžiokles taisyklių reikalavimų, todėl medžiotojas privalo vykdyti Medžiokles taisyklių 58.2.3 papunktyje įtvirtintus reikalavimus ir, prieš gabendamas sumedžiotą kanopinį žvėrį, įsitikinti, ar jis sumedžiotas teisėtai. Pasitikėti kitu medžiotoju tokiu atveju neužtenka.

5.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojami D. P. administracinio nusižengimo bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartimi išspręstos administracinio nusižengimo bylos skirtumai dėl aplinkybių, lemiančių gyvūno sumedžiojimo neteisėtumą, kadangi 2020 m. vasario 18 d. nutartyje padaryta bendra išvada, kad medžiotojas, vykdydamas Medžiokles taisyklių 58.2.3 papunkčio reikalavimus, prieš gabendamas sumedžiotu kanopinį žvėrį, privalo įsitikinti, ar jis sumedžiotas teisėtai. Kadangi nagrinėjamoje situacijoje tauriojo elnio patino sumedžiojimo neteisėtumą lėmė sumedžioto gyvūno neįrašymas į medžiokles lapą prieš jį išgabenant iš sumedžiojimo vietos, todėl D. P., prieš imdamasis gyvūno gabenimo veiksmų, bent jau turėjo gauti žodinį patikinimą iš medžiokles vadovo, kad gyvūnas jau įrašytas į medžiokles lapą, bet to nepadarė.

5.3. Atkreipiamas dėmesys, kad, vadovaujantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, bylinėjimosi (advokato pagalbos) išlaidos administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo teisena nutraukiama ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmetamas.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinių skundų ribose.

Dėl ANK 290 straipsnio 8 dalies

8. ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tris alternatyvias įstatymo uždraustas veikas: 1) už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą, arba 2) už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą, arba 3) už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą.

9. Medžioklės tvarką, medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus, medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą, kasmetinio jų sumedžiojimo limitų nustatymo atskiruose medžioklės plotų vienetuose ir Lietuvos Respublikoje tvarką, saugaus elgesio medžioklėje ir kitus medžiojimo reikalavimus nustato Medžioklės taisyklės.

Žemesnės instancijos teismas

10. Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu D. P. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį už Medžioklės taisyklių 22, 58.2.3, 74.1 punktų pažeidimą.

11. Šių taisyklių 58.2.3 punkte numatyta, kad draudžiama gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Pagal Medžioklės taisyklių 22 punktą, prieš išvežant sumedžiotus gyvūnus iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant sumedžiotus gyvūnus doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas, medžioklės lape įrašoma, kiek ir kokių gyvūnų sumedžiota. Medžiojant tykojant arba sėlinant, informacija apie gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimą į medžioklės lapą įrašoma prieš išgabenant gyvūną iš sumedžiojimo vietos arba prieš pradedant doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas. Sumedžiojus elninių žvėrių patinų, duomenys apie jų ragus (dešiniojo ir kairiojo ragų šakų skaičius) ir šių gyvūnų sumedžiojimo data įrašomi medžioklės lapo antrojoje pusėje prieš išvežant juos iš medžioklės plotų vieneto, kuriame jie sumedžioti, arba prieš pradedant doroti, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų pradedamas pirmas. Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus, išskyrus duomenis apie sumedžiotų elninių žvėrių patinų ragus, šernų amžių ir lytį, nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape, šie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai. Medžioklės taisyklių 58.1–58.3 ir 71.9 papunkčiuose nurodytų draudimų pažeidimai yra laikomi šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais (Medžioklės taisyklių 74.1 punktas).

12. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs D. P. skundą dėl Institucijos nutarimo, iš administracinio kaltinimo pašalino, be kita ko, Medžioklės taisyklių 22 punkto pažeidimą.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad, iš administracinio kaltinimo pašalinus šio Medžioklės taisyklių punkto pažeidimą, negali būti inkriminuojamas Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto pažeidimas, nes, nesant sumedžioto gyvūno fakto, negali būti inkriminuojamas pažeidimas, draudžiantis gabenti ar doroti neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį. Tokie argumentai yra nepagrįsti, kadangi Medžioklės taisyklių 22 punkte yra pateikiamas išaiškinimas, kuriais atvejais gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai, tačiau šis punktas neapibrėžia jokių konkrečių draudimų – tokie draudimai yra numatyti Medžioklės taisyklių 58 punkte, todėl nustačius, kad D. P. gabeno neteisėtai sumedžiotą kanopinį žvėrį, tuo pažeisdamas Medžioklės taisyklių 58.2.3 punktą, papildomas minėtų taisyklių 22 punkto inkriminavimas šiuo atveju yra perteklinis.

14. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad D. P. nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, nes apie sumedžiotą tauriojo elnio patiną tinkamai informavo medžioklės vadovą A. L. ir, gabendamas nušautą tauriojo elnio patiną į dorojimo vietą, nežinojo, kad jis neužpildė medžioklės lapo. Tokie argumentai taip pat yra nepagrįsti.

