Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marius Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. N. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dekoma“ dėl pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimo ir sumokėtos kainos grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje K. N. (K. N.), trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Mebelveisas“, išvadą teikianti institucija Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

10. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

11. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta atsisakyti tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 2020 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2020-0602 ir 2020 m. vasario 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2020-0606 nutraukimo ir sumokėtos kainos už trivietę sofą, lovą su patalynės dėže (140 x 200 cm), dvivietę Česterfildo sofą su miegamąja dalimi, valgomojo kėdes, 6 vnt., grąžinimo. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad taip pat skundžia sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė nepriteisti apeliantės naudai iš atsakovės sumokėtų pinigų už du vienetus spintelių prie lovos (matmenys 180 x 200 cm), kurių kaina už du vienetus sudarė 640 Eur.

12. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad neginčija ir sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta nutraukti tarp apeliantės ir atsakovės sudarytos 2020 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2020-0602 dalį dėl 4 vnt. pusbario kėdžių (750 mm aukščio), lovos (matmenys 180 x 200 cm) ir 2 vienetų spintelių prie lovos įsigijimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės paduotu apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl pirkimo–pardavimo sutarties dalies dėl nurodytų 4 vnt. pusbario kėdžių (750 mm aukščio) ir lovos (matmenys 180 x 200 cm) nutriaukimo ir už šiuos baldus priteistinų sumų apeliacine tvarka neapskųsta.

Dėl naujų įrodymų

13. Ieškovė apeliaciniame skunde pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – atsakovės siųstą sąmatą su gaunamų / užsakomų baldų kainomis. Apeliantė nurodo, kad pateikiami rašytiniai įrodymai dėl objektyvių aplinkybių / priežasčių ir gausos dokumentų nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui.

14. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, teikiant prašymą priimti naujus įrodymus turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys naujų įrodymų pateikimo būtinybę.

15. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Teismų praktikoje dėl ribojimo apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus išlygų išaiškinta tai, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015; 2019 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą; 2022 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑24-378/2022 41 punktą). Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑38‑969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑218‑916/2016 14 punktą).

16. Ieškovės apeliacinis skundas su priedais buvo išsiųstas atsakovės atstovui. Nustatyta, kad nors Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsakovės UAB „Dekoma“ atstovės (advokatės) prašymas dėl termino atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti pratęsimo netenkintas, atsakovė prašymo atnaujinti terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti nepareiškė. Vertintina, kad atsakovė susipažino su ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktu nauju įrodymu ir turėjo galimybę dėl jo pasisakyti, tačiau prieštaravimų dėl šio įrodymo pridėjimo prie bylos nepareiškė.

17. Apeliantė prašymą grindžia motyvu dėl buvusios dokumentų gausos, apeliantė nekonkretizavo kitų priežasčių, dėl kurių rašytinis įrodymas (sąmata) objektyviai negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį (ginčas kilęs iš vartojimo pirkimo–pardavimo teisinių santykių), į tai, kad su apeliaciniu skundu teikiamas įrodymas yra susijęs su byloje nagrinėjamais ir apeliaciniu skundu keliamais klausimais dėl baldų kainos, o atsakovė nepareiškė prieštaravimų dėl naujai teikiamo įrodymo priėmimo, įvertinęs, kad šio įrodymo priėmimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir siekdamas teisingai nustatyti faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas apeliantės pateiktą įrodymą priima ir prideda prie bylos.

18. Kartu su ieškovės apeliaciniu skundu pateiktas rašytinis įrodymas – trečiojo asmens K. N. 2020 m. gegužės 30 d. 13.49 val. gautas elektroninis laiškas. Nustatyta, kad šis įrodymas yra byloje (t. 1, b. l. 63, 64), dėl to nelaikytinas nauju įrodymu.

Bylos faktinės aplinkybės

19. Byloje nustatyta, kad ieškovė D. N. ir atsakovė UAB „Dekoma“ sudarė dvi baldų pirkimo–pardavimo sutartis. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Dekoma“ buvo baldų pardavėja, o baldų gamintoja buvo trečiasis asmuo UAB „Mebelveisas“.

