Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2014-05-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-13-791/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-05-08Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-11-04Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-05-08
Bylos Nr.
1-13-791/2014
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-01054-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Nukentėjusysis
I. M.
Civilinis atsakovas
UAB „Elsinta“
Kaltinamasis
D. K.
Advokatai
Nijolė Raulušaitienė, Vilma Petrauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-13-791/2014Teisminio proceso Nr. 1-52-1-01054-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.7.2.4; 1.2.25.4.3.; 2.3.6.4. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 8 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė,

sekretoriaujant Editai Jakienei, Audronei Liudvinavičienei, Aidai Krušinskienei, Inai Bencevičei,

dalyvaujant prokurorams Aidui Valatkevičiui ir Ryčiui Kirkliauskui,kaltinamojo gynėjai advokatei Nijolei Raulušaitienei,nukentėjusiajai I. M.,nukentėjusiosios atstovei advokatei Vilmai Petrauskienei,civilinio atsakovo UAB „Elsinta“ atstovui G. P.,

specialistams (ekspertams) Stasiui Jasinskui, Linui Andrijauskui, Valentinui Mitunevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., gim. (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis D. K. 2011 m rugsėjo 24 d. apie 19.00 val. Alytaus r., kelio Alytus – Simnas - Kalvarija 25 – ame kilometre, vairuodamas darbo metu krovininį automobilį Volvo FH 12, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schmitz, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus - nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, 133 punkto reikalavimus pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas neatsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties, dėl ko partrenkė ta pačia kryptimi su dviračiu važiavusią I. M., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdė I. M. sveikatą, ją sunkiai suluošinant dėl uždaro pilvo ertmės organų sužalojimo (kepenų plyšimo), postanoksinės encefalopatijos pasekoje pasireiškusio visų keturių galūnių paralyžiaus bei dėl lydimų abipusio hemopneumotorakso ir ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, dauginių šonkaulių lūžimų.

Kaltinamasis D. K. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad UAB „Elsinta“ dirbo vairuotoju. 2011-09-24 krovininiu automobiliu vyko į Olandiją. Važiavo per Mergalaukio gyvenvietę. Jis važiavo važiuojamąja kelio dalimi. Prieš jo vairuojamą automobilį maždaug 30 metrų atstumu važiavo lenkų krovininis automobilis. Staiga priešais jo automobilį iš kelkraščio į važiuojamąją dalį išsuko dviratis, jam nepavyko išvengti susidūrimo. Susidarė įspūdis, kad dviratis važiavo į kitą pusę. Dviratį pastebėjo tik susidūrimo metu. Važiavo 70 km/ha greičiu. Priešais švietė saulė. Po susidūrimo automobilį sustabdė maždaug už 170 metrų. Po įvykio matė, kad dviratininkė ant dviračio vežė krovinius. Nukentėjusioji gulėjo kelkraštyje, ji buvo be sąmonės. Ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

D. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai buvo pagarsinti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka (T. 1, b.l. 101-102, 107-108, 112-113), parodė, kad jis apie metus laiko dirbo UAB „Elsinta“ vairuotoju. Dirbdamas važinėjo su kroviniais automobiliais į Europos šalis ir Rusiją. 2011 m. rugsėjo 24 dieną važiavo su firmos kroviniu automobiliu iš Vilniaus į Olandiją, vežė krovinį. Iš Vilniaus važiuodamas užsuko į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) pasiėmė savo daiktus ir tuomet važiavo pro Alytaus miestą link Lenkijos sienos, keliu Alytus – Simnas – Kalvarija. Maždaug apie 19 val. jis buvo ties Mergalaukio gyvenviete. Tuo metu buvo šviesus paros metas, švietė saulė, asfalto danga buvo sausa. Jam pravažiuojant Mergalaukio gyvenvietę priešais jį važiavo kitas krovininis automobilis, jis nuo jo galėjo būti kokia 30 m. atstumu. Pravažiavus jam Mergalaukio gyvenvietę, kai apsibaigė kelio ženklo galiojimas, kuris riboja važiavimo greitį gyvenvietėje jis toliau važiavau 70 km/h greičiu, tiesiu keliu. Kiek tiksliai buvo nuvažiavęs nuo Mergalaukio pasakyti negali, bet galėjo būti apie 1-2 km, kai pamatė maždaug 10 metrų atstumu jo eismo juosta važiuojančią dviratininkę. Ji važiavo ne pagal jo eismo judėjimo kryptį, bet priešais į jį. Pastebėjo, kad dviratininkė ant dviračio vežėsi pieno bakelius, du buvo ant dviračio rankenų, o vienas ant bagažinės. Staiga dviratininkė pasuko link kelio vidurio ir tada įvyko smūgis. Prieš tai dviratininkės kelyje nepastebėjo, nes kaip ir minėjo priešais jo vairuojamą automobilį važiavo kitas krovininis automobilis. Dviratininkė atsitrenkė į automobilio dešinės pusės kampą ir žibintą. Nuo smūgio dviratininkę nubloškė į dešinį šoną, o jis iš šoko nestabdydamas dar kažkiek pavažiavo į priekį ir tada sustojo. Sustabdęs savo vairuojamą automobilį už maždaug 150 metrų, išlipęs nubėgo iki dviratininkės, ji gulėjo šalikelėje, iškvietė medicininę pagalbą. Atvykę medikai išvežė dviratininkę į ligoninę. Papildomai nurodė, kad kai 2011-09-24 jis vairavo UAB „Elsintos“ automobilį Volvo FH 12, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kuris priklausė bankui, nes įmonė, kurioje dirbo buvo šį automobilį pirkusi lizingui. Automobilis buvo draustas „Kasko“ draudimu ir draudimas jį suremontavo. Po eismo įvykio su minėtu automobiliu ir toliau kurį laiką dirbo.

