- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- e2A-983-343/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- V. L., E. L.
- Ieškovas
- J. A. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. L. ir E. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. A. B. ieškinį atsakovams V. L. ir E. L. dėl savininko teisių gynimo, institucijos teikiančios byloje išvadas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. A. B. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovus perkelti tujas, lazdynus ir kitus medžius bei pagalbinio ūkio pastatą, esančius SB „Ramunė“ žemės sklype (duomenys neskelbtini), 3 m atstumu nuo ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio SB „Ramunė“ (duomenys neskelbtini), ribos per 15 dienų nuo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,0582 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis SB „Ramunė“ (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas vakarų pusėje ribojasi su atsakovui priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Teigia, jog šiame žemės sklype be ieškovo sutikimo, pažeidžiant įstatymus, nustatančius medžių, krūmų sodinimo ir statinių statymo atstumus nuo kaimyninių sklypų ribų, yra pasodinti medžiai ir krūmai bei pastatytas statinys. Teigia, jog tujos, lazdynai ir vyšnia užaugo ir pusę dienos žemės sklype užstoja saulę, būna pavėsis, medžių šaknys pereina į sodo pusę, dėl ko blogai auga žemės sklype auginami augalai – daržovės, uogos, gėlės. Tvirtina, jog prie pat žemės sklypų ribos, be ieškovo sutikimo, yra pastatytas atsakovui priklausantis statinys – pagalbinis ūkio pastatas. Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ jis priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams, tačiau jis turėtų stovėti 3 m atstumu nuo sklypo ribos, o ne prie pat sklypo ribos. Taipogi statinys, esantis prie pat sklypo ribos, pažeidžia ieškovo teises, nes statinys ir šalia esantis aukštas jazmino krūmas taip pat užstoja šviesą, palaiko per didelę drėgmę sodo namelyje. Ieškovas 2016 05 19 ir 2016 09 20 kreipėsi pagalbos į Marijampolės savivaldybės administraciją, tačiau padėtis nepagerėjo, kadangi atsakovas tik patrumpina medžių šakas. Ieškovo atstovė 2017 06 22 atsakovui parašė pretenziją dėl medžių, krūmų ir statinių perkėlimo reikiamu atstumu nuo kaimyninio žemės sklypo ribos, nurodant trūkumus pašalinti iki 2017 07 15, tačiau pažeidimai nebuvo pašalinti. Esamą padėtį parodo Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad atsakovui ir jo sutuoktinei E. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas sklypas ribojasi su ieškovui priklausančiu žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovas neneigia, kad jam ir sutuoktinei priklausančiame žemės sklype auga tujos bei kiti sumedėję augalai, kurie pasodinti mažesniu nei trijų metrų atstumu nuo sklypo ribos. Šiuos augalus atsakovas yra pasodinęs prieš daugiau kaip 10 metų, tačiau net ir esant tokioms aplinkybėms, ieškovai negali reikalauti perkelti tujas, lazdynus ir kitus medžius 3 m atstumu nuo ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos, nes tokio teisių gynimo būdo įstatymas nenumato. Pažymi, jog atsakovo žemės sklype augančių tujų ir kitų krūmų šakos nėra įsiterpusios į ieškovų žemės sklypą. Augalų šakos, esančios ties ieškovo žemės sklypu, ieškovui netrukdo juo naudotis, o jeigu ir trukdytų, tai ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.42 straipsnio 1 dalimi, galėtų nupjauti ir pasilikti sau atsakovo žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, kurios yra jo žemės sklype, bet neturėtų teisės reikalauti perkelti pačius augalus per 3 m nuo sklypo ribos.
4. Atsakovas, pasisakydamas dėl statinio, nurodė, kad pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis ir žemės sklypo savininko teisę būti statytoju įtvirtinantis teisės aktas yra Statybos įstatymas, kurio 2 straipsnio 54 dalyje nustatyta, kad statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai: statybos techniniai reglamentai, statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos. Teigia, jog ginčo statinys yra pastatytas 2004 metais. 2014 01 01 įsigaliojo Statybos įstatymo 23 straipsnio redakcija (Valstybės žinios, 2013-07-16, Nr. 76-3841).Vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, ieškovas per vienus metus nuo statybos pradžios atsakovui nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos, todėl laikoma, kad ieškovo, kaip gretimo sklypo savininko, sutikimas tapo neprivalomas. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, jog šalys visada gerai sutarė, ieškovas atsakovui niekada nėra prasitaręs, jog yra nepatenkintas dėl atsakovo sodinių ar statinio. Pažymi, jog paties ieškovo pastatas yra arčiau nei 1 m nuo bendros sklypo ribos. Atsakovas taipogi nurodo, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl ginčo statinio pripažinimo neteisėtai pastatytu prasidėjo 2004 m., kadangi ieškovas, būdamas gretimo sklypo savininkas, žinojo apie ginčo statinį nuo 2004 m. Atsakovo teigimu, konstatuotina, kad ieškinio senaties terminas ieškovų reikalavimams dėl ginčo statinio pasibaigė 2014 m., t. y. iki ieškinio pareiškimo, ir ši aplinkybė yra pagrindas atmesti reikalavimą dėl įpareigojimo statinį perkelti. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį.
5. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nesutikimą grindžia tais pačiais motyvais, kuriuos savo atsiliepime yra nurodęs atsakovas.
6. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui vietoje patikrinus pateiktą informaciją nustatyta, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), SB „Ramunė“, neišlaikant teisės aktų nustatyto minimalaus atstumo iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, pastatytas pagalbinio ūkio pastatas, kurio užstatymo plotas apie 6,60 kv. m. Pagal parametrus, nurodytus statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 ,,Statinių klasifikavimas“ 2 lentelės 2 punkte, toks statinys priskiriamas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Skunde minimas žemės sklypas, remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nepatenka į Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 ‚,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas‘‘ 3 priedo 1.1 punkte minėtas teritorijas, todėl minėto statinio statybai neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktu, reikalingas gretimo žemės sklypo savininko (valdytojo) sutikimas statyti statinius mažesniu negu statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatytu 3 m atstumu iki žemės sklypo ribos.
7. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė išvadą, kad medžių ir krūmų veisimą sodininkų bendrijų teritorijoje reglamentuoja Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalis, kuri nustato, kad medžius ir krūmus mėgėjų sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri Želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sodo sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą, o kai sodo sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija – rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą. Sodo sklype aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos; šiaurinėje sodo sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sodo sklypo ribos tokius medžius sodinti galima tik gavus rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą. Žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos, o krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sodo sklypo ribos. Mažesniais atstumais medžiai ir krūmai gali būti sodinami turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą. Tokie patys atstumai reglamentuoti ir Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 5 punkte. Nurodo, jog antstolio A. A. 2019 08 07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 23/19/4 konstatuota, kad sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), SB „Ramunė“, (duomenys neskelbtini), apie 0,85 m nuo tvoros auga vyšnia; prie pat tvoros pasodintos tujos, kurių aukštis apie 3 m, lazdynas apie 5 m - 6 m aukščio bei panašaus aukščio jazminas; prie pat tvoros stovi ūkio paskirties pastatas. Teigia, jog pagal faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, medžių pasodinimo vietos neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, tačiau, siekiant konstatuoti, kad pasodinant medžius nebuvo laikytasi teisės aktų reikalavimų, būtina nustatyti medžių sodinimo laiką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Marijampolės apylinkės teismas 2020 03 09 sprendimu ieškinį tenkino visiškai – įpareigojo atsakovus perkelti tujų gyvatvorę, lazdyną, vyšnią, jazminą ir pagalbinio ūkio pastatą, esančius SB „Ramunė“ žemės sklype (duomenys neskelbtini) 3 m atstumu nuo ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio SB „Ramunė“ (duomenys neskelbtini), ribos per 15 dienų nuo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisė ieškovui iš atsakovų po 712,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Konstatavo, jog ginčas byloje kilo tarp sklypų savininkų dėl šalia sklypų ribos esančių želdinių pašalinimo ir pagalbinio pastato, teigiant, jog nebuvo laikytasi reikalaujamo atstumo iki sklypų ribos. Ieškinys pareikštas CK 4.98 straipsnio pagrindu.
10. Teismas, vertindamas ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo perkelti tujas ir kitus medžius, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog šiuo atveju atsakovų nurodyta priemonė – tujų apkarpymas, medžių šakų genėjimas būtų proporcinga priemonė siekiant pašalinti nustatytus ieškovo teisių pažeidimus. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes darė išvadą, kad vien tik epizodinis dalies tujų apkarpymas, kitų ginčo medžių šakų genėjimas, kuo ginasi atsakovai, atsižvelgiant į šalių santykius, neužtikrintų, jog ateityje dėl jų vėl nekils ginčų. Nurodė, kad ieškovas savo teisių pažeidimą siejo ne tik su tujų, vyšnios, lazdyno, jazmino dydžio sukeliamais neigiamais veiksniais, bet ir su medžių poveikiu namo sienoms. Nustatė, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, jog siena iš tos pusės, kuri ribojasi su sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), SB „Ramunė“, (duomenys neskelbtini), yra pažaliavusi. Teismas vertino, kad ne mažiau kaip 3 m atstumu turinčios būti aukštaūgės tujos, vyšnia, jazminas, lazdynas yra pasodinti šio atstumo nesilaikant, taip pat atsižvelgiant į šalių santykius bei užtikrinant proporcingumo principo įgyvendinimą, sprendė, kad atsakovai įpareigotini minėtus augalus perkelti 3 m atstumu nuo ieškovo sklypo ribos per 15 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
11. Teismas, vertindamas atsakovo sklype esančio pagalbinio ūkio pastato statybos teisėtumą, atsižvelgdamas į atsakovo teismo posėdyje nurodytą aplinkybę, kad statinys pastatytas 2006 metais, sprendė, kad ginčo atveju yra aktuali aplinkos ministro 2005 07 01 įsakymu Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo, 8 priede 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Minėtame reglamente įtvirtinta statytojo pareiga laikytis nustatytų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos ir kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) teisė sutikti arba nesutikti, kad šie atstumai būtų mažesni. Atsižvelgdamas į tai laikė nepagrįstus atsakovų atstovų argumentus, kad ieškovui per vienus metus nuo statybos pradžios atsakovui nepateikus savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos, laikytina, kad gretimo sklypo savininko sutikimas tapo neprivalomas.
12. Teismas, pasisakydamas dėl pagalbinio ūkio pastato, taip pat nurodė, kad atsakovai, nesikreipę į ieškovą, kad gautų šio sutikimą dėl planuojamos statybos, turi įrodyti, kad statyba buvo tokio pobūdžio, kad gretimo sklypo savininko sutikimo nereikėjo. Atsakovams šių faktinių aplinkybių neįrodžius bei užtikrinant proporcingumo principo įgyvendinimą, teismas sprendė, kad ginčo pastato statyba be ieškovo sutikimo yra neteisėta. Atsižvelgdamas į tai, kad ūkio pastatą įmanoma pertvarkyti taip, kad būtų išlaikytas teisės aktų nustatytas atstumas iki ieškovo sklypo ribos, teismas atsakovus įpareigojo ūkio pastatą patraukti (CK 4.103 straipsnio 3 dalis).
