- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-04
- Bylos Nr.
- e2-1248-980/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07644-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- J. K., Neringos miesto savivaldybės administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai
- Advokatai
- Laimonas Šileris
- Kategorijos
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Žydrūnui Kumpiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims J. K., Neringos miesto savivaldybės administracijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. rašto Nr. 13SD-1503-(14.13.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 25 d. rašto Nr. 1SS-1698-(5.59 E.) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas teismo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. raštą Nr. 13SD-1503-(14.13.104.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 25 d. raštą Nr. 1SS-1698-(5.59 E.), kuriuo buvo atmestas ieškovo J. K. skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. rašto Nr. 13SD-1503-(14.13.104.).
2. ieškinyje nurodė, kad Ieškovo nuomone, Skyriaus reikalavimai atlaisvinti Žemės sklypą, t.y. nugriauti jame esantį statinį, yra nepagrįsti, o NŽT daro nepagrįstą išvadą, kad Žemės sklype esantis Ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitu bendrasavininkiu priklausantis Poilsio namelis yra neteisėtai pastatytas statinys.
3. NŽT raštuose nurodyta, kad statinys (Poilsio namelis) nėra laikytinas teisėtai pastatytu statiniu. NŽT tokią išvadą grindžia teisės normomis, reglamentuojančiomis naujų statinių statybą ar rekonstrukciją, ir siekia įrodyti, kad Poilsio namelis yra naujai pastatytas statinys ar buvo neteisėtai atlikta seno statinio rekonstrukcija. Tačiau žemės sklype jokia naujo statinio ar esamo statinio rekonstrukcija nebuvo atliekama. 2014 - 2015 metais buvo atlikti tik statinio kapitalinio remonto darbai. Šio statinio statybos darbų teisėtumą jau yra tyrusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri 2015 m. birželio 19 d. išvadoje Nr. (7.9)20-9072 jokių pažeidimų, susijusių su statinių remonto darbais, nenustatė. Išvadoje buvo nurodyta, kad atlikti statybos darbai laikytini kapitalinio remonto darbais, todėl statinių sutvarkymo darbai negali būti laikomi nauja statyba, o taip nėra pagrindo teigti, kad buvo vykdoma šių statinių rekonstrukcija.
Atsiliepimas
4. Atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka visiškai. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2023-05-17 raštas Nr. 13SD-1503-(14.13.104.), tiek Nacionalinės žemės tarnybos 2023-10-25 raštas Nr. 1SS-1698-(5.59 E.) buvo parengti remiantis galiojančiais teisės aktais ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais, be to, jie yra tik informacinio pobūdžio, nesukeliantys ieškovui jokių pasekmių, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti minėtus raštus, tad prašo teismo J. K. patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.
5. Trečiasis asmuo Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog palieka reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad Direkcija nėra ir nebūtų suderinusi nei paprastojo nei kapitalinio remonto statiniuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nes vadovaujantis Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) (patvirtintas LR Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269) Juodkrantės ir apylinkių principinio plano architektūrine - planine dalimi, objektas patenka į VI zoną, įvardijamą kaip „buvusios pionierių stovyklos teritorijos sutvarkymas". Šioje zonoje numatyta: 1) iškelti visus menkaverčius pastatus; 2) respektuoti buvusį taką nuo marių pusės link jūros; 3) išlaisvintą teritoriją paversti miško parko poilsio aikštelių zona; 4) atkurti prarastus želdinius. Numatyti statybos darbai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams.
Šalies argumentai
6. Atkreipė dėmesį, kad Ieškovas savo Ieškinyje nurodė, kad 2014 -2015 metais buvo atlikti tik statinio kapitalinio remonto darbai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymo Nr. 211 (Suvestinė teisės akto redakcija (2014-01-01 - 2016-12-31), galiojusi kapitalinio remonto atlikimo metu) 22 punktas nustatė, kad statinio statybos darbai vykdomi pagal: statinio projektą, taip pat šio Reglamento nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą; įstatymų, Vyriausybės nutarimų, teritorijų planavimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus. Kaip žinia, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „D. Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo" patvirtino Tvarkymo planą.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo Neringos savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog reikalavimus palieka spręsti teismo nuožiūra.