Nukentėjusioji I. M. parodė, kad 2011-09-24 apie 18.30 val. dviračiu važiavo į ganyklas melžti karvių. Ant dviračio vežėsi du bakelius ir kibirą. Ant dviračio kairės rankenos vežė tušią kibiriuką, ant dešinės rankenos – tuščią kaniukę, ant bagažinės – kaniukę su kokiais 3 litrais vandens. Priešais į akis švietė ryški saulė. Važiavo kelkraščiu dešine puse. Kelkraščio danga buvo kieta. Ji daug metų važinėja dviračiu ir visada važiuoja tik kelkraščiu, o ne asfaltuota kelio dalimi. Visada važiuoja savo kelio puse, niekada nevažiuoja priešais automobilių važiavimo kryptį. Joks vėjo gūsis jos neįtraukė. Jau pravažiavus gyvenvietę ir gyvenvietės ženklą. Važiuojant kelkraščiu, pajuto, kad paskui važiuoja krovininis automobilis ir pajuto smūgį. Po smūgio nieko neatsimena. Po šio įvykio buvo sunkiai sužalota, tris mėnesius gulėjo ligoninėje. Buvo operuoti plaučiai, po avarijos gyvena su vienu inkstu. Prašo priteisti 45000 Lt neturtinės žalos. Dėl turtinės žalos atsisako dalyje dėl telefono sugadinimo.

Liudytoja V. K. parodė, kad jis paties įvykio nematė. Jos motina I. M. apie 18.30 val. važiavo dviračiu melžti karvių. Oras buvo geras, švietė saulė. Atėjusi kaimynė pasakė, kad įvyko eismo įvykis. Ji motina rado pievoje sužalotą. Toliau nuo įvykio vietos stovėjo krovininis automobilis. Vairuotojas ateidinėjo nuo automobilio. Motina buvo apsirengusi ryškia striuke, ant nugaros buvo atšvaitai. Mama visada saugiai važiuoja kelkraščiu. Tą dieną ji šeštą kartą važiavo į ganyklas. Tuo keliu vyksta intensyvus eismas, todėl motina visada važiuoja kelkraščiu. Kelkraštis yra platus, apie 70 cm. Motina buvo ilgai gydoma, šiai dienai jai reikalinga priežiūra.

Liudytoja B. V. parodė, kad ji įvykio dieną dirbo laukuose. Oras buvo geras, švietė saulė. Išgirdo stiprų smūgį. Pamatė toliau važiuojančią „fūrą“. Pagalvojo, kad ant kelio numuštas žmogus, o mašina gali nuvažiuoti. Išbėgo į kelią. Automobilis pradėjo mažinti greitį. Pamatė gulinčią nukentėjusiąją. Jie iškvietė medicininę pagalbą ir policijos pareigūnus. Vairuotojas iš lėto ateidinėjo link įvykio vietos. Tuo keliu vyksta intensyvus eismas, todėl jie dviračiu nevažinėja. Jokios kitos mašinos nematė, tik kaltinamojo vairuojamą.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011-09-24 20.15 val. policijos komisariate iš Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės gautas telefoninis pranešimas, kad į priėmimo skyrių po eismo įvykio pristatyta I. M., nustatyta galvos trauma, šonkaulio lūžimas, dešinės rankos peties išnarinimas, paguldyta į reanimacijos skyrių (T. 1, b.l. 1).

Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti kelio Alytus-Simnas-Kalvarija 25 kilometre. Protokole konstatuota, kad kelias tiesus, važiuojamosios dalies plotas 5,7 m, dvi eismo juostos, kelkraščio plotis 1,7 m. Konstatuoti vilkiko Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dviračio apgadinimai. Dviratis guli ant žolės 3.2 m atstumu nuo kelio ir 526.2 m nuo kelio kilometro ženklo „24“. Sudarytas planas, fotonuotraukos, iš kurių matyti transporto priemonių po susidūrimo ir kitų tyrimui reikšmingų daiktų buvimo vieta, transporto priemonių apgadinimai (T. 1, b.l. 11-12, 13, 14-25).

Iš Transporto apžiūros ir techninio stovio patikrinimo protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Volvo“ FH 42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti automobilio apgadinimai – sugadinta vilkiko priekinės dešinės pusės žibintas, posūkio žibintas, priekinės dešinės pusės sparnas, bamperis. Ant dešinės pusės priekinio sparno matosi raudonų dažų likučiai (T. 1, b.l. 26-28).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas dviratis. Konstatuota, kad dviračio rėmas yra raudonos spalvos. Dviračio priekinis ir galinis ratai yra sulankstyti. Išsimontavusi galinio rato padanga su kamera. Iš galo sulankstyta galinio rato purvo apsauga. Dviratis yra be sėdynės. Sėdynės vietoje yra savadarbis daiktų vežimo laikiklis, kuris yra deformuotas (T. 1, b.l.29-32).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. K. pateikė automobilio dokumentus, iš kurių matyti, kad automobilio naudotojas yra UAB „Elsinta“ (T. 1, b.l. 33, 34-39).

Specialisto išvada ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui, apsvaigimui nustatyti aktas patvirtina, kad D. K. transporto priemonę vairavo būdamas blaivus (T. 1, b.l. 47, 48).

Specialisto išvada patvirtina, kad I. M. nustatyta sužalojimai: pilvo sumušimas, kepenų plyšimas, kasos, dvylikapirštės žarnos, gaubtinės žarnos pasaito, dešinio inksto plyšimas, retroperitoninė hematoma, kraujo išsiliejimas į pilvaplėvės ertmę, krūtinės ląstos ir širdies sumušimas, kairės pusės V-VI ir dešinės pusės VII, VIII, IX šonkaulių lūžimai, apipusis hemopneumotoraksas, muštinė pakaušio srities žaizda, vidutinio sunkumo formos trauminė smegenų liga, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, postanoksinės encefalopatijos sąlygoja teraplegija, krūtininių V-VI stuburo slankstelių kompresiniai lūžimai, kairio blauzdikaulio lūžimas, dešinės mentės lūžimas. Nukentėjusiosios sveikata buvo sunkiai sutrikdyta dėl uždaro pilvo ertmės organų sužalojimo (kepenų plyšimo), postanoksinės encefalopatijos pasekoje pasireiškusio visų keturių galūnių paralyžiaus bei dėl lydimų abipusio hemopneumotorakso ir ūmaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, dauginių šonkaulių lūžimų (T.1, b.l. 52-59).

Iš specialisto (eksperto) Stasio Jasinsko apklausos protokolo (T. 1, b.l. 182-183) matyti, kad nukentėjusiosios teismo medicinos apžiūra, siekiant nustatyti objektyvias trauminio poveikio žymes nukentėjusiosios kūno paviršiuje, nebuvo atlikta, o pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra detalaus objektyvių trauminio poveikio žymių nukentėjusiosios kūno paviršiuje aprašymo, todėl nėra galimybės duoti kategorišką išvadą dėl pirminio trauminio poveikio krypties nukentėjusiosios kūno atžvilgiu. Tačiau atsižvelgiant į papildomai pateiktų medicinos dokumentų duomenis (pateiktos 2012-06-26 rentgeno nuotraukos Nr. 30092, 2011-09-28 rentgeno nuotrauka Nr. 9080n ir 2011-09-30 rentgeno nuotrauka Nr. 9188- peržiūrint rentgeno nuotraukas dešinės pusės 7, 8, 9, ir kairės pusės 5, 6 šonkaulių lūžimai yra ties mentinėmis linijomis, be to dešinės mentės lūžimas) bei atsižvelgiant į kliniškai nustatytą galvos sužalojimą lokalizacija ( muštinė žaizda pakaušio srityje), tikėtina pirminį trauminį poveikį buvus nukentėjusiosios atžvilgiu iš nugaros pusės.

