Kauno apygardos teismo nutartis

2025-03-25 · Civilinė byla Nr. e2A-556-601/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-11-25Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-03-25Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-25
Bylos Nr.
e2A-556-601/2025
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-01695-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas, Žibutė Budžienė, Albina Rimdeikaitė
Atsakovas
VšĮ „(duomenys neskelbtini)“
Ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Trečiasis asmuo
V. P., D. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-556-601/2025Teisminio proceso Nr.
2-40-3-01695-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.2.1; 2.6.8.8; 2.6.8.10; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2589-1204/2024, pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) futbolo klubo „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, tretiesiems asmenims V. P. ir D. D., dėl skolos, netesybų, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas (duomenys neskelbtini) futbolo klubas „(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 6 900 Eur skolą, 10 000 Eur netesybų, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodo, kad 2023 m. vasario 24 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį su atsakove, pagal kurią ieškovas įsipareigojo kartu su (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ merginų futbolo komanda dalyvauti LMFA I Lygos moterų futbolo čempionate. Pagal minėtą sutartį atsakovė atitinkamai įsipareigojo mokėti ieškovo (duomenys neskelbtini) futbolo klubo „(duomenys neskelbtini)“ treneriui 500 Eur mėnesinį atlyginimą bei ieškovo žaidėjai D. D. 500 Eur mėnesinį atlyginimą. Be to, sutartyje taip pat numatyta, kad kuro išlaidos padengiamos iš (duomenys neskelbtini) biudžeto. Šalys sutartyje numatė, kad nesilaikymas šios sutarties bet kokiu punktu, be pateisinamos priežasties, kita šalis privalo per 14 darbo dienų išmokėti kompensaciją 10 000 Eur. Atsakovė savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, neatsiskaitė su ieškovu (atitinkamai (duomenys neskelbtini) futbolo klubas „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo išmokėti atlyginimo nei treneriui V. P., nei žaidėjai D. D.), taip pat nesumokėjo ir kompensacijos (netesybų). Kad atsakovė nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų ir pažeidė sutartį, patvirtina 2023 m. spalio 1 d. sutartis, kurią pasirašė ieškovo prezidentas, (duomenys neskelbtini) futbolo klubas „(duomenys neskelbtini)“ žaidėja D. D. bei atsakovės treneris E. B. bei atsakovės direktorė S. B.. Minėtoje sutartyje atsakovė pripažino, kad skola ieškovui siekia 6 900 Eur. Nepaisant to, kad atsakovė raštiškai patvirtino skolos faktą bei sutarties pažeidimą, tačiau skolos bei kompensacijos nėra sumokėjusi.

Atsiliepimas

3. Atsakovė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas savo reikalavimus kildina iš 2023 m. vasario 24 d. šalių sudarytos bendradarbiavimo sutarties (toliau – Sutartis), kuria ieškovas (duomenys neskelbtini) futbolo klubas „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo kartu su atsakove „(duomenys neskelbtini)“ merginų futbolo komanda dalyvauti Lietuvos Moterų Futbolo Asociacijos (toliau – LMFA) I Lygos pirmenybėse. Tačiau bendra moterų komanda FK „(duomenys neskelbtini)“- FK „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. sezono LMFA I Lygos pirmenybėse nedalyvavo, kadangi Lietuvos futbolo federacija (toliau – LFF) netenkino prašymo registruoti tokią komandą. V. P. nebuvo patvirtintas FK „(duomenys neskelbtini)“ vyr. treneriu. Pažymi, kad sutartyje nebuvo numatytas FK „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimas mokėti treneriui V. P.. Taigi, ieškinio reikalavimas dėl FK „(duomenys neskelbtini)“ skolos treneriui V. P. yra nepagrįstas, nes FK „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokio pagrindo mokėti V. P. 500 Eur mėnesinį atlyginimą. Į FK „(duomenys neskelbtini)“ rungtynes V. P. atvažiuodavo savo iniciatyva ir savo sąskaita. V. P. treniravo FK „(duomenys neskelbtini)“ ir neturi pagrindo reikalauti atlyginimo (skolos) iš FK „(duomenys neskelbtini)“. D. D. FK „(duomenys neskelbtini)“ sudėtyje 2023 m. sezono rungtynėse žaidė mėgėjos, o ne profesionalės, statuse. Tai patvirtina žaidėjo registracijos forma, kurią pasirašė D. D.. Su D. D. nebuvo pasirašyta sportinės veiklos sutartis. Šalys nebuvo sudariusios žaidėjo nuomos sutarties. Taigi, D. D. nebuvo ieškovo žaidėja, kaip teigiama ieškinyje. Iš FK „(duomenys neskelbtini)“ į FK „(duomenys neskelbtini)“ perėjusi žaidėja D. D. žaidėjos - mėgėjos statuse buvo registruota FK „(duomenys neskelbtini)“ sudėtyje ir A lygoje sužaidė 20 rungtynių. Ieškovo reikalavimas apmokėti kuro išlaidas už V. P. ir D. D. nuvykimą į treniruotes (duomenys neskelbtini) ir rungtynes yra aiškiai nepagrįstas. Sutarties sąlyga dėl 10 000 Eur kompensacijos išmokėjimo yra nesąžininga, nes tokio dydžio netesybos, atsižvelgiant į sutarties dalyką, reikalavimų sumą, yra neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams.