8. Trečiasis asmuo J. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas L. Šileris palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog toks raštas iš esmės yra reikalavimas nugriauti sklype esančius statinius ir atlaisvinti žemės sklypą. Ieškovas neturi kitos išeitinės kaip tik teikti tokį ieškinį teismui, nes priešingu atveju, neskundžiamas NŽT raštas būtų vykdomas toliau, nors ieškovas teisėtai valdo žemės sklype esančius statinius ir pagrindo juos griauti nėra.
10. Teismo posėdžio metu atsakovės NŽT atstovas Ž. Kumpis prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog visų pirma, NŽT nebėra šio žemės sklypo valdytojas pasikeitus teisiniam reglamentavimui, todėl negali būti tinkamas atsakovas šioje byloje. Papildomai nurodė, jog skundžiamas raštas iš esmės negali sukelti ieškovui jokių teisinių pasekmių, o yra informacinio pobūdžio. Kadangi pasibaigus nuomos santykiams, nuomotojas turi palikti sklypą, tokios būklės koks jis buvo sudarant nuomos sutartį, ieškovui buvo išsiųstas šis raštas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
11. Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2004-08-25 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N23/2004-0470 (toliau – Sutartis), ieškovui buvo išnuomota 0,0806 ha dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Minėtos Sutarties 13 punkte buvo nurodyta, kad pasibaigus žemės nuomos terminui žemė sutvarkoma nuomininkų lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkančioje naudoti būklėje, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
12. Nustatyta, kad ši Sutartis buvo nutraukta 2015-07-29 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 13VĮ-303-(14.13.2) pagrindu ir 2015-08-05 išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro.
13. Nustatyta ir tai, kad ginčo Žemės sklype yra ne tik ieškovui kartu su bendrasavininke sutuoktine priklausantis pastatas – Poilsio namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ir 1/21 kitų inžinerinių statinių: Kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios būklė „sunaikintas“, Lauko tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei Pavėsinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios būklė taip pat „sunaikintas“.
14. Nagrinėjamu atveju, ieškovas kreipėsi į teismą dėl Nacionalinės žemės tarnybos raštų, kuriuos prašo panaikinti. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas L. Šileris pažymėjo, jog, nors galimai, šio žemės sklypo valdytojas šiai dienai ir yra pasikeitęs, tačiau ieškovas neturi kitos išeities, kaip tik ginčyti šį raštą, nes priešingu atveju, galimai bus išardytas jam priklausantis turtas.
15. Bylos duomenimis nustatyta, jog, iš esmės, šios bylos ginčo objektas yra 2023 m. gegužės 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkso ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus raštas Nr. 13SD-1503.
16. Minėtame rašte ieškovui J. K. nurodoma, kad 2004 m. rugpjūčio 25 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N23/2004-0470 yra pasibaigusi ir išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro, todėl prašoma vykdyti valstybinės žemės nuomos sutarties nurodytą sąlygą ir atlaisvinti Žemės sklypą. Žemės sklypą prašoma sutvarkyti iki 2023 m. birželio 15 d.
17. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas laikėsi pozicijos, jog laiko, kad tokiu raštu jis yra įpareigojamas nugriauti ant valstybinės žemės sklypo jam priklausančius statinius.
18. Tuo tarpu, atsakovės atstovas viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog ginčo raštas yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis ieškovui jokių teisinių pasekmių, todėl jo panaikinimas neįtakos ieškovo teisių ar pareigų. Be to, pažymėjo, jog nuo 2024 m. sausio 1 d. atsakove šioje byloje įtraukta NŽT nebėra šio žemės sklypo valdytoja, kadangi šį žemės sklypą perėmė ir valdo Neringos miesto savivaldybė.
