Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-08-14 važiavo tame kilometre, kuris nurodytas kaltinamajame akte, priekyje jo važiavo šienvežis, jis norėjo šį aplenkti, tačiau matomumą jam užstojo šalikelėje augusio medžio šakos, jis nematė, kad yra kelio posūkis. Priešpriešai važiavo „Audi“ markės automobilis, pamatęs šį automobilį, jis metėsi į kairį šoną, į tą pačią pusę metėsi ir ,,Audi“ automobilis, įvyko susidūrimas. Jo automobiliu važiavo trise, tai yra jis, I. K. ir D. K.. Jis patyrė sumušimus, liko mėlynės nuo diržų, I. K. lūžo ranka, buvo mėlynės nuo diržų, D. K. susižalojo kelius, taip pat buvo mėlynės nuo diržų. Neatsimena, kiek žmonių buvo kitoje mašinoje. Po įvykio stengėsi greičiau išlipti, atsirado kažkoks žmogus, kuris padėjo jam ir vaikui išlipti, vaiką paguldė ant žolės, kažkas kvietė greitąją, policiją, kaip toliau viskas vyko, nežino, nes atvykusi greitoji, juos išvežė. Su kitais nukentėjusiais nebuvo susitikęs, ligoninėje nelankė. Skambino, bandė šnekėti su vairuotoju, norėjo per jį susiekti su nukentėjusiomis, bet šis nedavė kontaktų, sakė, kad pasišnekės jie visi su kaltinamuoju per advokatę. Jis dirba 0,25 etato, yra sveikas, dirba tik tiek todėl, kad tik tiek yra darbo. Toje įmonėje dirba nuo 2016 m. gruodžio pradžios. Prieš tai dirbo kitoje įmonėje taip pat tokiu etatu, dirba darbų vadovu ir pagal tai ieško sau darbų. Gauna 100 eurų per mėnesį.

G. G. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. nustatyta tvarka, šio kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusiosios D. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Ji nurodė, kad 2016-08-14 apie 10.30 val. išvažiavo iš namų, kurie yra Vandžiogalos miestelyje su vyru G. G. ir dukra I į Kauną. Važiavo automobiliu, kuris priklauso G, ,,VW Sharan“ mėlynos spalvos. G vairavo, ji sėdėjo šalia G priekyje, o dukra – gale už G. Netoli buvusios „Impac“ įmonės jie automobiliu pasivijo „Pieno žvaigždžių“ pienovežį, kuris važiavo ta pačia kryptimi kaip ir jie. Jų automobilio greitis buvo apie 80-90 km/h, pienovežis važiavo žymiai lėčiau, todėl G nusprendė šį aplenkti. Jis įvažiavo šiek tiek į priešpriešinio eismo juostą pasižiūrėti, ar iš priekio neatvažiuoja automobiliai, pamatęs, kad automobiliai neatvažiuoja, jis pradėjo lenkimo manevrą, jį atliko per punktyrinę kelio ženklinimo liniją. Jiems lenkiant pienovežį ir susilyginus maždaug su juo, staiga iš priekio ji pamatė atvažiuojantį automobilį. G staiga pasuko vairą į kairę pusę, į kelkraštį, o automobilis, atvažiavęs priešais, pasuko vairą jam į kairę pusę, o paskui staiga į dešinę pusę, jie susidūrė su tuo automobilio kelkraštyje. Iš karto po smūgio jų automobilis apsivertė ant kairės pusės. Sąmonės praradusi nebuvo. Jiems dar būnant automobilyje, staiga atsidarė priekinės dešinės pusės durys, pamatė vyriškį. Matė, kad jam bėgo kraujas iš kairės galvos pusės. Vyriškis padėjo ištraukti mergaitę, paguldė ją ant žolės. Atvykus medikams, ji ir jos dukra buvo pristatytos į Kauno klinikas (1 t., b. 1. 62).