4. Trečiasis asmuo V. P. nurodė, kad tarėsi su E. B. dėl bendradarbiavimo. Jis turėjo būti vyr. treneris arba treneris. Jis pasiūlė bendrą komandos pavadinimą. E. B. jam buvo nurodęs, kad neturi pinigų ir kai gaus sumokės. Bendradarbiavimo sutartį ruošė jis pats, bet derino su E. B..

5. Trečiasis asmuo D. D. nurodė, kad palaiko ieškinį. Nurodė, kad V. P. paskambino ir sakė, kad planuoja jungtis su (duomenys neskelbtini) klubu „(duomenys neskelbtini)“, kad steigs akademiją. Kvietė žaisti į „(duomenys neskelbtini)“ klubą, sakė, kad bus 500 Eur atlyginimas. Buvo sakyta, kad V. bus treneris. Tiesiogiai iš „(duomenys neskelbtini)“ pinigų negavo. 2023 m. spalio 1 d. sutartis buvo pasirašyta dėl skolos. Sutartį pateikė V. P., o sutartį pasirašė rūbinėje. Visiems buvo žinoma, kas parašyta sutartyje. E. B. ir S. B. nurodydavo, kad vos tik gaus pinigų iš karto atiduos skolą. V. P. važiuodavo į treniruotes ir važiuodavo į rungtynes. Nors treneriu būdavo registruotas E. B., tačiau techninėje zonoje stovėdavo V. P. ir tą galima matyti vaizdo įrašuose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 6 900 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus eurų) skolos, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) netesybų, 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (7 900 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 119,15 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų ir 15 ct) bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad 2023 m. vasario 24 d. bendradarbiavimo sutartis buvo rengiama derybų būdu, o ne primesta vienos šalies kitai. Abi šalys vykdė Sutartį, t. y. tretieji asmenys vyko į treniruotes bei dalyvavo rungtinėse atsakovės komandos sudėtyje, o atsakovė, nors ir nereguliariai, tačiau mokėjo 2023 m. vasario 24 d. bendradarbiavo sutartyje nurodytus mokėjimus ieškovui. Bankinių pavedimų išrašais (6 pavedimai) nustatyta, kad buvo du pavedimai su tapačia paskirtimi („Pagal sutartį 2023/02/24“), t. y. 2023 m. rugpjūčio 29 d. pervesta 1 500 Eur suma ir 2023 m. rugsėjo 21 d. – 500 Eur. Teismas sprendė, kad pagrįstai tikėtina, kad nurodytos 1 500 Eur ir 500 Eur sumos buvo mokamos pagal 2023 m. vasario 24 d. bendradarbiavimo sutarties 12 ir 13 punktus, o kitais 4 pervedimais – kompensacijos už kurą, t. y. pagal sutarties 8 punktą.

8. Teismas pažymėjo, kad išvadą, kad sutarties šalys vykdė 2023 m. vasario 24 d. bendradarbiavimo sutartį, teismui leidžia daryti ir tos aplinkybės, kad tiek D. D., tiek V. P., tiek E. B. po minėtos sutarties pasirašymo, t. y. nuo 2023 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. rugsėjo 17 d., visi trys kartu, toje pačioje komandoje, dalyvavo ne mažiau, kaip 26 varžybose (pagal pateiktus įrodymus), žaidėjos, vyr. trenerio (-ės) arba trenerio asistento pozicijose. Be to, nors ir neigdamas minėtos sutarties vykdymą, E. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad D. D., kartu su V. P. atvykdavo į (duomenys neskelbtini), į treniruotes, vykdavo į varžybas, t. y. vykdė 2023 m. vasario 24 d. bendradarbiavimo sutartimi prisiimtas pareigas.

