- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-25
- Bylos Nr.
- 2S-961-587/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00083-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- kreditoriui S
- Kreditorius
- S. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims kreditoriui S. R., antstoliui Eduardui Sergėjevui, antstolei Audronei Muzikevičienei, L. K. dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėjas D. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti jam bankroto bylą ir jo bankroto administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Verslo konsultavimo biuras“, turinčią teisę teikti fizinio asmens bankroto administratoriaus paslaugas bei patvirtinti 500,00 Eur piniginių lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turės teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti, fizinio asmens būtiniems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad jo nemokumą nulėmė 2012 m. kovo 5 d. pasirašyta paskolos sutartis su S. R., kuria pasiskolino 104 263,21 Eur (360 000 Lt). Paskola panaudota UAB „Drustila“ plėtrai ir apyvartinėms lėšoms. UAB „Drustila“ įkurta 1997 m., pagrindinė įmonės veikla buvo elektros sistemų, gatvių ir pastatų apšvietimo sistemų, telekomunikacinių ir kompiuterinių tinklų, gaisro ir apsaugos nuo įsilaužimo signalizacijų įrengimas, elektrinių prietaisų ir buitinės technikos prijungimas, konsultacijos, techninė priežiūra, šiuo metu jam priklauso 100 procentų bendrovės akcijų. Įmonė nuolat dalyvavo viešųjų pirkimų konkursuose, o per 2015-2018 m. laikotarpį viena, ar kartu su partneriais, buvo laimėjusi net 9 konkursus. Įmonės debitorius (skolininkas) buvo UAB „Algraižė“, buvusi labai didelė statybinė organizacija, kurios savininkas buvo kreditorius S. R., tačiau jos bankrotas lėmė didelius nuotolius, UAB „Drustila“ kreditorinis reikalavimas šiai įmonei buvo virš 83 000 Eur. Įmonei kreditoriaus S. R. vadovauta įmonė padarė gan didelį nuostolį, todėl jo paskola aktyviai nebuvo išieškoma. Šiuo metu sulaukė ne vieno raginimo padengti skolą, taip pat kreditoriaus atstovų yra informuotas apie rengiamą civilinį ieškinį. Kitas didelis smūgis UAB „Drustila“ buvo UAB „Kortas“ bankrotas, kuris lėmė virš 100 000 Eur nuostolį. Gelbėjant įmonę, buvo imtasi visų priemonių, tame tarpe ir 2019 m. restruktūrizacijos iškėlimo UAB „Drustila“, o vėliau bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos teisme 2019 m. rugsėjo 10 d. UAB „Drustila“ buvo iškelta bankroto byla. Bankrutavus įmonei, pareiškėjas prarado ne tik pajamas, bet ir visas savo gyvenimo santaupas, kas lėmė, jog nebeturi jokių galimybių sugrąžinti paskolą. Jokio nekilnojamojo turto, vertybinių popierių, išskyrus bankrutavusios UAB „Drustila“ akcijas, piniginių lėšų, neturi, turi vieną 2007 m. transporto priemonę, nuo 2023 m. gruodžio 22 d. nedirba ir yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos valstybinės socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), gauna vidutiniškai 1 000 Eur išmokas į mėnesį. Aktyviai ieškosi darbo, tikisi pavasarį, suaktyvėjus statyboms, susirasti darbą ir gauti didesnes pajamas, kurios bus nukreiptos kreditorinių reikalavimų tenkinimui bei bankroto administratoriaus išlaidoms atlyginti. Yra vedęs, su sutuoktine pasirašęs vedybų sutartį, jokio jungtinio turto neturi ir bendro finansinio ūkio neveda. Jam skolingų asmenų, jo atžvilgiu iškeltų baudžiamųjų bylų, nėra, yra patvirtini jo kreditoriniai reikalavimai UAB „Drustila“ bankroto byloje, kurie sudaro 6 740,65 Eur, be to, yra iškeltos civilinės bylos, kuriose bankroto administratorius bando priteisti iš jo menamą žalą. Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-147-1043/2024 pagal bankrutuojančios UAB „Drustila“ ieškinį atsakovui D. K. dėl žalos atlyginimo (ieškinio suma 44 963,44 Eur), Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-134-661/2024 pagal bankrutuojančios UAB „Drustila ieškinį atsakovui T. R., trečiajam asmeniui buvusiam bankrutuojančios UAB „Drustila“ vadovui D. K. (ieškinio suma 88 100 Eur), Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-224-661/2024 pagal bankrutuojančios UAB „Drustila“ ieškinį atsakovui G. J., trečiajam asmeniui buvusiam bankrutuojančios UAB „Drustila“ vadovui D. K. (ieškinio suma 68 600 Eur). Šioje byloje bankrutuojančios UAB „Drustila“ kreditorius M. V. yra pareiškęs netiesioginį ieškinį atsakovui D. K. dėl žalos atlyginimo (ieškinio suma 68 600 Eur), Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-629-779/2024 pagal bankrutuojančios UAB „Drustila“ ieškinį atsakovams D. K., sutuoktinei L. K., dukterims D. K. ir V. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Bylose Nr. e2-147-1043/2024 ir Nr. e2-629-779/2024 yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, todėl jo sąskaitos ir turimas turtas yra apriboti. Į priklausomybės ligų įskaitą neįtrauktas, jokių žalingų įpročių neturi, nėra baustas už nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, taip pat nėra baustas ir administracine tvarka. Per paskutinius 3 metus ir anksčiau nesudarė jokių sandorių, kurie civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais, neturi neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kuriam būtų iškelta bankroto byla. Minimaliam pragyvenimui jam reikėtų bent 620 Eur kas mėnesį. Anksčiau jam nebuvo iškelta ar nutraukta fizinio asmens bankroto byla, įstatymo nustatyta tvarka ir terminais yra pranešęs kreditoriams apie ketinimus kelti fizinio asmens bankroto bylą, todėl yra visos sąlygos, kad jam būtų iškelta bankroto byla (1 t., b. l. 1-5, 53-57).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi atsisakė pareiškėjui D. K. iškelti bankroto bylą.
3. Teismas, įvertinęs pareiškėjo turimus įsipareigojimus, jo turimą turtą ir gaunamas pajamas, pripažino, kad per protingą terminą skolinių įsipareigojimų pareiškėjas negali padengti, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas yra nemokus, o jo turtinė padėtis atitinka formaliuosius nemokumo požymius kaip jie apibrėžti FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. kovo 5 d. sudarė paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis) su kreditoriumi S. R., pagal kurią kreditorius suteikė pareiškėjui 104 263,21 Eur paskolą, o pareiškėjas įsipareigojo grąžinti paskolą ir sumokėti 3 procentų metines palūkanas iki 2014 m. kovo 4 d. (1 t., b. l. 30-31). Paskola suteikta, kad paskolos gavėjas galėtų patenkinti tam tikrus savo poreikius (Paskolos sutarties 1.1. punktas). Pareiškėjas nurodė, kad jis, būdamas UAB „Drustila“ akcininku ir vadovu, gautą 104 263,21 Eur paskolą per metus laiko panaudojo UAB „Drustila“ plėtrai ir apyvartinėms lėšoms bei tikėjosi paskolą kreditoriui grąžinti UAB „Algraižė“, kurios akcininku ir vadovu buvo kreditorius S. R., grąžinus 156 000 Eur skolą UAB „Drustila“ ir jam išsimokėjus dividendus, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikė. UAB „Drustila“ 2019 m. rugsėjo 10 d. iškelta bankroto byla, kreditorinį reikalavimą UAB „Drustila“ bankroto byloje pareiškėjas yra pareiškęs tik 6 740,65 Eur sumai (1 t., b. l. 36). Įvertinęs Paskolos sutartyje nurodytą jos suteikimo paskirtį, pareiškėjo pareikštą reikalavimą UAB „Drustila“ bankroto byloje ir nesant pateiktiems įrodymams, kad gauta paskola buvo panaudota UAB „Drustila“ veiklai, teismas sprendė, jog pareiškėjas neatskleidė, kur panaudojo jam kreditoriaus suteiktą 104 263,21 Eur paskolą, kas kelia abejonių vertinant pareiškėjo sąžiningumą.