Nukentėjusiojo L. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Jis nurodė, kad 2016-08-14 apie 11.15 val. Kauno r., kelyje Kaunas - Vandžiogala važiavo su jo tėčiui L. K. priklausančiu automobiliu ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kartu važiavo jo sužadėtinė T. V., jos mama T. V. ir močiutė V. V.. Jis vairavo automobilį, šalia jo, priekinėje keleivio sėdynėje, sėdėjo močiutė, automobilio gale, už vairuotojo, sėdėjo sužadėtinės mama, o sužadėtinė sėdėjo gale už priekinės keleivio sėdynės. Likus maždaug apie 3 kilometrams iki kapinių, matė po kaire puse augančius medžius, o dešinėje pusėje gulėjo supjauti medžiai. Bevažiuojant iš tolo pamatė priešais atvažiuojantį pienovežį. Likus iki jo maždaug 150-200 metrų, staiga iš už jo išlindo ,,VW Sharan“ automobilis, lenkdamas pienovežį. Atstumas buvo nedidelis, daug laiko galvoti nebuvo, todėl, kad išvengtų susidūrimo, iš karto pasuko vairą į dešinę pusę. Tik jam pasukus vairą į dešinę pusę pamatė, kad ,,VW Sharan“ automobilio vairuotojas pasuko vairą taip pat į tą pusę, todėl automobiliai susidūrė kelkraštyje. Po susidūrimo iš karto išlipo iš automobilio, matė, kad močiutė bei sužadėtinės mama buvo be sąmonės, o sužadėtinei padėjo išlipti iš sugadinto automobilio. Pienovežio vairuotojas iškvietė specialiąsias tarnybas. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, jie visi buvo pristatyti į Kauno klinikas. Kauno klinikose buvo konstatuotas bendras kūno sužalojimas. Šiuo metu jaučia nugaros skausmą ir jam yra reikalingas magnetinis rezonansas. Jeigu skausmas nepraeis, žada kreiptis į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 65).

Nukentėjusiosios T. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Ji nurodė, kad 2016-08-14, maždaug po 10 ryto, išvažiavo iš namų, kurie yra Kaune, (duomenys neskelbtini). Važiavo automobiliu ,,Audi A4“, kurį vairavo K. L., kuris yra jos dukros Ta sužadėtinis. Kartu automobilyje važiavo jos anyta V. V. ir dukra T. V.. Automobilyje ji sėdėjo už vairuotojo, galinėje sėdynėje, jos dukra – šalia jos gale, už priekinės dešinės keleivio sėdynės, priekyje, šalia vairuotojo, sėdėjo V. V.. Jie visi kartu važiavo į kapines. Važiuojant jie automobilyje bendravo ir staiga pamatė priešais juos atvažiuojantį automobilį. Ji dar spėjo pagalvoti, kodėl šis važiuoja priešais juos. Daugiau nieko nepamena, prarado sąmonę, pamena, kad buvo šiek tiek atsigavusi ir žino, kad gulėjo ant žolės, o kas įvyko, suprato tik patekusi į gydymo įstaigą, kuomet išgirdo kalbančius žmones apie eismo įvykį. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų toliau gydėsi Vilijampolės sveikatos centre (1 t., b. 1. 68).

Nukentėjusiosios T. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Ji nurodė, kad 2016-08-14, apie 10 val., ji kartu su savo mama T. V., močiute V. V. ir jos sužadėtiniu L. K. važiavo į kapines. Važiavo automobiliu ,,Audi A4“, jį vairavo L. K.. Automobilyje ji sėdėjo gale, už priekinės keleivio vietos, jos močiutė sėdėjo priekyje, keleivio vietoje, o mama – už vairuotojo sėdynės. Jie visą kelią bendravo, į kelią nežiūrėjo, stebėjo aplinką, pamena, kad kelias buvo tuščias, dešinėje pusėje matė laukus, kažkur tolumoje matė pastatus, taip pat nukirstus medžius, kurie gulėjo suversti kelkraštyje, netoli kelio. Jiems bendraujant, staiga atsisuko pažiūrėti į priekį ir pamena tik tiek, kad priešais jų automobilį matė atvažiuojantį ,,VW Sharan“ tamsiai mėlyną automobilį. Nesuprato, kodėl jis važiuoja tiesiai į juos ir daugiau nieko neprisimena. Buvo kuriam laikui praradusi sąmonę. Ji atgavo sąmonę tik tuomet, kada buvo išnešta iš automobilio ir gulėjo ant žolės. Buvo patyrusi didelį šoką, daugiau aplinkybių papasakoti negali, nes daug ko nepamena. Atvykus medikams, jie apžiūrėjo ją ir išvežė į Kauno klinikas. Išleista iš Kauno klinikų, kreipėsi pas savo šeimos daktarę ,,Rasos" klinikoje (1 t., b. l. 71).