Specialistas (ekspertas) Stasys Jasinskas teisiamojo posėdžio metu patvirtino išvadą. Parodė, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Pagal nustatytus sužalojimus nustatė, kad nukentėjusiajai smūgis buvo suduotas iš nugaros.

Specialisto V. M. 2013-03-21 išvadoje Nr. MV 2013-15 (T. 2, b.l. 90-95) nurodyta tokia tikėtina eismo įvykio eiga:

1) automobilis Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, važiavo kryptimi link Kalvarijos apie 70 km/hgreičiu; 2) betarpiškai prieš partrenkimą, dviratininkė važiuojant ta pačia kryptimi kaip ir automobilis Volvo, buvo įvažiavusi į kelio važiuojamąją dalį arti dešinio krašto. Techniniu požiūriu tikėtina, kad pravažiavus priekyje automobilio Volvo važiuojančiam krovininiam automobiliui, jo sugeneruotas oro srautas įtraukė dviratininkę iš kelkraščio į važiuojamąją dalį (laiko atžvilgiu tai galėjo vykti per 1,5s); 3) automobilio Volvo priekinio dešinio kampo detalėmis kontaktavo su dviračio galine dalimi (galiniu ratu, atraminėmis šakėmis, rėmu) ir dviratininke, tikėtina – ties 2011-09-24 Plano- Autoavarijos vietos apžiūros protokolo priede 2 pozicija pažymėta posūkio šuke, ties dešiniu važiuojamosios dalies kraštu; 4) po pirminio kontakto dviratis ir dviratininkė buvo bloškiami pirmyn ir į dešinę. Tolimesnio judėjimo metu, bloškiamo dviračio ratas paliko pėdsaką (2011-09-24 Plano-Autoavarijos vietos apžiūros protokolo prieš pažymėtą 4 pozicija) dešiniame kelkraštyje; 5) nuo pirminio kontakto vietos dviratis buvo nublokštas į dešinę šalikėlę apie 25.6 m atstumu, o dviratininkė – apie 31.9 m.; 6) automobilis Volvo nuo pirminio susidūrimo vietos nuvažiavo apie 189 m., kur sustojo dešiniais ratais prie pat dešinio važiuojamosios dalies krašto.

Konstatuota, kad automobilis Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas D. K. susidariusioje prieš eismo įvykį kelio situacijoje – važiuojant paskui krovininį automobilį 30 m atstumu, negalėjo išvengti dviratininkės partrenkimo. Todėl techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad šio vairuotojo veiksmai betarpiškai prieš eismo įvykį buvo nepriimtini ir buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu (T. 2, b.l.90-95).

Specialistas V. Mitunevičius teisiamojo posėdžio metu patvirtino šią išvadą. Nurodė, kad šiai išvadai patvirtinti naudojo užsienio literatūrą (Lenkijos Krokuvos teismo instituto ekspertų kolektyvo išleistą knygą „eismo įvykiai ir teismo eksperto žinynas“). Automobilio Volvo vairuotojas, važiuodamas paskui kitą krovininį automobilį 30 metrų atstumu, negalėjo identifikuoti priekyje esančios kliūties – dviratininkės. Susidūrimas su dviratininke įvyko važiuojamojoje kelio dalyje, išvengti šio susidūrimo Volvo vairuotojas neturėjo techninės galimybės. Parodė, kad ant dviračio vežami kroviniai dviratį veikė nestabiliai.

Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto L. Andrijausko 2012-11-15 specialisto išvadoje Nr. 11-1704(12) konstatuota, kad dviračio užpakalinis ratas sulenktas veikiant deformuojančiai jėgai nuo užpakalinės dalies link dviračio priekio. Apgadintas dviračio rėmas, kurio vamzdis po balneliu yra nulenktas link dviračio priekio, taip pat apgadinta užpakalinė daiktų vežimo konstrukcija (bagažinė). Atraminės šakės įlenktos nuo užpakalinės dalies link priekio. Darytina išvada, kad vilkikas Volvo FH42T dešinės pusės priekiniu kampu atsitrenkė į dviračio užpakalinį ratą kryptimi iš galo link priekio. Susidūrimo metu abiejų transporto priemonių išilginės ašys buvo lygiagrečios viena kitai arba artimos lygiagrečioms. Po pirminio smūgio į dviračio užpakalinį ratą, krovininis automobilis įgilėjo į dviratį, taip sulenkdamas dviračio atramines šakes, vamzdį po balneliu, o dviratininkė atsitrenkė į vilkiko dešinės pusės priekinį sparną apie 0,9 – 1,4 m aukštyje (T. 1, b.l. 169-170).

