Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, J. P. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nuteistajam paskirta subendrina 4 (ketverių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi paskirta bausme ir J. P. paskirta galutinė 3 (trejų) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. 12.00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. 16.03 val. (viena para) bei bausmės laikas, atliktas ir įskaičiuotas vykdant jo atžvilgiu priimtus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d., 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžius ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo UAB „A“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo jam iš nuteistųjų J. P. ir A. Š. solidariai priteista 7 960,48 Eur turtinei žalai atlyginti. UAB „A“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintas visiškai ir iš nuteistųjų J. P. ir A. Š. solidariai priteista 3 200,45 Eur proceso išlaidų, patirtų dėl advokato teisinių paslaugų suteikimo.

Nukentėjusiojo A. R. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo jam iš nuteistųjų J. P. ir A. Š. solidariai priteista 1 718 Eur turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą priteisimo netenkintas.

Taip pat šiuo nuosprendžiu A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, pritaikius BK 64¹ straipsnį bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 (dvejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtoji bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmių apėmimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nuosprendžiu ir 2021 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė 2 (dvejų) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. 20.30 val. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d. 00.34 val. (viena para), bei bausmės laikas, atliktas ir įskaitytas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. ir 2021 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžius ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. baudžiamąjį įsakymą. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. P. nuteistas už tai, kad jis tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip 2020 m. birželio 27 d., 21.01 val. įsibrovė į UAB „A“ priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 230 Dual SIM“, kurio vertė 50,82 Eur. Šie J. P. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, J. P. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su nuteistuoju A. Š., laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d., 20.00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d., 2.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu, įsibrovė į užrakintas UAB „A“ priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iš kurių pagrobė A. R. priklausantį 13 518 Eur vertės turtą ir UAB „A“ priklausantį 14 173,69 Eur vertės turtą, tokiu būdu bendrai pagrobė didelės vertės 27 691,69 Eur svetimą turtą. Šie J. P. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, J. P. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistojo asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, o skunde nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė ir nustatyta jos realizavimo forma yra aiškiai per griežta, todėl teismas, remdamasis skunde nurodytais argumentais, neturi pagrindo daryti priešingą išvadą ir pakeisti nuteistajam paskirtą bausmę.

6. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę būtina įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

7. Nagrinėjamoje byloje J. P. pripažintas kaltu padaręs apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir sunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už svetimo turto pagrobimą, esant veiką kvalifikuojantiems požymiams, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcija nenumato alternatyvių bausmių – už šio nusikaltimo padarymą kaltininkas baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu J. P. skyrė nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys) subendrintą 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už atskirus nusikaltimus paskirdamas laisvės atėmimo vidurkio neviršijančias bausmes, pridėdamas dalį bausmės, paskirtos už apysunkio nusikaltimo padarymą (BK 50 straipsnio 2 dalis), kurią, pritaikęs BK 64¹ straipsnio 1 dalį, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę teismas subendrino su ankstesniais nuosprendžiais (past. – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme) ir J. P. paskyrė galutinę 3 (trejų) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę, į paskirtos bausmės laiką įskaitė atliktą laiką pagal ankstesnius nuosprendžius (BK 63 straipsnio 9 dalis). Taigi, skirdamas baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytas bausmes bei šias bendrindamas tarpusavyje pirmosios instancijos teismas BK 41, 54, 63 straipsnių nuostatų nepažeidė.

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, spręsdamas dėl J. P. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino esmines bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, t. y. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą (padaryti du apysunkis ir sunkus tyčiniai nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams). Analizuojant jų stadiją pastebėtina tai, jog visi nusikaltimai baigti, o detalizuojant pavojingumą matyti tai, kad sunkus nusikaltimas – didelės vertės svetimo turto vagystė įsibrovus į patalpą, buvo padarytas ir sunkinančiomis aplinkybėmis – bendrininkų grupe. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę ? J. P. anksčiau teistas 15 kartų, be kita ko, ne kartą teistas už analogiškų nusikaltimų nuosavybei padarymą, turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą, padarė apysunkį ir sunkų tyčinius nusikaltimus. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