Nukentėjusiosios V. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Ji nurodė, kad 2016-08-14 apie 10 val. ji kartu su dukra T. V., anūke T. V. ir jos sužadėtiniu L. K., važiavo į kapines. Automobilį vairavo L. K.. Automobilyje ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, prisisegusi saugos diržu, automobilio gale sėdėjo jos anūkė ir dukra. Jiems važiuojant automobiliu, ji visą laiką buvo nuleidusi galvą ir žiūrėjo į žemę, kadangi ją pykina, kuomet žiūri į kelią. Eismo įvykio aplinkybių papasakoti negali, kadangi nieko nežino, kad įvyko eismo įvykis, sužinojo tik atgavus sąmonę ligoninėje (1 t., b. l. 75-76)

Liudytojo R. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Jis nurodė, kad 2016-08-14 nuo 7 val. iki 19 val. jis dirbo, t. y. vairavo AB „(duomenys neskelbtini)“ pienovežį ,,Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jam pravažiavus Vandžiogalą, įvažiavo į kelią Kaunas – Vandžiogala, pastebėjo už jo atvažiuojantį lengvąjį automobilį. Automobilis važiavo gan greitai, pienovežio greitis buvo apie 70 km/h, o lengvojo automobilio apie 100 km/h. Tik automobiliui privažiavus prie pienovežio, šis staiga pradėjo lenkti kelio vingyje, per ištisinę juostą. Matomumą automobiliui turėjo užstoti kalniukas į kurį jie važiavo. Kadangi jis pats sėdėjo pienovežyje ir iš aukščiau viską matė, todėl pamatė iš priekio atvažiuojantį automobilį. Tik pradėjus kilti į kalniuką kelio vingyje, lengvasis automobilis, važiavęs paskui jį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir tuo metu į tą patį kalniuką kilo kitas automobilis, atvažiuojantis priešprieša. Jis iš karto pradėjo stabdyti pienovežį, bet kadangi buvo pripildytas pieno, tai staiga sustoti negalėjo. Tik automobiliui, atvažiuojančiam priešais, pravažiavus jo pienovežio priekį, jis staiga išgirdo didelį smūgį. Iš karto per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad kelio kairėje pusėje susidūrė minėti automobiliai. Jiems susidūrus, pienovežio greitis buvo apie 20 km/h. Susidūrus automobiliams, jis sustojo, išlipo iš pienovežio ir nubėgo iki ,,Audi“ markės automobilio. Norėjo atidaryti automobilio duris, padėti išlipti žmonėms, bet durelių atidaryti negalėjo. Tuo metu išlipo ,,Audi“ automobilio vairuotojas. Matė, kad ,,Audi“ automobiliu važiavo 4 žmonės. Priekyje, keleivio sėdynėje, sėdėjo senyvo amžiaus moteris, o gale – dvi moterys. Kuomet pamatė, kad ,,Audi“ vairuotojas sugebėjo pats išlipti, nubėgo prie kito automobilio pažiūrėti ar nereikia pagalbos. Kitas automobilis po įvykio gulėjo ant kairės pusės, buvo sunku prieiti, tačiau užlipęs ant automobilio matė, kad visi jo keleiviai ir vairuotojas buvo sąmoningi. Automobilyje buvo vyras, kaip suprato, šio žmona ir dukra, jiems visiems padėjo išlipti iš automobilio. Tuo metu matė kažkokį vyriškį, kuris buvo be automobilio ir pasakė, kad paskambintų 112 ir iškviestų specialiąsias tarnybas (1 t., b. l. 78).