19. Bylos nagrinėjimo teisme metu teismas pasiūlė ieškovo atstovui advokatui l. Šileriui spręsti klausimą dėl tinkamo atsakovo pasirinkimo, tačiau ieškovas nurodė, jog tokia teise nesinaudos ir laiko, kad ieškinį yra pareiškęs tinkamam atsakovui.
20. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra numatyta, jog Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinė.
21. Tuo tarpu, bylos duomenimis nustatyta, jog pasikeitus reglamentavimui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 20 punktu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 9 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, nuo 2024 m. sausio 1 d. valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), turto patikėjimo teise valdo Neringos miesto savivaldybė.
22. Teismas pažymi, kad civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese ginčo teisenoje yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam pareiškiamas reikalavimas). Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo, paduodančio ieškinį, pareiga (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis). Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą.
23. CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalyje numatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės.
24. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-1075/2021). Ieškovui nesutinkant pakeisti atsakovo, pirmosios instancijos teismas neturi teisės savo iniciatyva pakeisti atsakovo ir privalo bylą nagrinėti iš esmės pagal pareikštą reikalavimą ieškovo pasirinktam atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-684/2017).
25. Pažymėtina, kad Specifinį Kuršių nerijos nacionalinio parko ir jame esančių miškų teisinį statusą reguliuoja įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai: 1994 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), 1999 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, 2004 m. rugpjūčio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinti Saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai, 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 702 patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas.
26. Tokiu būdu, analizuojant aptartą teisinį reglamentavimą ir susiklosčiusią faktinę situaciją, teismas daro išvadą, jog bylos nagrinėjimo dienai ginčo žemės sklypo, esančios (duomenys neskelbtini) valdytojas yra ne atsakove traukiama Nacionalinė žemės tarnyba, o Neringos miesto savivaldybė. Be to, ginčas yra kilęs iš pasibaigusios ir išregistruotos valstybinės žemės nuomos sutarties, kuri buvo sudaryta tarp ieškovo, trečiojo asmens ir Nacionalinės žemės tarnybos, todėl ginčo šalių, nebesieja jokie teisiniai santykiai.
27. Tokiu būdu, konstatuotina, jog ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui ir yra atmestinas.
28. Žemės įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai. Šio straipsnio 14 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.
29. Išvardytų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios ginčo teritorijos apsaugos ir naudojimo režimą, taip pat visuotinai žinomas faktas – ypatingas Kuršių nerijos nacionalinio parko statusas bei konkrečių parko teritorijų paskirtis – įpareigojo atsakovę, veikiančią valstybės vardu, tiek ieškovę, siekiančią naudotis šioje teritorijoje esančia žeme, susipažinti su nurodytomis teisės aktų nuostatomis ir jų laikytis tiek sudarant sutartis dėl šios teritorijos naudojimo, tiek jas vykdant.
30. Apibendrinant aptartą teisinį reglamentavimą ir atsižvelgiant į ginčo žemės sklypo specifiką bei ypatingą Kuršių nerijos nacionalinio parko statusą bei konkrečią parko teritorijų paskirtį, teismas daro išvadą, jog tiek 2023-05-17 raštas Nr. 13SD-1503-(14.13.104.), tiek Nacionalinės žemės tarnybos 2023-10-25 raštas Nr. 1SS-1698-(5.59 E.) buvo parengti remiantis galiojančiais teisės aktais ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais, be to, jie yra tik informacinio pobūdžio, nesukeliantys ieškovui jokių pasekmių, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti minėtus raštus.
31. Esant byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis remiasi reikšdamas ieškinį, be to, ieškovo reikalavimas pareikštas netinkamam atsakovui, todėl teismas pripažįsta, kad ieškinys neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,
Teismas nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.