Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-355-1128/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-05-21
Bylos Nr.
1-355-1128/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26251-2023-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Pukinskas
Kaltinamasis
J. F.
Civilinis ieškovas
S. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-355-1128/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26251-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.8.; 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei,kaltinamajam J. F. (J. F.),nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. V.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. F., gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. F. 2023 m. liepos 15 d. apie 02.00 val. šalia baro „Sing karaoke“, esančio Gedimino pr. 27, Vilniuje, žodinio konflikto su nukentėjusiuoju S. V. metu ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu smogė S. V. į veidą, po to, S. V. bandant atsitraukti ir pargriuvus, pradėjo spardyti jį kojomis, tuo padarydamas poodines kraujosruvas akių vokuose, nosikaulių lūžius, odos nubrozdinimus kakle, rankose, kojose, t. y. sužalojimus, kurie, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. liepos 20 d. specialisto išvada Nr. G 2270/2023 (01), kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais J. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis J. F. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, parodė, kad buvo mieste, buvo žodinis konfliktas, buvo stipriai išgėręs ir nelabai prisimena, su kuo mušėsi. Galėjo būti 2023 m. liepos 15 d. naktis, viskas vyko prie baro „Sing karaoke“. Tai buvo naktinis baras ir karaoke. Viskas vyko lauke. Buvo jis, draugai, pažįstami, bare dainavo, gėrė, išėjo į lauką ir kilo konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo. Konfliktas kilo, nes nukentėjusysis norėjo apginti, padėti jo žmonai, bet žmona pasakė nelįsti, tai pasakė kelis kartus, o tada jis įsikišo. Jie buvo kartu su žmona lauke ir pykosi, nukentėjusysis norėjo padėti jo žmonai, bet žmona pasakė nelįsti ir išeiti, bet jis vis tiek lindo, tada ir prasidėjo. Jis su nukentėjusiuoju pradėjo stumdytis. Smogė nukentėjusiajam kumščiu į veidą. Nuo smūgio nukentėjusysis pargriuvo, tada spardė, bet neprisimena to. Pripažįsta, kad sukėlė nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą. Tada gėrė visus alkoholinius gėrimus ir jautėsi apsvaigęs, tai turėjo įtakos jo veiksmams. Sutinka su turtine žala 1 438,38 Eur, bet nesutinka su neturtine žala (t. 2, b. l. 145).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. V. paaiškino, kad jam buvo padaryta operacija Lazdynų ligoninėje ir ji kainavo 1 180,23 Eur. Mokėjo už gydymą, nes nebuvo draustas. Dirbo užsienyje ir grįžo atostogų. Važiavo „Bolt“ iš ligoninės namo, patyrė išlaidas, pateikta sąskaita. Psichologės išlaidos, nes po įvykio jautėsi palūžęs ir reikėjo psichologo paslaugų. Po įvykio rūbai buvo nepataisomi, nes visi kruvini, teko išmesti. Išmetė marškinėlius, šortus. Pateikė dėl laikrodžio patirtas išlaidas, nes laikrodis buvo subraižytas, tai teko jį nupoliruoti, 70 Eur. Šeimos klinikoje patirtos išlaidos, nes teko lankytis pas gydytoją ir už patikrinimą reikėjo mokėti, buvo atliekami tyrimai, nes prieš operaciją reikėjo atlikti. Už pirminę konsultaciją reikėjo mokėti. Neturtinę žalą sudaro išgyvenimai, turėjo atostogas, viską suplanavo, atvyko į Lietuvą, bet visi planai žlugo. Po operacijos porą mėnesių skausmai, dvasinai, emociniai, palūžęs, gėda prieš draugus, draugę, sunku buvo su draugais bendrauti, nes žinai, kad esi ne toks, koks buvai prieš tai. Gėda bendrauti, nes matė kaip atrodė, visur buvo kraujas, asmeniškai jautėsi palūžęs. Jautė skausmus prieš operaciją, tai savaitę iki operacijos ir po savaitės, virš 2 mėnesių skausmai. Po operacijos gulėjo ligoninėje parą laiko. Po operacijos didžiuliai nepatogumai, didžiulis skausmas, naktį negalėjo kvėpuoti, prasidėdavo kraujavimas, turėjo saugoti, kad kas neprisiliestų, negalėjo sportuoti, nuo saulės akinių negalėjo užsidėti, negalėjo į karštą patalpą eiti, daktarai neleido. Šiuo metu gydymas baigtas, bet pasunkėjęs kvėpavimas, nakties metu sunku kvėpuoti, sportuojant taip pat jaučiasi sunkumas. Konsultavosi su gydytoju, tai sakė, jeigu kvėpavimas pablogės arba taip pat bus, iš naujo reikės viską daryti, bet šiuo metu dar nepasiryžęs. Sportuodavo aktyviai, bet dabar kontaktinis sportas, kaip krepšinis, futbolas, ledo ritulys, negalimas, nes baimė, kad gali kas nors atsitikti su nosim ir gali būti dar blogiau. Buvo psichologiškai, emociškai, dvasiškai sudėtingas laikotarpis, negalėjo bendrauti su žmonėmis, rodytis viešumoje, negalėjo aplankyti tėvus, gijimo laikotarpis buvo sudėtingas, todėl atsirado papildomas nervingumas, bemiegės naktys, sudėtingesnės sąlygos bendrauti su drauge, nes ji matė visą procesą ir dalyvavo, taip pat ir ji nukentėjo, todėl jam prireikė psichologo pagalbos (t. 2, b. l. 146).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. F. parodė, kad 2023-07-14 vakare su žmona nusprendė važiuoti į miestą. Mieste buvo jis su žmona ir jų draugai. |Jie visi buvo „Sing Karaoke“ bare. Vartojo bare daug alkoholio ir jis buvo stipriai neblaivus. Nepamena kelintą valandą, apie 01.30 val. nakties, būnant minėtam bare, jis susipyko su žmona G. F., dėl ko tiksliai kilo konfliktas, nepamena. G. F. supyko ir išėjo į lauką. Jis išbėgo paskui ją, paskui jį atėjo ir jo draugas K. K.. Lauke prie baro tarp jo ir žmonos vėl kilo konfliktas, jie susistumdė su žmona. Kažkoks vyras priėjo prie jų, jis su žmona tam vyrui pasakė, kad nelįstų, jis nuėjo. Tas vyras buvo su moterimi, kaip jam pasirodė, ta moteris vis ragino jį eiti aiškintis su juo. Po kažkurio laiko vėl tas vyras grįžo ir vėl kažką pradėjo jam sakyti, jis su žmona ir draugu K. K. vėl jam pakartojo, kad šis nelįstų. Tačiau tas vyras nenustojo nuo jų, jis, supykęs nesuvaldė savo emocijų, trenkė iš nugaros vieną smūgį į veido sritį, kur tiksliai pataikė jam, nežino. Tuomet pamena, kad aplink stovėjo daug jam nepažįstamų žmonių ir toliau vyko kažkoks kipišas. Jam atrodo, tas vyras gulėjo ant žemės ir galimai jis netyčia galėjo jam spirti kur nors į koją ar ranką, šio momento nelabai atsimena, nes viskas vyko labai greitai ir buvo daug pašalinių praeivių, kurių jis nepažįsta, gal ir tie praeiviai galėjo skirdami jam įspirti, to atsakyti negali. Šalia jo visą laiką buvo ir K. K., kuris viską matė, tačiau to vyro jis nemušė, K. K. buvo su juo ir jį ramino. Po šio kipišo jo žmona sėdo į taksi ir išvažiavo namo, jis netrukus taip pat sėdo į taksi ir išvažiavo namo paskui žmoną. Kas toliau vyko, nežino, kiek žino, į įvykio vietą buvo atvykę pareigūnai, bet jis jau buvo namuose. Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Nori nukentėjusio asmens atsiprašyti ir atlyginti žalą (t. 2, b. l. 48).

Pareiškime nurodoma, kad S. V. 2023-07-15 apie 02:00 kartu su J. Z. ir J. B. sėdėjo ant suoliuko šalia baro „Sing Karaoke namai“. Pastebėjo, kad netoliese jų (maždaug 15-20 metrų atstumu) sėdi 3 žmonės (2 jauni vyrai ir 1 jauna moteris), kurie pradėjo tarpusavyje grumtis bei konfliktuoti. Vienas vyras (kaip vėliau išsiaiškino vardu J. F.) naudojo fizinę jėgą prieš savo žmoną (kaip vėliau išsiaiškino vardu G. F.). Atsitiktinai ėję pro šalį jauni vyrai (4 arba 5 asmenys; jie nebuvo minėto baro klientai) pastebėjo, jog naudojama fizinė jėga prieš moterį ir davė pastabų nustoti tai daryti (tikslių žodžių negali atkartoti). Tada J. F. atsistojo ir pribėgo prie tų atsitiktinai ėjusių vyrų ir pradėjo elgtis su jais agresyviai: šaukė ant jų, grasino, stumdėsi ir provokavo muštynėms. Tada jis taip pat davė pastabų J. F. nesmurtauti prieš moterį. Po jo pastabos J. F. pribėgo prie jų suoliuko ir taip pat agresyviai pradėjo elgtis (šaukė, grasino muštynėmis). Šalia jo sėdėjusi J. Z. atsistojo ir užstojo jį savo kūnu. J. F. šaukė ant jos, o ji prašė jį nusiraminti, nes kitu atveju iškvies policiją. J. F. trumpam nusiramino ir nuėjo į šalį prie tų atsitiktinai ėjusių vyrų. Tuomet jis pakilo nuo suoliuko ir judėjo link įėjimo į barą ir tada J. F. vėl jį užpuolė, šaukė ant jo, stumdėsi, prie J. F. prisijungė ir kiti asmenys (taip pat jam nepažįstami) ir tada pradėjo smurtauti, o tiksliau kelis kartus smūgiavo į veido sritį, vėliau pagriovė ant žemės. Į konfliktą įsikišo ir kiti asmenys (galimai tai buvo tie atsitiktinai ėję vyrai ir (arba) J. F. pažįstami), kai kas bandė atitraukti nuo jo J. F., o kiti taip pat stumdėsi, galimai irgi smūgiavo prieš jį (jau buvo sužalotas ir galimai trumpam prarado sąmonę). J. Z. vėl bandė jį kūnu užstoti, kad jo nemuštų, tačiau ji taip pat buvo pagriauta ant žemės, sužalojo nagą ir toliau atsitraukė, nes pati patyrė fizinį skausmą. Tuo metu J. B. kvietė policiją, bet taip pat matė visą įvykį. J. F. kažkas atitraukė nuo jo ir nuvedė toliau į šoną. Jis atsistojo ir pamatė, jog yra visas savo kraujyje, iš nosies labai stipriai kraujavo. J. F. ir toliau elgėsi agresyviai bei vėl pradėjo smurtauti prieš savo žmoną, tempė jai už plaukų (yra J. Z. telefonu nufilmuota), vėliau vienas jo pažįstamas jį atitraukė ir jie pradėjo tarpusavyje muštis (taip pat užfiksuota telefonu filmuojant). Kai atvažiavo policija, dauguma žmonių išsilakstė, tame tarpe ir J. F. bei jo žmona G. F.. Ties tuo incidentas pasibaigė. Vėliau surado per Facebook J. F. ir parašė jam, kad šis jį sužalojo ir kreipėsi dėl to į policiją. J. F. patvirtino, kad jį mušė kartu su kitais nepažįstamais vyrais (t. 1, b. l. 43-46).

Nukentėjusysis S. V. parodė, kad 023-07-14 vakare kartu su savo draugu G. Č. ir drauge J. Z. atėjo praleisti penktadienio vakarą į karaoke namus (baras, kavinė) „Sing“, adresu Vilniuje, Gedimino pr. 27. Bare vartojo alkoholį ir linksmai leido laiką. Apie 02.00 val. išėjo į lauką parūkyti, jis išgirdo, kaip šalia baro lauke labai garsiai konfliktuoja porelė, vėliau vyras, ją ramindamas, kaip jam pasirodė, panaudojo prieš ją perteklinę jėgą, todėl jis nusprendė įsikišti ir duoti pastabą, taip pat juos išskirti. Jis pasakė šiam vyrui, kodėl jis puolė merginą, tada vyras staiga užpuolė jį ir kumščiais trenkė jam į veido sritį mažiausiai 5 kartus, dėl ko jis pajautė fizinį skausmą. Šio vyro jis nepažįsta, matė jį pirma kartą gyvenime, tačiau, kiek žino, jis buvo taip pat šio baro lankytojas. Šiam vyrui apie 25-30 metų, buvo apsirengęs baltais marškinėliais. Daugiau jokių jo bruožų neįsidėmėjo, tačiau jo draugė J. Z. spėjo nufilmuoti savo telefonu trumpą vaizdo įrašą, kuriame jis užfiksuotas. Šį vaizdo įrašą pateiks tyrimui. Ji matė dalį šio įvykio, mano, taip pat galės paliudyti (t. 1, b. l. 30-31).