9. Teismas sprendė, kad šalių 2023 m. vasario 24 d. sudaryta bendradarbiavimo sutartis buvo galiojanti ir nebuvo šalių nutraukta ar pakeista iki jos galiojimo termino pabaigos – 2023 m. lapkričio 20 d., o jos pripažinti negaliojančia teismas nemato jokio teisinio pagrindo.

10. Teismas nustatė, kad šalys 2023 m. vasario 24 d. bendradarbiavimo sutarties 8, 12 ir 13 punktuose buvo sutarę dėl atlygio D. D., treneriui bei kompensacijos už kurą. Pastebėtina, kad pagal byloje esančius įrodymus, šių sumų dydį įrašė (nustatė) atsakovė (užpildė 2023 m. vasario 24 d. bendradarbiavimo sutarties projekto tuščias vietas ir su savo atstovo parašu pateikė ieškovui). Minėtos sutarties 8 punkte numatyta, kad kuro išlaidos 100 Eur. Sutarties 12 ir 13 punktuose surodytas po 500 Eur atlygis D. D. ir treneriui V. P.. Teismas susipažinęs su 2023 m. vasario 24 d. bendradarbiavimo sutartimi ir išklausęs šalių paaiškinimus teismo posėdyje, sprendė, jog minėtos sutarties 13 punkte nurodytas „treneris“ yra V. P.. Pastebėjo, kad teismo posėdžio metu liudijęs E. B. ne kartą nurodė, jog buvo tartasi dėl V. P. atlyginimo, todėl daryti kitokios išvados teismui nėra pagrindo.

11. Pagal byloje esančius Moterų A lygos 2023 rungtynių protokolus matyti, kad V. P. nuo 2023 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. rugsėjo 17 d. dalyvavo ne mažiau, kaip 26 rungtynėse (tiek, kai žaidė FK „(duomenys neskelbtini)“, tiek, kai žeidė FK „(duomenys neskelbtini)“), vyr. trenerio arba trenerio asistento pareigose. Šiuo atveju teismas mano, kad sutarties šalys, sudarydamos sutartį, nors detaliai ir neaptarė, tačiau akivaizdu, kad 13 punkte numatė atlygį už V. P. dalyvavimą treniruotėse bei rungtynėse, bet kokiose, su treniravimu susijusiose, pareigose, tarp jų ir kaip trenerio asistento. Šią išvadą teismui leidžia daryti 2023 m. vasario 24 d. bendradarbiavimo sutarties 11 punktas, kuriame nurodyta, kad V. P. ir E. B. keičiasi vyr. trenerio pareigomis, tačiau neaptartas po pasikeitusių pareigų jų apmokėjimo klausimas. Todėl darytina išvada, kad nepaisant pareigų pavadinimo pasikeitimo, sutarties 13 punkte nurodytas atlygis V. P. ir toliau turėjo būti mokamas. Kad V. P. vykdė savo pareigas patvirtina D. D., kuri nurodė, kad nors treneriu būdavo registruotas E. B., tačiau techninėje zonoje, kaip treneris, stovėdavo V. P. ir tą galima matyti vaizdo įrašuose. Be to, iš byloje esančio antstolės Svajonės Žukaitienės 2024 m. vasario 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0076/24/F1-002, nustatyta, kad V. P., kaip komandos „(duomenys neskelbtini)“ vyr. trenerio asistentas davė interviu 2023 m. balandžio mėnesį Utenoje ir 2023 m. rugpjūčio mėnesį Pakruojyje, po įvykusių rungtinių, t. y. V. P. veikė, kaip „(duomenys neskelbtini)“ komandos dalis ir atstovas.

12. Dėl sportinės veiklos sutarčių bei tinkamo mokesčių nemokėjimo, teismas sprendė, kad šalys būdamos savo srities profesionalės, išmanydamos šios srities subtilybes bei turėdamos specialių žinių, kurias demonstravo teismo posėdžio metu, galėjo nuspręsti sudaryti sportinės veiklos sutartis su žaidėja bei treneriu (-iais), tačiau sudarė bendradarbiavimo sutartį. Kaip teismo posėdžio metu pastabėjo liudytoja M. L., pasitaiko, kad komandos sudaro bendradarbiavimo sutartis ir tai nėra draudžiama. Teismas šiuo atveju reikšminga laiko tai, kad 2023 m. vasario 24 d. bendradarbiavimo sutarties 8, 12 ir 13 punktuose nurodytas sumas atsakovė turėjo pervesti ne tiesiogiai tretiesiems asmenims, o ieškovui, kuris vėliau išmokėdavo gautas sumas savo atstovams, todėl nagrinėti ar šiuo atveju tinkamai buvo mokami mokesčiai nuo trečių asmenų atlyginimo, teismas neturi pagrindo.

13. Teismas sprendė, kad tarp šalių buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo ieškovui už trečiųjų šalių dalyvavimą treniruotėse ir rungtynėse mokėti 2023 m. vasario 24 d. bendradarbiavimo sutartyje sulygtas sumas. O 2023 m. spalio 1 d. sutartis patvirtina, kad atsakovė savo įsipareigojimus vykdė netinkamai ir minėtos sutarties pasirašymo dieną ieškovui buvo skolinga 6 900 Eur ir nėra šios skolos sumokėjusi iki šiol. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu liudytojas E. B. ne kartą nurodė, jog prašė V. P. palaukti kol viešoji įstaiga gaus pinigų ir tada kažkiek žadėjo sumokėti. S. B. teismo posėdžio metu nors ir nurodė, kad skolos nepripažįsta, tačiau taip pat pasakė, kad ieškovui skolos nemokėjo, nes nebuvo pinigų. D. D. teismo metu nurodė, kad E. B. ir S. B. sakydavo, jog vos tik gaus pinigų, iš karto atiduos skolas.

14. Teismas sprendė, kad prašoma priteisti netesybų suma (10 000 Eur), palyginus su prašoma priteisti skolos suma, yra neproporcingai didelė ir neprotinga, todėl netesybas sumažino iki 1 000 Eur.

III. Apeliacinio skundo argumentai

15. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) prašo: 1) panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio ramų 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimą dalyje, kuria nuspręsti priteisti iš atsakovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, 6 900 Eur skolos; 1 000 Eur netesybų; 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (7 900 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 119,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovo (duomenys neskelbtini) futbolo klubo „(duomenys neskelbtini)“, naudai ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.?Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. teismas suformavo ydingą precedentą, kad sporto klubų bendradarbiavimo sutartimi, apeinant mokesčių sumokėjimą valstybei, VMI ir Sodra, galima numatyti pagrindą atlyginimų už sportinę veiklą mokėjimui. Savo sprendimu teismas įteisino neteisėtą atlygį tretiesiems asmenims, tuo pažeisdamas viešąjį interesą. Tik teisėtų sportinės veiklos sutarčių pagrindu ieškovas, V. P. ir D. D. galėjo įgyti reikalavimo teisę;

1.2. teismas savo sprendimą pagrindė, lygiai kaip ir ieškovas savo reikalavimus kildino, negaliojančia 2023-02-24 šalių bendradarbiavimo sutartimi. Po LFF Vykdomojo komiteto 2023-03-29 priimto sprendimo, Sutarties tikslas viena jungtine komanda dalyvauti LMFA I lygai tapo neįgyvendinamas, Sutartis negalėjo būti vykdoma, ji nebuvo vykdoma, Sutartis tapo negaliojanti. Tuo tarpu 2023-10-01 sutartyje nurodyta, jog papildomas susitarimas sudaromas 2023-02-24 sutarties, t. y. negaliojančios pagrindu;

1.3. teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus, kad ieškovas yra nesąžiningas, pateikė teismui nesąžiningą ieškinį, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nuslėpė (nutylėjo) esminę faktinę aplinkybę, kad po to, kai ginčo sutartis neįsigaliojo dėl LFF VK 2023-03-29 priimto sprendimo, jis tai žinodamas ir suprasdamas, 2023-03-19 pasirašė naują šalių sutartį dėl bendradarbiavimo, kuri pakeitė 2024-02-24 sutartį. Skirtingai nei 2024-02-24 sutartis, naujoji 2024-03-19 šalių bendradarbiavimo sutartis buvo akceptuota LFF. Tai yra būtent ši sutartis, o ne 2024-02-24 sutartis, kuria sprendime rėmėsi teismas, buvo registruota LFF, teisėta ir šalių vykdoma;

1.4. teismas neįvertino, kad V. P. melagingai teigė teismui, kad dirbo FK „(duomenys neskelbtini)“ vyr. treneriu, todėl turi pagrindą reikalauti atlyginimo. Tokius V. P. teiginius paneigia rašytiniai įrodymai: paties ieškovo pateikti FK „(duomenys neskelbtini)“ rungtynių Moterų A lygoje protokolai, kuriuose jis nurodytas asistentu, bet ne treneriu, atsakovo pateiktas susirašinėjimas su LFF, atsakingų LFF darbuotojų K. D. ir D. U. elektroniniai laiškai, kurie patvirtino, kad V. P. negali būti paskirtas komandos vyr. treneriu, LFF jo nepatvirtino;