9. Analizuojant skunde nurodomus teiginius, pažymėtina tai, jog, nuteistiesiems iš esmės neneigiant svetimo turto pagrobimo ir pripažįstant byloje pareikštus ieškinius, faktas, jog J. P. asmeniškai nedisponavo pagrobtais pinigais, įtakos veikos kvalifikavimui ar bausmės skyrimui neturi. Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju), o atsakomybė už svetimo turto pagrobimą kyla visiems bendrininkams nepriklausomai nuo to, kad pagrobtu turtu disponuoja ne visi. Taigi byloje nustačius, jog J. P., veikdamas bendrininkų grupe su nuteistuoju A. Š., įsibrovė į užrakintas UAB „A“ priklausančias patalpas, iš kurių veikdami tiesiogine neapibrėžta tyčia bendrai pagrobė iš anksto neapibrėžtą, patalpose esantį turtą – kompiuterinę techniką, parfumeriją, pinigus, kuriuos pastarieji vėliau pasidalino, nuteistojo nurodoma aplinkybė, kad pagrobtų pinigų šis nevogė, nešalina jo atsakomybės bei nesuteikia pagrindo teigti, jog baudžiamasis įstatymas nuteistajam skiriant bausmę pritaikytas netinkamai.

10. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog dalis pagrobtų daiktų buvo grąžinti, tačiau BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tik tada, kai kaltininkas savo noru atlygina ar pašalina visą padarytą žalą. Kita vertus, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-171-511/2016, 2K-326-303/2019), tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam ar civiliniam ieškovui tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo. Šioje byloje savanoriško žalos atlyginimo nenustatyta, kadangi nusikalstama veika buvo atskleista nukentėjusiajam iniciavus ikiteisminį tyrimą, kurio metu buvo ištirtos padarytų veikų aplinkybės, atlikus procesinius veiksmus – kratas, rasta dalis pagrobtų daiktų, kurie buvo grąžinti teisėtiems savininkams.

11. Analizuojant nuteistojo asmenybę, nustatyta tai, jog J. P. anksčiau ne kartą teistas, nuteistajam buvo taikomos alternatyvios baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos – bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistajam nepateisinus jam valstybės suteikto pasitikėjimo, šis ne kartą atliko ir realią laisvės atėmimo bausmę (t. 3, b. l. 12-27). Kaip jau paminėta, nuteistasis šioje byloje inkriminuojamus nusikaltimus padarė neišnykus teismui, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu nuteistas už tyčinį apysunkį nusikaltimą atlikęs bausmę per trejų metų laikotarpį nuo 2019 m. spalio 23 d. padarė naujas apysunkę ir sunkią tyčines nusikalstamas veikas (past. – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį nuteistas 10 mėnesių laisvės atėmimo, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu subendrinus bausmę paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo, kurią atliko 2019 m. spalio 23 d.). Nuteistasis taip pat baustas ir administracine tvarka (t. 3, b. l. 72-85), kas taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei aptartų aplinkybių visumoje rodo didesnį asmenybės pavojingumą. Šių teismo išvadų nepaneigia ir nuteistojo socialiniai ar ekonominiai ryšiai, kadangi nuteistasis nedirba, nėra vedęs.

12. Aptartos aplinkybės rodo tai, kad nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio, linkęs daryti teisės pažeidimus ir vengia šį gyvenimo būdą keisti, o alternatyvios baudžiamosios atsakomybės realizavimo formos, neizoliuojant nuteistojo, jo elgesio nekeičia bei nesulaiko nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Įvertinus nuteistojo realius ekonominius ryšius bei jam inkriminuojamas veikas matyti ir tai, jog esminis pastarojo pajamų šaltinis yra nusikalstamų būdu gautos pajamos, dėl ko teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis, būdamas neizoliuotas, toliau darys nusikalstamas veikas, o švelnesnė bausmė ar jos realizavimo forma nėra pakankamos apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas veikas bei pastarąjį nubausti. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. P. už jo padarytas nusikalstamas veikas skyrė sankcijose numatytą griežčiausią bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, kurios dydis, nepaisant byloje nustatytų dviejų atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, nesiekia paskirtų bausmių vidurkio. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, jog paskirta bausmė yra aiškiai per griežta.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

13. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. kovo 7 d. pažyma Nr. APD-2022-01620 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 143.33 Eur už J. P. suteiktą antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę J. P. skirti gynėją numatė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 322 straipsnio 1 dalis. Taigi, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo J. P. valios. Esant išvardintoms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas iš pastarojo nėra galimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-462-873/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-523-988/2020, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. vasario 9 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-143-1121/2021). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. P. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.