13. Teismas vertino, kad senaties terminas dėl statinio perkėlimo nėra praleistas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniame skunde atsakovai prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 03 09 sprendimą, panaikinant sprendimo dalį, kuria Marijampolės apylinkės teismas nusprendė įpareigoti atsakovus perkelti pagalbinio ūkio pastatą, esantį SB „Ramunė“ žemės sklype (duomenys neskelbtini) 3 m atstumu nuo ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio SB „Ramunė“ (duomenys neskelbtini) ribos per 15 dienų nuo sprendimo įsigaliojimo dienos; paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš ieškovo atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo parengimu bei jo apmokėjimu žyminiu mokesčiu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-338 patvirtintas 2005 07 01 Statybos techninis reglamentas STR2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, kuriuo vadovavosi teismas priimdamas sprendimą, netaikytinas ginčo santykiams, nes ginčo statinys nėra vienbutis gyvenamasis pastatas, o tėra I grupės nesudėtingas statinys. Teigia, jog teismas, laikydamas, kad ginčo statinys pastatytas 2006 metais, ginčo santykiams turėjo taikyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 04 16 įsakymu Nr. 184 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“.
14.2. Ginčo statinys klasifikuotinas kaip I grupės nesudėtingas statinys, kuriam neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau buvo privaloma gauti gretimų žemės sklypų savininkų, įskaitant ieškovą, sutikimus, kadangi statinys pastatytas mažesniu nei Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priede nurodytu minimaliu atstumu. Teigia, jog 2014 01 01 įsigaliojus Statybos įstatymo 23 straipsnio redakcijai, atsakovai įgijo pagrįstą lūkestį, kad jei ieškovas per vienerius metus nepateiks jiems pretenzijų, tai pagal įstatymą bus laikoma, kad ieškovo sutikimas atsakovams taps neprivalomas. Tuo pačiu, Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis (Valstybės žinios, 2013 07 16, Nr. 76-3841) ieškovui įtvirtino jo pažeistos teisės gynimo ribojimą – nepareiškus per vienerius metus pretenzijų atsakovams, kaip statytojams, neturintiems ieškovo sutikimo statyti statinį mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu nuo ieškovo sklypo ribos, vėliau tokia statyba nebus laikoma neteisėta, nes gretimo sklypo savininko (ieškovo) sutikimas taps neprivalomas. Šiuo atveju teismas neturėjo jokio pagrindo atsakovų statinio pripažinti neteisėta statyba.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo netenkinti apeliacinio skundo, palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2020 03 09 sprendimą bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškovas patyrė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Ieškovas žemės sklypą iš valstybės įsigijo 2013 09 25, o jį įregistravo VĮ „Registrų centras“ tik 2017 06 07. Atsakovai žemės sklypą iš valstybės įsigijo 2012 03 14, o VĮ „Registrų centras“ įregistravo tik 2016 06 16. Akivaizdu, jog atsakovai ginčo statinį statė valstybinėje žemėje. Teigia, jog kai ieškovas tapo teisėtu žemės sklypo savininku, iš karto pradėjo reikšti pretenzijas atsakovams. Ginčo statinio statybos metu ieškovas buvo gretimo žemės sklypo valdytojas ir jo rašytinis sutikimas buvo ir yra privalomas.
15.2. Atsakovų žemės sklypas buvo suformuotas 2011 12 22, tačiau jame jokio ginčo statinio neatžymėta. Iki šios dienos šis statinys neturi inventorinės bylos, nėra įregistruotas VĮ „Registrų centras“. Iš atsakovų pateiktų nuotraukų matyti, kad ginčo statinys stovi 2011 04 30. Jokio kito neginčijamo įrodymo dėl šio statinio statybos metų nėra. Patys atsakovai pripažino, kad ginčo statinys pamatų neturi, perkelti jį į kitą vietą nesudaro sunkumų.
