Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Miglės Lukševičienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė laisvės apribojimo 1 metams ir 3 mėnesiams bausmė, įpareigojant mokytis, laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 20 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo 5 mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsniu, šią bausmę subendrinus su 2008 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti arba pašalinti nusikaltimu padarytą turtinę žalą bei be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

3) Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinus su 2009 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 11 mėnesių bausmė (bausmė atlikta);

4) Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 294 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo 3 metams bausmė;

5) Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – 20 parų arešto (2015 m. vasario 2 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus arešto bausmę, teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V. 2019 m. lapkričio 14 d. apie 22.17 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į automobilį Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei į automobilį Volvo (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį po eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jo neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais veiksmais E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 15 d. įtariamuoju apklaustas E. V. savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 14 d. vakare atėjo prie jam priklausančio automobilio BMW (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo prie jo gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini). Į automobilį atėjo būdamas blaivus, norėdamas pasiklausyti muzikos, bei išgerti. Atsinešė 0,7 l talpos degtinės butelį. Atsisėdęs į automobilį įjungė muziką ir tada prie jo priėjo du vaikinai, kurie paprašė patraukti jų automobilį, kurio akumuliatorius buvo nusėdęs. Jis, būdamas blaivus, užsivedė savo automobilį ir privažiavo prie vaikinų automobilio Volvo. Bandė tą automobilį užvesti tempdamas lanksčiąją vilktimi, tačiau jam nepavyko automobilio patraukti iš vietos. Atkabinęs lyną, nuvažiavo atgal prie (duomenys neskelbtini) namo ir sustojo į tą pačią vietą. Stovėdamas su įjungtu varikliu, klausėsi muzikos ir po kurio laiko pradėjo vartoti alkoholį. Pats tą vakarą išgėrė apie 100-200 ml degtinės. Jam išgėrus, atėjo vėl tas pats vaikinas ir paprašė dar kartą patraukti jo automobilį Volvo. E. V., važiuodamas pas jį atbulas, kliudė kitą, gale stovintį automobilį Volvo, ir jį apgadino. Tada išlipęs nurodė, jog niekur nevažiuos, ir paprašė to vaikino, kurio vardo nežino, iškviesti policijos pareigūnus. Sugrįžęs į savo stovėjimo vietą, E. V. sustojo ir laukė policijos. Tas vaikinas, kuriam įtariamasis norėjo padėti, sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Belaukiant policijos, E. V. išgėrė beveik visą turėtą butelį degtinės. Atvykę policijos pareigūnai nurodė įtariamajam išlipti iš vairuojamo automobilio, todėl E. V. su jais sukonfliktavo. Pareigūnai pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu, E. V. atsisakė, nes jie rėkė ant jo, jis negalėjo su jais susišnekėti. Kuo toliau, tuo daugiau konfliktavo su pareigūnais. Tada pareigūnai E. V. uždėjo antrankius ir pristatė į policijos komisariatą, o vėliau jis buvo uždarytas į areštinę (b. l. 53–55).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 18 d. liudytoju apklaustas Ž. B. parodė, kad 2019 m. lapkričio 14 d. dirbo pagal nustatytą darbo grafiką Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato teritorijoje kartu su vyriausiąja patrule K. S. Apie 22.17 val. iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), automobilis BMW (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį be savininko automobilį Mercedes Benz (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei į automobilį Volvo (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Iš automobilio BMW išlipęs neblaivus jaunuolis, kuris stovi įvykio vietoje. Atvykę į įvykio vietą, pareigūnai rado stovintį automobilį BMW (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvestu varikliu. Priėjus prie automobilio už jo vairo sėdėjo vyras trumpai kirptas, apsirengęs juodais marškinėliais ir šortais. Priekinėje keleivio vietoje sėdėjo vyras, apsirengęs statybiniais rūbais, kuris rankose laikė trauktinės butelį ,,999 devynerios“. Pradėjus bendrauti su BMW vairuotoju, jis pradėjo elgtis agresyviai, keiktis. Iš pradžių neprisistatė, aiškino, jog niekur nevažiavo, tik sėdėjo automobilyje. Po kurio laiko per CDB buvo nustatyta asmens tapatybė, paaiškėjo, jog automobilis BMW priklauso E. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), bei jis pats jį ir vairavo. BMW keleiviui R. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), buvo patikrintas blaivumas ir nustatytas 1,93 bei 1,90 promilių neblaivumas. Pasiūlius E. V. pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu, jis iš žodžių kaip ir sutiko, tačiau paprašius papūsti į alkoholio matuoklį, jis nusisukinėjo ir tapdavo agresyvus. Po kurio laiko jis pradėjo trankyti savo automobilio duris ir bandė šalintis link šalia esančių namų. Pareigūnas eidamas iš paskos liepė jam sustoti, tada E. V. bandė jam suduoti ranka į veido sritį. Ž. B. išsisukus buvo panaudotos specialiosios priemonės, E. V. buvo uždėti antrankiai. Į pagalbą atvykęs V1921, BMW vairuotoją E. V. pristatė į policijos komisariatą. E. V. daug kartų buvo siūlyta pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu, tačiau jis sakydamas, jog automobilio nevairavo ir pagrindo pasitikrinti nemato, atsisakė. Automobilis BMW (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai išvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini). 21 (b. l. 34–36).

Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2019 m. lapkričio 14 d. apie 22.17 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), automobilis BMW (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį be savininko automobilį Mercedes Benz (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei į automobilį Volvo. Iš BMW išlipo neblaivūs jaunuoliai, vietoje. Pranešė namo gyventojas, matė per langą. Aplinkybės: E. V., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo (b. l. 5–7).

Iš V. O. 2019 m. lapkričio 14 d. paaiškinimo matyti, kad jis, stovėdamas balkone apie 22.19 val., pamatė kaip automobilis BMW (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas užkabino automobilį Mercedes Benz (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas toliau užkabino kitą automobilį Volvo (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Asmuo nurodo, kad iškvietė policijos pareigūnus ir matė kaip policijos pareigūnų buvo išlaipintas vairuotojas – šviesių plaukų, juodu megztiniu ir šortais. Viskas įvyko (duomenys neskelbtini), namo kieme (b. l. 32).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio Ž. B. 2019 m. lapkričio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. lapkričio 14 d. patruliuodamas kartu su vyriausiąja patrule K. S. apie 22.17 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), ką tik gatvėje automobilis BMW (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį be savininko automobilį Mercedes Benz (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Teigia, kad iš automobilio BMW išlipo neblaivūs jaunuoliai, vietoje. Atvykę minėtu adresu, pareigūnai pastebėjo stovintį automobilį BMW (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio variklis buvo užvestas. Jiems priėjus prie automobilio, prie vairo sėdėjo vyras, trumpai apsikirpęs, apsirengęs šortais, juodais marškinėliais ir basas. Keleivio vietoje sėdėjo vyriškis, apsirengęs statybiniais rūbais, rankoje laikė permatomą butelį su raudonos spalvos skysčiu, su užrašu trauktinė „999 devynerios“. Paklausus ką čia veikia, iš karto vyras, kuris sėdėjo vairuotojo pusėje, užgesino variklį, ir atsakė - „Nieko, ką, nematot, sėdim“. Paprašius asmens, sėdinčio vairuotojo vietoje, pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jis atsisakė ir paėmė į ranką minėtą raudono skysčio butelį. Asmuo bandė atsigerti, tačiau Ž. B. spėjo atimti iš rankų butelį, jam neišgėrus. Paklausus, kas vairavo automobilį ir kas padarė eismo įvykį, abu asmenys kaltino vienas kitą. Asmuo, sėdėjęs keleivio vietoje, išlipo ir pateikė savo duomenis, kaip vėliau paaiškėjo tai R. R., gimęs (duomenys neskelbtini). Pasiūlius pasitikrinti blaivumą sutiko, patikrinus alkotesteriu buvo nustatytas 1,93 promilių neblaivumas, antru pūtimu nustatytas 1,90 promilių neblaivumas. Kaip vėliau paaiškėjo, vairuotojo vietoje sėdėjo E. V., gimęs (duomenys neskelbtini), pasiūlius pasitikrinti blaivumą, minėtas pilietis teigė, kad automobilio nevairavo, vengė pasitikrinti, jo kolegei vyriausiajai patrulei K. S. pradėjus filmuoti vairuotoją ir įspėjus apie gresiančią atsakomybę dėl vengimo tikrintis blaivumą, E. V. tapo agresyvus, pradėjo trankyti savo automobilio dureles, pradėjo eiti atgal ir šalintis sparčiu žingsniu tolyn nuo jų. Paklausus, kur jis nori eiti, asmuo pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Tada Ž. B. priėjo, o E. V. smūgiavo dešine ranka jam į veido sritį, pareigūnas spėjo išsisukti nuo smūgio. Tuo metu pribėgo jo porininkė K. S., panaudojo specialiąją priemonę – dujas. Kartu su kolege panaudojo fizinę jėgą, siekdami sulaikyti E. V., bet jis aktyviais veiksmais, mojuodamas rankomis ir spardydamasis bandė išvengti sulaikymo. E. V. buvo pargriautas ant žemės ir jam priešinantis (stangrino rankas, neleisdamas uždėti antrankių) buvo uždėti antrankiai. E. V. į komisariatą pristatė atvykęs V1921. Automobilis BMW (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai išvežtas į (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įformintas. Dėl vengimo tikrintis blaivumą E. V. pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vaizdo medžiaga dėl atsisakymo tikrintis blaivumą įkelta į PRIR (b. l. 8).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės K. S. 2019 m. lapkričio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodomos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip ir pareigūno Ž. B. tarnybiniame pranešime, papildomai nurodant, kad pabendravus su pranešėju (V. O.), šis paaiškino, kad matė, kaip du jaunuoliai važiavo link (duomenys neskelbtini) namo ir atsitrenkė į automobilį Mercedes Benz (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir toliau važinėjosi kieme. Vėliau atsitrenkė į automobilį Volvo (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo atgal prie (duomenys neskelbtini) namo, kur sustojo. Paaiškino, kad vairavo plikas vyras su šortais. Paaiškino, jog matė, kad pareigūnai sulaikė jį (b. l. 9).