Specialistas (ekspertas) Linas Andrijauskas savo išvadą patvirtino teisiamajame posėdyje. Parodė, kad susidūrimo metu vilkiko Volvo ir dviračio išilginės ašys buvo lygiagrečios viena kitai arba artimos lygiagrečioms. Vilkikas Volvo priekine dalimi trenkėsi į dviračio galinį ratą. Po susidūrimo kelkraštyje atsirado dviračio vėžė. Parodė, kad po transporto priemonių susidūrimo šukės krenta į priekį. Mano, kad oro srautas, susidaręs tarp dviejų krovininių automobilių, neturėjo įtakos šiam susidūrimui. V. M. nurodyta metodika Lietuvoje nėra akredituota.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-03-24 ekspertizės akte Nr. 11-3561 (13) konstatuota D. K. veiksmai – įvažiavo į dešinės pusės kelkraštį ir ten partrenkė dviračiu važiavusią dviratininkę I. M. – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie įgalintų teigti, kad dviratininkės veiksmai turėjo įtakos šiam eismo įvykiui kilti. Vilkikas Volvo FH42T į dviračio užpakalinę dalį atsitrenkė dešiniame kelkraštyje, tikėtina apie 1,2 m atstumu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, prieš kelkraštyje užfiksuotas šukes ir dviračio vėžę. Šio eismo įvykio eiga tikėtina buvo tokia: D. K. vairuojamas vilkikas „Volvo FH42T“ važiuodamas keliu dešine transporto priemonės puse dalinai įvažiavo į dešinės pusės kelkraštį ir priekinės dalies dešine puse (priekiniu bamperiu, dešinės pusės priekiniu sparnu, dešinės pusės priekiniu žibintu ir posūkio žibintu) trenkėsi į ta pačia kryptimi judančio ir I. M. vairuojamo dviračio užpakalinę dalį (užpakalinį ratą, užpakalinį purvasaugį, užpakalinę daiktų vežimo konstrukciją (bagažinę), atramines šakes). Po pirminio smūgio į užpakalinį ratą, dviratininkė I. M. ir dviratis buvo bloškiami į priekį. Dviratis su dviratininke krito ant priekinio rato, kuris besidefomuodamas apie 1.2 m atstumu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, paliko 4,7 m ilgio pėdsaką. Po to dviratis virto ant šono ir nuslydo į priekį bei į dešinę bei liko gulėti dešinėje šalikėlėje kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Dviračiu važiavusi I. M. nuvirtusi nuo dviračio nuslydo į priekį ir į dešinę. Po pirminio smūgio vilkiko Volvo FH42T vairuotojas nuvažiavęs apie 167 m į priekį sustabdė vilkiką kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Ant I. M. dviračio vežamas krovinis neturėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui. Vilkiko Volvo FH42T vairuotojui D. K. važiuojant kelio važiuojamąja dalimi šis eismo įvykis nebūtų įvykęs (T. 3, b.l.2-5).

Iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos 2012-01-16 rašto ir Apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus CD laikmeną joje nėra duomenų apie automobilio Volvo FH12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo greitį įvykio metu – 2011-09-24 (T. 2, b.l.185-187).

Iš vairuotojo pažymėjimo matyti, kad D. K. teisę vairuoti krovininius automobilius (T. 1, b.l. 34-35).

Iš transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad automobilio Volvo FH42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) faktinis valdytojas yra UAB „Elsinta“ (T. 1, b.l. 36-37).

Iš draudimo poliso matyti, kad automobilis draustas civilinės atsakomybės draudimu (T. 1, b.l. 38-39).

Iš darbo sutarties matyti, kad D. K. eismo įvykio metu, tai yra 2011-09-24, dirbo UAB „Elsinta“ vairuotoju-ekspeditoriumi ir atliko darbines pareigas (T. 1, b.l. 84-85).

