Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos K. S. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (Kretingos rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2‑1505‑206/2012, suinteresuotas asmuo T. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja K. S. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1505-206/2012; panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (Kretingos rajono apylinkės teismo) 2012-11-30 sprendimo dalį, kuria buvo patvirtinta pareiškėjų sudaryta 2012‑11‑27 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir šios bylos dalies nagrinėjimą atnaujinti iš esmės. Atnaujinimo pagrindu pareiškėja nurodė tai, kad teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, t. y. jog pirmosios instancijos teismas patvirtino tokias santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas, kuriomis buvo šiurkščiai ir neleistinai pažeisti vaiko interesai ir teisės. Pareiškėja nurodo, kad apie iš minėto teismo sprendimo kilusį savo vaiko teisių pažeidimą sužinojo tik 2016 m. liepos mėnesį, kai kreipėsi teisinės konsultacijos į advokatę bei pateikė jai susipažinti 2012-11-27 pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teigė, kad tuo metu, kai sužinojo apie aiškią teisės taikymo klaidą, pareiškėja nebegalėjo pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu dėl tuo metu galiojusių proceso įstatymų, tačiau nepaisydama to pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsakyta atnaujinti praleistą terminą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2‑1505-206/2012, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų

Pareiškėjos prašomoje atnaujinti procesą byloje teismo sprendimas priimtas 2012 m. lapkričio 30 d., įsiteisėjo 2012 m. gruodžio 30 d. Pagal tuomet galiojusias CPK 368 straipsnio 2 dalies nuostatas prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju negalėjo būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai. Taigi pagal sprendimo priėmimo (įsiteisėjimo) metu galiojusias procesinės teisės normas toks prašymas galėjo būti pateiktas tik iki 2013 m. gruodžio 30 d.Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam terminui (CPK 75 str. 1 d.). Sutiktina, kad pagal anksčiau galiojusias procesines normas nuo 2013 m. gruodžio 30 d. apeliantei galimybė teikti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1505-206/2012 jos nurodomu atnaujinimo pagrindu – CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas – buvo išnykusi. Nuo 2017 m. liepos 1 d. pasikeitę prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminai šios kategorijos bylose nepakeičia tų terminų, kurie iki to laiko jau buvo pasibaigę, nebent būtų specialiai aptartas klausimas dėl naujojo termino taikymo atgal.Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis procesinis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, kuriuo yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Šis terminas nustatytas užtikrinti teisinių santykių stabilumui, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Kita vertus, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės teisingumą vykdančios institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus, t. y. klausimus, kurie yra arba gali būti pagrindas sukurti prielaidas pradėti iš esmės spręsti materialinį teisinį ginčą, o tokį ginčą nagrinėjant – užtikrinti nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių gynybos principų įgyvendinimą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. M. ir kt. prašymą, bylos Nr. 3K-3-515/2007). Pagal kasacinio teismo praktiką tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje komercinis bankas „Sekundės bankas“ v. A. S. , bylos Nr. 3K-3-233/2004; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. M. ir kt. prašymą, bylos Nr. 3K-3-515/2007; 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. K. ir kt. pareiškimus, bylos Nr. 3K-3-514/2013; kt.). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į pasikeitusią CPK 368 straipsnio 2 dalies redakciją, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai (sprendimas, kuriuo patvirtinta ginčijamos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsiteisėjo 2012-12-30), konstatuoja, jog susidarius išskirtinei teisinei situacijai, penkių metų naikinamasis terminas, kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo nėra suėjęs (apeliantė į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2017-08-08, t. y. dabar galiojančios CPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodyto 5 metų termino ribose).Praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Šiuo atveju pareiškėja nurodė, kad apie kilusį savo vaiko teisių pažeidimą sužinojo tik 2016 metų liepos mėnesį, kai kreipėsi į advokatę dėl teisinės konsultacijos, tačiau savo procesinės teisės į pažeistų teisių gynybą atnaujinant procesą civilinėje byloje realizuoti negalėjo dėl iki 2017-07-01 galiojusių proceso teisės normų, ribojusių proceso atnaujinimo institutą. Taip pat nurodė, jog advokato pagalba nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1505-206/2012 nesinaudojo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl prioritetinių nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimo, apsaugos ir gynimo principų bei tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus. Teismas, nagrinėdamas šeimos santykių bylas, privalo pirmiausia siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti socialiai pažeidžiamų šeimos narių teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje G. S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-145/2008, 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. O. D., bylos Nr. 3K-3-653/2006). Šiuo atveju nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus CPK 368 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą, kadangi įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei pareiškėjos atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, jog nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1505-206/2012 pareiškėja advokato pagalba nesinaudojo (šias aplinkybes patvirtina 2017‑10‑03 pažyma apie suteiktas teisines paslaugas, kurioje nurodyta: „Atstovavimo sutartis Kretingos rajono apylinkės teismui į civilinę bylą Nr. 2-1505-206/2012 buvo pateikta tik kaip dokumentas, nurodantis, kokiu teisiniu pagrindu iš VĮ „Regitra“ VĮ „Registrų centras“ buvo išimtos pažymos. Kitos teisinės paslaugos (konsultacijos dėl pasirašomų patikslintų skyrybų dokumentų turinio, atstovavimas teisme ir pan.) p. K. S. nebuvo teikiamos.“), tai, jog apie teisių pažeidimą sužinojo tik 2016 metų liepos mėnesį, į formuojamą teismų praktiką, į bylos dalyką (t. y. sprendžiami prioritetiniai nepilnamečio vaiko interesai), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog 2017-07-01 pasikeitus teisiniam reglamentavimui, apeliantė nedelsdama 2017-08-08 kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą bei taip nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyto 3 mėnesio termino. Atkreiptinas dėmesys, jog apie pažeistas savo vaiko teises apeliantė sužinojo 2016 metų liepos mėnesį, tačiau pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, pareiškėja neturėjo galimybės kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Vis dėlto, siekdama apginti galbūt pažeidžiamas savo nepilnamečio vaiko teises kitu būdu, apeliantė 2016-07-28 su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas ieškinį atsisakė priimti, o apeliacinės instancijos teismas pasiūlė pareiškėjai pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės tik patvirtina, jog pareiškėja visomis teisinėmis priemonėmis siekė apginti galbūt pažeistus savo nepilnamečio vaiko interesus, nesiekė vilkinti proceso, buvo aktyvi, todėl prašymas dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1505-206/2012 paduoti tenkintinas.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu

Proceso atnaujinimo tvarką reglamentuoja CPK XVIII skyriaus normos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams ir tuos pagrindus taikant neformaliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-303/2007).CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatymas neatskleidžia, ši sąvoka yra vertinamoji. Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007).Nagrinėdamas pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą pirmos instancijos teismas turėtų vertinti, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2012-11-30 sprendimu patvirtino tarp šalių 2012-11-27 sudarytą taikos sutartį pareiškėjai K. V. asmeninės nuosavybės teise atiteko nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas. nagrinėdamas šeimos bylas teismo vaidmuo aktyvus ir rūpintis, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti CK 3.53 str. nurodytus reikalavimus (CPK 539 str. 2 d.), joje turi būti aptartas vaiko išlaikymo klausimas (CK 3.53 str. 3 d.), išlaikymas vaikui galėjo būti suteiktas CK 3.196 str. 1 d. nurodytais būdais. Atkeiptinas dėmesys, kad išlaikymo gavėjas (išieškotojas) visais atvejais yra vaikas. Šiuo atveju šalys susitarė, kad K. V. turimos sumokėti T. V. 127 200 Lt piniginės kompensacijos už jai tenkančią didesnę dalį bendro turto dalis, t. y. 99 000 Lt, įskaitoma kaip T. V. visiškas pareigos įvykdymas nepilnametės dukros K. V., gim. 2009-10-01, išlaikymui nuo 2012-10-01 iki jos pilnametystės, t. y. iki 2027-10-01. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikėtų patikrinti, ar tikrai toks įskaitymas neprieštarauja teisiniam reglamentavimui. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2013). Šiuo atveju yra pagrindo vertinti, kad įskaitymu iš esmės vaikui skirtas išlaikymas buvo panaudotas sutuoktinių tarpusavio skoliniams įsipareigojimams įskaityti ir įvykdyti, t. y. vaiko turtu buvo įvykdyta trečiojo asmens prievolė. 2012-11-27 sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punkte aptartas turtas, už kurį sutuoktiniui apskaičiuota kompensacija (byloje neįrodyta, kad kompensacijai skirtas lėšas apeliantė turėjo faktiškai ir galėjo skirti dukros išlaikymui už jos tėvą) buvo sutarta įskaityti kaip išlaikymą, yra įkeistas (nuo 2008-02-25 įregistruota hipoteka), todėl nesant lėšų tokio turto realizavimas, turint tikslą gauti pajamas dukros kasdieniam išlaikymui, teisiškai yra apsunkintas. Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti terminą prašymui paduoti ir atsisakydamas atnaujinti procesą prašyme nurodytu pagrindu – CPK 366 str. 1 d. 9 p. – neteisingai įvertino šios bylos aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (Kretingos rajono apylinkės teismo) 2017-09-28 nutartis naikintina, klausimas spręstinas iš esmės – pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti tenkintinas, procesas atnaujintinas ir byla grąžinama nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo ir paskirstymo klausimas nespręstinas, nes dėl turėtų išlaidų paskirstymo pasisakys iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–39 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos K. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1505-206/2012 tenkinti, atnaujinti terminą prašymui paduoti, atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti pakartotinai pagal bendrąsias Civilinio kodekso taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurais apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

Nutartis neskundžiama.