Iš 2019 m. lapkričio 14 d. eismo įvykio vietos schemos ir papildomų duomenų matyti, kad aikštelėje prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), užfiksuotas transporto priemonių BMW (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Volvo (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išsidėstymas po eismo įvykio. Automobilio BMW, kurio vairuotojas E. V., buvo apgadinti priekinis ir užpakalinis bamperiai, automobilio Mercedes Benz apgadintas užpakalinis kairės pusės ratas, o automobilio Volvo apgadintas užpakalinis bamperis (b. l. 10–11).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad transporto priemonės BMW (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini), o valdytojas yra E. V. (b. l. 12).

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad 2019 m. lapkričio mėn. duomenimis automobilio BMW (duomenys neskelbtini) (2002 m., dyzelinas, 4 durų) kaina su PVM yra 1 790 Eur, o be PVM – 1 480 Eur (b. l. 13).

Iš 2019 m. lapkričio 14 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas automobilis BMW (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (priklausantis UAB (duomenys neskelbtini)), pridedamos fotonuotraukos. Apžiūros metu nustatyti galinio ir priekinio bamperio nubrozdinimai, smulkesnių sugadinimų nesimato (b. l. 29–31).

Iš 2019 m. lapkričio 14 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog E. V. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, įvertinus bendrą būklę, negalėjo eiti tiesia linija – pėda po pėdos, taip pat negalėjo stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Nurodyta, jog jis vengia neblaivumo patikrinimo (įspėtas dėl filmavimo, paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, pasiūlyta leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę). E. V. atsisakė pasirašyti dėl tikrinimo rezultatų (b. l. 37).

Pažymėtina, jog pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad E. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti kaltinamojo E. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo Ž. B. parodymai, pareigūnų Ž. B. ir K. S. tarnybiniai pranešimai, policijos įvykio registro išrašas, pranešėjo V. O. paaiškinimas, taip pat byloje esantis neblaivumo nustatymo aktas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas tikslina kaltinime nurodytą aplinkybę dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko, nurodydamas, kad veika padaryta ne 2019 m. lapkričio 15 d., o 2019 m. lapkričio 14 d. Tai įtakos veikos kvalifikavimui neturi, todėl teismas konstatuoja, jog E. V. 2019 m. lapkričio 14 d. apie 22.17 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į automobilį Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei į automobilį Volvo (duomenys neskelbtini) (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį po eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jo neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Taigi tokia E. V. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau dėl sunkios materialinės padėties prašo skirti arešto bausmę, taip pat sumažinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą, kadangi teisė vairuoti labai reikalinga darbui (b. l. 68–70).

Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. V., įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį bei stadiją – kaltinamasis padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu – vairavo transporto priemonę, sukeldamas eismo įvykį, po kurio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, o policijos pareigūnams nustačius jo neblaivumo požymius, vengė neblaivumo patikrinimo.

Taip pat pažymėtina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai atsakomybėn traukiamas asmuo laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Teismo vertinimu, E. V. išsakyti teiginiai, kad jis nuoširdžiai gailisi, yra aiškiai formalūs. Tai rodo tiek kaltinamojo parodymų turinys, jo pozicija ir savo nusikalstamos veikos vertinimas (aiškindamas įvykio aplinkybes, jis linkęs save pateisinti, surasti priežasčių, kodėl jis taip elgėsi, o ne prisiimti atsakomybę už savo pavojingus veiksmus), tiek jo veiksmai iki nusikalstamos veikos padarymo bei po jos (būdamas neblaivus ne kartą iki šios nusikalstamos veikos padarymo pažeisdavo viešąją tvarką, nevykdydavo pareigūnų teisėtų reikalavimų, dėl ko buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, taip pat po nusikalstamos veikos padarymo konfliktavo su policijos pareigūnais, jam buvo uždėti antrankiai ir pristatytas į policijos komisariatą). Kita vertus, teismas pažymi, jog kaltinamojo E. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 2 d.).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius E. V. – yra jauno amžiaus, dirbantis (b. l. 76–78), nevedęs, teistas penkis kartus iš esmės už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (b. l. 60–62), per pastaruosius metus administracine tvarka baustas penkis kartus, iš esmės už viešosios tvarkos pažeidimus, valdymo tvarkos pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 63–66), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre nėra.