Kelių eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, kuriose užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2016-08-14 Kauno r., kelyje Kaunas - Vandžiogala ties (duomenys neskelbtini) km (1 t., b. l. 4-8).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G2363/2016(02), kurioje nurodyta, kad D. K. konstatuotas abiejų kelių sumušimas, poodinė kraujosruva kairio kelio srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2016-08-14. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl abiejų kelių sumušimo (1 t., b. l. 49).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G2382/2016(02), kurioje nurodyta, kad I. K. nustatytas dešinio antakio srities nubrozdinimas, kairio žastikaulio lūžis, t. y. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinio antakio nubrozdinimo ir kairio žastikaulio lūžio (1 t., b. l. 51).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G3347/2016(02), kurioje nurodyta, kad T. V., gim. (duomenys neskelbtini), konstatuotas kairio skruostikaulio – viršutinio žandikaulio kompleksinis lūžimas, odos nubrozdinimas dešinėje kūtinės ląstos pusėje, muštinės žaizdos kaktoje, kairės akies voke (kuriame med. dokumentuose nenurodyta), viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimai veide, poodinė kraujosruva kairės akies srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2016-08-14. Kairio skruostikaulio – viršutinio žandikaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 52-53).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G59/2017(02), kurioje nurodyta, kad T. V., gim. (duomenys neskelbtini), konstatuota muštinė žaizda kaktos srityje, galvos smegenų sukrėtimas su kraujo išsiliejimu po voratikliniu galvos smegenų dangalu, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai galvoje, rankose padaryti kietais bukais ir bukabriauniais daiktais ar paviršiais ir atitinka užduotyje nurodytą laiką ir aplinkybes, t. y. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 54-55).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G62/2017(02), kurioje nurodyta, kad V. V. konstatuotas nubrozdinimas dešinio klubo srityje, galvos sumušimas su nedideliu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinįjį galvos smegenų pusrutulį, kuriame chirurginis gydymas nebuvo reikalingas, kairio stipinkaulio lūžimas, kairio alkūnkaulio lūžimas, kairės plaštakos I-o piršto ditalinio pirštakaulio lūžimas, kairio žaistikaulio išnirimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2016-08-14. Galvos sumušimas su nedideliu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinįjį galvos smegenų pusrutulį, kuriam chirurginis gydymas nebuvo reikalingas, kairio stipinkaulio lūžimas, kairio alkūnkaulio lūžimas, kairės plaštakos I-o piršto distalinio pirštikaulio lūžimas, kairio žastikaulio išnirimas, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 56-57).

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad G. G., vairuodamas automobilį ,,VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodamas nuo Vandžiogalos mst. link Kauno miesto išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su iš priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu ,,Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu L. K. ir šio eismo įvykio metu sužalojo ,,VW Sharan“ automobilio keleives D. K., kuriai padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, I. K., kuriai padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat sužalojo automobilio ,,Audi A4“ keleives T. V., gim. (duomenys neskelbtini), T. V., (duomenys neskelbtini) V. V., kurioms padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 1 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški.

Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikštas asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017).

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą G. G. padarė būdamas neteistas, jo atžvilgiu nėra pradėti jokie kiti ikiteisminiai tyrimai, teigiamai charakterizuojamas darbovietės (2 t., b. l. 49), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis prisipažino visiškai davė nuoseklius parodymus apie įvykį, nuoširdžiai galėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos (2 t. b. l. 62), taip pat atlygino dalį padarytos žalos nukentėjusiosioms (2 t., b. l. 36, 37, 39), ir nors kaltinamasis gauna nedideles pajamas, tačiau yra darbingo amžiaus, posėdžio metu patvirtino, kad ras galimybių ir dės visas pastangas atlyginti nukentėjusiosioms padarytas žalas (2 t., b. l. 62).

Byloje yra R. B. prašymas perduoti kaltininką jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (2 t., b. l. 34). Posėdžio metu ji nurodė, kad G. G. yra jos brolis, kuris yra atsakingas, pareigingas žmogus, turintis užuojautos jausmą, dėl šio įvykio labai pergyveno, kaltinamasis jaučia didelę atsakomybę prieš tuos žmones, kurie eismo įvykio metu nukentėjo. Ji pati, kaip žmogus, yra atsakinga, suprantanti atsakomybės jausmą, pareigą prieš kitus, neteista (2 t., b. l. 35). Su broliu bendrauja labai glaudžiai, 2-3 kartus per savaitę susiskambina, bendrai leidžia šeimos šventes, kartu dalyvauja renginiuose, vienas apie kitą daug žino ir vienas kitam padeda.

Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, nekyla abejonių dėl laiduotoja sutikusia būti R. B. asmenybės, dėl jos galimybės kaltinamajam daryti teigiamą poveikį, todėl teismas daro išvadą, kad yra visi BK 40 str. numatyti pagrindai, todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. B. atsakomybei be užstato dvejiems metams ir baudžiamąją bylą nutraukiant.

1) nukentėjusiosios civilinės ieškovės T. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., civilinis ieškinys, kuriuo ji prašo teismo priteisti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą: iš AB „Lietuvos draudimas“ jos naudai priteisti 533 eurus neturtinei žalai atlyginti, iš kaltinamojo G. G. prašo priteisti 1367 eurus neturtinei žalai atlyginti ir 250 eurų advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad auto įvykio metu patirtos traumos sukėlė įvairaus lygio nepatogumus, patyrė emocinį šoką. Pasikeitė veido išvaizda, kairėje kaktos dalyje matomoje vietoje liko 4 cm randas, po operacijos kairiojo paakio dalyje liko 3 cm randas. Pasikeitė kairiosios akies voko formą. Kadangi sulūžęs skruostikaulis buvo prispaudęs nervą, iki šiol liko nejautrą kairėje žando dalyje, kairėje viršutinės lūpos dalyje. Po įvykio apie 2 mėnesius dėl lūžusio skruostikaulio negalėjo kramtyti maisto, valgyti. Dėl pasikeitusios veido išvaizdos patyrė daug dvasinių išgyvenimų. Nepatogumus ir emocinę depresiją lėmė tai, kad gulint ligoninėje ir išleista iš jos negalėjo laisvai judėti ir gyventi įprastu rimu, buvo apribotas jos bendravimas su aplinkiniais, pati negalėjo pasirūpinti savimi, dėl žandikaulio lūžių negalėjo valgyti įprasto maisto, buvau slaugoma artimųjų ligoninėje ir namuose. Galvos skausmai trukdo pilnaverčiai dirbti ir atlikti įprastus kasdieninius darbus. Dideli dvasiniai išgyvenimai ir sukrėtimai, fizinis skausmas, emocinė depresija tebesitęsia iki šiol dėl šiuo metu stebimo liekamųjų reiškinių - randų matomoje veido srityje (1 t., b. l. 186-188). Posėdžio metu ji nurodė, kad po autoįvykio, po susidūrimo, atsibudo, kai gulėjo kelkraštyje, ją iš automobilio, kaip supranta vėliau, ištraukė L, suprato, kad kažkas įvyko, bet viskas atrodė, kaip sapne, pamiršo, kur važiavo ir kas čia įvyko. Suprato, kad yra sumušta kairė veido pusė, nes nematė viena akimi, ji buvo primerkta. Gal po 20 min. atvažiavo greitoji pagalba ir ją paguldė, grietojoje ji apsivėmė krauju, nes labai pykino ir skaudėjo galva, tuo metu jau buvo su sąmone, atvažiavo į Kauno klinikas, ten ją nuvežė pirmajai apžiūrai, padarė rentgeną, tomografiją, kartais praradinėjo sąmonę. Buvo lūžęs nosies kaulas, todėl visas kraujas nebėgo nei iš nosies, nei iš burnos, o iš karto į skrandį. Paskui atėjo gydytojai ir pasakė, kad pas ją ant veido yra žaizda ir ją reikia užsiūti, siuvo voką, lūpos vidinę pusę. Sakė, kad yra lūžęs skruostikaulis, kad reikės daryti operaciją. Tada nuvežė į neurologijos skyrių, nes buvo konstatuotas lengvas smegenų sukrėtimas, mama, ji ir jos močiutė buvo paguldytos į vieną palatą ir ten gulėjo apie savaitę. Tą pačią dieną negalėjo atsistoti, nes ją pykino ir svaigo galva, atsistojo su pagalba kitą dieną, jai leido vaistus nuo skausmo, statė lašelinę, ji negalėjo valgyti, nes buvo lūžęs žandikaulis, jai atnešdavo skystą maistą. Buvo sutrikęs skandis, kadangi veidas buvo sutinęs, randai buvo dideli, kruvini, negalėjo apsiprausti, nes buvo užsiūtos žaizdos, plaukai buvo kruvini, jų negalėjo išsišukuoti. Po savaitės ją perkėlė į veido ir žandikaulio skyrių, nes reikėjo daryti operaciją, pastatyti atgal skruostikaulį, gydytojai iš pradžių bandė be metalinio implanto atstatyti veidą, bet 23 dieną atėjo chirurgas, pasižiūrėjo, kad neišėjo, tie kaulai susirinko į guzelį ir nusprendė padaryti normalią, ilgą operaciją, kuri truko pusantros valandos ir jai įstatė metalinę plokštelę į veidą, surinko kaulelius. Atsirado dar vienas randas. Dabar ta įstatyta plokštelė liko joje, gydytojas pasakė, kad ji gali kreiptis po metų dėl plokštelės pašalinimo, jeigu ši kels jai nepatogumų. Kaulo lūžis buvo prispaudęs jai nervą, ji nejaučia kairės pusės žando viršaus, viršutinių dantų, gydytojai žadėjo, kad gal viskas atsistatys po metų. Ji sėdėjo galinėje automobilio sėdynėje, nebuvo prisisegusi. Dabar ji jaučia neigiamus jausmus dėl randų, nes iki avarijos jokių randų nebuvo. Gydytoja nėra paskyrusi jai vaistų, ji vartoja „Ibumetin“, „Ibuprofen“, kai svaigsta galva, naudoja „Kontratiubex“, kad užgytų randelis ir viskas.

2) Nukentėjusiosios civilinės ieškovės T. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., civilinis ieškinys, kuriuo ji prašo teismo priteisti nusikalimu padarytą neturtinę žalą: iš AB „Lietuvos draudimas“ jos naudai priteisti 533 eurus neturtinei žalai atlyginti, o iš kaltinamojo G. G. 1267 eurus neturtinei žalai atlyginti ir 250 eurų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti. Civiliame ieškinyje nurodyta, kad nepatogumus ir emocinę depresiją lėmė tai, kad gulint ligoninėje negalėjo laisvai judėti ir gyventi įprastu rimu, buvo apribotas jos bendravimas su aplinkiniais, pati negalėjo pasirūpinti savimi, buvau slaugoma artimųjų ligoninėje ir namuose. Dėl gausaus plaukų slinkimo jai prasidėjo depresiją, sutriko miegas, nes nežinojo į ką kreiptis pagalbos, kaip nuplikusiai ir su didžiuliu randu matomoje kaktos srityje pasirodyti viešumoje, tęsti pilnavertį gyvenimą. Kadangi dirba valstybinėje įstaigoje, nuolat tenka bendrauti su žmonėmis. Buvo apimta panikos, kaip pasirodyti darbe su pasikeitusia išvaizda. Buvo priversta nešiotis skarelę, kad paslėpti randą ir nuplikusias vietas. Vakare sunkiai užmiega, o gatvėse atsirado automobilių baimė. Galvos skausmai trukdo pilnaverčiai dirbti ir atlikti kasdieninius darbus. Dideli dvasiniai išgyvenimai ir sukrėtimai, fizinis skausmas, emocinė depresija tebesitęsia iki šiol dėl šiuo metu stebimo liekamojo reiškinio - rando matomoje kaktos srityje, bei išretėjusių plaukų (1 t., b. l. 194-196). Posėdžio metu ji nurodė, kad turtinė žala yra pilnai atlyginta. Dėl neturtinės žalos tai gali nurodyti, kad buvo praradusi kažkurį laiką sąmonę, atsibudo pirmos pagalbos priimamajame skyriuje, skaudėjo ir svaigo galva, visas kūnas taip pat skaudėjo, ilgą laiką pragulėjo, buvo susiūta žaizda, buvo paguldyta į galvos traumos skyrių, apie dvi paras pragulėjo, buvo leidžiami vaistai nuo skausmo, raminantys, pati negalėjo savęs aptarnauti, po savimi reikėjo daryti gamtinius reikalus. Po to bandė atsistoti, negalėjo pastoviai vaikščioti, režimas buvo gulimas, pragulėjo ligoninėje apie savaitę, po to buvo išrašyta ambulatoriniam gydymui, ją visą laiką lydėjo vyras arba sūnus, nes savijauta buvo tokia, kad pastoviai svaigo galva, kas valandą reikėjo prigulti, miegoti, buvo pastovus nerimas, negalėjo užmigti, nuolat galvojo apie tą įvykį, atsirado baimė. Po trijų savaičių jai pradėjo slinkti plaukai, kur buvo sumušta galva, gydytoja jai nustatė, kad tai yra trauminė lopecija ir nukreipė pas dermatologus, kreipėsi į įvairias gydymo įstaigas ir į privačią, nes buvo emociškai paveikta, negalėjo nieko veikti, nežinojo, kur kreiptis ir ką daryti. Visa galva buvo nuplikusi, buvo emocinis sukrėtimas dėl to, kad neturi plaukų. Ji yra dirbantis žmogus, dirba tardymo izoliatoriuje, inspektore, jos darbas susijęs su bendravimu su žmonėmis, todėl būti tokios išvaizdos buvo labai sunku. Po 2 mėnesių pradėjo atauginėti plaukai, bet pusę metų vaikščiojo su skarele. Kreipėsi pas neurologą dėl galvos skausmo, sakė, kad labai išsiplėtusios kraujagyslės ir kad tai praeis gal po metų. Medikamentai, kuriuos vartoja, nėra receptiniai, vartoja „ketanovą“, „ibupromą“. Pas ją liko randas kairėje kaktos pusėje, dėl to jaučia diskomfortą.