Nukentėjusysis S. V. papildomos apklausos metu parodė, kad, kadangi pirminės apklausos metu buvo šoko būsenoje ir negalėjo tiksliai nurodyti visų su įvykiu susijusių aplinkybių, todėl papildomai norėtų nurodyti, kad 2023-07-15 prie karaokes baro „Sing“, adresu Vilniuje, Gedimino pr. 27, jis bandė sudrausminti žodžiu jam nepažįstamą asmenį, kuris viešoje vietoje elgėsi neadekvačiai, t. y. naudojo fizinį bei psichologinį smurtą prieš moterį, minėtas vyras po jam išsakytų pastabų pribėgo prie jo, su savo krūtine pastūmė jį ir tada sudavė iš kaires rankos kumščio vieną smūgį ir pataikė į veido sritį, tada vaikinas sugriebė jam už kaklo ir nusitempė arčiau gatvės, nuo suduoto smūgio jam buvo šokas, jis negalėjo priešintis, sunkiai orientavosi aplinkoje, miglotai prisimena visas aplinkybes, bet yra tikras, kad tų smūgių buvo daugiau, t. y. mažiausiai penki, dar prisimena, kad prie muštynių prisijungė smurtaujančio vaikino draugas, tas, kuris sėdėjo kartu su tuo vaikinu ir mergina, prieš kurią buvo naudojamas smurtas ant suoliuko iki kol įvyko konfliktas. Tas vaikinas Nr. 2 buvo su dryžuotais marškinėliais, apie 1.85 cm ūgio, atletiško kūno sudėjimo, tamsios spalvos plaukai trumpai kirpti, tą vaikiną galėtų atpažinti. Tikslaus laiko nurodyti negali, pamatė kaip link jų atbėgo jo mergina J. Z., kuri bandė juos išskirti, t. y. J. Z. sugriebė jį už rankų ir pradėjo traukti link savęs toliau nuo įvykio vietos, J. Z. betraukiant, jis kartu su J. Z. pagriuvo ant grindinio, jis visą tą laiką bandė apsaugoti J. Z., kad ji nenukentėtų, jam gulint ant grindinio, pajuto smūgių iš kojų gausą, kiek buvo smūgių, negali pasakyti, bet tikrai daug ir ne vieno asmens, mažiausiai dviejų asmenų, buvo pataikyta į galvos sritį, vienas smūgis į nosį, nuo kurio jis trumpam prarado sąmonę. Po kiek laiko jis atsigavo ir, gulėdamas ant grindinio, pajuto, kaip iš nosies bėga kraujas, visos jo rankos buvo kruvinos, nes jis bandė valyti tą bėgantį kraują, visi jo drabužiai buvo kraujuoti, buvo šoko būsenoje. Po kiek laiko atvyko GMP, po pirminės apžiūros jam buvo sustabdytas kraujavimas ir suteikta pirmoji būtinoji pagalba, vėliau, tikslaus laiko dabar nurodyti negali, jo savijauta pablogėjo ir tada jis pakartotinai iškvietė GMP, atvykę medikai po apžiūros nesusprendė nuvežti jį į Lazdynų ligoninę išsamesniam ištyrimui. Po atliktų tyrimų jam buvo diagnozuota nosikaulių lūžiai bei kiti sužalojimai (t. 1, b. l. 58-59).

Liudytoja J. Z. parodė, kad 2023-07-14 vakare, kažkur apie 20.00 val., ji atėjo į barą „Sing“, adresu Vilniuje, Gedimino pr. 27. Bare jau buvo jos draugai G. Č. ir S. V., po kurio laiko prisijungė ir J. B. (telefono numerio jos nežino, ji skambino į policiją). Buvo bare, draugai išgėrė, kadangi G. Č. grįžo iš (duomenys neskelbtini), norėjo tai atšvęsti. Ji beveik negėrė, maždaug tris taures putojančio vyno. 2023-07-15 apie 02.00 val. kartu su J. B. išėjo iš baro parūkyti, prisėdo ant suoliuko ir labai greit išėjo ir S. V., kuris atsisėdo šalia jų. Priešais juos, šalia, ant betoninės sienelės sėdėjo du vaikinai ir mergina. Mergina pradėjo ginčytis su vyriškiu (buvo apsirengęs su baltais marškiniais ir juodos kelnės), mergina su juodu megztiniu ir tamsiais džinsais pradėjo ginčytis su vaikinu baltais marškiniais. Iš Lukiškių aikštės ėjo keturi jauni vyrukai, kurie tam vaikinui su baltais marškiniais pasakė, kad nereikia mušti moters, ir vyriškis bei jaunuoliai pradėjo ginčytis tarpusavyje. Tada ir S. V. pasakė, kad nereikia mušti moters ir vyriškis su baltais marškiniais pribėgo prie jų ir norėjo prieiti prie S. V., tačiau ji atsistojo ir neleido prieiti, užstojo S. V., o tam vyriškiui pasakė, kad nusiramintų ir kad, jeigu nenusiramins, ji kvies policiją, tada jis nubėgo atgal prie tų jaunuolių. Ji pasakė, kad S. V. eitų atgal į barą ir, S. V. beeinat link baro durų, ant jo užpuolė tas pats jaunuolis su baltais marškiniais, ji bandė užstoti S. V. ir kažkaip kartu su S. V. nukrito ant grindų, galimai S. V. tas vyriškis su baltais marškiniais ir pastūmė. Pas ją buvo nurautas nagas, kurį ji susižalojo tikriausiai bekrentant (į polikliniką nesikreipė, į teismo medicinos tarnybą dėl nago neis). Dar prieš bekrentant ir nukritusį S. V. daužė kumščiais į veidą, galimai ir spyrė, buvo vyriškis su baltais marškiniais, o kitų ji neįsidėmėjo (kadangi viskas vyko labai greitai ir buvo didelis stresas, visko detaliai neatsimena). Jai atsikėlus, prie jos priėjo kažkoks jaunuolis ir paklausė, ar viskas gerai, ji pasakė, kad ne viskas gerai, parodė savo kruviną pirštą. Tada draugė J. B. paklausė, ar kviesti policiją, ji pasakė, kad aišku, kviesk policiją. Kažkuriuo momentu muštynės baigėsi, tada to jaunuolio, kaip suprato, draugai jį nusivedė ir pasisodino ant suoliuko. Jaunuolis toliau konfliktavo su savo mergina ir tampė savo merginą už plaukų, puolė savo draugus. Kai ji filmavo, atėjo S. V. ir pasakė, kad ji nefilmuotų, pasakė „baik, eik paimsi tualetinio popieriaus). Ji nuėjo atgal į barą, kad jai pirštą apvyniotų, G. Č. pasakė, kad S. V. sumušė (jis įvykio nematė, visą laiką buvo bare, kai vyko muštynės, šiuo metu yra išvykęs į (duomenys neskelbtini)). Jai išėjus, jau buvo atvykusi policija ir greitoji pagalba. Jaunuolio, užpuolusio S. V., jau nebuvo kieme (t. 1, b. l. 77-78).

