Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant Š. Š. rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms B. S., Ingai Mylimienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Š. Š. rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. P., A. Ž., trečiajam Š. Š. rajono socialinių paslaugų namams dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo bei vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Neblaivus Z. B. su mažamečiu A. išėjo į namus, o A. P. mažamečio sūnaus A.

2013 m. gruodžio 13 d. įvyko Bendruomenės tarybos posėdis, kuriame pakviesti dalyvavo A. P. ir Z. B.. Nuo A. P. sklido alkoholio kvapas ir ji teigė, kad tinkamai rūpinasi vaikais. Posėdyje nuspręsta paimti iš A. P. šeimos visus tris nepilnamečius vaikus, kadangi A. P. piktnaudžiauja alkoholiu ir nusišalino nuo jų priežiūros. Vaikai sutiko Š. Š. rajono socialinių paslaugų namuose.

2013 m. gruodžio 18 Š. Š. rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. DĮV-1737, Nr. DĮV-1738 ir Nr. DĮV-1739 nuo 2013 m. gruodžio 13 d. nepilnamečiams A.i, A.i ir A. Ž. nustatyta laikinoji globa, o jų globėju Š. Š. rajono socialinių paslaugų namai, kurie vaikais rūpinasi iki šiol.

2014 m. sausio 9 d. Vaiko teisių apsaugos skyriuje įvyko A., A. ir A. Ž. laikinosios globos (rūpybos) planų sudarymas. Vaikų mama A. P. į globos (rūpybos) planų sudarymą neatvyko, nors buvo kviesta. Vaikų tėvas A. Ž. tuo metu buvo įkalinimo įstaigoje. A. P. piktybiškai ignoravo bendravimą su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais bei Upynos seniūnijos socialine darbuotoja.

2014 m. balandžio 8 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė 1. Kvietkauskienė

paskambino A. P. telefonu ir pakvietė aplankyti savo vaikus Socialinių paslaugų namuose.

daugiau kalbėtis.

2015 m. kovo 6 d. A. Ž. grįžo iš įkalinimo įstaigos į Kvėdarnos kaimąŠ. Š. rajoną, kur ir anksčiau gyveno. 2015 m. gegužės 29 d. Vaiko teisių apsaugos skyrius gavo A. Ž. prašymą dėl leidimo paimti laikinai svečiuotis į šeimą savo tris nepilnamečius vaikus. 2015 m. birželio 23 d. Skyrius pateikė išvadą, kurioje prieštaravo, Š. Š. rajono socialinių paslaugų namai išleistų nepilnamečius vaikus svečiuotis tėvo A. Ž. šeimoje, kadangi vyriškis yra teistas pagal BK 153 straipsnį, 140 straipsnio 1 dalį, kas prieštarauja vaikų interesams. Be to, buvo pažymima, kad A. Ž. neturi pastovių pajamų, nepristatė į Skyrių medicininio pažymėjimo.

A. Ž., grįžęs iš įkalinimo įstaigos, dalyvavo tik vienoje vaikų A., A. ir A. Ž. laikinosios globos (rūpybos) peržiūroje, vykusioje 2015 m. liepos 7 d., tačiau į sekančią laikinosios globos (rūpybos) peržiūrą (2016-01-06) jau nebeatvyko .

Antrą kartą paėmus vaikus iš šeimos, A. P. ir A. Ž. šeimose padėtis nepakito. A. P. nuo 2013 m. gruodžio 13 d. toliau vedė netinkamą gyvenimo būdą (girtavo, valkatavo), visiškai nesidomėjo nepilnamečiais vaikais A., A. ir A., nelankė jų (išskyrus vieną kartą), neteikė išlaikymo, piktybiškai vengė kontakto su Upynos seniūnijos socialine darbuotoja ir Vaiko teisių apsaugos skyriumi. Su dukra A. A. P. nuo vaikų paėmimo iš šeimos visiškai nepalaikė jokio kontakto, pyko ant jos, kam išdavė šeimą, o ir pati mergaitė visiškai nenorėjo ir nenori iki šiol jokio bendravimo su motina. A. P. Upynos seniūnijos socialinei darbuotojai ne kartą teigė, kad ir pati nebenori susigrąžinti vaikų, nes nėra jiems tinkamų gyvenimo sąlygų, neturėtų iš ko jų išlaikyti, kad "sukaks aštuoniolika metų - jei norės, patys pareis". Nors vaikai nori bendravimo su tėvais, patys stengiasi susiskambinti telefonu, tačiau patys tėvai - A. P. ir A. Ž. - jokios iniciatyvos bendravime su vaikais nerodo.