Teisėjų kolegija,
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
18. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria, tenkinus ieškovo ieškinį, atsakovai įpareigoti perkelti pagalbinio ūkio pastatą, esantį SB „Ramunė“ žemės sklype (duomenys neskelbtini) 3 m atstumu nuo ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio SB „Ramunė“ (duomenys neskelbtini) ribos per 15 dienų nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovams – (duomenys neskelbtini). Abiems sklypams yra atlikti kadastriniai matavimai. Byloje esančio antstolio A. A. 2019 08 07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 23/19/4 duomenimis nustatyta, kad šalių sklypai ribojasi iš vakarų pusės, jie atskirti vieline tvora; atsakovų sklype apie 0,85 m nuo minėtos tvoros auga vyšnia; prie pat tvoros pasodintos tujos, kurių aukštis apie 3 m, lazdynas apie 5-6 m aukščio bei panašaus aukščio jazminas; taip pat prie pat tvoros stovi ūkio paskirties pastatas; dalies aviečių, kurios auga netoli tvoros (apie 1 m nuo tvoros) lapų yra pageltę; gyvenamojo namelio, kuris yra ieškovo sklype siena iš tos pusės, kuri ribojasi su atsakovų sklypu, yra pažaliavusi. Nagrinėjamu atveju, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovus perkelti tujas, lazdynus ir kitus medžius bei pagalbinio ūkio pastatą, esančius SB „Ramunė“ žemės sklype (duomenys neskelbtini) 3 m atstumu nuo ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio SB „Ramunė“ (duomenys neskelbtini) ribos per 15 dienų nuo sprendimo įsigaliojimo dienos.
20. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Pasisakydamas dėl įpareigojimo perkelti tujas ir kitus medžius, nurodė, kad vien tik epizodinis dalies tujų apkarpymas, kitų ginčo medžių šakų genėjimas, neužtikrintų, jog ateityje dėl jų vėl nekils ginčų. Vertino, kad ne mažiau kaip 3 m atstumu turinčios būti aukštaūgės tujos, vyšnia, jazminas, lazdynas yra pasodinti šio atstumo nesilaikant, taip pat atsižvelgdamas į šalių santykius bei užtikrinant proporcingumo principo įgyvendinimą, sprendė, kad atsakovai įpareigotini minėtus augalus perkelti 3 m atstumu nuo ieškovo sklypo ribos per 15 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pasisakydamas dėl pagalbinio ūkio pastato, sprendė, kad ginčo atveju yra aktuali aplinkos ministro 2005 07 01 įsakymu Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo, 8 priede 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovų argumentus, kuriais buvo teigiama, kad ieškovui per vienus metus nuo statybos pradžios atsakovui nepateikus savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos, laikytina, kad gretimo sklypo savininko sutikimas tapo neprivalomas. Nurodė, kad atsakovai, nesikreipę į ieškovą, kad gautų šio sutikimą dėl planuojamos statybos, turi įrodyti, kad statyba buvo tokio pobūdžio, kad gretimo sklypo savininko sutikimo nereikėjo. Atsakovai šių faktinių aplinkybių neįrodė, todėl pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ginčo pastato statyba be ieškovo sutikimo yra neteisėta.
21. Apeliantai skundžia sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovo ieškinį, atsakovus įpareigojo perkelti pagalbinio ūkio pastatą, esantį atsakovų žemės sklype 3 m atstumu nuo ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos per 15 dienų nuo sprendimo įsigaliojimo dienos. Apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamas kad ginčo statinys pastatytas 2006 metais, ginčo santykiams turėjo taikyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 04 16 įsakymu Nr. 184 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, o ne Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 07 01 įsakymu Nr. D1-338 patvirtintą Statybos techninį reglamentą STR2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, nes ginčo statinys nėra vienbutis gyvenamasis pastatas, o tėra I grupės nesudėtingas statinys, kuriam neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau buvo privaloma gauti gretimų žemės sklypų savininkų, įskaitant ieškovą, sutikimus. Taipogi teigia, kad, 2014 01 01 įsigaliojus Statybos įstatymo 23 straipsnio redakcijai, atsakovai įgijo pagrįstą lūkestį, kad, jei ieškovas per vienerius metus nepateiks jiems pretenzijų, tai pagal įstatymą bus laikoma, kad ieškovo sutikimas atsakovams taps neprivalomas. Tuo pačiu Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis (Valstybės žinios, 2013 07 16, Nr. 76-3841) ieškovui įtvirtino jo pažeistos teisės gynimo ribojimą – nepareiškus per vienerius metus pretenzijų atsakovams kaip statytojams, neturintiems ieškovo sutikimo statyti statinį mažesniu nei teisės aktuose nustatytu atstumu nuo ieškovo sklypo ribos, vėliau tokia statyba nebus laikoma neteisėta, nes gretimo sklypo savininko (ieškovo) sutikimas taps neprivalomas. Taigi, atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo jų statinio pripažinti neteisėta statyba.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus rašytinius įrodymus, skundžiamo sprendimo turinį bei apeliacinio skundo argumentus, atmeta apeliacinio skundo argumentus kaip neįrodytus.