Liudytoja J. B. parodė, kad 2023-07-14 vakare, kažkur apie 23.50 val., ji atėjo į barą „Sing“, adresu Vilniuje, Gedimino pr. 27. Bare jau buvo jos draugai G. Č., S. V., J. Z.. Buvo bare, draugai vartojo alkoholinius gėrimus, kadangi G. Č. grįžo iš (duomenys neskelbtini), norėjo tai atšvęsti. Ji negėrė alkoholio, maždaug 2023-07-15 apie 02.00 val. kartu su J. Z. ir S. V. išėjo iš baro parūkyti, prisėdo ant suoliuko priešais įėjimą-išėjimą į barą. Priešais juos, šalia, ant betoninės sienelės sėdėjo du vaikinai ir mergina. Mergina pradėjo ginčytis su vyriškiu (kuris buvo apsirengęs su baltais marškiniais ir juodos kelnės), mergina su juodu megztiniu ir tamsiais džinsais pradėjo ginčytis su vaikinu baltais marškiniais. Iš Lukiškių aikštės ėjo keturi jauni vyrukai, kurie tam vaikinui su baltais marškiniais pasakė, kad nereikia mušti moters, ir vyriškis bei jaunuoliai pradėjo ginčytis tarpusavyje, tada ir S. V. pasakė pastabą, kad nereikia mušti merginos ir vyriškis su baltais marškiniais pribėgo prie jų ir norėjo prieiti prie S. V., tačiau J. Z. atsistojo ir neleido jam prieiti t. y. užstojo S. V., o tam vyriškiui pasakė, kad nusiramintų ir kad, jeigu nenusiramins, paskambins policiją, tada jis nubėgo atgal prie tų jaunuolių. J. Z. pasakė, kad S. V. eitų atgal į barą ir, S. V. beeinat link baro durų, ant jo užpuolė tas pats jaunuolis su baltais marškiniais, ji atsitraukė pora žingsnių atgal, įvykį pastebėjo J. Z., kuri pribėgo prie susikibusių vyru ir bandė juos išskirti, tačiau nesėkmingai, tarp vyrų prasidėjo muštynės (grumtynės), tada ji pamatė, kaip prie muštynių prisijungė daugiau dalyvių, t. y. vaikinų, kurių ji nepažįsta, iš kur jie atsirado, nežino, nepastebėjo, kadangi viskas įvyko labai grietai. Ji pamatė, kad ir jos draugė J. Z. vis dar bando išskirti konfliktuojančius asmenis, tada suprato, kad be policijos pagalbos taikiai išskirstyti nepavyks, paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė dėl muštynių. Kol ji skambino ir kalbėjo su BPC specialistu, buvo trumpam nutolusi nuo įvykio vietos. Po skambučio sugrįžusi pamatė, kad muštynės pasibaigė ir ant suoliuko, kur jie sėdėjo, pastebėjo tą patį vyrą su baltais marškinėliais, kuris ir sukėlė muštinės. Tas vyras toliau tampė merginą, t. y. savo žmoną, apie tai, kad tai yra jo žmona, ji sužinojo iš kitų asmenų, kurie buvo bare, vyras baltais marškinėliais tampė žmoną už plaukų, drabužių ir garsiai šaukė ant jos, mergina bandė priešintis, t. y. nusistumti nuo savęs, tačiau jai to padaryti nepavyko. Tada ji pamatė kaip keli vaikinai iš tos pačios kompanijos jėga atitraukė tą vaikiną (mušeiką) nuo tos merginos. Ji suprato, kad pagrindinis konflikto dalyvis – vaikinas su baltais marškinėliais – išgirdo, kad buvo iškviesta policiją, todėl greitai pasišalino iš įvykio vietos. Papildomai norėtų nurodyti, kad tas mušeika buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir galimai nuo kitų medžiagų, nes jis elgėsi neadekvačiai ir buvo labai agresyvus (t. 1, b. l. 82-83).

Liudytoja G. F. parodė, kad 2023-07-15 naktį apie 00.50 val. ji, kartu su savo vyru J. F., gim. (duomenys neskelbtini), atėjo į karaokės barą „Sing“, adresu Vilniuje, Gedimino pr. 27. Į anksčiau minėtą barą atėjo kartu su savo draugų kompanija, apie dvidešimt asmenų, prieš atvykstant į barą telefonu buvo rezervuotas staliukas, tą dieną jie šventė jos bei dviejų kitų asmenų gimtadienius. Šventės metu dauguma šventės dalyvių vartojo alkoholinius gėrimus. Būnant bare, apie 02.05 val., tikslaus laiko neprisimena, tarp jos ir jos vyro J. F. įvyko žodinis konfliktas, jie susipyko. Po trumpalaikio žodinio konflikto ji nusprendė išeiti į lauką parūkyti cigaretę ir nusiraminti. Ji atsisėdo ant suoliuko šalia pastato, kur yra įrengtas baras „Sing“. Po kiek laiko prie jos priėjo jos vyras J. F. su savo draugu K. K., K. pavardes bei kitų duomenų nežino. Ji savo vyrui pasakė „atstok“, tada jos vyras bandė ją sulaikyti, galimai sugriebė ją savo rankomis jai už plaukų, tačiau ji jį irgi sugriebė už marškinukų, nagais apdraskė jam veidą, kadangi viskas įvyko labai greitai, tai ji visų aplinkybių neprisimena (įvykio metu buvo neblaivi, bare vartojo alkoholinius gėrimus). Žino, kad ji su vyru pradėjo stumdytis, tada konflikto metu pradėjo kištis kiti, jiems svetimi, nepažįstami žmonės, kurie pasakė „baikit, ką jūs darot“, pastabos buvo adresuotos jiems abiems, ji atsakė, kad tai yra jos vyras ir jie patys išsiaiškins problemą, kelis kartus ji garsiai pakartojo „nesikiškit“. Į jos prašymus niekas nereagavo ir vienas jai nepažįstamas vyras (jo požymiai: apsirengęs šviesios spalvos trumparankoviais maršinėliais, šviesiais plaukais) priėjo arčiau jų ir tarp atėjusio vaikino ir jos vyro prasidėjo žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į muštynes. Kas pradėjo, t. y. kas pirmas sudavė smūgį (-ius), ji nematė, pamatė, kad į konfliktą prisijungė daugiau asmenų, ji nesuprato, kas ten tokie ir iš kur jie atsirado, muštynių dalyvių ji nepažįsta. Viskas įvyko labai greitai, tada ji patraukė tą vaikiną, kuris priėjo prie jų ir pamatė, kaip šalia ant grindinio buvo paguldytas jos vyras, jį laikė kažkoks jai nežinomas vaikinas (požymių neįsidėmėjo, jo neatpažintų). Ji priėjo prie to vaikino ir patraukė jį už drabužių ir atitraukė nuo savo vyro. Muštynės kaip ir pasibaigė, tada ji su savo vyru atsisėdo ant suoliuko ir toliau aiškinosi šeimyninius santykius. Kadangi bendros kalbos nepavyko rasti, ji nusprendė J. F. palikti su draugais (matė, kad tikrai buvo K. K., dėl kitų draugų duomenų nežino kas buvo), ji perėjo į kitą gatvės pusę, iškvietė taksi ir nuvažiavo namo, kiek žino, jos vyras J. F. su savo draugais išvažiavo į savo namus (duomenys neskelbtini). Papildomai gali nurodyti, kad su savo vyru kartais jie susipyksta, tačiau visada susitaiko, J. F. prieš ją niekada nenaudojo nei fizinio, nei psichologinio smurto, savo vyrui pretenzijų neturi, konfliktas įvyko dėl jos kaltės, t. y. impulsyvaus charakterio būdo. Apie tai, kad buvo iškviestos specialiosios tarnybos, ji sužinojo kitą dieną iš savo vyro, o jam pasakė draugai. Jeigu prisimins kitas reikšmingas tyrimui aplinkybes, būtinai informuos už tyrimą atsakingą pareigūną (t. 1, b. l. 87-88).

Liudytojas K. K. parodė, kad 2023-07-15 susitiko su draugų kompanija švęsti (duomenys neskelbtini). Jų buvo apie 12 žmonių, tame tarpe buvo J. F. su žmona G. F.. Jie visi linksminosi bare „Sing Karaoke“ Vilniuje, Gedimino pr. 27. Visi linksminosi, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 2 val. nakties jis nusprendė išeiti į lauką parūkyti. Išėjus, lauke pamatė J. F. ir G. F., jie tarpusavyje kažką ginčijosi. Jis priėjo prie jų, pasakė, kad jie apsiramintų. Jie tarpusavyje tik ginčijosi, kad J. F. mušė savo žmoną, jis to nematė. Kol G. F. ginčijosi su J. F., pro šalį ėjo trys jauni vaikinukai. Vienas iš jų pasakė J. F. „ko tu rėki ant panos“, J. F. to negirdėjo, jis, priėjęs prie tų vaikinukų, pasakė, kad čia vyras su žmona ir kad jie nelįstų, tie vaikinai suprato ir nuėjo toliau. Šalia, ant suoliuko, kiek prisimena, sėdėjo vienas vaikinas ir dvi panelės. Ir jis girdėjo, kaip mergina sakė vaikinui, kad šis eitų pažiūrėti, kas ten darosi ir kad apramintų. Tas vaikinas atsistojo ir ėjo link J. F. ir G. F., jis tam vaikinui pasakė, kad jis neitų ir kad išsiaiškins patys. Vaikinas sustojo, bet jo draugė pasakė, kad šis nebūtų durnas ir lai eina aiškintis. Tuomet tas nepažįstamas vaikinas nuėjo link J. F. ir G. F., pasakė J. F. „ką čia darai“. J. F. atsisuko į nepažįstamą vaikiną ir tokiu tuščiu žvilgsniu žiūrėjo į jį, o G. F. tuo tarpu ant to nepažįstamo vaikino pradėjo šaukti, kad šis nelįstų ir nesikištų kur nereikia. Po kelių sekundžių J. F. trenkė iš kumščio tam nepažįstamam vaikinui į veido sritį. Smūgis buvo tik vienas. Jis tuomet paėmė J. F. ir norėjo jį laikyti, tačiau J. F. išsilaisvino ir jis nukrito. Tuomet aplink priėjo dar daugiau žmonių, praeivių, kurių jis nepažįsta, ir pradėjo visi tarpusavyje muštis, kas kam kur trenkė ar netrenkė, nežino, nes buvo daug žmonių ir jis nespėjo susigaudyti kas ką daro, be to, tai truko trumpai, apie 10 sekundžių, ir visi greit išsiskirstė. Jis tose muštynėse nedalyvavo, bet mano, kad nukentėjusiam asmeniui galėjo spirti ar trenkti tie pašaliniai praeiviai. Tiek jis, tiek J. F. ir nukentėjęs asmuo buvo stipriai neblaivūs. Po šių muštynių iš klubo išėjo dar keli draugai ir J. F. su G. F. išvažiavo namo. Jis dar liko ir matė, kaip atvažiavo greitoji ir policija, šiek tiek policijai jis paaiškino situaciją, nes buvo liudininkas ir, papasakojus ką matė, pareigūnai jį paleido ir jis išėjo su žmona į McDonaldą. Iš jų bendros kompanijos jis vienintelis liudininkas viso įvykio (t. 1, b. l. 92).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad, nukentėjusiajam S. V. pasiūlius pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, nukentėjusysis S. V. pareiškė, kad iš visų nuotraukose esančių vaikinų jis atpažįsta vaikiną, pažymėtą Nr. 5 (J. F.), atpažįsta jį pagal veido bruožus, šukuoseną. 2023-07-15 prie karaokes baro „Sing“, adresu Vilniuje, Gedimino pr. 27, šis vaikinas viešoje vietoje elgėsi neadekvačiai, t. y naudojo smurtą prieš moterį, minėtas vaikinas pribėgo prie jo ir sudavė iš kairės rankos kumščio vieną smūgį į veido sritį (t. 1, b. l. 107-110).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. Protokole nurodyta, kad: apžiūrimas vaizdo įrašas „Gedimino kameros_07_20230717150740763.mp4“, kurio trukmė 17 minučių 13 sekundžių. Vaizdo įrašas nespalvotas, fiksuotas 2023-07-15 01:40 val. Įrašas užfiksuotas kamera, kuri yra ant restorano „Radharanė“, esančio Gedimino pr. 32, Vilniuje, pastato. Kamera nukreipta link Lukiškių aikštės. 01:55:33 laiku matyti, kaip priešingoje gatvės pusėje prie suolelio prieina mergina (asmuo nr. 1). Mergina ilgų tamsių plaukų, dėvi tamsios spalvos megztinį ir šviesios spalvos kelnes. 01:56:09 laiku, prie sėdinčios merginos (asmens nr. 1) prieina 2 vyrai (asmuo nr. 2 ir asmuo nr. 3). Asmuo nr. 2 dėvi tamsios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis ir tamsios spalvos kelnes. Asmuo nr. 3 dėvi šviesios spalvos švarką ir tamsias kelnes. Asmuo nr. 2 prisėda ant suolelio, šalia merginos. Netrukus įraše matyti, kaip staigiai nuo suolelio atsistoja mergina. Asmuo nr. 3 ją apkabina. Įraše neaiškiai matyti, kaip abu vyrai (asmuo nr. 2 ir nr. 3) laiko įsikibę į merginą (asmenį nr. 1). 01:56:41 laiku matyti, kaip abu vyrai vėl prilaiko merginą. Įraše neaiškiai matyti, kaip mergina muistosi ir vieną kartą iš kelio įspiria asmeniui nr. 3 į pilvo sritį. Netrukus vyras nr. 3 pasodina merginą ant suolelio. Įrašas baigiasi; Apžiūrimas vaizdo įrašas „Gedimino kameros_07_20230717152457990.mp4“, kurio trukmė 4 minutės 41 sekundė. Vaizdo įrašas nespalvotas, fiksuotas 2023-07-15 01:57 val. Įrašas užfiksuotas kamera, kuri yra ant restorano „Radharanė“, esančio Gedimino pr. 32, Vilniuje, pastato. Kamera nukreipta link Lukiškių aikštės. Įraše matyti ant suolelio sėdinti mergina (asmuo nr. 1), palinkusi link priešais ją stovinčio vyro (asmens nr. 3). 01:57:42 laiku neaiškiai matyti, kaip vyras (asmuo nr. 3) laiko suėmęs merginą (asmenį nr. 1) už galvos. Mergina atsistoja ir netrukus vėl atsisėda ant suolelio. 01:57:51 laiku matyti, kaip mergina (asmuo nr. 1) dešinės rankos dilbiu suduoda apie 7 smūgius vyrui (asmeniui nr. 3) į kairį šoną. 01:58:07 laiku matyti, kaip mergina (asmuo nr. 1) suduoda dar vieną smūgį vyrui (asmeniui nr. 2) į kairį petį. Įraše matyti, kaip vyras (asmuo nr. 3) laiko merginą už plaukų ir nustumia ją į šalį. Netrukus matyti, kaip prie vyro (asmens nr. 3) prieina keletas vaikinų. Vienas iš vaikinų (asmuo nr. 4) suima vyrą (asmenį nr. 3) už pečių ir nustumia jį šiek tiek nuošaliau. Asmuo nr. 4 dėvi šviesios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, šviesios spalvos šortus ir šviesios spalvos batus. Prie jų prieina kiti vaikinai. 01:58:20 laiku visi vaikinai ir vyras paeina šiek tiek nuošaliau nuo suolelio, tačiau vaizdą užstoja medžio lapai. Dėl medžio užstojamo vaizdo, kurį laiką vaizdo įraše nematyti, ką vaikinai daro, matosi tik jų kojos. 01:58:32 laiku matyti, kaip vyras (asmuo nr. 3) laiko įsikibęs į vaikino (asmens nr. 4) pečius ir nustumia vaikiną šiek tiek nuošaliau. Tuo metu mergina (asmuo nr. 1) atsistoja nuo suolelio ir nueina link vaikinų grupelės. Vaizdo įraše veiksmą vėl užstoja už medis. 01:58:40 laiku matyti, kaip vaikinas (asmuo nr. 4) atsitraukinėja ir link jo einanti mergina (asmuo nr. 1), nustumia jį. Netrukus įraše matyti, kaip vaikinas (asmuo nr. 4) ir kitas vaikinas (asmuo nr. 5) nustumia vyrą (asmenį nr. 3) nuošaliau, už vaizdo stebėjimo kameros fiksuojamo vaizdo ribų. Asmuo nr. 5 dėvi šviesios spalvos marškinius, tamsias kelnes ir tamsius batus. Netrukus prie grupelės prieina kita grupė žmonių. Kurį laiką vaizdo įraše įvykio dalyvių nematyti. 02:00:22 laiku matyti, kaip į įvykio vietą grįžta vyras (asmuo nr. 3). Netrukus į įvykio vietą grįžta ir kiti dalyviai (t. 1, b. l. 115-121).