2016 m. sausio 6 d. Kvėdarnos seniūnijos socialinė darbuotoja L. P. nuvyko

aplankyti A. Ž. ir priminti jam, kad sausio 7 d. atvyktų į vaikų laikinosios globos (rūpybos)

sklido alkoholio kvapas. A. Ž. socialinei darbuotojai ėmė priekaištauti, kad jis yra lankomas

darbuotojos, pakėlęs balsą grasino skųsiantis bei paduosiantis į teismą. A. Ž. piktinosi, kad iš

jo reikalaujama vaikams teikti išlaikymą, valstybė vaikų nesugebanti išlaikyti.

2016 m. gegužės 16 d. A. P. Upynos seniūnijos socialinių darbuotojų neblaivi buvo Š. Š. mieste. Anot socialinių darbuotojų, A. P. teigė, kad su sūnumis A. ir A. paskutinį kartą Š. Š. mieste buvo susitikusi šių metų balandžio 12 d., o su dukra A. nebendrauja, nes pati dukra nenori. Vaikų motina nurodė, kad Š. Š. rajono socialinių paslaugų namuose nelanko, nes nenori bendrauti su ten dirbančiais socialiniais darbuotojais, kad nesidomi vaikų priežiūra, mokymusi, elgesiu.

Kaip Š. Š. rajono savivaldybės administracijos Upynos seniūnija, A. P. su sugyventiniu Z. B. tebegyvena Z. B. broliui nuosavybės teise priklausančiame name Driežų k., Upynos senŠ. Š. rajone. A. P. gyvenimo sąlygos sudėtingos: namas yra senas, jame nėra jokių patogumų, reikalingas remontas. Namas stovi miške, toli iki pagrindinio kelio, aplink nėra kaimynų, takas nuo pagrindinio kelio iki namo yra sunkiai praeinamas, duobėtas, visuomeninis transportas nevažiuoja. A. P. Darbo biržoje nėra registruota, neturi nuolatinio darbo, dirba tik atsitiktinius pavienius darbus, nuolatinių pajamų neturi. Vaikų motina vengia bendrauti su seniūnijos socialiniais darbuotojais, dažnai neatsako į telefono skambučius, lankant nebūna namuose. Seniūnija nurodo, kad A. P. gyvenimo būdas nesikeičia, kartu su sugyventiniu piktnaudžiauja alkoholiu, lankosi girtaujančių asmenų kompanijose, dažnai atsisako bendrauti su Upynos seniūnijos socialine darbuotoja, būna pikta, konfliktiška.

Šilalės rajono savivaldybės administracijos Kvėdarnos seniūnija nurodo, kad A. Ž. gyvena mamai J. Ž. nuosavybės teise priklausančiame name, Rietavo g. 39, Kvėdarnos mstl., Kvėdarnos senŠ. Š. rajone. A. Ž. gyvenimo sąlygos yra tik patenkinamos: namas yra senas, jame nėra jokių patogumų, turi vieną kambarį ir virtuvę. A. Ž. Darbo biržoje nėra registruotas, neturi nuolatinio darbo, dirba tik atsitiktinius pavienius darbus, nuolatinių pajamų neturi, materialiai padeda mama. Anot seniūnijos, A. Ž. teikti kokybiškų socialinių paslaugų nėra galimybės, kadangi vyriškio dažnai nepavyksta rasti namuose, su juo darbuotoja dažniausiai bendrauja seniūnijoje arba susitikus miestelyje. Seniūnija nurodo, kad A. Ž. gyvenimo būdas nesikeičia: vaikų tėvas piktnaudžiauja alkoholiu, nors pats to nepripažįsta, lankosi girtaujančių asmenų kompanijose, išgėręs dažnai būna konf1iktiškas ir agresyvus aplinkinių atžvilgiu. Seniūnija, įvertinusi tai, kad A. Ž. vengia bendravimo, yra sunki materialinė padėtis, vaikų išlaikymu nesirūpina, vaikų nelanko, nesidomi jais, bendravimą su vaikais retkarčiais palaiko tik telefonu, rekomenduoja tęsti globą/rūpybą nepilnamečiams A.i, A.i ir A. Ž. bei riboti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu.