23. Visų pirma, pažymėtina, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
24. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl ginčo statinio (pagalbinio ūkio pastato) statybos teisėtumo ir nustatant, koks teisinis reglamentavimas turi būti taikomas, pirmiausia svarbu nustatyti, kada apskritai ginčo statinys buvo pastatytas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi byloje esančiais duomenimis nustatė, kad vieningos nuomonės dėl ginčo pastato statybos nėra – atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, kad ginčo statinys pastatytas 2004 metais; pirmosios instancijos teismo posėdžio metu konstatuota, kad ginčo statinys pastatytas 2006 metais; į bylą pateiktose nuotraukose matyti, kad ginčo statinys užfiksuotas 2011 04 30. Taipogi iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), joks pagalbinis ūkio pastatas nėra nurodytas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, atsakovai, teigdami, kad ginčo statinys pastatytas 2004 metais ar 2006 metais turėjo šį faktą pagrįsti rašytiniais įrodymais, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje kitų įrodymų, išskyrus pateiktas 2011 04 30 nuotraukas, kuriose užfiksuotas ginčo statinys, nėra, sprendžia, jog ginčo statinys pastatytas 2011 metais.
25. Minėta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo statinio statybos teisėtumo, vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 07 01 įsakymu Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo 8 priedo 1 punktu, kuriame nurodyta, kad statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Vadovaudamasis minėtu reglamentu nurodė, kad nustatomi šie mažiausi atstumai nuo statinių iki gretimo sklypo ribos bei kiti reikalavimai: 1.1 papunktyje nurodyta, kad pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio – ne mažesnis kaip 3,0 m. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu. Apeliantai teigia, kad ginčo santykiams šis reglamentavimas negali būti taikomas, nes ginčo statinys nėra vienbutis gyvenamasis pastatas, o tėra I grupės nesudėtingas statinys. Teisėjų kolegija apeliantų teiginiui, kad tai yra I grupės nesudėtingas statinys pritaria, kadangi šią aplinkybę patvirtino byloje išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ginčo statinys pastatytas 2011 metais, nagrinėjamu atveju turi būti taikomos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 09 27 įsakymu Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ nuostatos (galiojusios ginčo statinio statybos laikotarpiu – 2011 m.).
26. Vadovaujantis minėto LR Aplinkos ministro 2010 09 27 įsakymu Nr. 1D-826 patvirtinto STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 punktu ir 33.2 papunkčiu, kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose. Statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų.
27. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl pagalbinio pastato, esančio arčiau negu 3 m atstumu nuo gretimo sklypo ribos, pastatymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam, kad atsakovų statinys nebūtų laikomas pastatytas neteisėtai, atsakovai turėjo gauti gretimo žemės sklypo savininko (šiuo atveju ieškovo) sutikimą dėl pastato statybos arčiau nei 3 m atstumu iki kaimyninio sklypo ribos (STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto LR Aplinkos ministro 2010 09 27 įsakymu Nr. D1-826 33 punktas, 33.2 papunktis; STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-812 1-ojo priedo lentelės pastaboje nurodytos nuostatos).