20. Byloje nustatyta, kad 2020 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2020-0602 atsakovė (pardavėja) įsipareigojo perduoti ieškovei šiuos baldus: 1) 4 vnt. pusbario kėdžių, 750 mm aukščio, audinys „Charles 40“, mediena „9010 RAL“; 2) trivietę Česterfildo sofą, audinys „Charles 28“, gaminamą pagal kliento (ieškovės) duotą nuotrauką; 3) lovą su patalynės dėže, kurios matmenys 140 x 200 cm, audinys „Ton sand 909“, gaminamą pagal kliento (ieškovės) duotą nuotrauką; 4) lovą su patalynės dėže, kurios matmenys 180 x 200 cm, audinys „Megan 26“, gaminamą pagal kliento (ieškovės) nuotrauką; 5) 2 vnt. spintelių prie lovos, audinys „Megan 26“, gaminamų pagal kliento (ieškovės) duotą nuotrauką; 6) dvivietę Česterfildo sofą su miegamąja dalimi, audinys „Charles 09“, gaminamą pagal kliento (ieškovės) duotą nuotrauką; 7) 2 vnt. čiužinių, kurių matmenys 140 x 200 cm ir 180 x 200 cm. Pagal šią sutartį ieškovė (pirkėja) įsipareigojo sumokėti 8 700 Eur. Šioje sutartyje nurodytas įvykdymo terminas – 3 mėnesiai, taip pat nurodyta, kad bus pridedami brėžiniai.

21. Byloje taip pat nustatyta, kad 2020 m. vasario 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2020-0606 atsakovė (pardavėja) įsipareigojo perduoti ieškovei 6 vnt. kėdžių, tinkamų stalui, kurių aukštis 0,76 m, audinys „Charles 40“, mediena „9010 RAL“. Pagal šią sutartį ieškovė (pirkėja) įsipareigojo sumokėti 1 800 Eur. Šioje sutartyje nurodytas įvykdymo terminas – 3 mėnesiai.

22. Bendra prekių kaina pagal nurodytas pirkimo–pardavimo sutartis buvo 10 500 Eur (8 700 Eur + 1 800 Eur). Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovei 2020 m. vasario 3 d. sumokėjo 3 500 Eur avansą (2 500 Eur + 1 000 Eur) pagal 2020 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2020-0602; ieškovė atsakovei 2020 m. vasario 17 d. sumokėjo 600 Eur avansą pagal 2020 m. vasario 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2020-0606; ieškovė atsakovei 2020 m. gegužės 2 d. sumokėjo 5 500 Eur pagal nurodytas sutartis Nr. 2020-0602 ir Nr. 2020‑0606. Taigi byloje nustatyta, kad iš viso pagal ieškiniu prašomas nutraukti ginčo sutartis ieškovė atsakovei yra sumokėjusi 9 600 Eur.

24. Nagrinėjamu atveju ieškiniu ginčijamų pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu sutartiniai santykiai dėl daiktų (baldų) įsigijimo ieškovės namams susiklostė tarp ieškovės, kaip fizinio asmens, ir atsakovės, kaip verslininkės, užsiimančios baldų prekyba. Taigi tarp šalių sudarytos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartys, o ieškovė šiuose sutartiniuose santykiuose pripažintina vartotoja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ straipsnio 2 dalis). Dėl šių aplinkybių apeliacine tvarka ginčo nekilo.

25. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumus reglamentuoja CK 6.350–6.370 straipsniai (CK IV dalies XXIII skyriaus ketvirtasis skirsnis). Kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo sprendime, ginčo pirkimo–padavimo sutartys sudarytos 2020 m. vasario 3 d. ir 2020 m. vasario 17 d., dėl to byloje vadovautasi vartojimo sutarčių teisiniu reguliavimu, galiojusiu iki 2021 m. gruodžio 31 d. CK 6.350 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. CK 6.363 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį; pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto perdavimo metu. CK 6.363 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad daikto savybės atitinka sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; 4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių. Ginčo sutarčių sudarymo ir vykdymo metu galiojusios redakcijos CK 6.363 straipsnio 7 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Pagal CK 6.636 straipsnio 8 dalį (redakcija, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 31 d.) pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis.

Dėl trivietės sofos ir dvivietės sofos su miegamąja dalimi

26. Apeliaciniu skundu ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo spendimo dalimi, kuria atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai, susiję su pirkimo–pardavimo sutarties dalies dėl trivietės sofos ir dvivietės sofos su miegamąja dalimi nutraukimu, nurodo argumentus, kad atsakovė dėl trivietės sofos ir dvivietės sofos nepateikė ieškovei brėžinių, nors buvo įsipareigojusi tokius brėžinius pateikti, ir tai prilygsta sutarties nesilaikymui iš atsakovės pusės. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, ginčo pobūdį ir konkretų šalių elgesį po vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nurodytus apeliacinio skundo argumentus dėl būtent šių baldų – trivietės sofos ir dvivietės sofos su miegamąja dalimi – pripažįsta pagrįstais.

