Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei, dalyvaujant pareiškėjai J. K., pareiškėjos atstovui advokatui Eimantui Šriupšai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas“, akcinei bendrovei SEB bankui, akcinei bendrovei Swedbank, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, uždarajai akcinei bendrovei „Nemenčinės komunalininkas“, uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“, uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Aviva Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei ,,LT Aqua“ ir Vilniaus rajono 8-ajam notaro biurui dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko. Kadangi suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl termino atnaujinimo tenkinamas visiškai.

Medicininio mirties liudijimo kopija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 4). Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. K. turėjo du vaikus: V. K., gimusį (duomenys neskelbtini), ir D. K., gimusį (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 24). Taigi D. K. yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 punktas). Vilniaus rajono savivaldybės 8-ojo notarų biuro notarės Astos Klanauskienės (duomenys neskelbtini) liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad A. K. palikimą priėmė jo sutuoktinė, t. y. pareiškėja J. K. (e.b.l. 25). D. K. palikimo atsiradimo metu ir šiuo metu yra nepilnametis. Gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad pareiškėja J. K. yra nepilnamečio D. K. motina, t. y. jo įstatyminė atstovė (e.b.l. 33). Pareiškėja yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą priimti nepilnamečio sūnaus D. K. vardu jo tėvo A. K. palikimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad nepilnamečio vaiko tėvai neturi teisės be išankstinio teismo leidimo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 30 d. apžvalgoje „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“ yra išaiškinęs, kad viešasis interesas prioritetiškai ginti ir saugoti vaikų interesus geriausiai gali būti užtikrinamas būtent teismui sprendžiant dėl leidimo leisti vaiko atstovams pagal įstatymą priimti ar atsisakyti priimti palikimą vaiko vardu išdavimo (neišdavimo). Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis ir jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą arba globėjai, jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo atsisakymo ar nepriėmimo. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą teismo leidimas priimti palikimą (atsisakyti priimti palikimą) nepilnamečio vaiko vardu yra būtinas tėvams ir kitiems nepilnamečio vaiko atstovams pagal įstatymą. Minėtoje apžvalgoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad kai į notarą kreipiasi asmuo dėl paveldėjimo, notaras patikrina, ar nėra nepilnamečių įpėdinių ir informuoja vaiko atstovą pagal įstatymą (tėvą, globėją) apie vaiko teisę paveldėti bei apie atstovo pareigą kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, taip pat šią informaciją pateikia vaiko teisių apsaugos tarnybai. Tai notaras atlieka nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007, yra išaiškinęs, kad teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007, yra pasisakęs, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.

Terminą palikimui priimti nepilnametis D. K. praleido ne dėl savo kaltės, nes jis, būdamas nepilnametis, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.8 straipsnis). Nors nepilnamečio D. K. įstatyminė atstovė, t. y. pareiškėja apie palikimo atsiradimą sužinojo iš karto ir savo vardu kreipėsi dėl A. K. palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą, tačiau ji dėl teisinių žinių stokos nežinojo apie būtinybę kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo tiek palikimo priėmimui, tiek atsisakymui priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Pareiškėjai priėmus A. K. palikimą pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą paaiškėjo, kad visas palikimą sudarantis turtas yra areštuotas, palikėjo skolos viršija palikimą sudarančio turto vertę. Tokios aplinkybės patvirtina, jog nepilnamečio D. K. įstatyminė atstovė turėjo pagrindą manyti, jog A. K. palikimo priėmimas neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Dėl teisinių žinių stokos nepilnamečio vaiko motinos elgesys, per įstatymo nustatytą terminą neatliekant atsisakymo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu veiksmų, laikytinas pateisinamu.

Iš karto po sužinojimo apie būtinumą atlikti veiksmus, būtinus atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, pareiškėja kreipėsi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos ir į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Minėtos priežastys pripažįstamos svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis. Vertinant termino praleidimo priežasčių svarbą, teismas atsižvelgia į tai, kad A. K. palikimą priėmė tik pareiškėja, kuri sutinka su termino nepilnamečiam vaikui priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą atnaujinimu. Todėl termino palikimui priimti ar atsisakyti priimti palikimą pratęsimas ypač neigiamai nepaveiks palikimą priėmusių įpėdinių teisėtų interesų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apžvalgoje „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“ yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis. Nagrinėjamu atveju antstolio Ramūno Kamarausko (duomenys neskelbtini) sudarytas turto apyrašas patvirtina, jog A. K. palikimo balansas yra neigiamas (e.b.l. 41-43). Neigiamas palikimo apyrašas teismų praktikoje vertinamas kaip pagrįsta priežastis nepilnamečio vaiko atstovams atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Tačiau net ir esant pagrindui atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, atsisakymo nuo palikimo veiksmai taip pat turi būti atlikti per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, o tokių veiksmų neatlikimas neužtikrintų nepilnamečio vaiko teisių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsnio 4 dalis numato, kad teisės normos, numatančios nepilnamečio vaiko atstovams pagal įstatymą išankstinio teismo leidimo būtinumą nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą ar atsisakyti jį priimti, pažeidimo atveju palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Tai neužtikrintų civilinių teisinių santykių stabilumo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011 m. birželio 30 d. apžvalgoje „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“ yra išaiškinęs, kad vadovaujantis bendruoju principu, kad teisė iš neteisės neatsiranda, darytina išvada, kad nepilnamečio atstovų neveikimas vaiko vardu negali jiems patiems sukurti nuosavybės teisių į turtą. Tokiu atveju, apie nepilnamečio atstovų neveikimą paaiškėjus vėliau, atstovų teisės negali būti ginamos nurodant, kad neišspręstas klausimas (gautas leidimas) dėl nepilnamečio asmens paveldėjimo. Taigi, esant imperatyviam įstatymo draudimui nepilnamečio vaiko atstovams pagal įstatymą tiek priimti palikimą, tiek atsisakyti jį priimti nepilnamečio vaiko vardu be išankstinio teismo leidimo, be teismo leidimo priimtas nepilnamečio vaiko atstovo pagal įstatymą sprendimas dėl palikimo negali būti laikomas teisėtu. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio vaiko interesų apsauga yra taip pat ir viešasis interesas, nesant teismo leidimo nepilnamečio vaiko atstovams pagal įstatymą atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, kitų įpėdinių palikimo priėmimo veiksmai taip pat negali būti laikomi teisėtais.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, teismas laiko, kad pareiškėja praleido terminą A. K. palikimui priimti ar atsisakymui nuo palikimo pareikšti nepilnamečio D. K. vardu dėl svarbių priežasčių, kas sudaro Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą praleistą terminą atnaujinti.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pagal įstatymą yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 578 straipsnio 1 dalimi teismas

nutaria:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjai J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą nepilnamečio vaiko D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti (atsisakyti priimti) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą.

Ši nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.