Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-594-348/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-04-09Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-12-08Kauno apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2016-06-14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-09
Bylos Nr.
1S-594-348/2015
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-01623-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Kaltinamasis
R. Z.
Bylos Nr. 1S-594-348/2015;
Teisminio proceso Nr. 1-25-1-01623-2013-7;
Procesinė sprendimo kategorija: 2.1.16.3.;2.1.16.1.10.; 2.12.4.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Z. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 kovo 4 d. nutarties, kuria teismas kaltinamajam R. Z. kardomąją priemonę – namų areštą pakeitė į griežtesnę – suėmimą ir paskelbė jo paiešką.

Teismas, susipažinęs su skundu ir pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 4 d. priėmė nutartį, kuria kaltinamajam R. Z. kardomąją priemonę – namų areštą pakeitė į griežtesnę bei paskelbė jo paiešką. Teismas nustatė, jog į teismo posėdį, vykusį 2015 m. kovo 4 d. neatvyko kaltinamasis R. Z.. Teisme nebuvo gauta rašytinių duomenų, kad R. Z. apie posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas, kadangi vykdant atvesdinimo nutartį nustatyta, jog jis savo gyvenamoje vietoje nebuvo rastas, telefonu susisiekti nepavyko. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis dalyvauti procese vengia.

Šalies argumentai

R. Z. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį ir prašo minėtą nutartį panaikinti. Skunde nurodo, kad su nutartimi nesutinka, nes skyrus suėmimą iš kaltinamojo buvo atimta teisė naudotis teisine pagalba. Skunde taip pat teigiama, jog R. Z. nebuvo informuotas apie 2015 m. kovo 4 d. nutartį, taip sąmoningai trukdant jam tą nutartį apskųsti dar prieš suėmimą. Kaltinamasis taip pat teigia, kad 2015 m. kovo 4 d. teismo posėdyje nedalyvavo nukentėjusioji S. U., todėl, R. Z. teigimu, posėdis negalėjo vykti. Kaltinamasis teigia, kad dėl pastarosios priežasties, jo nedalyvavimas nesutrukdė bylos nagrinėjimo. Skunde taip pat teigiama, kad 2015-03-04 nuo 10.00 val. iki 10.45 val., pagal iš anksto gautą šaukimą, kaltinamasis buvo Žaliakalnio PN. Kaltinamojo teigimu, jis niekada nebuvo informuotas apie kardomąją priemonę – namų areštą, todėl negalėjo jos pažeisti. Toliau skunde R. Z. teigia, kad visą laiką nuo 2013-12-20 jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo nepasišalinti iš (duomenys neskelbtini), jis laikėsi. Kaltinamasis taip pat teigia, kad nutarties teiginys, jog „į ankstesnius teisiamuosius posėdžius R. Z. taip pat nebuvo atvykęs, nors apie jų laiką ir vietą jam buvo žinoma“, yra žinomai melagingas, kadangi nebuvo patikrintas jokiais duomenimis. Kaltinamasis nurodo, kad turi mažametį vaiką ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trukdo tinkamai jį prižiūrėti. R. Z. teigimu, paskirdamas suėmimą, teisėjas sąmoningai siekia sugadinti jam sveikatą ir atimti galimybę gydytis gydytojo išrašytais vaistais. Teigia, kad jokių nusikaltimų nėra padaręs.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. Z. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnis numato, kad kardomosios priemonės, tarp jų ir suėmimas, skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomoji priemonė – suėmimas yra procesinė prievartos priemonė, kuria suvaržomos asmens teisės ir laisvės siekiant įstatyme numatytų tikslų, todėl natūralu, kad dėl šios priemonės taikymo kyla tam tikrų nepatogumų asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos šios priemonės. Skiriant procesinę prievartos priemonę vadovaujamasi proporcingumo principu, kuris reiškia, kad asmens teisės ir laisvės gali būti suvaržomos ne daugiau, nei reikia įstatyme numatytiems tikslams pasiekti.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog Kauno apylinkės teismas 2015-02-10 išsiuntė raštą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariatui, prašydamas pateikti informaciją, kaip R. Z. vykdo kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 34). Kauno apylinkės teisme 2015-02-17 buvo gautas minėtos Institucijos atsakymas, jog R. Z. kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje nevykdo (3 t., b. l. 41). Kauno apylinkės teisme taip pat buvo gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyrius raštas, jog 2015-03-02 apie 20 val. nuvykus į (duomenys neskelbtini), durų niekas neatidarė, telefonu su R. Z. susisiekti nepavyko. Rašte taip pat teigiama, jog nepavykus surasti R. Z., atvesdinti jį į teismo posėdį, vyksiantį 2015-03-04 9.30 val., nėra galimybės (3 t., b. l. 42).

Aukštesnysis teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, atkreipdamas dėmesį į tai, kad kaltinamasis R. Z. pažeidė jam anksčiau paskirtų kardomųjų priemonių sąlygas, taip pat į tai, kad į ankstesnius teisiamuosius posėdžius R. Z. taip pat nebuvo atvykęs, daro išvadą, kad taikoma kardomoji priemonė (suėmimas) yra adekvati, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Baudžiamojo proceso kodekso normų. Teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, pagrįstai R. Z. paskyrė griežtesnę kardomąją priemonę nei namų areštas.

Skundo argumentas, jog R. Z. buvo atimta teisė naudotis teisine pagalba, atmetamas kaip nepagrįstas, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, jo gynėja advokatė D. J. į teismo posėdžius atvyksta ir toliau gina kaltinamąjį. Taip pat atmetamas ir skundo argumentas, jog R. Z. nebuvo informuotas apie 2015 m. kovo 4 d. nutartį, taip sąmoningai trukdant jam tą nutartį apskųsti dar prieš suėmimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. Z. į teismo posėdžius atvykti vengia, 2015 m. kovo 4 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas paskelbė R. Z. paiešką, todėl skundžiamos nutarties nuorašas buvo išsiųstas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Asmenų paieškos skyriui (3 t., b. l. 48).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėms, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai kaltinamajam R. Z. pakeitė kardomąją priemonę – namų areštą į kardomąją priemonę – suėmimą, todėl naikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarties skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Skundo argumentai nekelia abejonių nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, todėl skundas atmetamas, o nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

kaltinamojo R. Z. skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė