- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- e2S-659-889/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.1.18.2.11Laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas
- 3.1.18.6Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei A. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) pakeisti sūnaus D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimu nustatytą gyvenamąją vietą su motina, nustatant sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu – D. V., 2) sūnaus išlaikymui nustatyti atsakovės pareigą teikti sūnui D. V. vaiko išlaikymą po 316 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo byloje priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo piniginių lėšų valdytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą D. V.; 3) priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Atsakovė priešieškiniu prašė padidinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimu iš ieškovo priteistą išlaikymą nepilnamečiam D. V. nuo 190 Eur iki 320 Eur per mėnesį nuo priešieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą mokant už kiekvieną einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, pinigus pervedant į vaiko motinos banko sąskaitą, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir priteisti iš ieškovo atsakovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovė 2024 m. kovo 26 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti atsakovės ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką: 1) atsakovė bendrauja su nepilnamečiu D. V. kiekvieną trečiadienį ir kiekvieną penktadienį, pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo procesui, ir grąžina vaiką ieškovui kiekvieno trečiadienio ir penktadienio 19.00 val. Ieškovas vaiką nustatytu laiku pasiima iš atsakovės gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini); 2) atsakovė bendrauja su nepilnamečiu D. V. kiekvieną sekmadienį nuo 10.00 val. iki 18.00 val. Nustatytu laiku ieškovas vaiką atveža į atsakovės gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatytu laiku vaiką pasiima iš atsakovės gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini); 3) atsakovė bendrauja su nepilnamečiu D. V. telefonu ir kitomis telekomunikacinėmis priemonėmis laisvu nuo ugdymo proceso metu, atsižvelgdama į vaiko miego ir poilsio režimą; 4) atsakovės ir vaiko bendravimas visais atvejais vyksta nedalyvaujant vaiko tėvui.
Atsiliepimas
4. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašydamas nustatyti tokią atsakovės laikiną bendravimo su sūnumi D. V. tvarką: 1) atsakovė bendrauja su sūnumi D. V. kiekvieną savaitės trečiadienį vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 16 val. iki 19 val.; 2) atsakovė bendrauja su sūnumi D. V. porinių savaičių sekmadieniais vaiko gyvenamojoje vietoje arba šalia jos nuo 13 val. iki 19 val.; 3) motinos ir sūnaus bendravimas telefonu ar per įvairias komunikacines programėles de facto nėra ribojamas, todėl atskirai nereguliuojamas.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skurius) pateikė nuomonę į atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, joje nurodė, kad 2024 m. kovo 18 d. atliktas vaiko situacijos vertinimas, nustatyti vaiko teisių pažeidimai dėl pažeistos vaiko teisės bendrauti su vienu iš tėvų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. balandžio 12 d. nutartimi nutarė iš dalies tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, teismas nutarė nustatyti atsakovei A. V. laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. V. bendravimo tvarką: 1) atsakovė A. V. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi D. V. kiekvieną trečiadienį, pradedant nuo 2024 m. balandžio 24 d., atsakovė pasiima sūnų iš ugdymo įstaigos („(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos), pasibaigus ugdymo procesui, atsakovė A. V. bendrauja su sūnumi tiek atsakovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), tiek bet kurioje kitoje atsakovės pasirinktoje Klaipėdos miesto vietoje. D. V. pasiima sūnų D. V. kiekvieną trečiadienį 19.00 val. iš atsakovės A. V. gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini); 2) atsakovė A. V. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi D. V. neporinių savaičių savaitgaliais, pradedant nuo 2024 m. balandžio 27 d. ir 28 d., atsakovė pasiima sūnų šeštadienį 10.00 val. iš sūnaus gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) ir su sūnumi D. V. vyksta į Klaipėdą (atsakovė A. V. su sūnumi D. V. bendrauja tiek atsakovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), tiek bet kurioje kitoje atsakovės pasirinktoje Klaipėdos miesto vietoje) ir atsakovė grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą 19.00 val., o sekmadienį atsakovė bendrauja su sūnumi D. V. (duomenys neskelbtini) (sūnaus gyvenamojoje vietoje arba kitoje atsakovės pasirinktoje (duomenys neskelbtini)), atsakovė pasiima sūnų 10.00 val. iš sūnaus gyvenamosios vietos ir 18.00 val. grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą; 3) atsakovė A. V. įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimo su sūnumi D. V. metu atsakovės gyvenamojoje vietoje ar kitoje pasirinktoje vietoje D. V. (atsakovės mama) nedalyvaus; 4) atsakovė A. V. šios tvarkos 1–3 punktuose numatyta tvarka su sūnumi D. V. bendrauja nedalyvaujant vaiko tėvui D. V.; 5) atsakovė A. V. bendrauja su sūnumi D. V. telefonu ir kitomis telekomunikacinėmis priemonėmis laisvu nuo sūnaus ugdymo proceso metu, atsižvelgdama į vaiko miego ir poilsio režimą. Pagrindiniai teismo nutarties motyvai:
6.1. Teismas nustatė, kad 2024 m. kovo 1 d. teismo nutartimi šalių nepilnamečio sūnaus D. V. laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu. Atsakovė Skyriui nurodė, kad vaiko tėvas nesudaro jai galimybės pasimatyti ir bendrauti su sūnumi. Iš byloje pateiktos šalių susirašinėjimo medžiagos matyti, kad ieškovė siekia bendrauti su sūnumi, prašo leisti atsakovo sudaryti jai sąlygas bendravimui su sūnumi, tačiau atsakovas nerodo tam iniciatyvos. Iš 2024 m. kovo 18 d. vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad į Skyrių kreipėsi Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras, nurodė, jog, atsižvelgiant į pateiktą informaciją, kyla įtarimų, kad vaiko tėvas D. V. galbūt daro įtaką vaiko nuomonei, prašė įvertinti D. V. situaciją. Iš Vaiko situacijos vertinimo anketų matyti, kad šalių nepilnametis sūnus D. mamos labai pasiilgo, su ja nori susitikti ir bendrauti. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, siekdamas išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių, apsaugoti šalių nepilnamečio sūnaus interesą bendrauti ir matytis su mama (atsakove), nusprendė, jog yra pagrindas taikyti atsakovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką.
6.2. Teismas nurodė, kad nustatydamas laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, atsižvelgia į 2024 m. kovo 6 d. prokurorės priimtą nutarimą dėl kardomųjų priemonių sąlygų pakeitimo, šalių pasiūlytą bendravimo grafiką, į byloje pateiktą nepilnamečio šalių sūnaus pamokų ir kito užimtumo grafiką, į šalių nepilnamečio vaiko ir šalių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgęs į nepilnamečio V. D. išsakytą nuomonę apie tai, kad jis nenori bendrauti su močiute, teismas nurodė, kad atsakovė įpareigotina užtikrinti, jog bendravimo su sūnumi vietoje nedalyvaus vaiko močiutė (atsakovės mama).
6.3. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad sūnus mokyklą lanko Klaipėdos mieste ir trečiadieniais pasibaigus pamokoms neturi jokios papildomos veiklos, atsakovei nustatytinas bendravimas su sūnumi kiekvieną savaitės trečiadienį, leidžiant atsakovei pasibaigus sūnaus ugdymo procesui pačiai pasiimti sūnų iš ugdymo įstaigos („(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos), leidžiant atsakovei bendrauti su vaiku tiek bet kurioje atsakovės pasirinktoje vietoje Klaipėdos mieste, tiek atsakovės gyvenamojoje vietoje, ieškovas pasiima sūnų 19.00 val. iš atsakovės gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas kasdien pasibaigus pamokoms atvyksta sūnaus pasiimti ir grįžta su sūnumi į (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, trečiadieniais atsakovui atvykti sūnaus pasiimti vėlesniu laiku neprireiks papildomo laiko ir išlaidų.