27. Nagrinėjamu atveju šalis siejo vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, ieškovė byloje pripažinta vartotoja. Pažymėtina, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje. CK 6.193 straipsnio 4 dalis numato, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Taigi, pagal sutarčių aiškinimo taisykles, sutarties sąlygos visais atvejais turi būti aiškinamos vartotojų naudai.

28. Iš 2020 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties turinio nustatyta, kad trivietė sofa (Česterfildo) ir dvivietė sofa (Česterfildo) su miegamąja dalimi turėjo būti gaminamos pagal kliento (ieškovės) duotą nuotrauką. Pirkimo–pardavimo sutartyje šių baldų matmenys nebuvo aptarti. Baldai – sofos – buvo užsakyti ne iš ekspozicijos ar katalogo, o pagal individualų užsakymą – pagal ieškovės pateiktas nuotraukas. Tad apeliantė pagrįstai akcentuoja, kad pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo aptartas sofų aukštis, ilgis, gylis, sėdimosios dalies aukštis, plotis, gylis, aukštis nuo grindų, porankių aukštis, plotis.

29. Atsakovė 2020 m. gegužės 2 d. pristatė trivietę ir dvivietę sofas ieškovei, 2020 m. gegužės 20 d. ieškovė užpildė paraiškas grąžinti šias prekes. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytų paraiškų duomenis, bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatė, kad ieškovės pozicija dėl trivietės sofos netinkamos kokybės iš esmės grindžiama ir tuo, kad ji neatitinka pateiktos nuotraukos ir ieškovei ir trečiajam asmeniui netinka jos matmenys. Bylos duomenimis, ieškovės pozicija dėl dvivietės sofos netinkamos kokybės buvo grindžiama, be kita ko, argumentais dėl miegamosios dalies matmenų (per siaura, trumpa). Reikšminga pažymėti, kad iš šalių 2020 m. gegužės 30 d.–2020 m. birželio 15 d. elektroninio susirašinėjimo po baldų pristatymo duomenų nustatyta, jog ieškovei ir jos sutuoktiniui netiko pagamintų dvivietės ir trivietės sofų matmenys (ilgis, plotis, dugnas ir kt.), o konkretūs matmenys buvo parinkti atsakovės. Bylos duomenimis, dvivietės sofos ilgis yra 2 m, o iš atsakovės paaiškinimų šalių elektroniniame susirašinėjime matyti, kad didesnė nei 1,90 cm sofa jau laikoma triviete, o tokie duomenys neatitinka ieškovės užsakymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, teikdama individualų užsakymą dėl trivietės sofos ir dvivietės sofos su miegamąja dalimi ieškovė (pirkėja) pagrįstai galėjo tikėtis aukštesnės kokybės – individualiai pritaikytų matmenų tokio pobūdžio baldų.

30. Kaip nustatyta iš 2020 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties, joje buvo numatytas ne tik 3 mėnesių įvykdymo terminas, bet ir nurodyta, kad bus pridedami brėžiniai. Tokia vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga pripažintina atsakovės įsipareigojimu parengti ir pateikti ieškovei gaminamų baldų brėžinius. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Dekoma“, kaip pardavėja, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu žinojo, kad ieškovės užsakomi baldai yra nestandartiniai, o jų matmenys pirkimo–pardavimo sutartyje nekonkretizuoti. Nors byloje atsakovė laikėsi pozicijos, kad, išskyrus lovą, kurios matmenys 180 x 200 cm, visus kitus baldus ieškovė pageidavo gaminti pagal jos pateiktas baldų nuotraukas ir brėžinių nereikalavo, tačiau reikšminga įvertinti tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo, verslo tikslais užsiimantis baldų prekyba (verslininkė) (CK 6.228¹ straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad iki pagamintų baldų pristatymo atsakovė ieškovei brėžinių nepateikė. Taigi, nors sutartyje buvo numatytas atsakovės (pardavėjos) įsipareigojimas pateikti brėžinius, iki ieškovės užsakymo perdavimo gaminti atsakovė brėžinių neparengė, jų klientei (ieškovei) suderinti nepateikė ir faktiškai, negavusi kliento (ieškovės) pritarimo, kad tam tikro dydžio baldai atitinka individualius kliento poreikius, iš esmės veikė savo rizika, pradėdama baldų gamybą tik pagal ieškovės pateiktą vizualinę informaciją – nuotraukas.

