Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-14321-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 23212438941.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. liepos 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje A. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirta 800 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti alkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas turėjo kuo greičiau pradėti vairuoti, todėl ir sutikau, kad jam būtų skirta administracinio poveikio priemonė - draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau nesuvokė aiškiai kaip ši administracinio poveikio priemonė turi būti vykdoma. Jis nežinojo, kad antialkoholinio variklio užrakto negalima persikelti iš vieno automobilio į kitą, nes darbe vairuoja skirtingas transporto priemones, kad jis montuojamas ir kitiems keleiviams matomoje vietoje, yra labai brangus. Tik po nutarimo priėmimo suprato, kad bet kokį automobilį jis galės vairuoti tik po 18 mėnesių, o sumažėjus pajamoms dėl teisės vairuoti praradimo, dar patirs išlaidas dėl antialkoholinio variklio užrakto įsigijimo, montavimo, kalibravimo, todėl šią administracinio poveikio priemonę - draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, prašo palikti tik tuo atveju, jeigu teismas neįžvelgtų pagrindų jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatyti trumpesnę teisės vairuoti transporto priemones ribojimo trukmę nei paskirta Institucijos skundžiamu nutarimu.

Šis įvykis stipriai sukrėtė ne tik pareiškėją, bet ir visą jo šeimą, artimuosius, kolegas, nes alkoholį vartoja itin retai. Neatsakingas elgesys sukėlė finansinę naštą šeimai, kainavo reputaciją, iškilo reali grėsmė netekti darbo, sukėlė ir kitų sunkumų.

Pirma, skundžiamą nutarimą priėmusi institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, neįvykdė savo konstitucinės pareigos atidžiai ir pilnai išnagrinėti bylą, dėl to priėmė neteisingą sprendimą mano atžvilgiu. Antra, Institucija visiškai nevertino padaryto administracinio nusižengimo aplinkybių, jog įvykio dienos išvakarėse jis su draugu naktinės žvejybos metu išgėrė 2 butelius alaus ir nuo 23 val. alkoholio nevartojo, tačiau ryte apie 06 val. 30 min. jam paskambino gamybos direktorius ir informavo, kad reikia skubiai su juo susitiki statybos objekte, kadangi buvo būtinybė vykti į objektą, o nuo nedidelio alkoholio vartojimo buvo praėję apie 7 val., be to, jautėsi visiškai blaivus, todėl sprendė, kad gali vairuoti transporto priemonę. Jis visą savaitę daugi dirbo, todėl galimai neįvertino savo nuvargusio organizmo galimybių skaidyti alkoholį. Pastebėjo, kad Institucija nevertino nustatyto neblaivumo, nors neblaivumo laipsnis yra vienas iš pagrindinių vertinamųjų kriterijų sprendžiant administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, kadangi negalima tokia situacija, kad baudžiant asmenį pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nesvarbu koks nustatytas neblaivumo laipsnis, negalima vienodai bausti asmenį, kuriam nustatytas 0,61 promilių neblaivumas ir asmenį, kuriam nustatytas 1,50 promilių neblaivumas.

Pareiškėjui buvo nustatytas alkoholio kiekis iškvėptame ore - 0,61 promilės neblaivumas (įvertinus 0,02 matavimo prietaiso paklaidą). Teismų praktikoje 0,61 promilių neblaivumas ar net šiek tiek didesnis yra vertinamas kaip nežymiai leidžiamą įstatymo normą viršijantis neblaivumas ir ne kartą pasisakyta, kad nežymiai įstatymo leidžiamą normą viršijantis neblaivumas, nors atsakomybės nešalina, tačiau neabejotinai sudaro pagrindą spręsti apie mažesnį atsakomybės pavojingumą, ir tai yra viena iš aplinkybių visumos, sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, tačiau Institucija šios aplinkybės apskritai nevertino, kaip ir nevertino tos aplinkybės, kad asmuo alkoholį vartojo ne tą pačią dieną, kuomet vairavo automobilį, o išvakarėse, ši aplinkybė, anot teismų praktikos, mažina jo pavojingumą ir nors tai atsakomybės nešalina, tačiau neabejotinai sudaro pagrindą spręsti apie mažesnį atsakomybės pavojingumą. Nurodė, kad policijos pareigūnai neužfiksavo jokių išorinių jo neblaivumo požymių (alkoholio kvapas nerodo neblaivumo). Prieš patikrinimą alkotesteriu pareigūno paklaustas kada vartojau alkoholį, davė sąžiningą ir nuoseklų paaiškinimą. Kai prietaisas parodė promiles, jis pats labai nustebo. Nusižengimą padarė nesąmoningai, neketino pažeisti Kelių eismo taisyklių, nes tikėjo, kad alkoholis iš jo organizmo pilnai pasišalinęs. Visos šios aplinkybės nepaneigia jo kaltės ir nepateisina jo poelgio, tačiau leidžia spręsti, kad jo elgesys nebuvo įžūlus ar piktybiškas, jis buvo sustabdytas vykdant vairuotojų blaivumo kontrolę. Nors padarė itin pavojingą administracinį nusižengimą, tačiau dėl padaryto pažeidimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nusižengimą padarė, kai meteorologinės eismo sąlygos buvo geros, laiku ir vietoje kur judėjimas minimalus, todėl ir tikimybė sukelti eismo įvykį buvo atitinkamai mažesnė. Institucija nevertino šių aplinkybių.