6.4. Teismo vertinimu, teismo nustatyta laikina atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka atitinka šalių nepilnamečio vaiko interesus ir sudarys galimybę atsakovei maksimaliai bendrauti su sūnumi pagal atsakovei paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo – sąlygas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas D. V. prašo: panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutarties dalį dėl atsakovei suteiktos teisės bendravimo su vaiku metu parsivesti sūnų namo į jos gyvenamąją vietą ir klausimą išspręsti iš esmės – nurodyti, kad bendravimas su vaiku pagal nustatytą tvarką gali vykti atsakovės ir sūnaus pasirinkimu bet kur, išskyrus atsakovės ir jos motinos gyvenamąsias vietas; panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutarties dalį dėl ieškovo įpareigojimo trečiadieniais pasiimti sūnų 19 val. iš atsakovės ir klausimą išspręsti iš esmės – nurodyti, kad visais atvejais, pasibaigus atsakovės ir sūnaus bendravimo laikui, sūnų į jo gyvenamąją vietą privalo pristatyti atsakovė. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1. Ieškovas nurodo, kad teismas nepagrįstai suteikė atsakovei teisę bendravimą su sūnumi vykdyti jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. toje aplinkoje, kur atsakovė kartu su savo motina smurtavo prieš vaiką ir iš kurios sūnus dėl patirto smurto artimoje aplinkoje buvo paimtas ir perduotas ieškovo žiniai.
7.2. Pažymima, kad teismas motinai, kuri prieš savo sūnų galbūt atliko nusikalstamą veiką, leido parsivesti nukentėjusiuoju pripažintą sūnų į nusikaltimo padarymo vietą, tokiu būdu sugrąžinant vaiką į aplinką, kurioje vaikas patyrė išgąstį, stresą, skausmą ir galvos traumą. Atsakovei sudaroma galimybė padaryti įtaką vaikui, siekiant paveikti jo valią artėjančiose numatytose ekspertizėse ikiteisminiame tyrime.
7.3. Teismas neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko išreikštą valią su mama susitikti ir bendrauti išskirtinai tik savo dabartinėje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini).
7.4. Ieškovas nurodo, kad sūnus net ir po skundžiamos nutarties priėmimo nekeičia savo valios ir vykti pas atsakovę namo atsisako. Ieškovas dėl susidariusios situacijos kreipėsi į Šilutės socialinių paslaugų centrą, kuris 2024 m. balandžio 17 d. pateikė informaciją, nurodydamas, kad vaikas nenori pas mamą į namus dėl blogų prisiminimų ir galėtų ten būti nebent su tėčiu.
7.5. Ieškovas nurodo, kad jo įpareigojimą pasiimti iš atsakovės vaiką trečiadieniais 19 val. laiko neteisėtu, nes teismas skundžiama nutartimi atsakovės bendravimo su vaiku tvarką organizavo ieškovo laiko ir resursų sąskaita be jokio pagrindo „atleisdamas“ atsakovę nuo pareigos pristatyti vaiką į jo gyvenamąją vietą. Ieškovas nesutinka su teismo „vertinimu“, neva atsakovas ir taip trečiadieniais vyksta pasiimti vaiką iš mokyklos. Ieškovas pažymėjo, kad trečiadieniais, kai ieškovas po pamokų pasiima sūnų ir grįžta namo, su sūnum eina ruoši pamokų, o paruošus pamokas ieškovas eina dirbti į kalvę. Ieškovo vertinimu, teismo nurodymas, kad ieškovas vietoje savo vykdomos veiklos privalo savo laiką gaišti arba laukdamas sūnaus Klaipėdoje iki 19 val., arba savo darbotvarkės laiko sąskaita vykti 19 val. iš Klaipėdos rajono į Klaipėdą – šiurkščiai pažeidžia ieškovo teises ir be jokios priežasties ir argumentų suteikia nepagrįstų privilegijų atsakovei.