31. Vadovaujantis CK 1.5 straipsnio 1 dalimi, civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutartyje būtent atsakovė, kaip verslininkė, buvo įsipareigojusi pateikti pirkėjai (ieškovei) brėžinius, pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kad jei sutarčiai sudaryti ir baldams išsirinkti pirkėjai buvo reikalingi brėžiniai, pirkėja jų turėjo pareikalauti nelaukdama, kol sutartis bus įvykdyta, nepagrįstai neįvertino atsakovės, kaip verslininkės, sutartyje numatyto įsipareigojimo pateikti pirkėjai brėžinius nevykdymo (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 ir 4 dalys, 6.363 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 31 d.)). Kadangi atsakovė trivietę sofą ir dvivietę sofą su miegamąja dalimi pagamino savo nuožiūra, o ieškovė baldų trūkumus, be kita ko, grindžia matmenų neatitikimu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus nutraukti šalių pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl šių nurodytų baldų (sofų) (CPK 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti 2020 m. vasario 3 d. vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį dėl trivietės sofos ir dėl dvivietės sofos su miegamąja dalimi, dėl to ši patikslinto ieškinio dalis tenkinama (CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punktas (redakcija, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 31 d.)).

32. Vertinant apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė neteisingas trivietės ir dvivietės sofų kainas, nustatyta, kad apeliantės kaip neteisingai nurodytos kainos buvo nurodytos teismo sprendimo aprašomojoje dalyje, kurioje pateikiama atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytų atsikritimų santrauka. Kadangi ieškinio reikalavimai dėl nurodytų sofų skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo atmesti, pirmosios instancijos teismas šių baldų kainos nustatymo klausimo nesprendė.

33. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad trivietės sofos kaina – 1 350 Eur, apeliantė nurodo, kad šios sofos kaina – 1 900 Eur. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad dvivietės sofos su miegamąja dalimi kaina – 1 900 Eur, apeliantė nurodo, kad šios sofos kaina – 1 350 Eur. Visų pirma, svarbu tai, kad šalių nurodyta bendra kaina už abu nurodytus baldus (dvivietę ir trivietę sofas) yra tapati – 3 250 Eur. Taigi, nusprendus, jog pirkimo–pardavimo sutartis nutrauktina dėl abiejų sofų, iš atsakovės ieškovei priteistina abiejų šių baldų kaina, dėl to konkretaus baldo kaina teismo procesiniam sprendimui priimti neturi esminės reikšmės. Tačiau, siekiant visapusiškai įvertinti bylos duomenis dėl nurodytų baldų kainos, pažymėtina, kad, UAB „Dekoma“ 2020 m. gegužės 27 d. sąmatos duomenimis, trivietės sofos kaina – 1 900 Eur, o dvivietės sofos su mechanizmu kaina – 1 350 Eur, šie duomenys atitinka apeliantės nurodomas baldų kainas. Be to, tokius duomenis, kad dvivietės sofos kaina – 1 350 Eur, patvirtina ir atsakovės 2020 m. birželio 5 d. siųsto elektroninio laiško ieškovės sutuoktiniui duomenys (t. 1, b. l. 61). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nutraukus 2020 m. vasario 3 d. vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį dėl trivietės sofos ir dėl dvivietės sofos su miegamąja dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistina 3 250 Eur nurodytų baldų kaina.

Dėl lovos, kurios matmenys 140 x 200 cm

34. Apeliaciniu skundu ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkinti ieškinio reikalavimai dėl lovos, kurios matmenys 140 x 200 cm, nurodo, kad atsakovė tik po 2022 m. gegužės 20 d. pateiktos pretenzijos sutiko pakeisti lovą su patalynės dėže (140 x 200 cm). Apeliantės vertinimu, atsakovė sutiko ir pripažino, kad pagamino netinkamą minimą lovą, nes priešingu atveju nebūtų sutikusi savo sąskaita pakeisti jos į kitą lovą.

