- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-15
- Bylos Nr.
- eA2-193-198/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00262-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Pareiškėjas
- UAB „Eurovudas“, UAB „Medinis pasaulis“
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Eurovudas“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-6752-335/2018 pagal pareiškėjos UAB „Eurovudas“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „Eurovudas“ ir UAB „Medinis pasaulis“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Eurovudas“ pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-3714-732/2018 ir jį atnaujinus, panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018-05-31 nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis bei priimti naują nutartį – atmesti pareiškėjų prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir pripažinti negaliojančia 2018-05-15 pareiškėjų UAB „Eurovudas“ ir UAB „Medinis pasaulis“ sudarytą taikos sutartį.
2. Nurodė, kad šalys skirtingai supranta kai kuriuos taikos sutarties punktus ir juose minimas sąvokas. Teismas negalėjo patvirtinti taikos sutarties, nes nebuvo suderinta šalių valia, jos nebuvo susitarusios dėl sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018-10-02 nutartimi netenkintas kreditorės prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl visos nesumokėtos sumos. Teismas konstatavo, jog neįmanoma jo išduoti, kadangi taikos sutartyje nėra konkretaus punkto, kurį nagrinėjamu atveju būtų galima perrašyti į vykdomąjį raštą ir priverstinai įvykdyti. Todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi UAB „Eurovudas“ prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.
5. Teismas pasisakė, kad kreditorė nenurodė, kokia būtent teisės normos taikymo klaida padaryta nutartyje. Ji siekdama proceso atnaujinimo akcentavo tai, jog kaip išieškotoja neva buvo priversta kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto visai skolininkės nesumokėtai sumai išdavimo, bet teismas tą prašymą atmetė ir išaiškino teisę inicijuoti nutarties peržiūrėjimą proceso atnaujinimo tvarka. Konstatavo, jog tam teisinio pagrindo nėra.
6. Teismas vertino, kad būtent pati kreditorė iniciavo taikos sutarties sudarymą, jos atstovas – advokatas A. G. padėjo ją parengti ir pateikė teismui tvirtinti (tai atsispindi teismo nutartyje) ir tai paneigia, jog tariamai šalių valia nebuvo suderinta. Priešingai, bylos duomenys leidžia teismui spręsti, jog pačios kreditorės nebetenkina taikos sutarties, kurią pasirašė UAB „Eurovudas“ vadovas, sąlygos ir todėl užuot taikiai ir geranoriškai vykdžius įsipareigojimus, siekiama situaciją pakreipti tik sau naudinga linkme stengiantis išvengti vykdyti būtent šalių suderinta valia pasiektus susitarimus.
7. Teismas pažymėjo, jog kreditorė gali inicijuoti prašymą dėl nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, išaiškinimo (CPK 278 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Eurovudas“ prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-3714-732/2018. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodo, kad teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai konstatavo, jog bylos duomenys leidžia teismui spręsti, kad pačios kreditorės nebetenkina taikos sutarties sąlygos. Ši teismo išvada nepagrįsta jokiais konkrečiais byloje esančiais įrodymais. Be to, peržengia prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo ribas.
10. Nepagrįstas skundžiamos teismo nutarties teiginys, jog kreditorė nenurodė kokia būtent teisės normos taikymo klaida padaryta teismo nutartyje dėl taikos sutarties patvirtinimo. Teismo 2018-05-31 nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis (atitinkamai ir pati teismo nutartis, ją patvirtinanti), prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nustatančioms tiek šalių teisę reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas (CPK 42 straipsnio 3 dalis), tiek ir CK 6.985 straipsnio 2 dalies imperatyviai nuostatai, jog teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas.
11. Pažymi, jog šalių valia dėl šių sąlygų nebuvo suderinta, kadangi esminės taikos sutarties sąlygos (sutarties 2.9, 2.6 punktai) šalių suprantamos ir aiškinamos skirtingai. Todėl darytina išvada, kad sutartis apskritai nebuvo sudaryta. Atitinkamai, teismas negalėjo tokios sutarties patvirtinti.
12. Nesutinka su teismo išvadomis, kad pats kreditorius inicijavo taikos sutarties sudarymą. Mano, kad faktai, kuri šalis iniciavo sutarties sudarymą ar tvirtinimą teisme, kad sutarties sudaryme dalyvavo teisininkai, nepaneigia, kad šalys skirtingai suprato sutarties nuostatas.
13. Teigia, kad teismas nepagrįstai nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, kurioje yra konstatuota, jog tokiais atvejais, kaip nagrinėjamas, egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į pareiškėjos UAB „Eurovudas“ atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Medinis pasaulis“ prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Nurodo, kad sutinka su teismo išvadomis, laiko jas pagrįstomis. Pažymi, kad taikos sutarties sąlygos buvo abiejų šalių suderintos ir suprastos. Taikos sutartį skolininkė tinkamai vykdė, o pati kreditorė pažeidė prisiimtus įsipareigojimus. Kreditorė nevykdo taikos sutarties 2.10 punkto nuostatų.
16. Pažymi, kad net jeigu nebūtų galimybės kreiptis dėl nutarties išaiškinimo, tai savaime nesudaro pagrindo atnaujinti procesą. Esant ginčams dėl taikos sutarties vykdymo, galima inicijuoti naują civilinę procesą dėl taikos sutarties netinkamo vykdymo ir spręsti klausimus, susijusius su taikos sutarties sąlygų aiškinimu.
