Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. Š. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2019 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2020 m. spalio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, prie 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalies (4 metų 3 mėnesių 27 dienų) pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir A. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. Š. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos, tai yra nuo 2021 m. birželio 11 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Š. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. spalio 17 d. apie 5.30 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu esančioje nesaugomoje automobilių aikštelėje, pagrobė svetimą turtą – D. V. priklausantį automobilį „Volvo XC60“, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), 10300 eurų vertės, taip padarydamas nukentėjusiajam D. V. 10300 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus. Šioje byloje apeliacinį skundą pateikė tik prokurorė, kuri nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti nuteistojo A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei teigia, kad apylinkės teismas nuteistajam paskyrė per švelnią bausmę. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

5. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne dėl surinktų įrodymų byloje, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu; kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi, kad tokia pati situacija ateityje nepasikartotų. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-107/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje bylose Nr. 2K-7-107/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015).

6. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis A. Š. pirmosios jo, kaip įtariamojo, apklausos metu, vykusios 2020 m. lapkričio 7 d., neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, įtvirtą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Jis teigė, kad automobilio „Volvo XC60“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nevogė, taip pat nežinojo, kad ši transporto priemonė vogta, manė, kad ją teisėtu būdu (nusipirkę automobilių turguje) įsigijo jam pažįstami asmenys, kuriems jis tik padėjo surasti tralą, kuriuo automobilis būtų nugabentas iš Alytaus į Šiaulius, tralo vairuotojui perdavė automobilio raktus bei atlygį už paslaugą. Pakartotinės įtariamojo apklausos metu, kuri vyko 2021 m. kovo 13 d., nuteistasis nurodė, kad parodymų neduos, o savo poziciją dėl kaltės ir parodymų pateiks teisiamajame posėdyje teisme. 2021 m. kovo 16 d. įtariamajam, jo gynėjui, nukentėjusiajam buvo išsiųsti pranešimai apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą ir galimybę susipažinti su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Tą pačią dieną buvo gautas nuteistojo A. Š. prašymas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. 2021 m. kovo 19 d. buvo gautas nuteistojo gynėjo advokato prašymas dėl bylos nagrinėjimo teisme sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi A. Š. jam pranešė, jo dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažįsta.

7. Nors teisiamojo posėdžio metu nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 178 straipsnio 2 dalyje, tačiau, remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, vertindamas, ar BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, šiuo atveju turėtų būtų pripažinta lengvinančia A. Š. atsakomybę, apylinkės teismas privalėjo įvertinti jo poziciją kaltės klausimu ir ikiteisminio tyrimo metu. O šiuo atveju gi nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu A. Š. savo kaltę neigė, ne tik, kad atsisakė duoti parodymus, bet ir sukūrė melagingą įvykių versiją, tokiu būdu klaidindamas ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Nors teismų praktikoje yra išaiškinta, kad prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką gali būti padarytas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo metu, o neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neužkerta kelio tai padaryti vėliau, tačiau tokiu atveju svarbu įvertinti kokios priežastys lėmė kaltininko pozicijos pasikeitimą. Kai asmuo prisipažįsta kaltu tik dėl byloje surinktų įrodymų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe nepripažįstama. Kaltinamojo parodymų ir paaiškinimų davimo laikas, visų aplinkybių kontekste, gali būti svarbus vertinant, ar kaltininkas prisipažįsta savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų.

8. Iš 6 šio nuosprendžio punkte aptartų aplinkybių matyti, kad A. Š. prisipažino kaltu tik po susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kai ikiteisminis tyrimas jau buvo iš esmės baigtas. Iki tol jokių esminių jam inkriminuoto nusikaltimo faktinių padarymo aplinkybių jis neatskleidė. Teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, kad taip nuteistasis pasielgė tik todėl, kad suvokė, jog byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių duomenų, kurie laikytini įrodymais, ir kurių niekaip neturėjo galimybės nuginčyti ar paneigti, bei siekė, jog byla būtų išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir paskirtoji bausmė jam būtų sumažinta vienu trečdaliu. Tikėtina, jog A. Š. sprendimui prisipažinti įtakos šiuo atveju turėjo ir jo gynėjo patarimas. Tokioje situacijoje jo išreikštas prisipažinimas bei gailestis, negali būti laikomas nuoširdžiu ir sudarančiu pagrindą taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Teisėjų kolegija taip pat pritaria apeliantei, jog tai, kad nuteistojo teisme išreikštas gailėjimasis yra deklaratyvaus pobūdžio, akivaizdžiai atspindi ir ta aplinkybė, jog savo noru jis ne tik, kad neatlygino nukentėjusiajam padarytos žalos, bet dar ir teisme ginčijo jos dydį, pareikšdamas, kad liudytojas, pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu perleidęs savo automobilį nukentėjusiajam, teigė jį pardavęs už 5000 eurų, o kadangi draudimo kompanija nukentėjusiajam jau išmokėjo 8000 eurų, kai automobilis kainavo 5000 eurų, tai nukentėjusysis iš to dar ir “uždirbo”, t. y. gavo finansinės naudos. Todėl teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįstai konstatuotos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir ją iš nuosprendžio šalina.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

9. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

10. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

11. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas sprendė, kad nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas A. Š. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, apylinkės teismas paminėjo visas prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, kurios jos manymu, pagrindžia, jog nuteistajam pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo paskirta per švelni bausmė. Tačiau teisėjų kolegija pritaria prokurorės nuomonei, kad į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pakankamai neatsižvelgė, dėl ko apylinkės teismo paskirtoji bausmė neatitinka teisingumo principo ir ja nebus įgyvendinta BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas ne tik dėl nepagrįstai nustatytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bet ir neteisingai nustatyto bausmės dydžio. Be to, bausmė griežtinama atsižvelgus ir į nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį. Panaikinus nuteistojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, daugiau jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką A. Š. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog praeityje A. Š. atžvilgiu Lietuvos Respublikoje jau buvo priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai. Be to, nuteistasis ne kartą buvo teistas ir Jungtinėje Karalystėje bei Nyderlanduose. Lietuvos teismų nuosprendžiais jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį bei BK 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu paminėtose užsienio valstybėse jis teistas dėl nusikaltimo valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus, vagystės (rengimasis arba pasikėsinimas nusikalstamai veikai), transporto priemonės vagystės, disponavimo preke žinant, jog ji gauta nusikalstamu būdu (prekyba vogtomis prekėmis). Taigi, praeityje nuteistasis buvo ne kartą pripažintas kaltu dėl nusikaltimų nuosavybei, tame tarpe, kaip ir šioje byloje – automobilio vagystės. Nuteistajam buvo skirtos įvairios bausmės (viešieji darbai, bauda, laisvės atėmimas), tačiau jos jo nepataisė, nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ką neabejotinai įrodo šioje byloje A. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės - nusikaltimą jis įvykdė ne tik, kad turėdamas neišnykusį teistumą, bet dar ir neįsiteisėjus 2019 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiui, kuriuo nuteistajam buvo paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Išdėstytų duomenų apie nuteistojo teistumus pagrindu, taip pat įvertinus tai, kad nagrinėjamoje byloje įvykdytam nusikaltimui nuteistasis ruošėsi keletą savaičių, nusikalstamo sumanymo realizavimui naudojo automobilio sekimo įrangą, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad paskutinis jo padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, o yra tik dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys.

13. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis savo kaltės ikiteisminio tyrimo metu nepripažino, realiai nuoširdžiai dėl savo padarytos veikos nesigailėjo, nebuvo nustatyti jokie jo veiksmai, kuriais jis būtų siekęs sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Toks nuteistojo elgesys jau po nusikalstamos veikos padarymo akivaizdžiai rodo, jog A. Š. nesupranta savo netinkamo elgesio pasekmių, neteisėtų savo veiksmų kritiškai nevertina. Esant tokiam jo požiūriui, kartu įvertinus ir kriminogeninę nuteistojo praeitį, akivaizdu, kad jam pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skirtina bausmė negali būti švelnesnė, nei šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės apeliaciniame skunde siūlomos bausmės dydžiu ir mano, jog 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra vos kiek didesnė už straipsnio sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, atitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijus bei užtikrina bausmės paskirtis įtvirtintas baudžiamajame įstatyme.

14. Padidinus nuteistajam pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skirtą laisvės atėmimo bausmę, naikintinos ir skundžiamo nuosprendžio dalys dėl bausmių subendrinimo bei BK 64¹ straipsnio nuostatų nuteistajam taikymo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 4 metų ir 6 mėnesių bausmė sumažinama vienu trečdaliu, ir nuteistajam skiriama 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Kaip to prašoma ir apeliaciniu skundu, A. Š. šiuo apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2019 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2020 m. spalio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, prie 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalies (4 metų 3 mėnesių 27 dienų - neatliktos bausmės laikas skaičiuojamas skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienai) pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir A. Š. skirtina galutinė subendrinta bausmė - 6 metai laisvės atėmimo. Nors duomenys, apibūdinantys A. Š. asmenybę, itin neigiamai charakterizuoja jį, leidžia vertinti kaip nusikalsti linkusią asmenybę, o padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės leidžia spręsti apie didesnį jos pavojingumą, tačiau teisėjų kolegija vis tik sprendžia, kad prokurorės prašoma A. Š. paskirti galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams – būtų per griežta, neadekvati, kadangi toks prie griežtesnės bausmės pridėtinos švelnesnės bausmės dydis būtų vos 4 mėnesiais trumpesnis, nei jam pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skirta bausmė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. birželio 11 d. nuosprendį pakeisti:

iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nuteistojo A. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

A. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 4 (ketverių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. Š. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo Kauno apygardos teismo nuosprendžiu A. Š. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtą 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, A. Š. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su 2019 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2020 m. spalio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, prie 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalies (4 metų 3 mėnesių 27 dienų) pridedant Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir A. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo Kauno apygardos teismo nuosprendžiu A. Š. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtą sumažintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2019 m. vasario 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2020 m. spalio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, prie 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalies (4 metų 3 mėnesių 27 dienų - neatlikta bausmės dalis skaičiuojama Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžio priėmimo dienai) pridedant šiuo Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir A. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžio priėmimo dienos.

Kitas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.