Trečia, Institucija skundžiamame nutarime visiškai neaptarė ir neįvertino jį charakterizuojančių duomenų, kuriuos buvo pateikęs dar iki bylos nagrinėjimo neteismine tvarka. Institucija įvertino tik mano 5 metų vairavimo patirtį, nors mano vairavimo patirtis - net 16 metų. Per 16 metų vairavimo patirtį niekada nebuvo baustas už analogišką nusižengimą ar už kitą nusižengimą, padarytą neblaiviame stovyje, jam niekada man nebuvo atimta teisė vairuoti, o padaryti pažeidimai nėra sistemingi. Be to, pažeidimus su jam priklausančia transporto priemone yra padaręs ir jo draugas - jis sumokėdavo baudas, o draugas jam atiduodavo pinigus.

Šiuo metu jis pagal galimybes jau sumokėjo dalį Institucijos paskirtos 800 Eur baudos. Jis įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą, neapleidžia savo asmeninio tobulėjimo, kelia kvalifikaciją, pelnęs padėkas, veda sveiką gyvenimo būdą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, išlaiko dukrą iš ankstesnių santykių, yra pagrindinis išlaikytojas šeimos, kurią sudaro jis, jo sugyventinė ir jos mažametis vaikas iš ankstesnių santykių, vienintelis rūpinasi rimtų sveikatos negalavimų turinčia savo močiute V. R. R., dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujamose pareigose - statybų vadovo pareigose. Darbovietės direktoriaus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus charakterizuojamas teigiamai. A. K. pasitikrino sveikatą, pabaigė papildomą vairuotojų mokymo programą, išklausė privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai - šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja pažeidimą padariusį asmenį ir yra įtakoja sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo.

Ketvirta, Institucija visiškai nevertino poreikio turėti teisę vairuoti, kadangi vykdydamas įsipareigojimus įmonei, atlieka statybos darbus visoje Lietuvoje, o automobilio vairavimas yra susijęs tiesiogiai su darbu, o neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nebegali atlikti jo pareigoms keliamų reikalavimų. Teisė vairuoti reikalinga ne tik darbo funkcijų atlikimui, bet nuvykimui į darbą bei grįžimui iš jo. Nuo namų ((duomenys neskelbtini)) iki darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) atstumas 55 km, susisiekimas viešuoju transporto komplikuotas.

Pareiškėjo neblaivumas (0,61 promilių, pritaikius paklaidą) viršijo įstatymo nustatytą vairuotojams leistiną promilių ribą, ir tai sudaro neabejotiną pagrindą patraukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, Institucijos nuomone, būtent dėl vairavimo neblaiviam, kas savaime suprantama yra veika ypatingai pavojinga, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius.

Pažymėtina, kad pareiškėjui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas.

Institucijos pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą, Institucijos nuomone, tinkamai individualizavo nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, kuri nėra per griežta. Pareigūnas, skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pilnai atsižvelgė į Pareiškėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pareiškėjui buvo paskirtas įstatyme numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas ir minimali nuobauda - bauda, todėl jų mažinti nėra teisinio pagrindo (b. l. 57-59).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.

ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Iš administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 23212438941 esančios medžiagos nustatyta, kad 2023 m. liepos 21 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas P. D., išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo A. K. buvo pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. A. K. buvo nubaustas už tai, kad 2023 m. birželio 23 d., 07 val. 14 min., Kauno r. sav., rajoniniame kelyje (duomenys neskelbtini), 1,00 km, vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (b. l. 1-3).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, už jį paskirtos administracinės nuobaudos dydis, kaltės klausimas neginčijami. Skunde keliamas skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) individualizavimo klausimas, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, matyti, kad pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, už A. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir turi būti skiriamas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Institucija nutarimu A. K. paskyrė minimaliam terminui numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir minimalaus termino draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog specialiosios teisės atėmimas padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, yra privalomas, o ne alternatyvus.

Pažymėtina, kad A. K. padarytas administracinis nusižengimas yra tokio pobūdžio ir tokio pavojingumo laipsnio, už kurį ANK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, sankcijoje numatytos administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, paskyrimas, yra būtinas norint įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį - atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis).

Sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumo klausimą, pastebėtina, kad A. K. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,61 promilės, jam nustatytas neblaivumo laipsnis ženkliai viršijo leistiną ribą. Nors A. K. ir nurodė, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršija įstatymo leistiną ribą, o nusižengimo padarymo metu nebuvo padaryta kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir nekilo pasekmių, tačiau nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo atsakomybės nešvelnina bei jo kaltės nemažina tai, jog dėl administracinio nusižengimo nekilo neigiamų pasekmių, juo labiau, kad buvo padarytas vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių administracinių nusižengimų.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėjas per 5 metus, naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, ja naudojosi ne itin atsakingai, nors ir nėra baustas už analogišką pažeidimą, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Įvertinus bylos medžiagą bei pareiškėjo A. K. paaiškinimus, darytina išvada, jog išskirtinių aplinkybių A. K. atžvilgiu išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta. Nors A. K. skunde ir teismo posėdžio metu parodė, kad teisė vairuoti jam būtina darbo funkcijoms atlikti, netekus darbo jis netektų pajamų šaltinio, iš kurio išlaiko, be savęs, keturis asmenis, taip pat pasirūpinti garbaus amžiaus močiute, nuvykti į darbo vietą, kuri nutolusi nuo jo gyvenamosios vietos 55 km, be to, įsirengti antialkoholinį variklio užraktą labai brangu, tačiau būdamas pakankamai brandi asmenybė, suvokdamas poreikį vairuoti transporto priemonę, A. K. nepaisė galimų savo neteisėto elgesio (vairavimo apsvaigus nuo alkoholio) pasekmių, todėl šioje situacijoje vien tik jo pačio interesai nesudaro pakankamo pagrindo jam paskirtos administracinio poveikio priemonės panaikinimui, ar jos taikymo termino sutrumpinimui. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir A. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019).

Nagrinėjamu atveju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas P. D., priimdamas skundžiamą nutarimą, pagrįstai nustatė skundą padavusio asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir paskyrė sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą – 800 Eur baudą, ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, skirdamas minimalų terminą, numatytą ANK 422 straipsnio 6 dalyje – 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog A. K. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, kvalifikuotas teisingai, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų. Administracinio poveikio priemonė yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu A. K. galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. A. K. skirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, jos asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-14321-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 23212438941 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, o A. K. skundas netenkintinas.

Pažymėtina ir tai, jog administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse. ANK 635 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Naudojantis šia teise, svarbu užtikrinti, kad nebūtų pabloginta skundą padavusio asmens padėtis, nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-53-788/2017).

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į suformuotą teismų praktiką, teismas patikslina A. K. nutarime nenurodytą lengvo neblaivumo laipsnį (promilėmis). Tiek iš paties pareiškėjo A. K. parodymų, tiek iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog A. K. 2023 m. birželio 23 d. 07 val. 14 min. nustatytas 0,61 promilių neblaivumas (įvertinus paklaidą), kurio pats pareiškėjas neginčija. Teismo nuomone, patikslinus kaltinimo formuluotę, A. K. inkriminuotas ANK 422 straipsnis ir jo dalis nesikeičia, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis nėra bloginama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-14321-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 23212438941 nepakeistą ir A. K. skundo netenkinti.

Patikslinti kaltinimą, nurodant, kad A. K. 2023 m. birželio 23 d., 07 val. 14 min., Kauno r. sav., rajoniniame kelyje (duomenys neskelbtini), 1,00 km, vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,61 promilės.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. 23212438941, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.