Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. Š., I. Š. ir antstolei Santai Selezniovienei dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. balandžio 27 d. teismo nutartimi pareiškėjai nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams šalinti.

2017 m. gegužės 2 d. teisme gautas raštas dėl trūkumų šalinimo, tačiau trūkumai nurodyti 2017-04-27 teismo nutartyje neištaisyti, pareiškėja nepateikė teismui siūlomos nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarkos, prieštaravo teismui, aiškindama, jog jei skolininko dalis yra žinoma, priverstinio vykdymo metu naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo turto dalimi tvarka pagal CPK 667 str.2 d. nenustatoma.

Pareiškėjai išaiškintina, jog dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio yra suformuota teismų praktika: civilinėje byloje Nr.3K-7-246/2014 išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad bendrojoje dalinėje nuosavybėje kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys yra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis) arba preziumuojama, kad jos yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis), CK 4.73 straipsnį aiškinant kartu su CPK 667 straipsniu, konstatavo, jog šis reglamentuoja skolininkui priklausančios dalies nustatymą bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir naudojimosi ja tvarką, taip pat naudojimosi ja tvarkos nustatymą bendrojoje dalinėje nuosavybėje, jei tokios tvarkos nėra nustatyta. CPK 667 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodoma, kad nustatydamas skolininko dalį teismas kartu nustato ir naudojimosi ja tvarką. Pagal CPK 667 straipsnio 4 dalį išieškotojas turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip, kad būtų galima iš jos išieškoti, o CK 4.90 straipsnio 3 dalis nustato, kad bendraturčio kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį dėl skolininko dalies atidalijimo. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad su prašymu dėl skolininkui priklausančios dalies nustatymo antstoliui pasiūlius į teismą gali kreiptis kreditorius arba bendraturčiai, taip siekiant patenkinti kreditoriaus interesus (nustačius skolininko dalį turte, galima iš jos išieškoti) ir nepažeisti kito bendraturčio teisių (išieškojimas nukreipiamas tik į skolininko dalį). Teisėjų kolegija sprendė, kad išieškojimo tikslu kreditorius, vadovaudamasis CK 4.90 straipsnio 3 dalimi ir CPK 667 straipsnio 1, 4 dalimis, taip pat gali reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip suformuojant atskirą daiktą kaip savarankišką objektą, į kurį bus nukreiptas išieškojimas.

Tai nurodė ir Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi atmesdamas pareiškėjos atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr.e2S-605-524/2017 pagal pareiškėjos analogišką prašymą, teigdamas, jog kai pareiškėja prašo nustatyti skolininko turto dalį taip pat ir nekilnojamajame turte, esant suformuotai teismų praktikai, jog CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo turto dalimi tvarką, nustatant skolininko dalį nekilnojamame turte, yra imperatyvus, turi pateikti teismui siūlomos nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką, tam, kad teismas galėtų tinkamai išnagrinėti bylą.

Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad nustatytu laiku nepašalinus pareiškimo trūkumų, pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, neištaisius nustatytų pareiškimo trūkumų, pareiškimas laikomas nepaduotu ir kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.