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėti „Body“ kamerų vaizdo įrašai. Protokole nurodyta, kad Apžiūrimos 6 laikmenos per ,,Windows Media Player'' leistuvą. Apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20230715-021110UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė – 03 min 07 s. Kairėje pusėje apačioje matoma data 2023-07-15 ir laikas 02:11 val. Pareigūnai atvyksta į įvykio vietą ir išlipa iš tarnybinio automobilio. Prieina prie asmenų grupės ir paklausia, ar čia nevyko muštynės, asmenys atsako, jog nevyko. Tuomet pareigūnai paklausia ant laiptų sėdinčių dviejų merginų apie muštynes, tačiau jos paprašo šnekėti angliškai. Pareigūnai angliškai paklausia ar nevyko muštynės. Jos atsako, jog nevyko. Tuomet pareigūnai atsisėda atgal į transporto priemonę ir pavažiuoja toliau. Vėliau susisiekia su pranešėja ir pasitikslina, kur viskas įvyko. Pareiškėja atsako, jog ji matė, kaip pareigūnai pravažiavo asmenis, kurie mušėsi. Pareigūnai atsako, jog jie šnekėjo su asmenimis, tačiau jie teigė, jog jokių muštynių nebuvo. Tuomet pareiškėja pasako savo tikslią vietą ir pareigūnai privažiuoja prie jos. Pareigūnai išlipa iš transporto priemonės ir prieina prie pranešėjos (tamsiaplaukė moteris, apsivilkusi ilgą juodos spalvos, gėlėtą suknelę). Pranešėja dar kartą pareigūnams patvirtina, jog muštynės tikrai įvyko, tarp tų asmenų, prie kurių buvo pareigūnai sustoję. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta, vaizdo įrašo pabaiga. Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20230715-021418UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė – 09 min. 00 s. Kairėje pusėje apačioje matomas laikas 02:14 val. Pareiškėja teigia, jog kai ji iškvietė policiją, pagrindinis muštynių dalyvis pasišalino. Ji teigia, jog vaikinai mušė merginą. Pareigūnai prieina prie kitų asmenų, su kuriais buvo pareiškėja. Vienas iš jų, yra asmuo Nr. 1 (tamsiaplaukis vyras, apsivilkęs rožinės spalvos marškinėlius, kurie matosi, jog yra kraujuoti bei šviesiai rudos spalvos šortus). Asmuo Nr. 1 priėjęs prie pareigūno pareiškia, jog jis turės pretenzijų. Į įvykio vietą atvažiuoja medikai. Medikai apžiūri asmenį Nr. 2. Tuomet prie pareigūnų prieina asmuo Nr. 2 (tamsiaplaukis vyras, apsivilkęs juodai baltos spalvos marškinėlius ir juodus, suplėšytus džinsus). Asmuo Nr. 2 teigia, jog yra išgėręs, tačiau paprašo pareigūnų leisti jam papasakoti ką jis matė. Pareigūnai sutinka. Asmuo Nr. 2 teigia, jog jis matė, kaip mergina su vaikinu aiškinosi santykius. Tuomet kilo žodinis konfliktas tarp jų. Tuomet atėjo dar trys jaunuoliai, kurie pradėjo rėkti ant vaikino, kuris aiškinosi santykius su savo panele. Asmuo Nr. 2 teigia, jog po šių žodžių įsikišo ir jis. Jis liepė vaikinams nesikišti į svetimų žmonių santykius. Po šių žodžių 3 jaunuoliai nuo konfliktuojančios poros atsitraukė, tačiau vis tiek pradėjo rėkti. Vėliau 3 jaunuoliai vis tiek priėjo prie poros ir pradėjo rėkti ant vaikino. Mergina, kuri aiškinosi santykius, pradėjo rėkti ant 3 jaunuolių. Liepė jiems nuo jų atsitraukti, nesikišti į jų santykius. Ir tuomet prasidėjo muštynės. Priėjo dar daugiau žmonių. Tuomet pareiškėja teigia, jog ji pati matė, kaip merginą pradėjo tampyti už plaukų. Pareigūnai paprašo asmenų pateikti savo asmens dokumentus. Vėliau prie pareigūnų prieina asmuo Nr. 3 (tamsiaplaukė mergina, apsivilkusi geltonos spalvos suknelę ir juodos spalvos odinę striukę). Ji teigia, jog asmuo Nr. 1 tikrai viską matė. Vėliau pamini, jog asmenį Nr. 1 sumušė 5 vyrai. Vėliau pareigūnai paleidžia asmenį Nr. 2. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta, vaizdo įrašo pabaiga. Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20230715-022632UTC+030“. Vaizdo įrašo trukmė – 30 min. 00 s. Kairėje pusėje apačioje matomas laikas 02:26 val. Pareigūnai įspėja asmenį Nr. 1, jog yra daromas vaizdo ir garso įrašas. Tuomet paprašo asmens Nr. 1 papasakoti kas atsitiko. Jis teigia, jog jis ėjo į barą. Tuomet pamatė, jog muša mergaitę. Jis prie jos priėjo, norėjo išsiaiškinti, kas vyksta. Tačiau asmenį iškart užpuolė. Pareigūnas paklausia, kas puolė asmenį Nr. 1. Asmuo atsako, jog tiksliai pasakyti negali, tačiau prisimena, jog vienas iš asmenų buvo tas, kuris puolė merginą. O kas toliau prisijungė, jis pasakyti negali. Pareigūnas patikrina asmens Nr. 1 blaivumą. Blaivumo patikrinimo metu asmuo Nr. 1 įpučia 2,58 promilės. Tuomet pareigūnai paprašo padiktuoti savo asmens duomenis. Tuomet prieina asmuo Nr. 3 pradeda pasakoti pareigūnui ką ji matė. Ji teigia, jog asmuo Nr. 1 bandė įeiti į barą. Tuomet vienas vaikinas pribėgo ir pradėjo mušti asmenį Nr. 1. Tuomet ji kartu su pranešėja tai pamatė ir pribėgo. Pareigūnas tuomet paklausia, kiek kartų jam buvo trenkta. Asmuo Nr. 1 teigia, jog mažiausiai 5 kartus. Tuomet parodo, jog ir laikrodis yra subraižytas. Tuomet pareigūnas pildo dokumentus. Vėliau pareigūnas pasako, jog asmeniui reikėtų nuvažiuoti iki ligoninės, tam, jog būtų surašyti jo sužeidimai. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta, vaizdo įrašo pabaiga. Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20230715-025632UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė – 24 min. 06 s. Kairėje pusėje apačioje matomas laikas 02:26 val. Pareigūnas toliau apklausinėja asmenį Nr. 1. Tuomet asmuo Nr. 1 teigia, jog jis turi vaizdo įrašą, kurį nufilmavo asmuo Nr. 3. Pareigūnas paprašo vaizdo įrašą atsiųsti. Pareigūnas paklausia su kiek žmonių asmuo Nr. 1 atėjo į barą. Jis atsako, jog jie iš viso atėjo 3. Asmuo Nr. 1 teigia, jog jis matė, kaip pora konfliktavo. Vėliau atėjo momentas, kai vaikinas pradėjo agresyviau elgtis su panele, todėl jis ir įsikišo. Iš pradžių jis paklausė, kodėl jis puolė merginą. Ir tuomet vaikinas iškart asmenį Nr. 1 užpuolė. Vėliau prisijungė ir kiti asmenys, tačiau kiek jų buvo, pasakyti negali. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta, vaizdo įrašo pabaiga. Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20230715-021035UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė – 01 min. 27 s. Kairėje pusėje apačioje matomas laikas 02:10 val. Vaizdo įrašas yra analogiškai aprašytas kitam vaizdo įrašui pavadinimu „PSS-20230715-021110UTC+0300“, kadangi įvykio vietoje dalyvavo du pareigūnai su dviem kūno kamerom. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta, vaizdo įrašo pabaiga. Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas „PSS-20230715-021344UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė – 09 min. 35 s. Kairėje pusėje apačioje matomas laikas 02:13 val. Vaizdo įrašas yra analogiškai aprašytas kitam vaizdo įrašui pavadinimu „PSS-20230715-021418UTC+0300“, kadangi įvykio vietoje dalyvavo du pareigūnai su dviem kūno kamerom. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta, vaizdo įrašo pabaiga (t. 1, b. l. 139-145).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023-07-20 specialisto išvadoje Nr. G 2270/2023 (01) nurodyta, kad S. V. nustatyta poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosikaulių lūžiai, odos nubrozdinimai kakle, rankose ir kojose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais mažiausiai dešimties trauminių poveikių pasėkoje, iki kreipiantis med. pagalbos, t. y. 2023-07-15. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 150-151).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 149,62 civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 5-6).

