Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Gražinos Petrulytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje:

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu, tačiau:

1) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi M. S. priežiūros vykdymas nutrauktas prieš terminą, 2016 m. gegužės 12 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Panevėžio APT probacijos skyriuje;

2) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant viso bausmės atlikimo metu mokytis arba dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs, 2018 m. balandžio 26 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. S. 2024 m. sausio 22 d. naktį, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Pasvalio mieste ir rajone bei Pakruojo rajone vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, iki kol (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai – 01.54 val. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ jam buvo nustatytas 3,11 promilių neblaivumas, 02.10 val. atliktas pakartotinis tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu, kurio metu buvo nustatytas 2,93 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo M. S. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

4. Pirmiau išdėstyti ir teismo įvertinti byloje esantys įrodymai – kaltinamojo, liudytojų L. Č., A. S. parodymai, neblaivumo nustatymo akte, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys ir kiti rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. S. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Toyota Corolla Verso“, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (2024 m. sausio 22 d. 01.54 val. nustatytas 3,11 promilių neblaivumas, o 02.10 val. – 2,93 promilių neblaivumas). Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis neabejotinai žinojo, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, todėl prieš tai vartojęs alkoholį, o po to sėsdamas už automobilio vairo neabejotinai suprato, jog elgiasi neteisėtai, daro nusikalstamą veiką ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia. M. S. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sudėtį, jo kaltė įrodyta.

5. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

6. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu. Teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

7. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir kt. Kaltinamasis padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą transporto eismo saugumui, veika tyčinė, baigta, jam nustatytas 2,93 promilių neblaivumas. Kaltinamojo teistumas išnykęs. 2023 m. gegužės 5 d. nutarimu M. S. baustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,39 promilių girtumas. Jam paskirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 13 mėn., nuo 2023-04-22 iki 2024-05-21. Paskirta bauda sumokėta. Kaltinamasis niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų, kad būtų įrašytas į psichikos sveikatos ar priklausomybės ligų centro įskaitą, nėra. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis neženkliai didesnis nei įstatyme (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas) numatytas minimalus – 90 MGL (4 500 Eur). Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

8. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į paskirtos baudos dydį, savanoriško baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 12 mėnesių laikotarpiui.

9. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011).

10. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

11. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

12. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti transporto priemones, įvertinus pirmiau aptartus duomenis, susijusius su kaltinamojo asmenybe ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metų laikotarpiui.

13. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, tai yra padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis pripažįstami įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemonė gali būti ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad sudarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-463/2011, 2K-205-628/2018).

14. Bylos medžiaga nustatyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, M. S. įvykdė naudodamasis automobiliu „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę bei vadovaudamasis BK 72 straipsniu, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju galimas ir laikytinas proporcinga priemone. Iš administracinių nusižengimų išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus matyti, kad 2023 m. balandžio 22 d., 10.19 val. kaltinamasis, būdamas neblaivus (nustatytas 1,39 promilių girtumas), Pasvalio mieste vairavo tą patį automobilį – „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 2023 m. gegužės 5 d. nutarimu jam paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 13 mėnesių. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė dar nepasibaigus jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminui, antrą kartą naudodamasis tuo pačiu automobiliu. Nors automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas kaltinamojo motinos A. S. vardu, tačiau iš pirmiau aptartų įrodymų, pačios A. S. parodymų matyti, kad ji turėjo ir galėjo žinoti, kad turtas bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Kaip matyti, šiuo automobiliu buvo leista naudotis kartu su ja gyvenančiam sūnui M. S., kuris antrą kartą juo naudodamasis padaro teisės pažeidimą – vairuoja šį automobilį būdamas neblaivus taip keldamas didelę grėsmę eismo saugumui, kitų asmenų gyvybei ir sveikatai. A. S., būdama automobilio savininkė, su savo turtu elgėsi neatsakingai palikdama automobilį ir raktelius, nors privalėjo užtikrinti, kad šis turtas nebūtų naudojamas nusikalstamai veikai daryti, tačiau to nepadarė. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalimi. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

15. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

M. S. pripažintu kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. S. paskirti galutinę bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti M. S., kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų raštinei.

Išaiškinti M. S., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, M. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 4 dalimis, M. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini).

M. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti M. S., jog nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis per 14 (keturiolika) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.