Iš civilinio atsakovo Compensa TU S.A. V. Insurance Group Lietuvos filialo rašytinių paaiškinimų (T. 2, b.l. 74-77, T. 3, b.l. 15-17) matyti, kad draudimo bendrovė sutinka atlyginti nukentėjusiajai 5867.24 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 8632 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas laiko juos įrodymais, kurie visumoje patvirtina D. K. kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Kelių eismo taisyklių, galiojusių eismo įvykio metu, 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai, Taisyklių 133 punktas numato, kad vairuotojas pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į vairavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties. Kaltinamasis D. K. nevykdė minėtų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nes veikos padarymo metu buvo nepakankamai atidus ir atsargus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, dėl ko partrenkė ta pačia kryptimi su dviračiu važiavusią I. M., tuo sukeldamas eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Būtent šie kaltinamojo D. K. veiksmai ir sąlygojo autoįvykio kilimą. Nors kaltinamasis D. K. nepripažino savo kaltės, nurodė, kad jis negalėjo išvengti susidūrimo, kadangi dviratis staigiai išvažiavo į važiuojamąją dalį prieš jo vairuojamą automobilį, tačiau jo parodymus teismas vertina kritiškai, prieštaraujančius tarpusavyje ir kitiems bylos duomenims. Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė kitas įvykio aplinkybes nei teisiamojo posėdžio metu.. 2011-09-27 D. K. buvo apklaustas kaip liudytojas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką (T. 1, b.l. 101-102). Šioje apklausoje D. K. parodė, kad matė važiuojantį dviratininką, bet negali pasakyti kokiu atstumu, kuris važiavo dešine kelio puse arčiau dešinio kelkraščio. Priartėjus prie dviratininko apie 10 m. atstumu iki jo vairuojamo automobilio ir apvažiuodamas kaire puse, pamatė dviratininką išvažiuojantį priešais jo automobilį. Šioje apklausoje aplinkybės apie kitą prieš jį važiuojančią krovininę transporto priemonę nenurodė. 2012-05-28 ir 2012-05-04 apklausose (T. 1, b.l. 107-108, 112-113), kaltinamasis D. K. parodė, kad priešais jo automobilį kokiu 30 metrų atstumu važiavo kitas krovininis automobilis. Maždaug 10 metrų atstumu nuo jo vairuojamo automobilio pamatė dviratininkę, ji važiavo ne jo automobilio judėjimo kryptimi, o priešais jį. Matė, kad dviratininkė ant dviračio vežėsi krovinius. Staiga dviratininkė pasuko link kelio vidurio ir įvyko susidūrimas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. K. parodė, kad priešais jį važiavo lenkų krovininis automobilis, jis nematė dviratininko, dviratininkas staigiai įvažiavo į važiuojamąją dalį ir įvyko susidūrimas. Jam susidarė įspūdis, kad dviratis važiavo kryptimi priešais jo automobilį. Nematė, kokius krovinius vežė ant dviračio. Nurodė, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra neteisingi, tačiau raštu pastabų nepareiškė. Kaltinamojo D. K. parodymus patvirtino ekspertas V. M., nurodydamas, kad D. K. susidariusioje prieš eismo įvykį kelio situacijoje – važiuojant paskui krovininį automobilį 30 m atstumu, negalėjo išvengti dviratininkės partrenkimo, todėl techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, kad šio vairuotojo veiksmai betarpiškai prieš eismo įvykį buvo nepriimtini ir buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu (T. 2, b.l.90-95). Priešingai kaltinamojo veiksmus vertino ekspertai Linas Andrijauskas ir Vytautas Šakėnas (T. 3, b.l. 2-5), pripažindami kaltinamojo D. K. veiksmus pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti. Teismas vadovaujasi šių ekspertų išvadomis, kurios yra pagrįstos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie buvo ištirti teisiamojo posėdžio metu, taip pat neprieštarauja kitiems bylos duomenims. Be to, iš dalies specialisto (eksperto) Valentino Mitunevičiaus. išvados laikytinos subjektyviomis, nes Valentino Mitunevičiaus tyrimą atliko kaltinamojo užsakymu, be to savo išvadoms pagrįsti vadovavosi Lietuvoje neakredituota metodika.