1.5. ieškovas yra nesąžiningas, tą patvirtina į bylą pateiktas LFF Drausmės komiteto sprendimas. LFF nustatė, jog FK „(duomenys neskelbtini)“ klubo vyr. treneris V. P. LFF DK teikė akivaizdžiai melagingą informaciją, panaudojo tikrovės neatitinkantį rungtynių protokolą, jame įrašydamas melagingą informaciją apie rungtynėse dalyvaujančias žaidėjas. DK pažeidimą įvertino kaip sunkų ir skyrė (duomenys neskelbtini) futbolo klubui „(duomenys neskelbtini)“ 1 000 Eur baudą, o V. P. 6 mėnesių (iki 2024 m. kovo 26 d.) draudimo dalyvauti bet kokioje su futbolu susijusioje veikloje sankciją ir 500 Eur baudą. Teismas neatsižvelgė į atsakovės argumentus, kad būdamas nušalintas nuo futbolo, V. P. negalėjo vykdyti jokios su futbolu susijusios veiklos, tame tarpe bet kokiame statuse dalyvauti rungtynėse, t. y. negalėjo vykdyti ginčo sutarties ir reikalauti bet kokio atlyginimo. Todėl teismo sprendimas priteisti iš atsakovo 1 000 Eur netesybų yra ne tik kad nepagrįstas, bet ir neteisėtas;

1.6. teismo sprendimas neobjektyvus ir šališkas. Teismas sprendimą grindė išimtinai ieškovo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese iš esmės apsiribojo tik ieškovo pateikto ieškinio vertinimu, samprotavimų išklausymu ir vertinimu. Teismas nevertino atsakovės pateiktos rašytinės medžiagos ir motyvuotų argumentų, kuriais buvo siekiama atskleisti ieškovo teiginių nepagrįstumą, todėl nebuvo įvykdytas visapusiško įrodymų tyrimo ir vertinimo principas.

Atsiliepimas

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovė prašo apeliantės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinė skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. apeliantė (ieškovė) savo skunde nesuformulavo konkrečių argumentų, patvirtinančių skundžiamo sprendimo nepagrįstumą ar neteisėtumą, o pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl aplinkybių, kurias visapusiškai ištyrė ir išanalizavo teismas, vertinimo;

Šalies argumentai

2.2. apeliantė dar kartą deklaratyviai nurodo teiginius, kuriuos išdėstė bylos nagrinėjimo metu, kad neva 2023-02-24 yra negaliojanti, kadangi dėl Lietuvos Respublikos futbolo federacijos veiksmų, neva ši sutartis neįsigaliojo. Akcentuotina tai, kad šioje byloje ginčas kilo tarp privačių juridinių asmenų iš sudarytos civilinės sutarties, kurių sąlygų atsakovė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė. Teismas skundžiamame sprendime išdėstė išsamius motyvus ir argumentus, kodėl nėra pagrindo pripažinti 2023 m. vasario 24 d. Bendradarbiavimo sutartį negaliojančia, argumentavo, kokie šalių veiksmai patvirtina, kad sutartį vykdė tiek ieškovas, tiek atsakovė, tiek ir tretieji asmenys. Tuo tarpu apeliantė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ savo apeliaciniu skundu šių pagrįstų teismo išvadų niekaip nepaneigė, tik pakartotinai išdėstė deklaratyvius teiginius, kuriuos buvo išsakę bylos nagrinėjimo metu ir siekia, kad apeliacinės instancijos teismas padarytų kitokias išvadas nei pirmosios instancijos teismas (nesant tam jokio teisinio pagrindo);

2.3. svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad į bylą taip pat yra pateikta 2023 m. spalio 1 d. sutartis, kurią pasirašė ieškovo prezidentas, (duomenys neskelbtini) futbolo klubo „(duomenys neskelbtini)“ žaidėja D. D. bei atsakovės treneris E. B. bei direktorė S. B.. Minėtoje sutartyje atsakovė pripažino, kad skola ieškovui siekia 6 900 Eur;

2.4. apeliaciniame skunde minima 2023 m. kovo 19 d. bendradarbiavimo sutartis nėra susijusi su bylos nagrinėjimo pagrindu bei dalyku;

2.5. negalima sutikti ir su apeliantės skundo teiginiu, jog neva teismas sprendimu įteisino neteisėtą atlygį tretiesiems asmenims, tuo pažeisdamas viešąjį interesą. Pasikartojant pažymi, kad ieškovas susidariusią skolą kildino iš šalių sudarytos, galiojančios ir vykdytos bendradarbiavimo sutarties. Vykdydamas teisingumą, teismas neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai, todėl vienų ar kitų mokesčių sumokėjimas ar nesumokėjimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas;

2.6. apeliantės teiginiai dėl teismo šališkumo yra deklaratyvūs ir nulemti jai nepalankaus sprendimo. Apeliantė nenurodė jokių konkrečių CPK 65 ir 66 straipsniuose nurodytų pagrindų dėl teisėjos šališkumo, taip pat abejonių dėl teisėjos šališkumo nekėlė ir viso bylos nagrinėjimo metu. Atsakovei (apeliantei) nepalankaus ar mažiau palankaus teismo sprendimo priėmimas, kitoks aplinkybių, įrodymų vertinimas savaime nereiškia teismo šališkumo;

2.7. įstatyme reikalaujama sprendimą argumentuoti glaustai, t. y. pasisakyti kiek įmanoma trumpai ir tik dėl esminių klausimų, plačiai neaptarinėti akivaizdžių išvadų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. A. ir kt. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-164/2008), todėl tai, kad teismas sprendime detaliai neaptarė kiekvieno atsakovės atstovo į bylą pateikto įrodymo, nereiškia kad teismas jo neįvertino ir dėl to teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacinis skundas atmetamas.

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Faktinės bylos aplinkybės

20. Nustatyta, kad 2023 m. vasario 24 d. šalys sudarė bendradarbiavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo kartu su (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ merginų futbolo komanda dalyvauti LMFA I Lygos moterų futbolo čempionate. Pagal Sutarties 3 punktą Sutarties vykdymui paskirti asmenys: FK „(duomenys neskelbtini)“ – V. P., FK „(duomenys neskelbtini)“ – E. B.. Pagal Sutarties 8-9 punktus atsakovė įsipareigojo dengti 100 Eur kuro išlaidas už vykimą į treniruotes, varžybas. Pagal Sutarties 11 punktą komandų vyr. treneris V. P. 1 lyga, E. B. A lyga, vyr. trenerio pareigomis solidariai keičiamasi puse sezono. Pagal Sutarties 11 punktą trenerio mėnesinis atlyginimas 500 Eur. Pagal Sutarties 12 punktą D. D. mėnesinis atlyginimas 500 Eur.

21. Sutartis buvo rengiama derybų būdu, sutarties projektas su nepilnai užpildytu sutarties tekstu vienos šalies buvo siunčiamas kitai šaliai ir po šių derybų buvo pasirašytas (tą patvirtina šalių paaiškinimai, jų susirašinėjimas; 2 t., b. l. 10), t. y. abi šalys siekė sudaryti Sutartį ir sudarė Sutartį laisva valia.

22. Pagal Sutarties 17-19 punktus Sutarties pakeitimai, papildymai turi būti rašytiniai. Pagal Sutarties 20 punktą ji gali būti nutraukta šalių bendru susitarimu. Duomenų, kad sutartis būtų pakeista ar nutraukta, byloje nėra.

23. Tiek D. D., tiek V. P., tiek E. B. po Sutarties pasirašymo, t. y. nuo 2023 m. balandžio 21 d. iki 2023 m. rugsėjo 17 d., visi trys kartu, toje pačioje komandoje, dalyvavo ne mažiau, kaip 26 varžybose (be šalių paaiškinimų, tą patvirtina byloje pateikti rungtynių protokolai), žaidėjos, vyr. trenerio (-ės) arba trenerio asistento pozicijose. Byloje nėra ginčo, kad D. D., kartu su V. P. atvykdavo į (duomenys neskelbtini), į treniruotes, vykdavo į varžybas.

24. Nuo 2023 m. kovo 21 iki 2023 m. rugsėjo 21 d. atsakovė ieškovui atliko 6 pavedimus, iš kurių dvejuose (pervesdama 1 500 Eur ir 500 Eur) nurodė paskirtį „Pagal sutartį 2023/02/24“, o kituose (100 Eur, 100 Eur, 60 Eur ir 99 Eur) nurodė paskirtį „Skola; papildymas; už degalus“.

25. D. D. nurodė, kad, nors treneriu būdavo registruotas E. B., faktiškai FK „(duomenys neskelbtini)“ treneriu buvo V. P., jis būdavo techninėje zonoje, kaip treneris. Taip pat ji nurodė, kad E. B. ir S. B. sakydavo, jog vos tik gaus pinigų, iš karto atiduos skolas.

26. Iš byloje esančio antstolės Svajonės Žukaitienės 2024 m. vasario 26 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0076/24/F1-002, matyti, kad V. P., kaip komandos „(duomenys neskelbtini)“ vyr. trenerio asistentas davė interviu 2023 m. balandžio mėnesį Utenoje ir 2023 m. rugpjūčio mėnesį Pakruojyje, po įvykusių rungtinių.

27. 2023 m. spalio 1 d. buvo pasirašyta sutartis (pasirašė ieškovo prezidentas, (duomenys neskelbtini) futbolo klubas „(duomenys neskelbtini)“ žaidėja D. D. bei atsakovės treneris E. B. bei atsakovės direktorė S. B.), kurioje pateiktas paskaičiavimas ir šalys pripažino, kad pagal 2023 m. vasario 24 d. Sutartį atsakovė skolinga 6 900 Eur.

Dėl ginčo esmės

28. Byloje kilo ginčas, ar atsakovei yra kilusi pareiga atsiskaityti su ieškove pagal 2023 m. vasario 24 d. ir 2023 m. spalio 1 d. sutartis.

29. Apeliantė (atsakovė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškinį tenkinti, nurodo, kad: 1) teismas ir ieškovas rėmėsi negaliojančia Sutartimi; 2) V. P. nedirbo FK „(duomenys neskelbtini)“ vyr. treneriu; 3) teismo sprendimas neobjektyvus ir šališkas, nes grindžiamas išimtinai ieškovo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis.

30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo.

31. Ginčo esmė – ar Sutartis yra galiojanti, ar ji buvo vykdoma.

32. CK 1.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Šalių civilinės teisės ir pareigos atsiranda CK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat iš asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų nustatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas (CK 1.136 straipsnio 1 dalis). Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai išvardyti CK 1.136 straipsnio 2 dalyje: 1) šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytos sutartys ir kitokie sandoriai, taip pat, nors įstatymų ir nenustatyti, bet jiems neprieštaraujantys sandoriai; 2) teismų sprendimai; 3) administraciniai aktai, turintys civilines teisines pasekmes; 4) intelektinės veiklos rezultatai; 5) žalos padarymas, taip pat nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas; 6) įvykiai ar veiksmai (veikimas, neveikimas), su kuriais įstatymai sieja civilines teisines pasekmes.

33. Asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, laikomi sandoriais (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas sandorio sampratą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra nurodęs, jog esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemiantys sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-469/2024, 20 punktas).

34. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo, kad Sutartis buvo sudaryta abiejų šalių suderinta valia, nėra ginčo dėl joje nustatytų sąlygų (sumų dydžio ir pan.), nėra ginčo, kad pagal Sutartyje numatyti mokėjimai turi būti atlikti ieškovei (ne tretiesiems asmenims). Tačiau apeliantė teigia, kad po LFF Vykdomojo komiteto 2023-03-29 priimto sprendimo, Sutarties tikslas viena jungtine komanda dalyvauti LMFA I lygai tapo neįgyvendinamas, Sutartis negalėjo būti vykdoma, ji nebuvo vykdoma, Sutartis tapo negaliojanti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu, nes:

20.1. tai, kad LFF neleido šalims 2023 m. LMFA I lygos pirmenybėse naudoti (duomenys neskelbtini) futbolo klubui „(duomenys neskelbtini)“ komandos pavadinimą FK „(duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini)“, nedaro Sutarties negaliojančia, nes Sutartyje nėra numatyta tokia Sutarties įsigaliojimo ar negaliojimo sąlyga;

20.2. Sutartis nebuvo nutraukta;

20.3. Sutartis nebuvo pakeista. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad 2023 m. kovo 19 d. šalių pasirašyta bendradarbiavimo sutartis pakeitė 2024 m. vasario 24 d. Sutartį, nes 2023 m. kovo 19 d. sutartis sudaryta dar iki LFF Vykdomojo komiteto 2023 m. kovo 29 d. priimto sprendimo, kuriuo buvo neleista pirmenybėse naudoti, šalių aptarto Sutartyje, pavadinimo FK „(duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini)“, be to 2023 m. kovo 19 d. sutartyje nėra susitarta, jog šia sutartimi keičiama 2023 m. vasario 24 d. Sutartis;

20.4. iš Sutarties turinio (Sutarties 10, 11 punktai), jos vykdymo (rungtynių protokolų) matyti, kad šalių bendradarbiavimas ir bendras darbas apėmė tiek FK „(duomenys neskelbtini)“, kuri dalyvavo I lygos pirmenybėse, tiek FK „(duomenys neskelbtini)“, kuri dalyvavo A lygos pirmenybėse, klubuose, t. y. tiek V. P., tiek E. B. dalyvavo abiejų komandų rungtynėse (arba vyr. trenerio arba trenerio asistento pareigose);