15. Iš byloje esančių A. L. paaiškinimų, jo paties surašytų įvykio vietoje, matyti, kad, gavęs D. P. SMS žinutę apie nušautą elnią, jis telefonu nurodė vežti šį gyvūną į dorojimo vietą bei informavo, kad ten užpildys medžioklės lapą. Papildomai medžioklės vadovas A. L. paaiškino, jog Medžioklės taisyklių 23 punkte įtvirtintas reikalavimas užpildyti medžioklės lapą prieš išvežant gyvūną iš sumedžiojimo vietos jam nebuvo žinomas (Institucijos bylos 20, 21 lapai). Šias A. L. nurodytas aplinkybes visiškai patvirtina paties D. P. pirminiai paaiškinimai, aplinkos apsaugos pareigūnės O. M. tarnybinis pranešimas bei USB laikmenoje pateiktas vaizdo įrašas Nr. 2022_0907_2154260000000_000000-001, su kuriuo aukštesnysis teismas išsamiai susipažino. Iš Pažeidėjo pirminių paaiškinimų matyti, kad jis medžioklės vadovą A. L. telefonu informavo apie sumedžiotą žvėrį, turėdamas tikslą dorojimo vietoje pagal Medžioklės taisykles įforminti informaciją apie sumedžiotą gyvūną (Institucijos bylos 24 lapas). Aplinkos apsaugos pareigūnės O. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, aiškinantis įvykio aplinkybes, nustatyta, kad A. L. ir D. P. susiskambino ir susitarė, jog medžioklės lapą pildys pirminio apdorojimo aikštelėje – šio pokalbio turinys buvo žinomas ir A. J. bei H. P. (Institucijos bylos 12-14 lapai). Svarbu tai, kad peržiūrėjus minėtą vaizdą įrašą, yra akivaizdu, jog visiems nagrinėjamo medžioklės kontrolės reido metu patikrintiems asmenims – D. P., H. P., A. J. – nebuvo žinoma Medžioklės taisyklių 22 punkto nuostata, kad medžioklės lapą privaloma užpildyti prieš sumedžioto gyvūno išgabenimą iš medžioklės vietos. Kaip matyti iš šio vaizdo įrašo, aplinkos apsaugos pareigūnams jie nurodė žinantys tik aplinkybę, jog Medžioklės lapą būtina užpildyti prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą.

16. Visi pirmiau aptarti įrodymai paneigia D. P. versiją, keliamą 2022 m. rugsėjo 26 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. AM-AAD-ANR_P-3759-2022 esančiame paaiškinime, teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde, kad buvo visiškai įsitikinęs, jog medžioklės vadovas užpildė medžioklės lapą iškart po to, kai gavo žinutę, prieš duodamas nurodymą vežti žvėrį į dorojimo vietą, akivaizdžiai prieštarauja aukščiau aptartų įrodymų visetui, todėl ši skunde nurodyta versija vertintina kaip pasirinkta gynybinė pozicija, iškelta siekiant išvengti atsakomybės.

17. Taigi, byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina D. P. kaltę padarius Medžioklės taisyklių 58.2.3 punkto pažeidimą, o aplinkybė, kad D. P., būdamas medžiotoju, nežinojo jam privalomų žinoti Medžioklės taisyklių nuostatų, jo atsakomybės nešalina. Tai reiškia, kad Institucijos nutarimu jis visiškai pagrįstai nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, o pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo skundą dėl šio nutarimo, priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kartu pažymėtina, kad nors apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020, yra teisingi, nes minėtos bylos faktinės aplinkybės nėra panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, tačiau tai nedaro skundžiamo procesinio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.

Dėl prašymo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas

18. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas reikalavimas sumažinti paskirtą baudą ir administracinio poveikio priemonę arba apskritai netaikyti šios priemonės, tačiau nepateikiama jokių šį reikalavimą patvirtinančių argumentų.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šis sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016).

20. ANK 209 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 290 straipsnio 17 dalis).

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs D. P. asmenybę, tai, kad jis iš esmės pripažino administracinio nusižengimo aplinkybes, atsižvelgęs į Pažeidėjo kaltės formą, tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nesant duomenų apie ankstesnius Medžioklės taisyklių pažeidimus bei pagrindo manyti, kad Pažeidėjas ateityje darys naujus administracinius nusižengimus, susijusius su Medžioklės taisyklių pažeidimais, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skiriant švelnesnę, nei skyrė Institucija, administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės medžioti atėmimą šešiems mėnesiams, ir neskiriant administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 290 straipsnio 18 dalyje – turto konfiskavimo.

22. Apygardos teismas neturi pagrindo šių tinkamai nustatytų aplinkybių vertinti iš naujo ir, remdamasis jomis, dar labiau švelninti D. P. teisinę padėtį, nes, atsižvelgiant į jo įvykdyto Medžioklės taisyklių pažeidimo pobūdį, toks procesinis sprendimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas bei prieštarautų administracinės nuobaudos paskirčiai – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų, nubausti juos ir paveikti, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad Apeliantas nenurodo jokių šiai išvadai prieštaraujančių ir pirmosios instancijos teismo neįvertintų aplinkybių – jų nenustatė ir aukštesnysis teismas, todėl nėra teisinio pagrindo neskirti imperatyviai už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, arba jas dar labiau švelninti.

Dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas

23. Apeliantas taip pat prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau toks prašymas netenkinamas, kadangi šios išlaidos atlyginamos tik tais atvejais, kai asmeniui nutraukiama administracinio nusižengimo teisena pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), o šiuo atveju tokia aplinkybė neegzistuoja, nes administracinio nusižengimo teisena Pažeidėjo atžvilgiu nėra nutraukta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi teismas

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn patraukto asmens – D. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Šis nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis