Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-339-767/2024 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei R. L. dėl skolos ir kitų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Atsakovės (apeliantės) atskirasis skundas tenkintinas.

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, pagrįstumo ir teisėtumo.

13. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios normos pagrindu teismas, preliminariai įvertinęs reikalavimą pagal ieškinio turinį ir ieškovo pateiktą medžiagą, sprendžia, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės realiai būti įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių.

14. Pažymėtina, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).

15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pagal ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir pridėtus rašytinius įrodymus darytina išvada, kad ieškovas tikėtinai pagrindė pareikštus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis neturi pagrindo nesutikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo spręsti, jog ieškovo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovas pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, pateikė rašytinius įrodymus, kurie galimai patvirtina ieškinio reikalavimus, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė.

17. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – preliminarų ieškinio pagrįstumą – patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

18. Pažymėtina, jog preliminarus ieškinio pagrįstumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinimas neužkerta kelio teismui bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje bylos aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius įvertinti kitaip, nei tai padaryta pradinėse civilinio proceso stadijose, taip pat nesudaro pagrindo abejoti teismo, sprendžiančio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nešališkumu.

19. Nagrinėjamu atveju teismui sprendžiant kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai).

20. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas nurodė, kad atsakovė pardavė nekilnojamąjį turtą, todėl yra rizika, jog bylos laimėjimo atveju išieškojimas gali tapti labai apsunkintas arba neįmanomas, nes turto, iš kurio būtų galima išieškoti, nebeliks; atsakovė tiek žodžiu, tiek raštu nurodė, jog šią dieną pinigų neturi; laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti, kad atsakovė už parduotą būstą gautas lėšas saugotų iki visiško ginčo išsprendimo; atsižvelgiant į tai, kad parduotas nekilnojamasis turtas, už kurį ieškovas, kaip avansą, buvo sumokėjęs 13400,00 Eur, tikėtina, jog kol bus priimtas sprendimas, atsakovė gautinas sumas išleis, o ieškovo galimybės gauti lėšas labai pasunkės arba taps neįmanomos; egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo, galimai palankaus ieškovui, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visais atvejais turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, bei spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Priešingu atveju (t. y. pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui), būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių turėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1700-464/2018).

22. Pažymėtina ir tai, kad dėl bylų, kuriose yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017).

23. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2024-01-22 žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė pardavė žemės sklypą, gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kitą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) už 21000,00 Eur. Iš į bylą pateiktų 2024-02-29 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2024-01-26 pirkimo-pardavimo sutartis); žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

24. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovė turėtų kokių nors nesąžiningų ketinimų ir siektų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ar kitokiu būdu siektų realiai apsunkinti ieškovui galimybę įvykdyti galimai jam palankų teismo sprendimą. Ieškovo nurodytos aplinkybės (nekilnojamojo turto pardavimas) savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė yra nesąžininga – pardavusi nekilnojamąjį turtą atsakovė įgijo kitą nekilnojamąjį turtą ir įregistravo savo vardu. Įrodymai apie atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą pateikti į nagrinėjamą bylą, duomenų apie šiam turtui taikomus apribojimus byloje nėra. Nesąžiningų atsakovės veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, šiuo atveju nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas atsakovės nesąžiningumo neįrodė, o jo argumentai, jog tikėtina, kad kol bus priimtas sprendimas, atsakovė gautinas sumas išleis, o ieškovo galimybės gauti lėšas labai pasunkės arba taps neįmanomos, grįsti tiktai prielaidomis.

25. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nesąžiningų atsakovės veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti teismo sprendimo įvykdymo, nenustatyta. Ieškovui neįrodžius atsakovės nesąžiningumo, ieškinio suma negali būti savarankišku pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepateikė svarių argumentų, kurie pagrįstų jo nurodytas aplinkybes dėl atsakovės nesąžiningumo, nukreipto būtent į būsimo, galbūt palankaus ieškovui, teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą.

26. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų objektyvų būtinumą jau šioje proceso stadijoje taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Nesant bent vienos iš šių sąlygų (ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui), laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.

27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir ieškovo A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.