Nepilnametė A. Ž. mokosi Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje kirpėjos specialybės. Mokykla nurodo, kad A. mokyklą lanko labai gerai, elgiasi kultūringai, ateina švari, tvarkinga, turi visas mokymosi priemones, aktyviai dalyvauja popamokinėje veikloje, jokių nuobaudų neturi. Nepilnametis A. Ž. Š. Š. S. G. gimnazijoje, baigė I c klasę. Mokykla nurodo, kad A. mokyklą lanko gerai, nusiskundimų dėl jo elgesio nėra, ateina švarus ir tvarkingas, mokymosi rezultatai yra patenkinami. Anot mokyklos, mokinio tėvai nepalaiko ryšio su mokykla, nesidomi sūnaus mokymosi rezultatais, nesilanko organizuojamuose tėvų susirinkimuose. Nepilnametis A. Ž. Š. Š. (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, baigė 7 d klasę. Mokykla nurodo, kad A. mokyklą lanko gerai, yra aktyvus, draugiškas, bendraujantis, aktyviai dalyvauja mokyklos renginiuose, klasės veikloje, per pamokas elgiasi drausmingai, tik kartais kyla elgesio problemų kitų vaikų atžvilgiu. Anot mokyklos, mokinio tėvai nepalaiko jokio ryšio su mokykla, nesidomi sūnaus mokymosi rezultatais, nesilanko organizuojamuose tėvų susirinkimuose.

Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose nepilnamečiams A.i, A.i ir A. Ž. sudarytos geros gyvenimo, ugdymosi bei laisvalaikio praleidimo Š. Š. rajono socialinių paslaugų namai nurodo, kad vaikų mama A. P. ir tėvas A. Ž. vaikų nelanko, nesidomi jų auklėjimu, mokymosi rezultatais bei gyvenimo sąlygomis, neteikia išlaikymo. Globos įstaiga nurodo, kad visi trys vaikai bendrauja su tėvu tik telefonu, su motina telefonu bendrauja tik A. su A.. A. P. su dukra visiškai nepalaiko ryšio.

2014 m. birželio 17 Š. Š. rajono apylinkės teismo sprendimu iš A. Ž. ir A. P. trims nepilnamečiams vaikams: A.i, A.i ir A. Ž. buvo priteistas išlaikymas po 200 litų kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

A. P. ir A. Ž. ne kartą yra bausti administracine tvarka dėl girtavimo, netinkamos vaikų priežiūros, buvimo neblaiviam, vadeliojus arklį neblaiviam viešoje vietoje, A. Ž. konfliktavimo ir A. P., policijos pareigūnų įžeidinėjimo, A. Ž. melagingos informacijos pateikimo policijai.

Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi informacijos, kad A. P. ir A. Ž. mėgintų keisti gyvenimo būdą: domėtųsi vaikų auklėjimu, vystymusi, sveikata, elgesiu, moraliniu ir dvasiniu ugdymu bei teiktų išlaikymą.

A. Ž. 2016 m. liepos 21 d. suėjo 18 metų, ir kadangi ji jau pilnametė, Vaiko teisių apsaugos skyrius atsisako reikalavimo dėl tėvų valdžios apribojimo A. Ž. atžvilgiu, bei jos gyvenamosios Š. Š. rajono socialinių paslaugų namuose nustatymo.

Atsakovė A. P. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Ieškinys A. P. įteiktas viešo paskelbimo būdu 2016 m. liepos 21 d., tačiau ieškinio kopija jai buvo įteikta ir Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2016 m. liepos 27 d. Atsakovė apie teismo procesą informuota. Teismui atsakovės neatvykimo priežastys nežinomos, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko dėl teismui nežinomų priežasčių, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, teismas daro išvadą, kad atsakovė vengia atvykti į teismo posėdį, todėl byla nagrinėjama atsakovei A. P. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos CPK 246 straipsnis).