Šalies argumentai

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškime nurodė, kad atsisako civilinio ieškinio (t. 2, b. l. 96).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 438,38 Eur dydžio turtinės žalos ir 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 103-105).

Motyvuojamoji dalis

III. Kaltinamojo veiksmų kvalifikavimas

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas dėl chuliganiškų paskatų sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Būtinasis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020).

J. F. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, parodė, kad jis pykosi su žmona, nukentėjusysis norėjo padėti jo žmonai, neklausė jos prašymo nesikišti, todėl jis pradėjo stumdytis su nukentėjusiuoju, smogė nukentėjusiajam kumščiu į veidą. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo S. V. parodymai, taip pat liudytojų J. Z., J. B., G. F., K. K. parodymai, vaizdo kamerų įrašai. Byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. G 2270/2023 (01) nurodyta, kad S. V. nustatyta poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosikaulių lūžiai, odos nubrozdinimai kakle, rankose ir kojose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais mažiausiai dešimties trauminių poveikių pasėkoje, iki kreipiantis med. pagalbos ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Byloje nustatyta, kad J. F. nepažinojo S. V.. Šiuo atveju kaltinamojo fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje be jokios aiškios priežasties prieš nukentėjusįjį laikytinas kaip aiškus žmogaus ir visuomenės negerbimas, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimas. Nors J. F. teisme teigė, kad tarp jo ir S. V. įvyko žodinis konfliktas, tačiau tai savaime nėra pateisinanti priežastis naudoti fizinį smurtą. Akivaizdu, kad kaltinamasis galėjo pasirinkti kitokį elgesio variantą, tačiau jis nepadarė to. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pripažintina, kad kaltinamasis padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Remiantis tuo, kas nustatyta, pripažintina, kad byloje įrodyta, kad J. F. 2023 m. liepos 15 d. apie 02.00 val. šalia baro „Sing karaoke“, esančio Gedimino pr. 27, Vilniuje, žodinio konflikto su nukentėjusiuoju S. V. metu ne mažiau kaip penkis kartus kumščiu smogė S. V. į veidą, po to, S. V. bandant atsitraukti ir pargriuvus, pradėjo spardyti jį kojomis, tuo padarydamas poodines kraujosruvas akių vokuose, nosikaulių lūžius, odos nubrozdinimus kakle, rankose, kojose, t. y. sužalojimus, kurie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

J. F. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

IV. Bausmės skyrimo klausimai

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Spręsdamas dėl J. F. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. J. F. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką bei J. F. asmenybę – anksčiau neteistas, dirba, (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka. Apibendrinant visumą kaltinamąją charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veika buvo atsitiktinio pobūdžio, padaryta dėl alkoholio vartojimo, todėl kaltinamajam, už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą, skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).‏‏‎

Vertinant galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo atsižvelgiama į tai, kad J. F. padarė vieną nusikalstamą veiką, jis teisiamas pirmą kartą, J. F. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. J. F. yra (duomenys neskelbtini), dirba, iš dalies sutinka su žalos atlyginimu. Nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad, paskyrus J. F. realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams – netekęs darbo, nuteistasis negalėtų atlyginti padarytos žalos. Vertinant nurodytas aplinkybes yra pakankamas pagrindas manyti, kad J. F. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti J. F. ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl, pritaikius BK 72 straipsnio 2 dalį, kaltinamajam J. F. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui, paskiriant jam BK 75 straipsnio 5 dalyje ir 6 dalyje numatytus įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, drausmins kaltinamąjį ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Pažymėtina ir tai, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmę bus geriau užtikrinami ir civilinio ieškovo interesai, nes taip nebus suvaržomos kaltinamojo galimybės dirbti ir gauti lėšų nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimui.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu J. F. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 438,38 Eur dydžio turtinės žalos ir 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo.

S. V. nurodo, kad patyrė turtinę žalą dėl gydytojų specialistų konsultacijų, operacijos išlaidas, transportas iš ligoninės namo, psichologų konsultacijos, buvo sugadinti rūbai, apgadintas laikrodis, patirtos kuro išlaidos. Neturtinę žalą sudaro didelis fizinis skausmas, skausmas truko ilgiau nei 2 mėnesius, trauma trukdė miegoti, gijimo procesas buvo sudėtingas ir skausmingas. Įvykio metu jis buvo pažemintas, jautė emocinį sukrėtimą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad neturtinę žalą sudaro išgyvenimai, turėjo atostogas, viską suplanavo, atvyko į Lietuvą, bet visi planai žlugo. Po operacijos porą mėnesių skausmai, dvasinai, emociniai, palūžęs, gėda prieš draugus, draugę, sunku buvo su draugais bendrauti, nes žinai, kad esi ne toks, koks buvai prieš tai. Gėda bendrauti, nes matė kaip atrodė, visur buvo kraujas, asmeniškai jautėsi palūžęs. Jautė skausmus prieš operaciją, tai savaitę iki operacijos ir po savaitės, virš 2 mėnesių skausmai. Po operacijos gulėjo ligoninėje parą laiko. Po operacijos didžiuliai nepatogumai, didžiulis skausmas, naktį negalėjo kvėpuoti, prasidėdavo kraujavimas, turėjo saugoti, kad kas neprisiliestų, negalėjo sportuoti, nuo saulės akinių negalėjo užsidėti, negalėjo į karštą patalpą eiti, daktarai neleido. Šiuo metu gydymas baigtas, bet pasunkėjęs kvėpavimas, nakties metu sunku kvėpuoti, sportuojant taip pat jaučiasi sunkumas. Konsultavosi su gydytoju, tai sakė, jeigu kvėpavimas pablogės arba taip pat bus, per naują reikės viską daryti, bet šiuo metu dar nepasiryžęs. Sportuodavo aktyviai, bet dabar kontaktinis sportas, kaip krepšinis, futbolas, ledo ritulys, negalimas, nes baimė, kad gali kas nors atsitikti su nosim ir gali būti dar blogiau. Buvo psichologiškai, emociškai, dvasiškai sudėtingas laikotarpis, negalėjo bendrauti su žmonėmis, rodytis viešumoje, negalėjo aplankyti tėvus, gijimo laikotarpis buvo sudėtingas, todėl atsirado papildomas nervingumas, bemiegės naktys, sudėtingesnės sąlygos bendrauti su drauge, nes ji matė visą procesą ir dalyvavo, taip pat ir ji nukentėjo, todėl jam prireikė psichologo pagalbos.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Šiuo atveju teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo patirtos išlaidos, t. y. transportas, gydymo išlaidos yra pagrįstos, jos protingos ir šios turėtos išlaidos, t. y. 1 438,38 Eur nukentėjusiajam atlygintinos. Dėl šios sumos yra pridėti kvitai bei sąskaitos faktūros, taip pat pateikti išrašai iš medicininių dokumentų su nukentėjusiojo sveikatos būklės diagnoze po nusikalstamos veikos padarymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).

Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl aktualios nusikalstamos veikos, susijusios su kaltinamojo atliktais smurtiniais veiksmais viešoje vietoje, nukentėjusysis patyrė atitinkamas neigiamas pasekmes – fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, pažeminimą, stresą ir kt., kas neabejotinai lemia išvadą, kad jam buvo padaryta atitinkama neturtinė žala. Kaip minėta, šiuo atveju žala sveikatai buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo smurtiniais veiksmais, suduodant smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį, kas lėmė, be kita ko – nosikaulių lūžį, su atitinkamomis poodinėmis žaizdomis, kraujosruvomis. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad buvo patirti tam tikrą laikotarpį pakankamai reikšmingi nepatogumai, patirtas skausmas, atlikta operacija, įvertinus ir aplinkybę, kad sužalojimai padaryti veide, taigi tai neabejotinai susiję ir su atitinkamais emocinio pobūdžio išgyvenimais dėl poveikio išvaizdai ir kt. Dėl patirtų sužalojimų ir gydymo nukentėjusysis patyrė skausmą, nepatogumus, neįvyko jo suplanuotos atostogos, iki šiol jis jaučia pasekmes sveikatai dėl patirtų traumų, ateityje gali reikėti dar vienos operacijos, sutriko miegas, teko atsisakyti kontaktinių sporto šakų. Įvertinus nurodytų argumentų visumą, atsižvelgiant į, be kita ko, teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos sumas nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, spręstina, kad civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 2 500 eurų neturtinė žala.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškime nurodė, kad atsisako civilinio ieškinio, todėl civilinis procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Kompaktinė plokštelė su garso ir vaizdo įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305 ir 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

J. F. (J. F.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. F. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7, 10 punktais, 6 dalimi, J. F. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti pilnai ir priteisti S. V. naudai iš J. F. 1 438,38 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt aštuonių eurų ir 38 centų) turtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti S. V. naudai iš J. F. 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) turtinės žalos atlyginimą.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

J. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Pukinskas