20.5. Sutartis buvo vykdoma, tą patvirtina: a) tiek V. P., tiek E. B. dalyvavimas komandų (FK „(duomenys neskelbtini)“ ir FK „(duomenys neskelbtini)“) rungtynėse bei treniruotėse, b) D. D. (kaip žaidėjos) dalyvavimas rungtynėse bei treniruotėse, c) V. P., kaip komandos „(duomenys neskelbtini)“ vyr. trenerio asistento davimas interviu 2023 m. balandžio mėnesį Utenoje ir 2023 m. rugpjūčio mėnesį Pakruojyje, po įvykusių rungtinių, d) pinigų pervedimai ieškovei pagal Sutartį, e) 2023 m. spalio 1 d. pasirašyta sutartis (pasirašė ieškovo prezidentas, (duomenys neskelbtini) futbolo klubas „(duomenys neskelbtini)“ žaidėja D. D. bei atsakovės treneris E. B. bei atsakovės direktorė S. B.), kurioje pateiktas paskaičiavimas ir šalių pripažinimas 6 900 Eur skolos pagal Sutartį.

35. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad teismas neįvertino, jog V. P. melagingai teigė teismui, kad dirbo FK „(duomenys neskelbtini)“ vyr. treneriu, todėl turi pagrindą reikalauti atlyginimo. Iš teismo sprendimo matyti, kad dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas pateikė išsamius motyvus ir padarė išvadą, kad nepaisant pareigų pavadinimo pasikeitimo, sutarties 13 punkte nurodytas atlygis V. P. turėjo būti mokamas. Teisėjų kolegija, antrindama pirmosios instancijos teismo motyvams, pažymi, kad Sutarties 12 punkte yra numatytas trenerio atlyginimas, o ne vyr. trenerio. Byloje nustatyta, kad V. P. atliko trenerio (vyr. trenerio asistento) pareigas, nustatyta, kad 2023 m. spalio 1 d. pasirašyta sutartimi pripažintas atlygis V. P., todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovas nepagrįstai reikalauja skolos pagal Sutartį.

36. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad teismas neatsižvelgė į atsakovės argumentus, kad būdamas nušalintas nuo futbolo (nuo 2023 m. rugsėjo 26 d.), V. P. negalėjo vykdyti jokios su futbolu susijusios veiklos, tame tarpe bet kokiame statuse dalyvauti rungtynėse, t. y. negalėjo vykdyti ginčo sutarties ir reikalauti bet kokio atlyginimo. Pažymėtina, kad tai, jog V. P. nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. ar šiek tiek vėlesnės dienos (tiksliau nuo Drausmės komiteto 2023 m. rugsėjo 26 d. sprendimo įteikimo V. P. dienos) negali vykdyti su futbolu susijusios veiklos, šiuo atveju nėra reikšminga aplinkybė, nes priteista skola yra už laikotarpį iki 2023 m. spalio 1 d., t. y. už tą laiką, kai V. P. dar nebuvo taikoma sankcija (draudimas dalyvauti bet kokioje su futbolu susijusioje veikloje).

37. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad teismo sprendimas yra šališkas. Apeliantė teismo šališkumą įžvelgia tame, kad, apeliantės manymu, teismas sprendimą grindė išimtinai ieškovo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, tačiau neįvertino apeliantės argumentų.

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-378/2024, 40 punktas).

39. Teismo nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012). Pažymėtina, kad nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-222/2016). Nors minėti išaiškinimai pateikti nagrinėjant baudžiamąsias bylas, teisėjų kolegijos vertinimu, jie gali būti taikomi ir nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-378/2024, 41 punktas).

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantė galimą teismo šališkumą grindžia tik netinkamu įrodymų vertinimu, o nenurodo realių faktų, kurie keltų abejonių dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos nešališkumo nagrinėjant šią civilinę bylą, kad teismo šališkumo aplinkybę nurodė tik apeliaciniame skunde, kai buvo priimtas jai nepalankus sprendimas, sprendžia, kad nėra jokio pagrindo pripažinti teismą buvus šališku apeliantės atžvilgiu.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).

42. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės (apeliantės) priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 500 Eur (už advokatės suteiktas teisines paslaugas – atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti ieškovui (duomenys neskelbtini) futbolo klubui „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėEvaldas BurzdikasAlbina Rimdeikaitė