17. Taip pat pažymi, kad sutinka su teismo išvada, jog kreditorė nenurodė, kokia būtent teisės normos taikymo klaida padaryta nutartyje. Teisės normos taikymo klaida nurodyta tik atskirajame skunde. Be to, nesutinka su pozicija, jog vykdomasis dokumentas pagal šią taikos sutartį apskritai negali būti išduotas. Teismo atsisakymas išduoti vykdomąjį dokumentą dėl taikos sutartyje numatytos baudos išieškojimo negali būti teisiniu pagrindu atnaujinti procesą.
18. Nurodo, kad taikos sutarties sąlygos buvo pasiūlytos pačios kreditorės. Tai, kad taikos sutartį ruošė abi šalys, padedant kreditorės atstovui, advokatas A. G. pripažino 2018-09-26 vykusio teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2SP-3714-732/2018 metu.
19. Teigia, kad kreditorė nepagrįstai nurodo, jog taikos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo yra neaiškios ir šalių skirtingai suprantamos. Kreditorė stengiasi aiškinti taikos sutarties sąlygas sau palankiu, tačiau sutarties sąlygų turiniui prieštaraujančiu būdu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
21. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Byloje nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018-05-31 nutartimi supaprastinto proceso tvarka patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. 2018-09-12 kreditorė kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl 401 179,05 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės ir 32 569,49 Eur baudos už neįvykdytus skolininkės įsipareigojimus pagal taikos sutarties 2.9. punktą. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018-05-31 nutartimi kreditorės prašymas atmestas, po ko kreditorė (pareiškėja) pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-3714-732/2018 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas kreditorės prašymo taip pat netenkino.
23. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog aiški teisės taikymo klaida pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą, gali būti netaikymas imperatyvios teisės normos, netinkamas išaiškinimas vienareikšmiškos teisės normos nuostatos, neprotingas aplinkybių įvertinimas, <...> nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik nustačius, kad padaryta teisės normos taikymo klaida yra ne tik akivaizdi, bet ir esminė, daranti sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008).
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties argumentu, kad kreditorė pareiškime dėl proceso atnaujinimo aiškiai nenurodė, kokia būtent teisės normos taikymo klaida padaryta teismo nutartyje dėl taikos sutarties patvirtinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad kreditorė iniciavo taikos sutarties sudarymą, jos atstovas – advokatas A. G. padėjo ją parengti, teikė teismui tvirtinti, todėl nėra pagrindo išvadoms, jog šalių valia nebuvo suderinta. Nagrinėjamu atveju, būtent kreditorė – taikos sutarties sąlygų rengėja, akcentuoja jų neaiškumą. Sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo skolininkė pateikė įrodymus, kad taikos sutartį vykdo, moka skolos dengimo įmokas, kaip numatyta taikos sutartyje, o kreditorė to neneigė. Iš esmės tarp šalių yra kilęs ginčas dėl gamybos apimčių ir kreditorės teisės reikalauti baudos pagal taikos sutarties 2.9 punktą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad tarp sutarties šalių kilo ginčas dėl taikos sutarties sąlygų taikymo ir aiškinimo ją vykdant, nesudaro pagrindo išvadai, jog šalių valia sudarant taikos sutartį nebuvo suderinta, juolab atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
26. Pažymėtina, kad įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas.
27. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad teismo 2018-05-31 nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nustatančioms šalių teisę reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas (CPK 18, 42 straipsnio 3 dalis, CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Tačiau tokius apeliantės argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta, kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog tai, kad 2018-10-02 nutartimi atmestas kreditorės prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl 401 179,05 Eur išieškojimo iš skolininkės UAB „Medinis pasaulis“, 32 569,49 Eur baudos už įsipareigojimų nevykdymą pagal taikos sutarties 2.9 punktą, nesudaro pagrindo išvadai, jog pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį vykdomasis dokumentas apskritai negali būti išduotas. Taikos sutartis numato galimybę gauti vykdomąjį raštą nesumokėtai skolos sumai (taikos sutarties 2.7 punktas).
28. Iš taikos sutarties turinio nustatyta, jog 3.2 punktu šalys patvirtino, jog jos supranta ir patvirtina, kad joms yra žinoma, kad teismui patvirtinus taikos sutartį, ši sutartis šalims įgys res judicata, t. y. galutinio teismo sprendimo galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis), t. y. taps vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 2 dalis, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismui nenustačius CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant negalima tvirtinti taikos sutarties, 2018-05-31 sudaryta taikos sutartis patvirtinta pagal joje išdėstytas sąlygas, teismo nutarties rezoliucinėje dalyje išdėstant šalių pasiektus susitarimus.
29. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo padaryti išvadą, jog buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nėra.
30. Apeliacinės instancijos teismas atmeta, kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016. Minėtoje kasacinėje byloje buvo sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdomojo rašto išdavimo tvarką, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, aiškinimo ir taikymo. Nagrinėjamu atveju, sprendžiama ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Taigi, bylose nagrinėjami klausimai nėra tapatūs.
31. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, daromas išvadas motyvavo ir visiškai pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2SP-3714-732/2018 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Atskirojo skundo netenkinant, iš apeliantės UAB „Eurovudas“ priteistinos suinteresuoto asmens UAB „Medinis pasaulis“ patirtos 605 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Eurovudas“, įmonės kodas 126284815, 605 Eur (šeši šimtai penki eurai) advokato teisinės pagalbos išlaidas UAB „Medinis pasaulis“, įmonės kodas 302695315, naudai.