35. Teisėjų kolegija, kartu su kitais įrodymais byloje įvertinusi apeliantės akcentuojamo šalių elektroninio susirašinėjimo 2020 m. gegužės 30 d. ir 2020 m. birželio 3 d. duomenis (t. 1, b. l. 63–65), sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovės pateiktas pasiūlymas dėl lovos, kurios matmenys 140 x 200 cm, buvo siekis išspręsti ginčą su ieškove, o ne pristatyto baldo kokybės trūkumų pripažinimas. Iš nurodyto šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad atsakovė 2020 m. gegužės 30 d. laiške nurodytus baldus priėmė tvarkyti pagal pretenziją, taip pat atsakovė ieškovei pasiūlė pagal atsiųstą naują nuotrauką už tą pačią kainą pagaminti naują, visiškai kitokią, nei buvo užsakyta, lovą su „Česterfildo“ vainiku ir galvūgaliu ir nestandartine patalynės dėže. Iš nurodyto elektroninio susirašinėjimo duomenų matyti, kad atsakovė siekė kompromiso būdu išspręsti visą šalių ginčą dėl visų baldų. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad nurodytų matmenų lovos iš naujo negamino, nes nebuvo aiškaus susitarimo tarp ieškovės ir jos sutuoktinio, kaip šis baldas (lova) turi atrodyti. Kaip matyti, ieškovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir į teismą, tad iki tol abiem šalims priimtinas bendras sprendimas dėl šio baldo nebuvo rastas. Bylos duomenimis, o juos patvirtina ir apeliantės argumentai, lova, kurios matmenys 140 x 200 cm, buvo pristatyta ir palikta ieškovei naudoti, šis baldas iki šiol yra pas ieškovę.

36. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020 m. spalio 30 d. Gaminio ir (ar) paslaugos vertinimo išvados Nr. 1VB-96 duomenimis, įvertinus ieškovės (vartotojos) pretenzijas, buvo nustatyta, kad lova yra sumontuota su pakėlimo mechanizmu ir patalynės dėže su skyriais; lovos pagrindo ir galvūgalio matomos dalys apmuštos vartotojos išsirinktu floko tipo audiniu, audinys aptrauktas be raukšlių, tinkamai pritvirtintas prie karkaso, galvūgalio viršutinė dalis lenkta, priekinė sienelė yra putlinta, su taškiniais įgilinimais, dekoruotais sagomis; galvūgalio nematoma dalis aptraukta pagalbiniu audiniu; čiužinio pakėlimo mechanizmas (hidraulika) juda lengvai, neužsikirsdamas. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020 m. spalio 30 d. Gaminio ir (ar) paslaugos vertinimo išvadoje Nr. 1VB 96 pažymėta, kad vadovaujantis geros baldų gamybos praktika baldų nematomos vietos, dalys, jeigu tai kitaip nenumatyta sutartyje arba techninėje dokumentacijoje, gali būti padengtos, aptrauktos apsaugine–pagalbine danga, o šalių sutartyje nenumatyta, kad lovų galvūgalių nematomos sienelės turėjo būti aptrauktos vartotojos išsirinktais audiniais. Tiek iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020 m. spalio 30 d. Gaminio ir (ar) paslaugos vertinimo išvados Nr. 1VB‑96, tiek iš byloje esančios nuotraukos duomenų nustatyta, kad lova pastatyta galvūgaliu į sieną.

37. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo tokių argumentų, jog lovos (140 x 200 cm) matmenys neatitinka užsakytų matmenų. Teisėjų kolegija taip pat įvertina ir svarbia aplinkybe laiko tai, kad, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2020 m. spalio 30 d. Gaminio ir (ar) paslaugos vertinimo išvados Nr. 1VB-96 duomenimis, lova atitinka įprastus kokybės reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nenustatė duomenų, kurie leistų abejoti šiomis Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadomis dėl lovos atitikties kokybės reikalavimams. Apeliaciniame skunde ieškovė tokių duomenų taip pat nenurodė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nenustačius lovos, kurios matmenys 140x200 cm, kokybės trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nutraukti šią pirkimo–pardavimo sutarties dalį nėra pagrindo.

Dėl valgomojo kėdžių

38. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad nėra pagrindo apeliantei vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį dėl 6 vnt. valgomojo kėdžių. Bylos duomenimis, dėl 6 vnt. valgomojo kėdžių tarp šalių susitarta 2020 m. vasario 17 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 2020-0606.

39. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teisme vykusio išvažiuojamojo posėdžio metu kėdės buvo apžiūrėtos paviršutiniškai, visos kėdės turėjo nepašalintų trūkumų ir tai buvo parodyta ir užfiksuota. Vertinant šiuos argumentus nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 20 d. atliko daiktinių įrodymų (kėdžių ir kitų baldų) apžiūrą jų buvimo vietoje (gamintojo sandėlyje), apžiūros metu, be kitų asmenų, dalyvavo ieškovė ir jos sutuoktinis (trečiasis asmuo K. N.), dalyvaujantiems byloje asmenims buvo išaiškinta CPK 210 straipsnyje numatyta teisė atkreipti teismo dėmesį į visa tai, kas, jų nuomone, gali padėti nustatyti bylos aplinkybes. Įvertintina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ieškovės nurodytus kėdžių trūkumus, rėmėsi ne tik apžiūros duomenimis, bet įvertino ir kitus byloje esančius įrodymus, tarp jų – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvados duomenis, kėdžių nuotraukas, pirkimo–pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad vienintelis byloje įrodytas kėdžių kokybės trūkumas yra šiek tiek skirtingame aukštyje kedės nugarėlėje padarytas taškinis įgilinimas, įvertino visumą byloje esančių įrodymų.

40. Apeliantė pažymi, kad vienoje kėdėje buvo užfiksuoti net keli trūkumai – taškiniai įgilinimai, klosčių aukščiai skiriasi 2 cm, tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad šiek tiek ilgesnė (1–2 cm) raukšlė viename kėdės šone nuo taškinio įgilinimo iki kėdės šono nei kitame (taigi ne visai viename aukštyje padaryti taškiniai įgilinimai) yra vizualiai beveik nepastebima, dėl jų daikto estetinė funkcija nenukenčia. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad tai netrukdo daiktu naudotis pagal įprastinę paskirtį. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad tokie kėdžių kokybės trūkumai pripažintini mažareikšmiais ir nesudaro pakankamo teisinio pagrindo ieškovei vienašališkai nutraukti šią pirkimo–pardavimo sutartį.

41. Vertinant ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad valgomojo kėdės (6 vnt.) buvo užsakytos pagal specialius reikalavimus, bet atsakovė nepateikė nė vieno kėdės maketo / brėžinio, svarbia pripažintina aplinkybė, kad 2020 m. vasario 17 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 2020-0606, skirtingai nei 2020 m. vasario 3 d. sutartyje, nebuvo nurodytas atsakovės įsipareigojimas pateikti kėdžių brėžinius. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad nėra pagrindo išvadai, jog byloje nustatyto šių kėdžių trūkumo, kuris pripažintas mažareikšmiu, atsiradimui kokią nors įtaką galėjo turėti tai, kad ieškovė iki kėdžių pristatymo nebuvo susipažinusi su šio baldo brėžiniais.

42. Apeliantė teigia, kad 6 vnt. valgomojo kėdžių buvo užsakyti kaip komplektas su pusbario kėdėmis (4 vnt.) į vieną patalpą, tačiau tokiomis aplinkybėmis savo patikslinto ieškinio negrindė (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pusbario kėdės ir valgomojo kėdės užsakytos skirtingomis pirkimo–pardavimo sutartimis. Be to, net vertinant apeliantės nurodomus motyvus, kad valgomojo kėdžių (6 vnt.) ir pusbario kėdžių (4 vnt.) audinio ir kojų spalva buvo pasirinkta identiška, o pirmosios instancijos teismas dėl 4 vnt. pusbario kėdžių nusprendė grąžinti iš atsakovės ieškovės sumokėtą kainą, tačiau tokie ieškovės motyvai nepatvirtina aplinkybės, kad konkretus 6 vnt. valgomojo kėdžių komplektas negali būti naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį atskirai.

43. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės ieškinio reikalavimas nutraukti tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą 2020 m. vasario 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2020-0606 atmestas pagrįstai.

Dėl spintelių prie lovos

44. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, be kita ko, konstatavo, kad ieškovė turi teisę nutraukti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį dėl spintelių prie lovos (matmenys 180 x 200 cm) įsigijimo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo ieškovei grąžinti pinigus už spinteles prie lovos. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės teiginys, jog ieškovė už nepagamintas spinteles prie lovos nėra sumokėjusi, yra tikėtinai nustatytas. Apeliantė nurodo, kad atsakovei buvo sumokėti visi pinigai už baldus, įskaitant ir spinteles prie lovos.

45. Byloje nustatyta, kad 2020 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2020-0602 atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei 2 vnt. spintelių prie lovos, audinys „Megan 26“, gaminamų pagal kliento (ieškovės) duotą nuotrauką, o ieškovė įsipareigojo už šiuos baldus sumokėti. Nustatyta, kad 2020 m. gegužės 2 d., pristačius kitus baldus, ieškovei spintelės nebuvo atvežtos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės teiginius, kad tarp šalių buvo susitarta, jog spintelės bus gaminamos vėliau, kai į lovą bus įdėtas čiužinys ir bus žinomas reikalingas spintelių aukštis, konstatavo, kad buvo pakankamai duomenų atsakovei numatyti spintelių aukštį ir jas pristatyti sutartyje nustatytu terminu. Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatė, kad nurodytos spintelės nėra pagamintos iki šiol, t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo sutarties sudarymo. Dėl šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ginčo apeliacine tvarka nekilo.

46. Rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad iš viso pagal ieškiniu prašytas nutraukti ginčo sutartis ieškovė atsakovei yra sumokėjusi 9 600 Eur. Taip pat byloje nustatyta, kad pagal 2020 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2020-0602 baldų ir kartu pirktų čiužinių (2 vnt.) kaina buvo 8 700 Eur, pagal 2020 m. vasario 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2020‑0606 baldų (6 vnt. kėdžių) kaina buvo 1 800 Eur. Taigi pagal nurodytas sutartis bendra baldų ir kartu pirktų čiužinių (2 vnt.) kaina – 10 500 Eur (8 700 Eur + 1 800 Eur). Bylos duomenimis, 2020 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 2020-0602 numatytų čiužinių (2 vnt.) kaina – 900 Eur. Taigi, be čiužinių kainos bendra baldų kaina pagal nurodytas pirkimo–pardavimo sutartis sudaro 9 600 Eur (10 500 Eur – 900 Eur). Ieškovė nurodo, kad pagal minėtas pirkimo–pardavimo sutartis yra sumokėjusi už baldus, tačiau nenurodo, kad yra sumokėjusi už čiužinius pagal 2020 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2020-0602.

47. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad baldų čiužiniai jai buvo pristatyti vėliau, t. y. 2020 m. gegužės 21 d., tačiau ieškovė šiems gaminiams pretenzijų neturėjo / neturi ir nereikalauja už juos grąžinti pinigų. Patikslintame ieškinyje ieškovė taip pat nurodė, kad čiužinius ieškovė norėtų pasilikti, todėl čiužinių suma yra „išminusuota“. Apeliaciniame skunde ieškovė paaiškino, kad teismui buvo pateiktas patikslintas ieškinys, kuriame buvo aiškiai nurodyta, jog ieškovė už baldus sumokėjo 9 600 Eur, tačiau iš reikalaujamos kainos „išminusavo“ 900 Eur už čiužinius, už kuriuos nebuvo atsiskaityta su atsakove, todėl ir ieškinio suma buvo sumažinta iki 8 700 Eur. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad apeliantė patvirtina aplinkybę, jog ieškovė už čiužinius (2 vnt.) pagal 2020 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2020‑0602 atsakovei nesumokėjo, tačiau šiuos daiktus nori pasilikti ir jų kaina siekia sumažinti savo ieškinio reikalavimą dėl baldų kainos priteisimo iš atsakovės.

48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė ieškiniu (patikslintu) reikalavimus reiškė tik dėl baldų ir argumentų dėl 2020 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2020-0602 dalies dėl čiužinių nutraukimo nenurodė, tokio reikalavimo nereiškė. Taigi pats mokėjimo už čiužinius klausimas iš esmės nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas ir tokio pobūdžio klausimai tarp šalių gali būti sprendžiami kita tvarka. Pažymėtina ir tai, kad byloje ieškovės ieškinio reikalavimų ribos nėra peržengiamos.

49. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovei yra sumokėjusi 9 600 Eur. Nors atsakovė byloje nurodė, kad ieškovė už spinteles nesumokėjo, tačiau, įvertinus byloje esančius duomenis apie ginčo pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytas baldų kainas (1 280 Eur + 1 800 Eur + 1 350 Eur + 1 150 Eur + 1 450 Eur (arba 1 480 Eur) + 640 Eur + 1 900 Eur), yra pakankamas pagrindas vertinti, kad nurodytą sumą ieškovė sumokėjo būtent už baldus. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovė turi teisę nutraukti vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl spintelių prie lovos (matmenys 180 x 200 cm) įsigijimo, ir tenkinęs šią ieškinio dalį, nepagrįstai konstatavo, kad spintelių kainos suma ieškovei negrąžintina.

50. Ieškovės 2020 m. liepos 7 d. pretenzijoje ir ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyta 2 vnt. spintelių prie lovos kaina – 640 Eur – atitinka kartu su apeliaciniu skundu pateiktoje UAB „Dekoma“ 2020 m. gegužės 27 d. sąmatoje nurodytą kainą – 320 Eur/vnt. (t. y. 640 Eur už 2 vnt.), dėl to nenustatyta pagrindo abejoti, kad tokia kaina atitinka šalių susitarimą. Atsižvelgiant į tai, kad spintelės nebuvo pagamintos ir atsakovė jų neperdavė ieškovei, nutraukus pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl spintelių prie lovos, ieškovei iš atsakovės priteistina 640 Eur spintelių prie lovos kaina.

Dėl bylos procesinės baigties

51. Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, vertina, kad kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės šios bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑107/2010; kt.).

52. Remdamasi anksčiau išdėstytais motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, taip pat iš dalies neteisingai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, dėl to apeliaciniu skundu apskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, tenkinant ieškovės ieškinio reikalavimus dėl 2020 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2020-0602 dalies dėl trivietės sofos ir dėl dvivietės sofos su miegamąja dalimi nutraukimo ir 3 890 Eur (1 900 Eur + 1 350 Eur + 640 Eur) kainos už trivietę sofą, dvivietę sofą ir spinteles prie lovos priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

54. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų dalies, susijusios su ieškinio reikalavimų tikslinimu ir dalies žyminio mokesčio grąžinimu, procesinio vertinimo nesusijusios su keičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, dėl to šios bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos.

55. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyta, kad pagal CPK 93 straipsnyje numatytas taisykles paskirstytiną ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį sudaro 196 Eur žyminis mokestis ir 1 413,87 Eur išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 1 609,87 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, byloje buvo patenkinta 76,09 proc. (((2 730 + 3 890) x 100) / 8 700 ) patikslinto ieškinio reikalavimų. Dėl to proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudarytų 1 224,95 Eur (1 609,87 x 0,7609).

56. Įvertintina tai, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. liepos 5 d. priėmė papildomą sprendimą, paskirstydamas ieškovės 100 Eur bylinėjimosi išlaidas už antstolio protokolo dėl faktinių aplinkybių konstatavimo parengimą. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. papildomame sprendime teismas konstatavo, kad pagal CPK 93 straipsnyje numatytas taisykles skirstytina 92,41 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis ir proporcingai pirmosios instancijos teismo patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės papildomai priteisė 29 Eur (92,41 x 0,3138). Kadangi išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą byloje patenkinta 76,09 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, nurodytų bylinėjimosi išlaidų suma, priteistina ieškovei iš atsakovės, sudarytų 71,31 Eur (92,41 x 0,7609). Taigi skirtumas tarp ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos ir perskirstant bylinėjimosi išlaidas nustatytos sumos sudaro 42,31 Eur (71,31 Eur – 29 Eur).

57. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui pakeitus apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, pakeičiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, ieškovei iš atsakovės priteistina pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudarytų 1 267,26 Eur (1 224,95 Eur + 42,31 Eur). Atsižvelgiant į tai, skundžiamu teismo sprendimu ieškovei D. N. iš atsakovės UAB „Dekoma“ priteista 505,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma padidintina iki 1 267,26 Eur (CPK 93 straipsnio 2 ir 5 dalys).

58. Duomenų apie atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta, dėl to jų perskirstymo klausimas nespręstinas.

59. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 154 Eur žyminį mokestį. Apeliantė nepateikė duomenų, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė kitų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies – 56,87 proc. ((3 890 x 100) / 6 840), apeliantei iš atsakovės priteistinas 87,58 Eur (154 x 0,5687) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 4 d. sprendimą pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti tarp ieškovės D. N. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dekoma“ sudarytos 2020 m. vasario 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2020-0602 dalis dėl 4 vienetų pusbario kėdžių (750 mm aukščio), lovos (matmenys 180x200 cm), 2 vienetų spintelių prie lovos, trivietės sofos ir dvivietės sofos su miegamąja dalimi įsigijimo.

Priteisti ieškovei D. N. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dekoma“ 6 620 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt eurų) 4 vienetų pusbario kėdžių (750 mm aukščio), lovos (matmenys 180 x 200 cm), trivietės sofos, dvivietės sofos su miegamąja dalimi ir 2 vienetų spintelių prie lovos kainos.

Grąžinti ieškovei D. N. 332 Eur (tris šimtus trisdešimt du eurus) žyminio mokesčio, kodas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje ZJ85933.

Priteisti ieškovei D. N. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dekoma“ 1 267,26 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt septynis eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei D. N. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dekoma“ 87,58 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.