2014-03-24 ekspertizės akte Nr. 11-3561 (13) nurodyta, kad vilkikas Volvo FH42T į dviračio užpakalinę dalį atsitrenkė dešiniame kelkraštyje, tikėtina apie 1,2 m atstumu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, prieš kelkraštyje užfiksuotas šukes ir dviračio vėžę. Eismo įvykio vietos plane yra užfiksuota, kad dešiniajame kelkraštyje apie 1,2 m atstumu nuo važiuojamosios dalies, lygiagrečiai važiuojamajai kelio daliai yra užfiksuota dviračio vėžė. 2012-11-15 specialisto išvadoje Nr. 11-1704(12) konstatuota, kad susidūrimo metu abiejų transporto priemonių išilginės ašys buvo lygiagrečios viena kitai arba artimos lygiagrečioms. Dviračio užpakalinis ratas buvo sulenktas veikiant deformuojančiai jėgai nuo užpakalinės dalies link dviračio priekio. Priekinis dviračio ratas buvo deformuotas ne dėl tiesioginio kontakto su krovininiu automobiliu. Po pirminio smūgio į užpakalinį ratą, dviratininkė I. M. ir dviratis buvo bloškiami į priekį. Besiformuodamas priekinis ratas suformavo eismo įvykio schemoje užfiksuotą dviračio 4.7 m. ilgio pėdsaką. Po to dviratis virto ant šono ir nuslydo į priekį bei į dešinę bei liko gulėti dešinėje šalikėlėje kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Dviračiu važiavusi I. M. nuvirtusi nuo dviračio nuslydo į priekį ir į dešinę. Darytina išvada, kad D. K. važiuojant kelio važiuojamąja dalimi šis eismo įvykis nebūtų įvykęs. Ekspertizės akte konstatuota, kad ant dviračio vežamas krovinis neturėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui. Ekspertizės akte nurodytos išvados atitinka specialisto S. Jasinsko padarytai išvadai, kad pagal nukentėjusiajai nustatytus sužalojimas pirminis trauminis poveikis nukentėjusiajai buvo padarytas iš nugaros pusės, taip pat neprieštarauja nukentėjusiosios I. M. parodymams, kuri parodė, kad važiavo kelkraščiu ir į važiuojamąją dalį nebuvo įvažiavusi. Nors ekspertas V. Mitunevičius išvadoje taip pat nurodo, kad po susidūrimo dviratis judėjo į priekį ir į dešinę ir kad dviračio ratų žymė, užfiksuota kelkraštyje, tikėtina atspindi dviračio judėjimo trajektoriją, parblokštam dviračiui judant (galimai dar kontaktuojant su automobiliu) po pirminio kontakto su automobiliu, dėl ko tikėtina buvo pažeistas dviračio priekinis ratas. Tačiau, nurodydamas, kad dviratininkė buvo partrenkta ties Plane 2 pozicija pažymėta posūkio šuke, prie pat važiuojamosios dalies dešinio krašto, kai iš plano matyti, kad „2“ posūkio šukė yra užfiksuota, gulinti už kelkraščio žolėje, šios išvados detaliau nepagrindė ir nepašalino prieštaravimo dėl dviračio vėžės kelkraštyje atsiradimo mechanizmo. Atsižvelgiant į tai, teismas nesivadovauja specialisto V. Mitunevičius pateikta išvada.

Kaltinamojo D. K. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu autoįvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis – nukentėjusiosios sunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl kaltinamojo D. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.

Daiktiniai įrodymai

Dviratis, saugojamas Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal kvitą Nr. 029452 (T. 1, b.l. 42), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Civilinis ieškinys

Pagal patikslintą civilinį ieškinį (T. 2, b.l. 102-110) nukentėjusioji I. M. prašo priteisti solidariai iš D. K., draudimo bendrovės ir UAB „Elsinta“ 6052 Lt turtinės žalos atlyginimo, 45000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Teisiamojo posėdžio metu I. M. atsisakė reikalavimo dėl 200 Lt turtinės žalos atlyginimo už sugadintą telefoną. Iš draudimo bendrovės pateiktų duomenų (T. 2, b.l. 74-77, T. 3, b.l. 15-16) matyti, kad draudimo bendrovė laiko pagrįstu reikalavimu dėl 5867,24 Lt turtinės žalos atlyginimo, todėl ši suma priteistina tik iš draudimo bendrovės - Compensa TU S.A. V. Insurance Group Lietuvos filialo (kodas 302495752), kadangi pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį civilinės atsakomybės draudiko maksimali sutartinės atsakomybės žalos riba įvykio metu yra 2 500 000 eurų žalos asmeniui (tame tarpe 2500 eurų neturtinės žalos) ir 500 000 eurų turtui.

Dėl neturtinės žalos

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo arba šio asmens draudimo įmonė, jei asmuo yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu dalyvavusios transporto priemonės vairuotojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo įmonėje Compensa. Draudimo liudijime nurodyta, kad už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje, išmoka mokama pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (Toliau – Įstatymas), šiuo pagrindu draudimo bendrovė byloje buvo įtraukta civiliniu atsakovu (T. 1, b.l. 77). Tiek pagal šio Įstatymo 13 str. 1 d., 2 d., tiek pagal CK 6.254 str. 2 d., 6.987 str., po draudiminio įvykio nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudiko ar draudėjo. Ir tik tuo atveju, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, tai draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, eismo įvykio kaltininkas ar transporto priemonės valdytojas. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2009-12-11 iki 2012-06-10 yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2500 eurų ar 8632 Lt dėl neturtinės žalos). Draudimo bendrovė sutinka nukentėjusiajai atlyginti įstatymo ribose nurodytą neturtinės žalos dydį – 8632 Lt.

Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Neturtinės žalos atlyginimo atvejais žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Civilinėje atsakomybėje kreditorius privalo įrodyti nuostolių dydį. Bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Pripažintina, kad dėl eismo įvykio nukentėjusieji patyrė didelį fizinį skausmą, nepatogumus, gilius dvasinius ir fizinius išgyvenimus, didelį stresą, emocinį sukrėtimą, pergyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, nurodytus CK 6.250 str. 1 d. Eismo įvykio pasekmės jaučiamos ir šiuo metu, po įvykio praėjus beveik trejiems metams. Nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų ligoninės reanimacijos skyriuje gydėsi nuo 2011-09-24 iki 2011-10-12, buvo komoje, iškentė kelias operacijas, nustatyti daugybiniai sužalojimai, pavojingi gyvybei, nevaldė rankų ir kojų, pagal specialisto išvadą nukentėjusiajai yra nustatytas sunkaus sveikatos sutrikdymo mastas (T. 1, b.l.52-59). ). Nustatant nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į aukščiau išdėstytus motyvus, į tai, kad nusikalstamos veikos pasekmės buvo sunkios, žala padaryta neatsargiais kaltinamojo veiksmais. Todėl visos minėtos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad nukentėjusiosios prašomas 45000 Lt neturtinės žalos dydis atitinka CK 6.250 str. numatytiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams ir neprieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, todėl pilnai priteistina. Neturtinė žala priteistina iš civilinio atsakovo – draudiko Compensa TU S.A. V. Insurance Group Lietuvos filialo (kodas 302495752) Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo 11 straipsnyje numatytose neturtinės žalos ribose (8632 Lt), o neturtinės žalos skirtumas – iš civilinio atsakovo UAB „Elsinta“, kaip iš didesnio pavojaus šaltinio (automobilio) teisėto valdytojo (CK 6.270 str. 1 d., 2 d.). Kaltinamasis D. K. didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) valdė dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), todėl jis nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą (kasacinė byla Nr. 2K-19/2007). Todėl šiuo atveju negali būti taikoma solidarioji atsakomybė, kaip prašo nukentėjusioji ir jos atstovė (CK 6.279 str., 6.270 str.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. M. naudojosi teisine advokato pagalba, dėl to jos turėtos išlaidos, kurios pagrįstos pateitais pinigų priėmimo kvitais (T. 2, b.l. 110, 111), priteistinos iš kaltinamojo D. K., nes jo atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 106 str. 2 d.).

Proceso išlaidos

Specialistams Linui Andrijauskui ir Valentinui Mitunevičiui iš teismo lėšų buvo sumokėta 159,76 Lt kelionės išlaidų už atvykimą į posėdį, todėl jos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 103 str. 1 d. 1 p., 105 str.).

Bausmės skyrimo klausimai

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą. Jo padaryta nusikalstama veika įstatymo priskiriama prie neatsargių nusikaltimų (BK 11 str.), tačiau veikos pasekmės yra sunkios – dėl kaltinamojo nerūpestingumo buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Kaltinamasis šiuo metu dirba UAB „Zojanus“, nėra jokių neigiamai charakterizuojamų duomenų, nebaustas administracinėmis nuobaudomis. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, kaip pirmą kartą teisiamam, kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra šiurkštūs, todėl prokuroro prašoma baudžiamojo poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas vairuoti transporto priemones, netaikytina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-307 str.,

nusprendė:

D. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir paskirti jam bausmę – 40 MGL 5200 Lt (penkių tūkstančių dviejų šimtų) litų baudą. Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus – dviratį, saugojamą Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pagal kvitą Nr. 029452 (T. 1, b.l. 42), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Priteisti iš civilinio atsakovo – draudimo įmonės Compensa TU S.A. V. Insurance Group Lietuvos filialo (kodas 302495752) nukentėjusiajai I. M. 5867,24 Lt (penkis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt septynis Lt 24 ct) turtinės žalos ir 8632 Lt (aštuonis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt du litus) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš civilinio atsakovo UAB „Elsinta“ (įmonės kodas 186075193) nukentėjusiajai I. M. 36368 Lt (trisdešimt šešis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš D. K. nukentėjusiajai I. M. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) turėtoms advokato išlaidoms padengti.

Priteisti iš D. K. valstybės naudai 159,76 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt devynis litus 76 ct) proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Vilma Dapkevičienė