Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medeinės parkai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11530-1141/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Radijo ryšio sistemos“ ieškinį atsakovei UAB „Medeinės parkai“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teisme 2022 m. spalio 20 d. buvo priimtas ieškovės ieškinys atsakovei dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Teismas 2022 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo priteisė ieškovei iš atsakovės 1 187,62 Eur skolą, 22,88 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 27,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Radijo ryšio sistemos“ ieškinį atsakovei UAB „Medeinės parkai“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, laikytas nepaduotu grąžintas atsakovei. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

11. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

13. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – Sodros nedarbingumo pažymą. Atsižvelgiant į tai, kad naujas įrodymas yra pateiktas kartu su atskiruoju skundu, su juo turėjo galimybę susipažinti ieškovė, nenustačius, kad atsakovė savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismas naują įrodymą priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)pagrįstumo

14. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepašalinus teismo nustatytų jo trūkumų, laikytas nepaduotu grąžintas atsakovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Pažymėtina, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis; CK 1.137 straipsnio 1 dalis), pasirinkdamas CK 1.138 straipsnyje ar kituose įstatymuose numatytus jų gynimo būdus. Kitaip tariant, kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas byloje Nr. 23/02). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimas byloje Nr. 44/2010); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas byloje Nr.10/04-12/04-18/04).

16. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka. CPK 287 straipsnyje numatyta asmens teisė teikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris, be bendrųjų CPK 111 – 114 straipsniuose procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi atitikti šio straipsnio 2 dalies reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi nustatė terminą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti, t. y. teismas nurodė, jog atsakovė nepateikė jokių pagrindžiančių įrodymų, jog apie ieškinį sužinojo tik 2023 m. sausio 15 d., todėl teismas laikė, kad atsakovės pareiškimas neatitinka CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto reikalavimo. Taip pat teismas nurodė, jog atsakovė prie pareiškimo nepridėjo visiškai jokių įrodymų, t. y. atsakovė pareiškime nurodė, kad ieškovė teismui pateikė PVM sąskaitas faktūras už nesuteiktas paslaugas, tačiau įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, kaip to reikalauja CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas nepateikė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad su pareiškimu pateikti įrodymus įpareigoja ir CPK 287 straipsnio 3 dalis, be kita ko, numatanti, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovei tik deklaratyviai teigiant, kad ieškovė jai PVM sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų nesuteikė, tačiau nepateikus jokių su byla susijusių įrodymų, negalima laikyti, kad pareiškimas atitinka minėtus pareiškimui ir jo priedams keliamus reikalavimus. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškime turi būti nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai, tačiau atsakovė šios informacijos pareiškime nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas nustatė atsakovei 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos gavimo dienos, pareiškimo trūkumams pašalinti.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2023 m. sausio 31 d. nutartimi konstatavo, jog atsakovė teismo nurodytų trūkumų nepašalino, todėl jos pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu.

19. Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių dėl to, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartis buvo įteikta netinkamai, nėra. Apeliantė nurodo, jog nesutinka su minėta 2023 m. sausio 18 d. pirmosios instancijos teismo nustatytais pareiškimo trūkumais bei atitinkamai nesutinka su skundžiama nutartimi, kuria apeliantės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepašalinus trūkumų, buvo laikytinas nepaduotu.

20. CPK 287 straipsnio nuostatos numato specialiam procesiniam dokumentui – pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių – keliamus reikalavimus, nustato jo padavimo terminus ir tvarką. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 – 5 punktai). Už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 3 dalis). Pareiškimo trūkumai šalinami ieškinio trūkumams šalinti nustatyta tvarka (CPK 287 straipsnio 5 dalis).

21. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

22. Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovė 2023 m. sausio 15 d. pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodydama, jog apie sprendimą už akių sužinojo tik 2023 m. sausio 15 d., tačiau jokių įrodymų nei dėl dokumentų neįteikimo, nei dėl sprendimo teisėtumo, nepateikė. 2023 m. sausio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi atsakovė buvo įpareigota per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Kadangi atsakovė šių trūkumų nepašalino, 2023 m. sausio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi, jos prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo laikytas nepaduotu.

23. Apeliantė nurodo, jog tai, kad ji turėjo pateikti įrodymus dėl skolos egzistavimo, nesutinka, nes įrodymus turi pateikti ieškovė. Atsakovė aiškiai nurodė savo poziciją kad skolos nėra. Tik galutiniu sprendimu išnagrinėjus ginčą galima būtų nuspręsti apie skolos egzistavimą. Teismas tokiu būdu priėmė sprendimą net neišnagrinėjus bylos.

24. Taip pat apeliantės teigimu, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovei siuntė procesinius dokumentus ieškovei ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentai grįžo į teismą su akcinės bendrovės Lietuvos pašto žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Apeliantė pažymėjo, kad šiuo adresu darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. dirba įmonės darbuotojai, todėl jeigu pašto darbuotojas būtų atnešęs procesinius dokumentus registruota siunta, įmonės darbuotojai tikrai būtų priėmę ir pasirašę kad dokumentus gavo. Apeliantė įsitikinusi, kad šių dokumentų pašto darbuotojai tiesiog nepristatė, todėl apeliantė laiko, kad termino pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepraleido ir jį pateikė laiku, terminą pradedant skaičiuoti nuo tada kai su juo susipažino per EPP.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio (pareiškimo, kito procesinio dokumento) priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį (pareiškimą), pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų jame nurodytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio (pareiškimo) patenkinimą. Vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (pareiškimo). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio (pareiškimo) nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio (pareiškimo) įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui (pareiškimui) tenkinti, nes jo priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys (pareiškimui) gali būti atmestas, išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju, ne tik pasunkėtų civilinis procesas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą.

26. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tam tikrų įrodymų nepateikimo klausimas, tam tikrų netikslumų, neaiškių bylos aplinkybių šalinimas turėtų būti sprendžiamas ne per pareiškimo trūkumų šalinimo institutą, o jo nagrinėjimo iš esmės metu (CPK 115 straipsnio 4 dalis).

27. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad atsakovė nepašalino nustatytų pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumų ir pareiškimą laikydamas nepaduotu, netinkamai išsprendė jo priėmimo klausimą, vien formaliu pagrindu apribojo apeliantės teises kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos įgyvendinimą, todėl nepagrįsta ir neteisėta skundžiama nutartis naikintina, pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kadangi pareiškimo priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 137 straipsnio dalis).

28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nors pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 18 d. nustatydamas atsakovei terminą trūkumams pašalinti nenurodė, tačiau vadovaujantis CPK 80 straipsnio 3 dalimi, už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra mokamas 50,00 Eur žyminis mokestis, indeksuojant CPK 82 straipsnyje nustatyta tvarka, kurio atsakovė nesumokėjo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas minėto pareiškimo priėmimo klausimą iš naujo, turėtų įvertinti minėtas aplinkybes.

29. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

30. Atskirąjį skundą tenkinus ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepaduotu ir grąžindamas jį atsakovei, netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Dėl šios priežasties yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

32. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.