Trečiojo Š. Š. rajono socialinių paslaugų namų direktorius G. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovų vaikai, pas juos gyvena nuo 2011 m. rugpjūčio 5 d. Trumpam, 2013 metais vaikai buvo grąžinti motinai, tačiau netrukus jie grįžo atgal. Vaikų ryšys su tėvais nėra ypatingas. A. Ž. paskutiniu metu ateidavo pas vaikų. Išlaikymo jiems neteikė ir neteikia, nebent grynų pinigų kartais duoda vaikams asmeniškai. Vaikai globos namuose jaučiasi gerai, jiems sudarytos geros gyvenimo bei laisvalaikio praleidimo sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai A. P. ir A. Ž. turi tris vaikus, iš kurių du yra nepilnamečiai: A. Ž., gim. 2002 m. rugpjūčio 13 d., A. Ž., gim. 2000 m. rugsėjo 1 d. (I t. b. l. 54-55, 91-92). 2013 m. gruodžio 18 Š. Š. rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. DĮV-1737, Nr. DĮV-1738 ir Nr. DĮV-1739 nuo 2013 m. gruodžio 13 d. nepilnamečiams A.i, A.i ir A. Ž. nustatyta laikinoji globa/rūpyba, o jų globėju/rūpintoju Š. Š. rajono socialinių paslaugų namai (I t. b. l. 20, 59, 96), kurie vaikais rūpinasi iki šiol. 2014 m. birželio 17 Š. Š. rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-330-761/2014, iš atsakovų buvo priteistas išlaikymas vaikams po 200 Lt iš kiekvieno iki vaikų pilnametystės (I t. b. l. 128-129). 2015 m. rugsėjo 15 Š. Š. rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-1242 A. Ž. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (I t. b. l. 131). 2011 m. rugsėjo 14 Š. Š. rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-1062 A. P. ir Z. B. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (I t. b. l. 149). Minėtas įsakymas 2016 m. sausio 28 Š. Š. rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-132 pakeistas nurodant A. P. šeimą įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (I t. b. l. 150).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos, globos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (LAT 2008-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014 akcentavo, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Byloje nustatyta, jog nuo 2013 m. gruodžio 13 d. nepilnamečiai vaikai A., A. ir A. Ž. Š. Š. rajono socialinių paslaugų namuose, nors ir anksčiau jie šioje įstaigoje buvo apgyvendinti. Vaikų mama A. P. vaikų nelanko, nesidomi jų auklėjimu, mokymosi rezultatais bei gyvenimo sąlygomis, išlaikymo neteikia. Berniukai su mama bendrauja telefonu. A. P. su dukra A. nepalaiko jokio ryšio. Tėvas A. Ž. vaikus retkarčiais aplanko, tačiau nesidomi jų auklėjimu, gyvenimo sąlygomis, išlaikymo jiems neteikia. Upynos seniūnijos socialinė darbuotoja V. Š. teisme nurodė, kad A. P. vengia bendrauti su seniūnijos socialiniais darbuotojais, dažnai neatsako į skambučius, lankant nebūna namuose, o ją sutikus, nuolat jaučiamas alkoholio kvapas. Jokių pastangų susigražinti vaikus A. P. nerodo. Priešingai, ji pati socialinei darbuotojai paaiškino, jog nežada keisti savo gyvenimo būdo. Kvėdarnos seniūnijos socialinė darbuotoja L. P. teismo posėdžio metu paaiškino, jog apsilankymų metu A. Ž. dažniausiai nepavyksta rasti namuose. Pastebima, kad jo gyvenimo būdas nesikeičia. Piktnaudžiavimas alkoholiu vis dar yra problema, nors pats A. Ž. to nepripažįsta. Jis lankosi girtaujančių asmenų kompanijose, išgėręs dažnai būna konfliktiškas ir agresyvus. Jis nori, kad vaikai sugrįžtų pas jį gyventi, tačiau jo galimybės tinkamai pasirūpinti vaikais yra ribotos. Abu atsakovai neturi nuolatinio darbo, nėra registruoti darbo biržoje, dirba atsitiktinius pavienius darbus, nuolatinių pajamų neturi. A. P. gyvenimo sąlygos sudėtingos: namas yra senas, jame nėra jokių patogumų, reikalingas remontas. A. Ž. gyvenimo sąlygos yra tik patenkinamos: namas senas, nėra jokių patogumų, turi vieną kambarį ir virtuvę. A. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, jog norėtų, kad vaikai gyventų su juo, tačiau tuo pačiu pripažino, jog neturi galimybių juos auginti. Tiek Vaiko teisių apsaugos skyrius, tiek Kvėdarnos seniūnija nurodė, jog A. Ž. elgesyje pokyčių nėra ir mano, jog jis nesugebės užtikrinti vaikų saugumo, gerovės ir poreikių tenkinimo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje neginčytinai nustatyta, jog A. P. savo vaikų nelanko, nesidomi jų sveikata, priežiūra, ugdymu, išlaikymo neteikia. A. Ž. retkarčiaias vaikus aplanko, tačiau išlaikymo jiems neteikia, nesidomi jų gyvernimo sąlygomis. Abu atsakovai yra faktiškai nusišalinę nuo motinos bei tėvo pareigų, tėvų valdžios neįgyvendina. Atsakovai dėl savo abejingumo nedalyvauja vaikų priežiūroje, piktybiškai vengia atlikti tėvų pareigas, taip darydami ypatingą žalą vaikų vystymuisi. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai netinkamu elgesiu kenkia nepilnamečių vaikų doroviniam, psichologiniam, fiziniam vystymuisi. Atsakovai nusišalino nuo vaikų priežiūros, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 str. 1 d., 20 str. 1 p.). Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad ateityje kas nors pasikeis, todėl tikslinga neterminuotai apriboti motinos A. P. ir tėvo A. Ž. valdžią nepilnamečių vaikų A. Ž., gim. 2002 m. rugpjūčio 13 d., ir A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iš teismo nustatytų aplinkybių, ištirtų įrodymų, konstatuotina, kad atsakovams A. P. ir A. Ž. neterminuotai apribojus tėvų valdžią į nepilnamečius vaikus, vaikų interesai nebus pažeisti. Apribojus atsakovams neterminuotai tėvų valdžią vaikų atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais išskyrus tai, kas prieštarautų vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, t.y. tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis), arba, jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Byloje nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 18 Š. Š. rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. DĮV-1737, Nr. DĮV-1738 ir Nr. DĮV-1739 nuo 2013 m. gruodžio 13 d. nepilnamečiams A.i, A.i ir A. Ž. nustatyta laikinoji globa/rūpyba, o jų globėju/rūpintoju Š. Š. rajono socialinių paslaugų namai, kurie vaikais rūpinasi iki šiol. Atsižvelginat į tai, vaikų A. ir A. Ž. gyvenamoji vieta Š. Š. rajono socialinių paslaugų namuose (CPK 3.265 straipsnis).

Š. Š. rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškiniu prašė neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams ir A. Ž. atžvilgiu bei nustatyti jos gyvenamąją vietą rūpybos institucijoje, tačiau teismo posėdžio metu šio reikalavimo atsisakė, nes A. Ž. 2016 m. liepos 21 d. suėjo 18 metų. Atsižvelgiant į tai, teismas priima ieškovo minėto reikalavimo atsisakymą ir bylą šioje dalyje nutraukia (CPK 140 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio l dalis). Iš atsakovų A. P. ir A. Ž. valstybės naudai priteistina po 41 € žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio l dalies 5 punktas). Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 €. Nustatyta, kad byloje patirta 11,16 € bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarančios 11,16 € (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258, 268 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., nepilnamečių vaikų A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., ir A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., ir A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., atžvilgiu.

Nustatyti A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., ir A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją Š. Š. rajono socialinių paslaugų namuose, kodas 302635186, adresas Šilalė, V. D. g. 17.

Bylą dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu bei jos gyvenamosios vietos nustatymo nutraukti.

Priteisti iš A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 41 € (keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį ir 5,58 (penkis eurus 58 centus) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 41 € (keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį ir 5,58 (penkis eurus 58 centus) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui Š. Š. rajono apylinkės teismą.