28. Apeliantai apeliaciniame skunde, be kita ko, laikosi pozicijos, kad 2014 01 01 įsigaliojus Statybos įstatymo 23 straipsnio redakcijai, jie įgijo pagrįstą lūkestį, kad, jei ieškovas per vienerius metus nepateiks jiems pretenzijų, tai pagal įstatymą bus laikoma, kad ieškovo sutikimas atsakovams taps neprivalomas. Vertinant šį apeliacinio skundo argumentą, svarbu paminėti kelias, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbias faktines aplinkybes. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad ieškovas žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo 2013 09 25, o jį VĮ „Registrų centras“ įregistravo 2017 06 07. Tuo tarpu atsakovai, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 2012 03 14, o VĮ „Registrų centras“ įregistravo 2016 06 16. Esant pirmiau nustatytai aplinkybei, kad ginčo statinys pastatytas 2011 metais, o ieškovui teisėtu žemės sklypo savininku tapus 2013 09 25, darytina išvada, kad ieškovas per vienerius metus nuo statybos pradžios negalėjo pareikšti pretenzijų dėl statinio statybos, kadangi, vadovaujantis minėtais registro duomenimis dar nebuvo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė taip pat yra tai, kad ieškovas minėto žemės sklypo valdytoju/naudotoju (prieš tampant savininku), tapo ne vėliau kaip nuo 2010 m. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas Žemės sklypo planas, kuriame ieškovas, sutikęs su paženklintomis vietoje žemės sklypo ribomis, 2010 11 04 ant minėto Žemės sklypo plano pasirašė. Pažymėtina, kad nors byloje nėra pateikti duomenys, įrodantys nuo kada atsakovai pradėjo valdyti/naudoti žemės sklypą iki įgyjant jį pirkimo-pardavimo sutartimi, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad jie neginčija fakto, jog yra ginčo statinio statytojai, taip pat į tai, kad atsiliepime į ieškinį buvo nurodę, kad ginčo statinys pastatytas 2004 m., spręstina, kad žemės sklypo valdytojais atsakovai tapo iki 2010 m. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovai turėjo gauti ieškovo sutikimą dėl statinio statybos, nepaisant to, kad statinio statybos metu ieškovas pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypo dar nebuvo įgijęs, tačiau buvo jo valdytojas/naudotojas.
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas ir aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam ginčui taikė netinkamą teisinį reglamentavimą, t. y. turėjo vadovautis ne Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 07 01 įsakymu Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo 8 priedo 1 punktu, bet Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 09 27 įsakymu Nr. D1-826 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ patvirtinimo“ nuostatomis, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-812 patvirtintomis STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nuostatomis, tačiau priėmė teisingą sprendimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovų argumentai, kuriais buvo teigiama, jog ieškovui per vienus metus nuo statybos pradžios atsakovams nepateikus rašytinių pretenzijų ir skundų dėl statinio statybos, laikytina, kad ieškovo sutikimas tapo neprivalomas, yra nepagrįsti. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai, nesikreipę į ieškovą dėl sutikimo gavimo, turėjo įrodyti, kad ginčo statinio statyba buvo tokio pobūdžio, jog gretimo žemės sklypo savininko (ieškovo) sutikimo nereikėjo. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje pateikto vertinimo negali pakeisti aplinkybė, kad skundžiamame teismo sprendime ne visi įrodymai turi stiprią įrodomąją galią, nes tai nereiškia įrodinėjimo taisyklių pažeidimo ir nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tam tikrų faktų pripažinimo neįrodytais. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o atsakovų apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Atsakovai apeliaciniame skunde prašė paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš ieškovo atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo parengimu bei jo apmokėjimu žyminiu mokesčiu. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aplinkybę, jog apeliacinis skundas atmestas, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems neatlygintinos. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą taipogi prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas – 200 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 04 02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1,3 * 1358,6 = 1766,18 Eur), todėl priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Valstybė nagrinėjamu atveju patyrė 6,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, vadovaujantis CPK 96 straipsniu priteistinos iš atsakovų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimą.
Priteisti ieškovui J. A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 200 Eur (du šimtus eurų), t. y. iš kiekvieno po 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš atsakovų V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 6,30 Eur (šešis eurus ir 30 euro centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nedelsiant mokėjimo nurodymo kopiją pateikti pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.