Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims kreditoriui S. R., antstoliui Eduardui Sergėjevui, antstolei Audronei Muzikevičienei, sutuoktinei L. K. dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo. Šio įstatymo tikslas yra fizinio asmens mokumo atkūrimas ir užtikrinimas, jog kreditorių reikalavimai bus patenkinti nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019, 14 punktas).

Įstatyme imperatyviai įtvirtinta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Fizinio asmens bankroto instituto paskirtis – ne apskritai atleisti sąžiningą fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, pagal galimybes siekiant subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-313/2021, 23 punktas).

Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Nemokumo sąvoka įtvirtinta FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2012 m. kovo 5 d. sudarė paskolos sutartį su kreditoriumi S. R., pagal kurią kreditorius suteikė pareiškėjui 104 263,21 Eur (360 000,00 Lt) paskolą, o pareiškėjas įsipareigojo grąžinti paskolą ir sumokėti 3 procentų metines palūkanas iki 2014 m. kovo 4 d. (1 t., b. l. 30). Pareiškėjas nurodytu terminu kreditoriui paskolos negrąžino, todėl pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję yra 104 263,21 Eur ir pradelstų įsipareigojimų suma bankroto bylos iškėlimo dieną akivaizdžiai viršija 25 MMA, t. y. 23 100 Eur sumą (25 x 924 Eur).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, jog skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Tai reiškia, kad nustačius įsiskolinimų dydį būtina įvertinti ir pareiškėjo turimą turtą, jo vertę, taip pat gaunamas pajamas ir spręsti, ar yra galimybė per protingą terminą atsiskaityti su kreditoriais nekeliant fiziniam asmeniui bankroto bylos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas registruotino nekilnojamojo turto neturi (1 t., b. l. 6), jo vardu registruota 2007 m. gamybos transporto priemonė „Ford Transit/Tourneo“ (1 t., b. l. 7), kurios vertė pareiškėjo teigimu yra maždaug 1 000,00 Eur, piniginių lėšų likutis pareiškėjo banko sąskaitose 2024 m. sausio 11 d. duomenimis yra 5 716,76 Eur (1 t., b. l. 10-12, 13-14), tačiau šioms lėšoms Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-147-1043/2024 taikomas areštas (1 t., b. l. 61-64, 2 t., 52). Pareiškėjui priklauso likviduojamos dėl bankroto UAB (duomenys neskelbtini) 800 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurios vnt. nominali vertė 28,96 Eur (1 t., b. l. 20, 61), jis yra pareiškęs kreditorinį reikalavimą 6 740,65 Eur UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje (1 t., b. l. 36), nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 15, 16-17), jo gaunamas pajamas sudaro Valstybinio socialinio draudimo valdybos mokama nedarbo išmoka, kuri nuo 2023 m. gruodžio 30 d. iki 2024 m. rugsėjo 29 d. yra vidutiniškai 946,82 Eur į mėnesį (1 t., b. l. 18, 19). Pareiškėjas vedęs (1 t., b. l. 22), nepilnamečių vaikų neturi (1 t., b. l. 72) su sutuoktine L. K. 2024 m. sausio 8 d. sudaręs Vedybų sutartį (Povedybinę sutartį), pagal kurią susitarė su sutuoktine po šios sutarties sudarymo dėl turto tarp sutuoktinių visiško atskirumo teisinio režimo (1 t., b. l. 22-23). Įvertinus pareiškėjo turimus įsipareigojimus, jo turimą turtą ir gaunamas pajamas, pripažintina, kad per protingą terminą skolinių įsipareigojimų pareiškėjas negali padengti, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas yra nemokus, o jo turtinė padėtis atitinka formaliuosius nemokumo požymius kaip jie apibrėžti FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, jog fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita FABĮ numatyta sąlyga bankroto bylos iškėlimui – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų atvejų nebuvimas. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto byla, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 41 punktas).