3) Nukentėjusiosios civilinės ieškovės V. V. civilinis ieškinys, kuriuo ji prašo teismo priteisti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą: iš AB „Lietuvos draudimas“ jos naudai priteisti 533 eurus neturtinei žalai atlyginti, o iš kaltinamojo G. G. prašo priteisti jos naudai 1367 eurus neturtinei žalai atlyginti ir 250 eurų advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nepatogumus ir emocinę depresiją lėmė tai, kad gulint ligoninėje ir išleista iš jos negalėjo laisvai judėti buvo apribotas mano bendravimas su aplinkiniais, pati negalėjo pasirūpinti savimi, dėl rankos lūžių negalėjo pati savimi pasirūpinti, apsirengti, nusiprausti, netgi atlikti gamtinių reikalų, buvo slaugoma artimųjų ligoninėje ir namuose. Ir iki šiol negali gyventi įprastu rimu, kadangi lūžusios ranka visiškai neatsistatė ir labai išgyvena dėl to, kad gydytojai neprognozuoja, kad ji visiškai atsistatys. Vakare sunkiai užmiega, bijo ir dėl sunkiai valdomos rankos negali viena išeiti į gatvę, gatvėse atsirado automobilių baimė. Po eismo įvykio ir operacijos liko randai ant kairės rankos. Ne tik nejudri kairė ranka, bet ir dažnai pasikartojantys galvos skausmai trukdo pilnaverčiai dirbti ir atlikti įprastus kasdieninius darbus. Dideli dvasiniai išgyvenimai ir sukrėtimai, fizinis skausmas, emocinė depresija tebesitęsia iki šiol dėl šiuo metu stebimo liekamųjų reiškinių – randų matomoje kairės rankos dalyje, ir kiekvieną kairės rankos judesį lydinčių skausmų. Dėl gydytojų prognozės, kad jos ranka išliks nejautri ir nejudri ir dėl šiuo metu jai nuolat besikeičiančio kraujospūdžio bei besikartojančių galvos skausmų, ji ir visi jos šeimos nariai pergyvena dėl pasekmių jos sveikatai (2 t., b. l. 2-5). Posėdžio metu ji nurodė, kad po avarijos gulėjo ligoninėje su neurologiniu sutrikimu, ji neatsiminė, kaip pateko į gydymo įstaigą, kaip buvo nurengta. Viename iš skyrių ji pragulėjo maždaug dvi savaites, tada ji išvis nesikeldavo iš lovos, po to ją pervedė į traumatologijos skyrių. Traumatologiniame skyriuje gulėjo pakankamai ilgai, apie dvi savaites, jai padarė operaciją. Po operacijos buvo blogai, ir dabar dar kaire ranka negali suspausti, nes skauda, visur sudėtos geležys. Po to vėl iš naujo darė operaciją, laužė, tada dar gulėjo ligoninėje. Du kartus jai buvo skirtas reabilitacinis gydymas, gydytojas išrašė vaistus nuo skausmo, tačiau visų reabilitacijos procedūrų jai negali atlikti, nes rankoje pas ją yra sudėtos geležys. Jai nesilanksto pirštas, kažkas jaučiasi rieše Ją apžiūrėjęs gydytojas sakė, kad yra įskilęs stuburo slankstelis, todėl ji blogai vaikšto. Iki autoįvykio neturėjo problemų su stuburu.

Civilinio atsakovo AB „Lietuvos Draudimas“ atstovas G. T. posėdžio metu nurodė, kad jam yra žinoma, kad prašoma papildomai priteisti iš civilinio atsakovo kiekvienai nukentėjusiajai po 533 eurus dėl neturtinės žalos. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. numato, kad dėl neturtinės žalos draudiko atsakomybė yra ribota 5 000 eurų. Prieš teismo posėdį gavo iš gynėjos pareiškimą, kuriame nurodyta, kad D. K., kaip nukentėjusioji, ir kaip I. K. atstovė, iš jų nieko nereikalaus, turi duomenų, kad L. K. nukentėjo nestipriai. Šiuo metu V. V. yra išmokėta 1 100 eurų, T. V. – 1 100 eurų, kitai T. V. – 1 200, viso 3 400 eurų, tai liko dar 1 600 eurų. Atsižvelgiant į tai, draudimo bendrovė sutinka išmokėti V. V., T. V., kitai T. V. dar po 533 eurus (2 t., b. l. 41).

Kaltinamasis G. G. posėdžio metu nurodė, kad kiek galėjo, tiek jau atlygino nukentėjusiosioms, tačiau tiek atlyginti, kiek yra prašoma, neišgali, nes yra sunki materialinė padėtis. Jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinėje įmonėje 0,25 etato, jo atlyginimas yra iki 100 eurų per mėnesį, žmona dirbanti, šeimoje yra keturi nariai: jis, žmona, posūnis, kuris dirba, dukra, kuriai 12 metų. Mano, kad galėtų sumokėti nukentėjusiosioms 3 000 eurų per 3 metus (2 t., b. l. 42, 45).