Atsiliepimas
8. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
8.1. Pažymima, kad teismas nenustatė imperatyvo atsakovei vestis vaiką po mokyklos į savo namus. Be to, atsakovė nėra pripažinta kalta, jai nėra apribota motinos valdžia. Byloje nėra duomenų, kad vaikui kažkas atsitiktų pabūnant pas mamą namie kelias valandas. Ieškovas visiškai nepagrįstai daro prielaidas, kad atsakovei su vaiku bendraujant savo namuose, atsakovė galėtų padaryti įtaką vaikui, siekdama paveikti jo valią artėjančiose ekspertizėse ikiteisminiame tyrime. Vaikui gyvenant su tėvu, būtent tėvas daro didžiausią įtaką vaikui, vaiko valiai ir vaiko norui, atsakovas turi visas galimybes nuteikti vaiką prieš mamą ir suformuoti vaiko poziciją tiek dėl bendravimo, tiek dėl būsimos ekspertizės.
8.2. Ieškovo pateikiama pozicija apie „vaiko norą“ neatitinka vaiko interesų, nes vaiko interesas pirmiausia yra maksimalus bendravimas ir ryšio palaikymas su motina.
8.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo su atskiruoju skundu pateiktas 2024 m. balandžio 17 d. Šilutės socialinių paslaugų centro raštas, kuriame užfiksuota informacija, gauta iš vaiko, pokalbyje dalyvaujant ir vaiko tėvui, kurio buvimas veikia vaiką, ir vaikas galbūt sako tai, ką nori girdėti šalia sėdintis tėvas.
8.4. Atsakovė nurodo, kad net ir po tariamo smurto atvejo vaikas, atėjęs į atsakovės namus, jausdavosi puikiai, džiugiai bėgdavo lankyti savo gyvūnų (šuniuko ir triušio), apžiūrėdavo savo žaislus ir nebuvo jokių požymių, kad vaikui kyla kažkoks stresas ar baimė atsakovės namuose. Pažymima, kad pagal 2024 m. kovo 6 d. prokurorės nutarimo turinį atsakovei nėra draudžiama su sūnumi bendrauti bet kurioje atsakovės pasiriktoje vietoje.
8.5. Nors ieškovas nesutinka su teismo įpareigojimu trečiadieniais, atsakovei baigus jos ir sūnaus bendravimą, pasiimti sūnų 19.00 val. iš atsakovės gyvenamosios vietos, tačiau, atsakovės nuomone, ieškovo interesų nepažeis dienos susiplanavimas pagal tokią teismo nustatytą tvarką. Pažymima, kad teismo posėdžio metu pats ieškovas patvirtino, kad jis yra dirbantis individualiai, yra pats sau darbdavys, ir gali laisvai planuoti laiką. Be to, atsakovei pasiimant vaiką po mokyklos, ji su vaiku galėtų ir padaryti namų darbus, todėl ieškovas turėtų praktiškai visą dieną savo asmeniniams reikalams ir vakarą nuo 19.00 val. galėtų ramiai praleisti su vaiku. Atsakovės nuomone, tai, kad ieškovas turės vieną kartą per savaitę pasiimti vaiką iš Klaipėdos 19.00 val., nepareikalaus didesnių išlaidų nei vaiko pasiėmimas iš mokyklos. Akcentuojama, kad geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Atskiruoju skundu ieškovas prašo iš dalies pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta atsakovės bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šeimos teisinių santykių kylančiose bylose teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. Vienos iš CK 3.65 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių – nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
12. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – 2024 m. balandžio 17 d. Šilutės socialinių paslaugų centro raštą. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos specifiką, siekdamas visapusiško ir teisingo bylos išnagrinėjimo, taip pat siekdamas išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo principų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priima ir prideda prie bylos kartu su atskiruoju skundu naujai pateiktus įrodymus.
Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo
14. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
15. Šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
16. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
18. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.
20. Apeliantas atskiruoju skundu pirmiausia nesutinka su ta nutarties dalimi, kuria nustatyta, kad atsakovė bendrauja su sūnumi kiekvieną trečiadienį, pradedant nuo 2024 m. balandžio 24 d., atsakovė pasiima sūnų iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui, atsakovė bendrauja su sūnumi tiek atsakovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), tiek bet kurioje kitoje atsakovės pasirinktoje Klaipėdos miesto vietoje. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai suteikė atsakovei teisę su sūnumi bendrauti atsakovės namuose, t. y. toje aplinkoje, kur atsakovė kartu su savo motina smurtavo prieš vaiką. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka.
21. Visų pirma svarbu pažymėti tai, kad ikiteisminis tyrimas atsakovei nėra užbaigtas, atsakovė nėra pripažinta kalta. Nors ikiteisminis tyrimas yra pradėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, tačiau galimas smurto prieš vaiką atvejis nėra ištirtas, nėra nustatyta, ar vaiko pasakojamos aplinkybės yra tiesa. Be to, atsakovei nėra apribota motinos valdžia. Kaip matyti iš byloje esančio 2024 m. kovo 6 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-04929-24, iš dalies tenkintinas prašymas dėl kardomosios priemonės sąlygų pakeitimo ir nutarta: 1) pakeisti A. V. kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo – sąlygas, leidžiant jai pasimatyti su sūnumi D. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), tris kartus per savaitę, nekeičiant vaiko gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti A. V. pasimatymų su sūnumi D. V. būdą, laiką bei vietą suderinti su jo atstovu pagal įstatymą D. V. bei Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais; 3) leisti A. V. bendrauti telefonu ar kitomis telekomunikacinėmis priemonėmis su sūnumi D. V..
22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal 2024 m. kovo 6 d. prokurorės nutarimo turinį atsakovei nėra draudžiama su sūnumi bendrauti bet kurioje atsakovės pasirinktoje vietoje, taip pat ir atsakovės gyvenamojoje vietoje, minėtu nutarimu atsakovė nėra įpareigota su sūnumi bendrauti tik dalyvaujant sūnaus tėvui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantas teigia, jog, atsakovei su vaiku bendraujant jos namuose, atsakovė galėtų daryti įtaką vaikui, siekdama paveikti jo valią atliekant ekspertizę ikiteisminiame tyrime, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių tokius deklaratyvius apelianto teiginius. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovės gyvenamoji vieta vaiko namais buvo beveik 9 metus, todėl ji nėra svetima ir byloje nėra objektyvių duomenų, kad vaikui kažkas galėtų atsitikti pabūnant pas mamą namuose vaikui pažįstamoje aplinkoje.
23. Nors apeliantas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko nuomonę, kad jis nenori bendrauti su motina pastarosios namuose, tačiau, kaip teisingai nurodė atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, šiuo atveju „vaiko noras“ neatitinka vaiko interesų, nes vaiko interesas pirmiausia yra maksimalus bendravimas ir ryšio palaikymas su motina. Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, nustatant laikiną atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką, teismas atsižvelgė į nepilnamečio išsakytą nuomonę apie tai, kad jis nenori bendrauti su močiute, todėl teismas įpareigojo atsakovę užtikrinti, kad bendravimo su sūnumi vietoje nedalyvaus vaiko močiutė (atsakovės mama).
24. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į apelianto argumentus, kad Šilutės socialinių paslaugų centras 2024 m. balandžio 17 d. pateikė informaciją dėl užfiksuotos nepilnamečio vaiko valios po skundžiamos nutarties priėmimo, dokumente nurodoma, kad vaikas pasakojo, kad žino apie teismo nutartį dėl bendravimo su mama ir teigė, kad nenori pas mamą į namus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dokumente užfiksuota informacija, gauta iš nepilnamečio vaiko, pokalbyje dalyvaujant ir vaiko tėvui, neturi pagrindo daryti išvados, kad toks išsakytas vaiko noras yra besąlyginis. Todėl teismas negali vertinti dokumente užfiksuotos vaiko nuomonės kaip objektyvios ir atitinkančios geriausius vaiko interesus.
25. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo riboti atsakovės bendravimą su vaiku jos gyvenamojoje vietoje.
26. Atskirajame skunde apeliantas akcentuoja ir tai, kad skundžiama nutartimi jis nepagrįstai įtrauktas į atsakovės bendravimo su sūnumi tvarką tuo aspektu, kad jis įpareigotas trečiadieniais, atsakovei baigus jos ir sūnaus bendravimą Klaipėdoje, pristatyti sūnų į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Ieškovas akcentuoja, kad sūnaus pristatymas į jo dabartinę gyvenamąją vietą privalo būti vykdomas ne ieškovo sąskaita. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus vertina kritiškai.
27. Svarbu pažymėti tai, kad 2024 m. balandžio 10 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad jis yra dirbantis individualiai, yra pats sau darbdavys ir gali laisvai planuoti laiką. Be to, kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, jis įprastai trečiadieniais po pamokų parsiveža sūnų namo. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas kasdien pasibaigus pamokoms atvyksta sūnaus pasiimti ir grįžta su sūnumi į (duomenys neskelbtini), trečiadieniais atsakovui atvykti sūnaus pasiimti vėlesniu laiku neturėtų prireikti papildomo laiko ir finansinių išlaidų.
28. Pažymima, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku, ar skyriumi. Motina (tėvas), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovės finansinę padėtį, į tai, kad ji savo lėšomis viešu transportu likusius bendravimo kartus susiorganizuos keliones pas vaiką, siekdamas geriausių vaiko interesų, turėtų stengtis sudaryti sąlygas tiek vaikui trečiadieniai po pamokų pabendrauti su motina, tiek saugiai vakare vaiką parsivežti namo į jo gyvenamąją vietą. Nors nustatyta bendravimo tvarka galbūt pareikalaus papildomų tėvo pastangų savo individualaus darbo grafiką derinti su nustatyta bendravimo tvarka, tačiau šie pasunkinimai nelaikytini iš esmės suvaržančiais tėvo galimybes, pažeidžiančiais jo teises. Juolab, kaip teisingai pastebėta atsiliepime į atskirąjį skundą, atsakovei trečiadieniais pasiimant vaiką po mokyklos, ji su vaiku galėtų ir padaryti namų darbus, todėl ieškovas turėtų praktiškai visą dieną savo asmeniniams reikalams, ir vakarą nuo 19.00 val. galėtų ramiai praleisti su vaiku.
29. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl kompensacinio bendravimo su vaiku mechanizmo nustatymo tais atvejais, kai skyrium gyvenantis tėvas (motina) negali bendrauti su vaiku nustatytoje tvarkoje nurodytu būdu dėl objektyvių priežasčių (darbo pobūdžio), pažymėta, kad šiame interesų derinimo procese teismas turi nustatyti teisingą susidūrusių interesų pusiausvyrą; geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo. Kasacinis teismas taipogi yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti arba atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, jog abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
31. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad priešingai nei teigia apeliantas, nustatydamas laikiną bendravimo tvarką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė ieškovo teisių ir nesuteikė nepagrįstų privilegijų atsakovei.
32. Akcentuotina tai, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo iš esmės. Teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, be kita ko, į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
33. Pažymėtina tai, kad CPK nedraudžia šalims teikti naujus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat, pasikeitus faktinei situacijai, teikti prašymus dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo / panaikinimo (CPK 144 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis, 149 straipsnio 1 dalis). Taigi iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms, dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu bylos nagrinėjimo metu gali būti keliamas ir sprendžiamas klausimas dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo arba panaikinimo CPK nustatyta tvarka.
Dėl procesinės baigties
34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą iš šeimos teisinių santykių kilusioje byloje. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio ar faktinio pagrindo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.