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar pareiškėjas D. K. turėtų būti laikomas nesąžiningu yra reikšmingas visetas byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Byloje pateikta 2012 m. kovo 5 d. paskolos sutartis patvirtina, kad pareiškėjas 2012 m. kovo 5 d. sudarė paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis) su kreditoriumi S. R., pagal kurią kreditorius suteikė pareiškėjui 104 263,21 Eur paskolą, o pareiškėjas įsipareigojo grąžinti paskolą ir sumokėti 3 procentų metines palūkanas iki 2014 m. kovo 4 d. (1 t., b. l. 30-31). Paskola suteikta, kad paskolos gavėjas galėtų patenkinti tam tikrus savo poreikius (Paskolos sutarties 1.1. punktas). Pareiškėjas nurodo, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir vadovu, gautą 104 263,21 Eur paskolą per metus laiko panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) plėtrai ir apyvartinėms lėšoms bei tikėjosi paskolą kreditoriui grąžinti UAB (duomenys neskelbtini), kurios akcininku ir vadovu buvo kreditorius S. R., grąžinus 156 000 Eur skolą UAB (duomenys neskelbtini) ir jam išsimokėjus dividendus, tačiau įrodymų patvirtinančių, šias aplinkybes nepateikė (CPK 178 straipsnis). Bylos duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 10 d. iškelta bankroto byla, kreditorinį reikalavimą UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje pareiškėjas yra pareiškęs tik 6 740,65 Eur sumai (1 t., b. l. 36). Įvertinus Paskolos sutartyje nurodytą jos suteikimo paskirtį, pareiškėjo pareikštą reikalavimą UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje ir nesant pateiktiems įrodymams, kad gauta paskola buvo panaudota UAB (duomenys neskelbtini) veiklai, spręstina, jog pareiškėjas neatskleidė, kur panaudojo jam kreditoriaus suteiktą 104 263,21 Eur paskolą, kas kelia abejonių vertinant pareiškėjo sąžiningumą.

Be to, pareiškėjas nurodė, jog tikėjosi paskolą kreditoriui grąžinti tuomet, kai UAB (duomenys neskelbtini) grąžins 156 000 Eur skolą UAB (duomenys neskelbtini) ir jis išsimokės sau dividendus, tačiau taip pat teigė, kad jo įmonės finansinė padėtis 2014 m. (paskolos grąžinimo terminu) buvo nebloga, bet poreikio išsimokėti dividendus ir grąžinti paskolą, nematė. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. įsakymu iš skolininko UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini) priteista 154 414,92 Eur skola, 8,30 procentų metinės palūkanos ir 507,00 Eur žyminis mokestis. Bankroto byla UAB (duomenys neskelbtini) iškelta 2016 m. kovo 4 d., UAB (duomenys neskelbtini) 100 845,05 Eur kreditorinis reikalavimas bankroto byloje patvirtintas 2016 m. birželio 14 d. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui, kaip įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vadovui, UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis buvo žinoma jau 2015 m., skola jo vadovaujamai įmonei buvo priteista teismine tvarka, todėl pareiškėjo argumentai, jog paskolą jis kreditoriui tikėjosi grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) grąžinus skolą UAB (duomenys neskelbtini) yra neįtikinami ir suponuoja išvadą, jog pareiškėjas sąmoningai negrąžino nė dalies paskolos kreditoriui, kadangi kreditoriaus vadovauta įmonė – UAB (duomenys neskelbtini) – buvo skolinga jo vadovaujamai UAB (duomenys neskelbtini) ir jai skolos negrąžino. Teismo vertinimu, tokio pareiškėjo elgesio negalima vertinti kitaip nei sąmoningo neveikimo, nes turėdamas asmeninę prievolę kreditoriui, jos grąžinimą siejo su savo vadovaujamos įmonės ir kreditoriaus įmonės tarpusavio atsiskaitymais. Kritiškai vertinami ir pareiškėjo argumentai, jog bankrutavus įmonėms UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) jis buvo priverstas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini), kadangi Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartimi, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi palikta nepakeista, UAB (duomenys neskelbtini) bankrotas pripažintas tyčiniu dėl nuostolingų ir bendrovei nenaudingų sandorių, nepagrįsto įmonės turto nurašymo, netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, taip pat bendrovės veiklos ir darbuotojų perkėlimo į UAB (duomenys neskelbtini) bei bendrovės vadovo nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas). Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningais veiksmais sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kasacinio teismo praktikoje pripažįstami, pavyzdžiui, turto slėpimas nuo kreditorių (vengimas įregistruoti turtą skolininko vardu, jo perleidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 21 punktas).

Pareiškėjas nurodo, kad bankrutavus UAB (duomenys neskelbtini) jis prarado pajamas, visas savo gyvenimo santaupas ir tai lėmė, jog nebeturi jokių galimybių sugrąžinti paskolos, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjo argumentais.

Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui D. K. ir jo sutuoktinei L. K. iki 2022 m. lapkričio 17 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė 0,09 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bei 0,09 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriuos 2022 m. lapkričio 17 d. dovanojimo sutartimi Nr. 13512 pareiškėjas ir jo sutuoktinė padovanojo dukroms V. K. ir D. K. (1 t., b. l. 72; 2 t., b. l. 67-68, 69-70). Taip pat pareiškėjui iki 2019 m. spalio 16 d. nuosavybės teise priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjas 2019 m. spalio 16 d. dovanojimo sutartimi Nr. DP-4071 irgi padovanojo minėtoms dukroms ( 2 t., b. l. 71-72). Valstybės įmonės Registrų centro viešai teikiama informacija apie nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-obj nustatyta, jog pareiškėjo ir jo sutuoktinės padovanoto žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė pareiškimo nagrinėjimo dieną yra 235 500,00 Eur, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), – 57 500,00 Eur, o buto (duomenys neskelbtini), – 150 000,00 Eur. Preziumuojant, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), pareiškėjas dukroms 2022 m. lapkričio 17 d. dovanojimo sutartimi Nr. 13512 perleido jam priklausančio turto už 146 250,00 Eur, o 2019 m. spalio 16 d. dovanojimo sutartimi Nr. DP-4071 – už 75 000,00 Eur.

Be to, valstybės įmonės „Regitra“ išrašu iš transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos Nr. 318999267 nustatyta, kad pareiškėjui iki 2022 m. lapkričio 11 d. priklausė penkios transporto priemonės: „Ssangyong Rexton“, „Toyota Corolla Verso“, „Renault Megane Scenic“, „Mercedes Benz“ ir „Ford Transit/Tourneo“ (2 t., b. l. 56). Pareiškėjo paaiškinimu tris pirmas nurodytas transporto priemones jis perleido dukroms, jų vertė siekia apie 4 000,00 Eur. Iš transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad pareiškėjas transporto priemonę „Mercedes Benz“ 2023 m. vasario 8 d. pardavė už 1 100 Eur (1 t., b. l. 7, 9), gautus pinigus pareiškėjo paaiškinimu jis išleido savo reikmėms.

Pareiškėjas objektyvių aplinkybių, kodėl kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą perleido savo dukroms, teismo posėdyje nurodyti negalėjo, deklaratyviai paaiškindamas, jog dukros bute Vilniuje gyvena jau dešimt metų, nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), vis tiek liks dukroms, o transporto priemonėmis irgi naudojasi dukros. Taigi, pareiškėjas žinodamas, kad turi neįvykdytą prievolę kreditoriui visą jam priklausantį turtą 2019-2022 m. dovanojimo sandoriais perleido dukroms, todėl šie sandoriai laikytini nesąžiningais kreditoriaus atžvilgiu ir net kaip siekis išvengti galbūt jam nepalankių teismo sprendimų vykdymo Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-147-1043/2024 ar Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-224-661/2024.

Be to, nesąžiningumas gali būti suprantamas ir kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 23 punktas). Iš teismui pateikto pareiškėjo pareiškimo turinio ir teismo posėdyje duotų paaiškinimų galima spręsti, jog kreditorius gan ilgą laiką dėl suteiktos paskolos grąžinimo į pareiškėją nesikreipė, tačiau sudaryta Paskolos sutartis nėra nutraukta, nuginčyta ar pakeista, todėl pareiškėjas turėdamas ilgametę verslo ir vadovavimo įmonėms patirtį, turėjo suvokti, jog prisiimtą įsipareigojimą kreditoriui reikės įvykdyti ir sąmoningai jokių veiksmų, kad bent kokia dalimi sumažintų paskolą nesiėmė. Pareiškėjo įsiskolinimas susidaręs nuo 2014 m., jis nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. kovo 2 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) , nuo 2023 m. balandžio 6 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ,gavo pastovias pajamas, jo atlyginimas UAB (duomenys neskelbtini) buvo 1 500,00 Eur kas mėnesį atskaičius mokesčius (1 t., b. l. 16-17, 2 t., b. l. 31-35, 36-40, 41-48, 49-51). Pareiškėjo sutuoktinė L. K. laikotarpiu nuo 2019 m. taip pat visą laiką dirbo ir gavo pastovias pajamas (1 t., b. l. 74-81, 82-90, 91-103, 104-119, 120-137, 138), Vedybų sutartis (Povedybinė sutartis) tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės buvo sudaryta tik 2024 m. sausio 8 d. (1 t., b. l. 22-23). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo ir jo šeimos finansinė padėtis buvo stabili ir gera. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, jog gautas pajamas išleisdavo pragyvenimui, taip pat padėdavo finansiškai dukroms bei neneigė, jog atsiskaityti kokia nors dalimi su kreditoriumi nesiekė. Tuo pagrindu, teismas pareiškėjo elgesį vertintina kaip nesąžiningą neveikimą – sąmoningą pastangų nedėjimą atsiskaityti su kreditoriumi. Pareiškėjas byloje neįrodė (ir net neįrodinėjo), kad kokiu nors būdu siekė ar dėjo pastangas atsiskaityti su kreditoriumi. Priešingai, bandė pateisinti tokį savo pasyvumą savo ir kreditoriaus vadovaujamų įmonių tarpusavio prievolėmis ir bankrotais, tačiau tai niekaip neatleidžia jo nuo pareigos vykdyti prisiimtą asmeninę prievolę. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorius atsiliepime nurodė, jog neprieštarauja, kad pareiškėjui būtų iškelta bankroto byla, kas leidžia spręsti, jog pareiškėjas bendradarbiaudamas su kreditoriumi turi visas galimybes išspręsti Paskolos grąžinimo klausimą ir nekeliant jam bankroto bylos.

Bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą. FABĮ negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo. Atsižvelgiant į įtvirtintą įstatymo paskirtį, tam, kad asmuo galėtų bankrutuoti ir nusimesti skolų naštą, jis turi sąžiningai bendradarbiaudamas su kreditoriais siekti bent dalinio savo skolų padengimo ir tik vėlesnio galimo atleidimo nuo likusios skolų dalies. Bankroto byla gali būti keliama tik tuomet, kai skolininkas visomis jam prieinamomis priemonėmis siekia bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo atveju pareiškėjas sudarė nesąžiningus sandorius, kuriais didelę dalį savo kilnojamojo turto ir visą nekilnojamąjį turtą perleido dukroms, nesiėmė jokių realių pastangų, siekdamas bent kiek mažinti turimą skolinį įsipareigojimą kreditoriui, taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs susitarti su kreditoriumi dėl skolos grąžinimo išdėstymo, atidėjimo ar sumažinimo. Toks pareiškėjo elgesys negali būti laikomas sąžiningu, todėl teismo vertinimu šiuo atveju egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

atsisakyti pareiškėjui D. K. iškelti bankroto bylą.

Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, šios nutarties nuorašą išsiųsti kredito įstaigoms, kuriose yra D. K. sąskaitos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.