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. V. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio, t. y. 75 MGL (BBND) (3 750 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

E. V. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, todėl baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 50 MGL (BBND) (2 500 Eur) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. lapkričio 14 d. 22.55 val. iki 2019 m. lapkričio 15 d. 12.11 val. (viena diena) išbūtas laikas (b. l. 41-42), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL (BBND) dydžio baudai.

Akcentuotina, kad paskirtos baudos dydis šiuo atveju yra artimas numatytam minimaliam sankcijos dydžiui. Pažymėtina, jog vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirta bauda buvo sumažinta iki 50 MGL (BBND) dydžio, faktiškai iki minimalaus įstatyme numatyto dydžio už nesunkius nusikaltimus. BK numatytas baudos už nesunkius nusikaltimus vidurkis yra 1 025 MGL, taigi E. V. nustatytas baudos dydis yra dvidešimt kartų mažesnis už baudos vidurkį. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo pajamos per mėnesį yra nedidelės, t. y. lygios minimaliai mėnesinei algai (MMA) šalyje (b. l. 76–78), į baudos dydį, teismo vertinimu, yra tikslinga nustatyti ilgesnį savanoriško bausmės sumokėjimo terminą, t. y. leisti paskirtą baudą sumokėti per 24 mėnesių laikotarpį.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad E. V. naudodamasis šia teise padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, vairavo transporto priemonę, sukeldamas eismo įvykį, po kurio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, o policijos pareigūnams nustačius jo neblaivumo požymius, vengė neblaivumo patikrinimo, t. y. itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Tokiu būdu E. V. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 metų ir 6 mėnesių šios priemonės taikymo terminą. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad vien tai, jog nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iš esmės reikštų atėmimą teisės dirbti šį darbą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-252-677/2015 Nr. 2K-34-699/2018, Nr. 2K-362-697/2018). Taigi, aplinkybė, jog E. V. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant savo darbines funkcijas, savaime nelaikytina sudarančia pagrindą netaikyti jam šios baudžiamojo poveikio priemonės. Taip pat tai nėra pagrindas ir sutrumpinti šios priemonės taikymo terminą. Teismo vertinimu, nustatytas terminas artimas vidurkiui, tačiau jo nesiekia. Be to, E. V. nenurodė ir byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokio pobūdžio darbo funkcijas, susijusias su transporto priemonių vairavimu, jis atlieka darbovietėje. Taigi jam nustatytas 2 metų 6 mėnesių uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas, atsižvelgus, be kita ko, ir į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Šiuo atveju nustačius trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės terminą, tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų veiksminga ir nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties. Taip pat pažymėtina, kad teismas nėra saistomas kaltinamojo pozicijos dėl siūlomos bausmės rūšies ar dydžio, ar baudžiamojo poveikio priemonės termino.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pažymėtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (nuo 2019 m. balandžio 1 d. – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019). Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.), tokiais atvejais, vadovaujantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi pripažįstami atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-50-788/2018, 2K-184-697/2019).

Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje pažymėta, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-286-976/2018).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam E. V., akcentuotina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog jis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį BMW (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ pateiktais duomenimis, minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini), o pats E. V. tėra jo valdytojas (b. l. 12). Tokiu būdu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškotina šio konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktą tokio automobilio kaina su PVM yra 1 790 Eur, o be PVM – 1 480 Eur (b. l. 13). Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus automobilio vertę, skirtinos bausmės dydį, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo E. V. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 480 Eur (be PVM). Tokia priemonė šiuo atveju nėra aiškiai neproporcinga ar neteisinga.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 56–57), taip pat specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymas (b. l. 58–59), panaikintinos šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (BBND) (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. V. paskirti 50 MGL (BBND) (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. lapkričio 14 d. 22.55 val. iki 2019 m. lapkričio 15 d. 12.11 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL (BBND) dydžio baudai ir paskirti galutinę bausmę – 48 MGL (BBND) (2 400 Eur) (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, E. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 15 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, E. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš E. V. konfiskuotino turto (automobilio BMW (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 480 Eur (tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų).

E. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymą – panaikinti šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti E. V., kad bauda bei automobilio vertę atitinkanti pinigų sumą turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, įmokos kodas 6801), automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610. Baudos ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos bei automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, jos antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Išaiškinti E. V., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.