5. Teismo vertinimu, pareiškėjo elgesio negalima vertinti kitaip, nei sąmoningo neveikimo, nes turėdamas asmeninę prievolę kreditoriui, jos grąžinimą siejo su savo vadovaujamos įmonės ir kreditoriaus įmonės tarpusavio atsiskaitymais. Pareiškėjas nurodė, jog tikėjosi paskolą kreditoriui grąžinti tuomet, kai UAB „Algraižė“ grąžins 156 000 Eur skolą UAB „Drustila“ ir jis išsimokės sau dividendus, tačiau taip pat teigė, kad jo įmonės finansinė padėtis 2014 m. (paskolos grąžinimo terminu) buvo nebloga, bet poreikio išsimokėti dividendus ir grąžinti paskolą nematė. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. įsakymu iš skolininko UAB „Algraižė“ kreditoriui UAB „Drustila“ priteista 154 414,92 Eur skola, 8,30 procentų metinės palūkanos ir 507,00 Eur žyminis mokestis. Bankroto byla UAB „Algraižė“ iškelta 2016 m. kovo 4 d., UAB „Drustila“ 100 845,05 Eur kreditorinis reikalavimas bankroto byloje patvirtintas 2016 m. birželio 14 d. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui, kaip įmonės UAB „Drustila“ vadovui, UAB „Algraižė“ finansinė padėtis buvo žinoma jau 2015 m., skola jo vadovaujamai įmonei buvo priteista teismine tvarka, todėl pareiškėjo argumentai, jog paskolą jis kreditoriui tikėjosi grąžinti UAB „Algraižė“ grąžinus skolą UAB „Drustila“, yra neįtikinami ir suponuoja išvadą, jog pareiškėjas sąmoningai negrąžino nė dalies paskolos kreditoriui, kadangi kreditoriaus vadovauta įmonė – UAB „Algraižė“ – buvo skolinga jo vadovaujamai UAB „Drustila“ ir jai skolos negrąžino.
6. Teismas kritiškai vertino ir pareiškėjo argumentus, jog bankrutavus įmonėms UAB „Algraižė“ ir UAB „Kortas“ jis buvo priverstas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Drustila“, kadangi Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartimi, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi palikta nepakeista, UAB „Drustila“ bankrotas pripažintas tyčiniu dėl nuostolingų ir bendrovei nenaudingų sandorių, nepagrįsto įmonės turto nurašymo, netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, taip pat bendrovės veiklos ir darbuotojų perkėlimo į UAB „Dzūkijos medis“ bei bendrovės vadovo nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjui D. K. ir jo sutuoktinei L. K. iki 2022 m. lapkričio 17 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė 0,09 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bei 0,09 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriuos 2022 m. lapkričio 17 d. dovanojimo sutartimi Nr. 13512 pareiškėjas ir jo sutuoktinė padovanojo dukroms V. K. ir D. K. (1 t., b. l. 72; 2 t., b. l. 67-68, 69-70). Taip pat pareiškėjui iki 2019 m. spalio 16 d. nuosavybės teise priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjas 2019 m. spalio 16 d. dovanojimo sutartimi Nr. DP-4071 irgi padovanojo dukroms (2 t., b. l. 71-72). Nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė pareiškimo nagrinėjimo dieną yra 235 500 Eur, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) – 57 500 Eur, o buto (duomenys neskelbtini) – 150 000 Eur. Preziumuojant, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, pareiškėjas dukroms 2022 m. lapkričio 17 d. dovanojimo sutartimi Nr. 13512 perleido jam priklausančio turto už 146 250 Eur, o 2019 m. spalio 16 d. dovanojimo sutartimi Nr. DP-4071 – už 75 000 Eur. VĮ „Regitra“ duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjui iki 2022 m. lapkričio 11 d. priklausė penkios transporto priemonės: „Ssangyong Rexton“, „Toyota Corolla Verso“, „Renault Megane Scenic“, „Mercedes Benz“ ir „Ford Transit/Tourneo“ (2 t., b. l. 56). Pareiškėjo paaiškinimu tris pirmas nurodytas transporto priemones jis perleido dukroms, jų vertė siekia apie 4 000 Eur. Iš transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nustatė, kad pareiškėjas transporto priemonę „Mercedes Benz“ 2023 m. vasario 8 d. pardavė už 1 100 Eur (1 t., b. l. 7, 9), gautus pinigus pareiškėjo paaiškinimu jis išleido savo reikmėms.
8. Pareiškėjas objektyvių aplinkybių, kodėl kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą perleido savo dukroms, teismo posėdyje nurodyti negalėjo, deklaratyviai paaiškindamas, jog dukros bute (duomenys neskelbtini) gyvena jau dešimt metų, nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vis tiek liks dukroms, o transporto priemonėmis irgi naudojasi dukros. Taigi, pareiškėjas žinodamas, kad turi neįvykdytą prievolę kreditoriui, visą jam priklausantį turtą 2019-2022 m. dovanojimo sandoriais perleido dukroms, todėl šie sandoriai laikytini nesąžiningais kreditoriaus atžvilgiu ir net kaip siekis išvengti galbūt jam nepalankių teismo sprendimų vykdymo Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-147-1043/2024 ar Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-224-661/2024.
9. Teismas padarė išvadą, kad kreditorius gan ilgą laiką dėl suteiktos paskolos grąžinimo į pareiškėją nesikreipė, tačiau sudaryta Paskolos sutartis nėra nutraukta, nuginčyta ar pakeista, todėl pareiškėjas, turėdamas ilgametę verslo ir vadovavimo įmonėms patirtį, turėjo suvokti, jog prisiimtą įsipareigojimą kreditoriui reikės įvykdyti ir sąmoningai jokių veiksmų, kad bent kokia dalimi sumažintų paskolą nesiėmė. Pareiškėjo įsiskolinimas susidaręs nuo 2014 m., jis nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. kovo 2 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2023 m. balandžio 6 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavo pastovias pajamas, jo atlyginimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo 1 500 Eur kas mėnesį atskaičius mokesčius (1 t., b. l. 16-17, 2 t., b. l. 31-35, 36-40, 41-48, 49-51). Pareiškėjo sutuoktinė L. K. laikotarpiu nuo 2019 m. taip pat visą laiką dirbo ir gavo pastovias pajamas (1 t., b. l. 74-81, 82-90, 91-103, 104-119, 120-137, 138), Vedybų sutartis (Povedybinė sutartis) tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės buvo sudaryta tik 2024 m. sausio 8 d. (1 t., b. l. 22-23). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo ir jo šeimos finansinė padėtis buvo stabili ir gera. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, jog gautas pajamas išleisdavo pragyvenimui, taip pat padėdavo finansiškai dukroms bei neneigė, jog atsiskaityti kokia nors dalimi su kreditoriumi nesiekė. Tuo pagrindu teismas pareiškėjo elgesį vertino kaip nesąžiningą neveikimą – sąmoningą pastangų nedėjimą atsiskaityti su kreditoriumi. Pareiškėjas byloje neįrodė (ir net neįrodinėjo), kad kokiu nors būdu siekė ar dėjo pastangas atsiskaityti su kreditoriumi. Priešingai, bandė pateisinti tokį savo pasyvumą savo ir kreditoriaus vadovaujamų įmonių tarpusavio prievolėmis ir bankrotais, tačiau tai niekaip neatleidžia jo nuo pareigos vykdyti prisiimtą asmeninę prievolę. Teismas atkreipė dėmesį, kad kreditorius atsiliepime nurodė, jog neprieštarauja, kad pareiškėjui būtų iškelta bankroto byla, kas leidžia spręsti, jog pareiškėjas bendradarbiaudamas su kreditoriumi turi visas galimybes išspręsti Paskolos grąžinimo klausimą ir nekeliant jam bankroto bylos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėjas D. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartį, kuria atsisakyta pareiškėjui D. K. iškelti bankroto bylą civilinėje byloje Nr. 2FB-1357-970/2024, ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjui D. K. iškelti bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas, vertindamas pareiškėjo sąžiningumą FABĮ prasme, nesilaikė šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų laikotarpio ir pareiškėjo nesąžiningumą grindė veiksmais, atliktais už šio laikotarpio ribų. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo, turi būti įvertinti jo veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo. Nagrinėjamu atveju viena iš sutarčių, kuria teismas grindė pareiškėjo nesąžiningumą, t. y. 2019 m. spalio 16 d. dovanojimo sutartis Nr. DP 4071, kuria pareiškėjas padovanojo savo dukroms pastarajam priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, nepatvirtina pareiškėjo nesąžiningumo, nes aukščiau minėta dovanojimo sutartis sudaryta daugiau negu prieš 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo ir negali būti laikoma pagrindu laikyti pareiškėją nesąžiningu ir to pasekoje atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
10.2. Teismas išsamiai nenustatė ir detaliai neįvertino aplinkybių, susijusių su pareiškėjo (ne)mokumu ir (ne)sąžiningumu, ir dėl to buvo nepagrįstai atsisakyta iškelti bankroto bylą. Teismas, spręsdamas ar 2012 m. kovo 5 d. pasirašyta paskolos sutartis su S. R., kuria pareiškėjas pasiskolino 104 263,21 Eur, bei pareiškėjo veiksmai po aukščiau minėtos paskolos sutarties sudarymo, sudaro pagrindą konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą, turėjo nustatyti ir tai, ar pareiškėjas pasiskolintas lėšas naudojo BUAB „Drustila“ veiklai, kokia apimtimi pareiškėjas naudojo šias pasiskolintas lėšas BUAB „Drustila“ veiklai, kokia apimtimi pareiškėjas savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie BUAB „Drustila“ poreikių atsiradimo ar padidėjimo, ar šių poreikių nebuvo galima patenkinti kitais būdais, neprisiimant įsipareigojimų kreditoriams, ar šiems poreikiams patenkinti pasiskolintos lėšos buvo naudojamos protingai, kokių veiksmų ėmėsi pareiškėjas, siekdamas išvengti skolinimosi, ir pan. Nagrinėjamu atveju teismas tik formaliai nurodė, kad įvertinus Paskolos sutartyje nurodytą jos suteikimo paskirtį, pareiškėjo pareikštą reikalavimą UAB „Drustila“ bankroto byloje ir nesant pateiktiems įrodymams, kad gauta paskola buvo panaudota UAB „Drustila“ veiklai, spręstina, jog pareiškėjas neatskleidė, kur panaudojo jam kreditoriaus suteiktą 104 263,21 Eur paskolą, kas kelia abejonių vertinant pareiškėjo sąžiningumą. Teismas, manydamas, kad reikšmingoms byloje aplinkybėms nustatyti trūksta duomenų, ne tik nepasiūlė pareiškėjui pateikti papildomų įrodymų, bet nepagrįstai konstatavo, kad aukščiau nurodyti pareiškėjo veiksmai (sudaryta paskolos sutartis bei gautų lėšų panaudojimas) menamai kelia abejonių vertinant pareiškėjo sąžiningumą, nepaisant to, kad nenustačius, kokiems poreikiams tenkinti buvo panaudotos gautos lėšos, nebuvo galimybės vertinti ir spręsti, ar paskolos panaudojimas patvirtina skolinimosi būtinybę ir pareiškėjo veiksmų adekvatumą buvusiai situacijai bei sąžiningumą. Teismas pareiškėją laikė nesąžiningu, nenustatęs priežasčių, dėl kurių jis tapo nemokus: netinkamai, neatidžiai įvertino savo vartojimo galimybes ar sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, nesant svarbių priežasčių, galinčių pagrįsti būtinybę skolintis. Teismas taip pat nenustatė subjektyvių aplinkybių, reikšmingų vertinant pareiškėjo sąžiningumą kaip jis suvokė būtinybę ir galimybes skolintis, kaip suprato prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo galimybes.
10.3. Teismas neteisingai aiškino bei taikė FABĮ, civilinės teisės materialines ir procesines normas, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, skundžiamą nutartį grindė prielaidomis, deklaratyviais teiginiais, nors įstatyme vyrauja nuostatos, jog teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis), kad šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai), kad teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą nemokumo administratorė UAB „Verslo konsultavimo biuras“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartį, kuria atsisakyta pareiškėjui D. K. iškelti bankroto bylą, ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjui D. K. iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:
11.1. Duomenų, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas, ar nuslėpė, kad per paskutinius tris metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo dienos tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų priežasčių, byloje nėra. Sutiktina su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė FABĮ nuostatas, todėl 2024 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2FB-1357-970/2024, kuria atsisakyta pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą, yra nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, konstatavo, jog pareiškėjas yra nesąžiningas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas perleido jam ir sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą dukroms. Taip pat nustatė, kad pareiškėjas sąmoningai nedėjo pastangų ir nesiekė atsiskaityti su kreditoriumi. Tokį pareiškėjo elgesį teismas vertino kaip nesąžiningą neveikimą. Teismas sprendė, kad pareiškėjas byloje neįrodė (ir net neįrodinėjo), kad kokiu nors būdu siekė ar dėjo pastangas atsiskaityti su kreditoriumi. Priešingai, bandė pateisinti tokį savo pasyvumą savo ir kreditoriaus vadovaujamų įmonių tarpusavio prievolėmis ir bankrotais, tačiau tai niekaip neatleidžia jo nuo pareigos vykdyti prisiimtą asmeninę prievolę.
15. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo, turi būti įvertinti jo veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo priėmimo. Nagrinėjamu atveju viena iš sutarčių, kuria teismas grindė pareiškėjo nesąžiningumą, t. y. 2019 m. spalio 16 d. dovanojimo sutartis Nr. DP 4071, kuria pareiškėjas padovanojo savo dukroms pastarajam priklausantį nekilnojamąjį turtą - butą, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, nepatvirtina pareiškėjo nesąžiningumo, nes aukščiau minėta dovanojimo sutartis sudaryta daugiau negu prieš 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo ir negali būti laikoma pagrindu laikyti pareiškėją nesąžiningu ir to pasekoje atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
16. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas 3 metų terminas yra siejamas būtent su skolininko nemokumo atsiradimo momentu, o ne nesąžiningų veiksmų, nulėmusių skolininko nemokumą, atlikimo momentu.
17. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) fizinis asmuo yra nemokus; 2) jis nemokus tapo elgdamasis sąžiningai; 3) nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-421/2021, 9 punktas).
18. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas).
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. 3 metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas).
20. Vertinant fizinio asmens sąžiningumą, kaip fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygą, taikytinas sąžiningumo vertinimas gali priklausyti nuo aplinkybių, susijusių su skolininko vykdyta veikla ir skolų kilme (skolos susidarė iš fizinio asmens kaip verslininko veiklos ar vartojimo), skolininko galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais bei dedamomis pastangomis tai padaryti ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 44, 47 punktai).
21. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
22. Kasacinis teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis.
23. Nors pareiškėjui prievolės įvykdymo terminas suėjo 2014 m. kovo 4 d., savo skolinių įsipareigojimų įvykdyti jis nebegalėjo, kai perleido jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą, t. y. 2019 m. spalio 16 d. dovanojimo sutartimi Nr. DP-4071 perleido jam priklausančio turto už 75 000 Eur, o 2022 m. lapkričio 17 d. dovanojimo sutartimi Nr. 13512 perleido jam priklausančio turto už 146 250 Eur. Vadinasi pareiškėjas pato nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, kadangi 2022 m. lapkričio 17 d. dovanojimo sutartimi Nr. 13512 pareiškėjas perleido jam priklausančio turto už 146 250 Eur, kurio būtų pakakę prievolei įvykdyti.
24. Taigi, pareiškėjas žinodamas, kad turi neįvykdytą prievolę kreditoriui, visą jam priklausantį turtą 2019–2022 m. dovanojimo sandoriais perleido dukroms, todėl pareiškėjo veiksmai laikytini nesąžiningais kreditoriaus atžvilgiu. Šių sandorių sudarymas turėjo reikšmingą įtaką pareiškėjo nemokumui, kadangi pareiškėjas perleido turtą, iš kurio galėjo būti patenkintas kreditoriaus reikalavimas.
25. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog teismas turėjo pasiūlyti pareiškėjui pateikti papildomus įrodymus, o tai nepadaręs neįvertino pareiškėjo pasiskolintų lėšų panaudojimo BUAB „Drustila“ veikloje (ar panaudojo veiklai, kokia apimtimi panaudojo, ar šiems poreikiams patenkinti pasiskolintos lėšos buvo naudojamos protingai).
26. Visų pirma, pats pareiškėjas pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo nurodė, kad paskola buvo panaudota UAB „Drustila“ plėtrai ir apyvartinėms lėšoms, todėl turėjo šias aplinkybes įrodyti pateikdamas teismui įrodymus (CPK 178 straipsnis), tačiau pareiškėjas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, nei teikdamas atskirąjį skundą šioms aplinkybėms pagrįsti įrodymų nepateikė, net nenurodė, kokie įrodymai galėtų pareiškėjo nurodytas aplinkybes pagrįsti, o neturėdamas galimybės jų pateikti, neprašė įrodymų išreikalauti. Antra, pareiškėjo prievolė yra asmeninė, kadangi pareiškėjas 2012 m. kovo 5 d. sudarė paskolos sutartį su kreditoriumi S. R.. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad UAB „Drustila“ 2019 m. rugsėjo 10 d. iškelta bankroto byla, kreditorinį reikalavimą UAB „Drustila“ bankroto byloje pareiškėjas yra pareiškęs tik 6 740,65 Eur sumai. Bankroto byloje nėra patvirtintas pareiškėjo reikalavimas, kuris atitiktų pareiškėjo nurodytą paskolintų lėšų sumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis bei pagrįstai padarė išvadą, jog, nesant pateiktiems įrodymams, kad gauta paskola buvo panaudota UAB „Drustila“ veiklai, pareiškėjas neatskleidė, kur panaudojo jam kreditoriaus suteiktą 104 263,21 Eur paskolą, kas kelia abejonių vertinant pareiškėjo sąžiningumą.
27. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartimi BUAB „Drustila“ bankrotas pripažintas tyčiniu (civilinė byla Nr. eB2-590-924/2023) dėl nuostolingų ir bendrovei nenaudingų sandorių, nepagrįsto įmonės turto nurašymo, netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, taip pat bendrovės veiklos ir darbuotojų (įskaitant ir buvusio vadovo – pareiškėjo) perkėlimo į UAB „Dzūkijos medis“ bei bendrovės vadovo nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-590-924/2023 38–44 punktai, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-793-881/2023 41 punktas). Taigi, teismui kyla abejonių ar būtų galimybė nustatyti pareiškėjo nurodomų lėšų panaudojimą įmonės veikloje.
28. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.