Kauno apygardos teismo nutartis

2017-09-19 · Civilinė byla Nr. 2S-1881-773/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-19
Bylos Nr.
2S-1881-773/2017
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01931-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Šimonis
Pareiškėjas
A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1881-773/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01931-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; 3.5.18.; 3.5.21.1. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis L. L., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas A. B. pateikė skundą dėl antstolio L. L. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0187/17/00393, kuriame prašė: 1) panaikinti antstolio patvarkymus dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; 2) jeigu pagal patvarkymus buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos po šio skundo pateikimo, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas, panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; 3) pakeisti pateiktus patvarkymus Kybartų pataisos namams vykdyti išieškojimus iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriais nėra ribojamas išieškojimas iš skolininko turto priverstinius išieškojimus, nukreipiančius skolininko pinigų sumą dalyse, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, nustatyti ribojimą leisti naudotis mėnesiui 380 Eur suma, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų Kybartų pataisos namų parduotuvėje.Nurodė, kad pareiškėjas A. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę ir vienintelė galimybė jam įsigyti būtiniausių maisto produktų, kitų reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvėje, tai jis padaryti gali tik jo artimiesiems pervedus lėšas į įkalinimo įstaigos sąskaitą. Pažymėjo, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA (CPK 688 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016). Antstolis L. L. 2017 m. balandžio 10 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir skundą kartu su vykdomąją byla persiuntė Marijampolės rajono apylinkės teismui. Nurodė, kad antstolio 2017 m. kovo 29 d. patvarkyme vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-17-187-3658 yra nustatyta, kad 1 MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus išieškant iš skolininko turto, piniginių lėšų sumų, kurios likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Pažymėjo, kad CPK 668 straipsnyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, savaime nereiškia, kad iš skolininko sąskaitų negali būti nurašomos lėšos, neviršijančios įstatymo nustatyto dydžio – CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas išieškojimo draudimas taikomas tik vienintelėms skolininko lėšoms, neviršijančioms 1 MMA. Priešingu atveju, skolininko sąskaitoje laikant ne didesnę nei 1 MMA sumą ir tą sąskaitą nuolat papildant piniginių lėšų įnašais, neviršijančiais 1 MMA sumos, išieškojimas taptų neįmanomas. Pažymėjo, kad skolininko skunde nurodyta teismų praktika negali būti vadovaujamasi, nes nutartyje Nr. 3K-154-313/2016 yra išdėstyta išieškojimo iš asmens darbo užmokesčio ir (ar) jam prilygintų pajamų tvarka. Nurodė, kad skolininkas įkalinimo įstaigoje nedirba, savo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Be to, pareiškėjas A. B. nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į CPK 739 straipsnyje nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo gautos lėšos yra priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilygintoms išmokoms. Įstatymas nenumato apribojimų antstoliui, kiek ir kokias sumas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, jis gali išieškoti iš įkalinimo įstaigoje esančios pareiškėjo sąskaitos, į kurią pervedamos trečiųjų asmenų (artimųjų) lėšos.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi pareiškėjo A. B. skundo netenkino.Teismas nustatė, kad antstolis 2017 m. kovo 29 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo, vadovaujantis CPK 688 straipsniu, areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Nurodė, kad CPK 733–743 straipsniai dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo (skolininko) poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas negalimas. Teismas sprendė, kad CPK nenumato, jog išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pažymėjo, kad minėtos lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Teismo vertinimu, pareiškėjas A. B. nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, esančios pareiškėjo piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Teismas padarė išvadą, kad antstolio priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, yra teisėtas, atitinkantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus.Teismas pažymėjo, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija MMA. Teismo vertinimu, antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo (skolininko), atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 MMA, nes draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas neviršijančias 1 MMA nepatenka į CPK 739 straipsnyje ir 668 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį, panaikinti antstolio patvarkymo dalį, kuria apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje iki 1 MMA, įpareigoti antstolį priimti naują patvarkymą pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį taikant ribojimą išieškoti iš piniginių lėšų sumai, kurios neviršija 1 MMA. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neįvertino aplinkybės, kad skundžiamas antstolio patvarkymas apribojo skolininko A. B. teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Pažymėjo, kad antstoliui nurašant visas į pareiškėjo sąskaitą patenkančias lėšas, jis neturi galimybės nusipirkti reikalingų prekių, išsiųsti laiškų, paskambinti artimiesiems taksofonu.Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos suformuotos civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, taip pat kitų teismų praktikos, kurioje išaiškinta, kad artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, dėl ko atsiranda pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytą ribojimą. Teismas privalėjo panaikinti skundžiamą patvarkymą, nes jis pažeidžia CPK 668 straipsnio 1 dalį, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktą, kurie draudžia nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA bei užtikrina prigimtinę žmogaus teisę į orumą, galimybę įsigyti būtiniausių produktų. Nurodė, kad iš pareiškėjo išieškomos visos lėšos, esančios jo sąskaitoje, nepaisant, kad jos neviršija 1 MMA. Pažymėjo, kad Kalėjimo departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. Nr. V-172 įsakymu patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas būtiniausių reikmenų asortimentas ir ši aplinkybė paneigia faktą, jog nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos sąlygos ir būtiniausi maisto produktai. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis L. L. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad skundžiamame 2017 m. kovo 29 d. patvarkyme yra numatytas 1 MMA ribojimas, išieškant iš skolininko turto, piniginių lėšų sumų, kurios likusios iš darbo užmokesčio ar ir kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Be to, numatytas draudimas nukreipti išieškojimą į kitas lėšas, neviršijančias 1 MMA, kuris taikytinas vienkartiniam išieškojimui. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytas 1 MMA apribojimas galėtų būti taikomas lėšoms, kurios liko skolininkui iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Pažymėjo, kad iš kitų fizinių asmenų pareiškėjo gaunami pavedimai nėra nei pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima pagal CPK 739 straipsnį nei darbo užmokestis ar kitos jam prilygintos pajamos pagal CPK 736, 737 straipsnius, kurioms turėtų būti taikoma CPK 733 straipsnyje nustatyta išskaitų atlikimo tvarka, taigi, tai pajamos, iš kurių išieškojimą įstatymas leidžia. VMI nuomone, nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Be to, antstolio žinioje vykdomas išieškojimas iš skolininko yra dėl 8,15 Eur skolos, todėl pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis, teikiant skundą teismui, o ne likviduoja skolą bei galimai siekia pažeisti vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo nukreipiant išieškojimą į skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolio L. L. kontoroje vykdoma vykdomoji byla dėl 8,51 Eur proceso išlaidų išieškojimo iš skolininko A. B. VMI naudai (v. b. l. 2). Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolis 2017 m. kovo 29 d., vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v. b. l. 7). Skolininkas A. B. 2017 m. kovo 3 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kurį antstolis 2017 m. balandžio 11 d. patvarkymu atmetė ir jį persiuntė Marijampolės rajono apylinkės teismui. Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiama 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi skundą atmetė. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad antstolio patvarkymas apriboja jo teisę įsigyti būtiniausių produktų, nes antstolis nurašo visas sumas patenkančias į jo laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą (CK 1.137 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.137 straipsnio 3 dalį draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Pažymėtina, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). CPK 688 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. CPK 733–743 straipsniai reglamentuoja išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 668 straipsnio nuostatos aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis L. L., vadovaudamasis CPK 688 straipsniu, turėjo teisę išieškomai sumai (8,51 Eur skolos ir 26,36 Eur vykdymo išlaidos) areštuoti skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje ir į jas nukreipti išieškojimą. Pažymėtina, kad į bylą nėra patekta jokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, jog antstolis L. L. iš skolininko sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigoje, yra priverstinai nurašęs kiek nors lėšų, t. y. byloje nenustatyta, jog antstolis nukreipė išieškojimą į mažesnę nei 1 MMA skolininko sąskaitoje esančių lėšų sumą (CPK 178 straipsnis, 668 straipsnio 1 dalis). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į skolininko lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Taigi, 2017 m. kovo 29 d. patvarkymas savaime niekaip neapriboja pareiškėjo teisės įsigyti būtiniausių produktų įkalinimo įstaigoje, todėl nėra pagrindo panaikinti dalį antstolio patvarkymo. Be to, byloje nėra pateikta skolininko įkalinimo įstaigoje esančios sąskaitos išklotinė, iš kurios būtų galima nustatyti, kokių lėšų nuteistasis gauna ir įvertinti, ar į jas gali būti nukreiptas išieškojimas (CPK 668 straipsnio 1 dalis, 737–739 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo A. B. reikalavimą dėl 2017 m. kovo 29 d. patvarkymo pakeitimo, nustatant ribojimą leisti naudotis 380 Eur suma per mėnesį, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų Kybartų pataisos namų parduotuvėje. Pažymėtina, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priede yra nustatyta patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, forma, kurioje nėra numatyta, jog nurodytame patvarkyme turi būti nurodyti įstatyme įtvirtinti apribojimai (CPK 668 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra teisinio pagrindo įpareigoti antstolį patvarkyme nurodyti papildomus duomenis ar perkelti įstatymo normas (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininkas A. B. privalo imtis visų įmanomų priemonių, siekdamas operatyviai įvykdyti įsipareigojimą kreditorei VMI, t. y., sumokėti itin nedidelę 8,51 Eur skolos sumą ir vykdymo išlaidas, o ne vilkinti išieškojimo procesą ir taip didinti vykdymo išlaidas (CPK 2 straipsnis, 634 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus apelianto A. B. atskirąjį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 6,68 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto pareiškėjo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,68 Eur (šešis eurus, 68 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Mindaugas Šimonis