Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-11-23 · Civilinė byla Nr. 2S-1920-781/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-23
Bylos Nr.
2S-1920-781/2012
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-03443-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Kreditorius
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Skolininkas
K. A.
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1920-781/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03443-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 129.1.,129.23 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Valdo Čegliko pareiškimą dėl skolininko K. A. atsakomybės už teismo paskirto įpareigojimo nevykdymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas antstolis V. Čeglikas 2012 m. liepos 17 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus m. 3 apylinkės teismą (b.l. 3), kuriuo prašė teismo išspręsti skolininko K. A. atsakomybės už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą klausimą – paskirti iki 1 000, 00 Lt dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Nurodė, kad antstolių kontoroje yra vykdomas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-16893-781/2011, įpareigojantis K. A. per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti sodo pastatą, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. 2012 m. liepos 9 d. patikrinimo metu nustatyta, kad K. A. teismo sprendimo neįvykdė. Tuo pagrindu 2012 m. liepos 9 d. buvo surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, apžiūros aktas ir kreiptasi į teismą su prašymu išspręsti skolininko atsakomybės klausimą.

Atsiliepimas

Išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime (b. l. 20-21) antstolio V. Čegliko pareiškimą palaikė bei pritarė jo prašymui skirti skolininkui K. A. baudą už teismo sprendimo nevykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi antstolio V. Čegliko pareiškimą dėl baudos skolininkui K. A. už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo atmetė. Atsižvelgęs į tai, kad 2012 m. kovo 26 d. įvykusių antrųjų varžytinių metu buvo parduotas K. A. priklausantis žemės sklypas kartu su jame esančiu neįregistruotu ginčo statiniu (namu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teismas konstatavo, kad vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti metu skolininkas nebuvo žemės sklypo savininku ir jame esančio statinio valdytoju, todėl nėra kaltas dėl sprendimo nevykdymo, nes jo pareiga nugriausti minėtą statinį buvo apsunkinta. Taip pat teismas sprendė, kad į vykdomąją bylą suinteresuotu asmeniu turi būti įtrauktas naujasis žemės sklypo savininkas, nes priešingu atveju bus pažeidžiamos jo nuosavybės teisės.

Šalies argumentai

Išieškotojas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atskirajame skunde (b. l. 44-45) prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį bei tenkinti antstolio pareiškimą skirti skolininkui K. A. baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimas už akių dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kuriuo K. A. įpareigotas per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti sodo pastatą, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, įsiteisėjo 2011 m. lapkričio 10. Nuo šios dienos skolininkas įpareigotas imtis aktyvių veiksmų, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas, tačiau jokių veiksmų nesiėmė ir tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Skolininkas neinformavo antstolio apie, jo nuomone, galimas kliūtis teismo sprendimui įvykdyti, t. y. vykdymo procese jis buvo visiškai pasyvus, kas nepaneigia jo kaltės dėl teismo sprendimo nevykdymo net ir pardavus jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą kartu su savavališkai pastatytu ginčo statiniu. Taip pat nurodo, kad antstolio veiksmų, neįtraukus į vykdomąją bylą trečiųjų asmenų, teisėtumo kvestionavimas neturi būti siejamas su skolininko pareiga vykdyti teismo sprendimą, juo labiau, kad teismo sprendimo įvykdymo terminas skolininkui baigėsi 2012 m. vasario 10 d., t. y. dar iki žemės sklypo, kuriame stovi ginčo statinys, pardavimo iš varžytinių. Tuo tarpu teismas visiškai nepasisakė dėl aplinkybių, užkirtusių kelią skolininkui įvykdyti sprendimą, laikotarpiu nuo sprendimo įvykdymo termino pabaigos iki žemės sklypo pardavimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (338 str.).

Išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismui pateiktą civilinės ir vykdomosios bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs bylos aplinkybes, tinkamai įvertino vykdymo procese susiklosčiusią faktinę situaciją, teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, įvykdymą (CPK 771 str.), ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde išdėstyti argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai prielaidų nesudaro.

Vykdomosios bylos Nr. 0116/12/01616 medžiagos duomenys patvirtina, jog antstolį V. Čegliką pavaduojantis antstolis R. Vižainiškis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 str.), 2012 m. birželio 20 d. patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktą vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-16893-781/2011, kuriuo skolininkas K. A. įpareigotas per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti sodo pastatą, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę (vykd. b.l. 2, 7).

Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 str.). Todėl antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Antstolių įstatymo 3 str. 2 d., CPK 634 str. 2 d.). CPK 585 str. imperatyviai nustato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 18 str.). Šis civilinio proceso principas išlygų nenumato, taigi jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas įsiteisėjusio ir įmanomo įvykdyti teismo sprendimo nevykdymas. Už antstolio reikalavimų įvykdyti sprendimą nevykdymą be svarbių priežasčių neįvykdžiusiam asmeniui teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – skirti įstatymo nustatyto dydžio baudas (CPK 585 str. 2 d., 616 str.). Tuo atveju, jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad šioje vykdomojoje byloje antstolis, minėtu 2012 m. birželio 20 d. patvarkymu priėmęs vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktą vykdomąjį raštą, patikrinęs skolininko K. A. asmeninius duomenis viešuose registruose bei fotonuotraukomis užfiksavęs faktinę situaciją (vykd. b. l. 5, 6, 11-12), konstatavo, jog savavališkos statybos padarinių per vykdomajame rašte nurodytą terminą – 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skolininkas nepašalino, ir 2012 m. liepos 9 d. surašęs Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, apžiūros aktą, kartu su pareiškimu pateikė teismui, prašydamas išspręsti skolininko K. A. atsakomybės už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nugriauti nelegalią statybą nevykdymą klausimą (b.l. 3-7).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) intra vires, o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis c.b. Nr. 3K-3-341-2007, 2008-06-11 nutartis c.b. Nr. 3K-7-277/2008 ir kt.). Taigi būtent antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atlikdamas vykdymo veiksmus, turi užtikrinti teismo sprendimo vykdymo teisėtumą, todėl ne tik antstolio ultra vires veikimas, bet ir jo neveikimas (nepakankamas veikimas) pagal jam įstatymo suteiktą kompetenciją (intra vires) laikytinas antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimu.

Atsižvelgiant į tai, jog antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis), 2012 m. birželio 20 d. patvarkymu priėmęs vykdyti išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktą vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo dar 2012 m. kovo 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-16893-781/2011, privalėjo ne tik formaliai (šiuo atveju fotonuotraukomis) konstatuoti, kad savavališkos statybos padariniai nėra pašalinti (vykd. b.l. 11-12), bet ir visuose viešuose registruose patikrinti ne tik asmeninius skolininko duomenis, ką antstolis atliko, bet ir žemės sklypo, kuriame yra nugriautina savavališka statyba, duomenis, t. y. surinkti visą viešuose registruose sukauptą informaciją apie skolininką ir jam priklausantį turtą bei turtines teises.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nustatyta, kad 2012-03-26 įvykusių antrųjų varžytinių metu skolininkui K. A. priklausantis žemės sklypas kartu su jame pastatytu neįregistruotu gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 32 300,00 Lt yra parduotas šią kainą pasiūliusiam pirkėjui (b.l. 31). Tai reiškia, kad nelegali statyba, kurią teismo įpareigotas nugriauti skolininkas K. A., yra žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame ne skolininkui, o trečiajam asmeniui, kuris apie jo nuosavybėje privalomus atlikti priverstinio vykdymo veiksmus nėra informuotas. Kaip žinia, šiais duomenimis priverstiniu vykdymo veiksmus atliekantis antstolis kreipimosi į teismą dėl baudos skyrimo metu nedisponavo.

Vykdymo procese bauda už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą (CPK 771 str. 5 d.), teismo skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Taigi pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo sprendimą, bet ir motyvuojamas skolininkas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą (CPK 771 str.), dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai. Kitaip tariant, teismas kiekvienu atveju iš naujo patikrina, ar antstolis įstatymų nuostatas šiame vykdymo procese taikė ir aiškino pagal įstatymų jam suteiktą kompetenciją, bei tai, ar skolininkas dar nėra įvykdęs teismo sprendimu jam paskirtų įpareigojimų, t. y. ar tęstinio pobūdžio įpareigojimo nevykdymas nėra pasibaigęs.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu konstatavęs, kad vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti metu skolininkas nebuvo žemės sklypo savininku ir jame esančio statinio valdytoju, pagrįstai sprendė, kad jo pareiga nugriauti minėtą statinį priverstinio vykdymo metu buvo apsunkinta, bei pasisakė dėl trečiojo asmens – naujojo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininko įtraukimo į vykdomąją bylą būtinumo. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 nutartis Nr. 3K-3-203/2011, kuria skundžiamoje nutartyje remiasi teismas, pagal ratio decidendi, nors ir nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, tačiau iš esmės atitinka šiame vykdymo procese susidariusiai situacijai ta apimtimi, jog pasikeitus nuosavybės teisės turėtojui, teisių perėmimas vykdymo procese, numatytas CPK 596 straipsnyje, neįvyksta, vykdymo proceso šalys išlieka tos pačios, tačiau į jį įtraukiamas dar vienas vykdymo procesu suinteresuotas asmuo, kuriam neatsiranda pareigos įvykdyti teismo sprendimą, už jo įvykdymą ir toliau lieka atsakingas skolininkas, ir jam taikomi teismo sprendimo nevykdymo padariniai, nustatyti CPK 771 straipsnyje. Tuo tarpu apeliantas klaidingai traktuoja baudos skyrimo pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį sąlygas, teigdamas, jog teismas turėjo nubausti skolininką už laikotarpį nuo sprendimo įvykdymo termino pabaigos (2012-02-10) iki žemės sklypo pardavimo (2012-03-26). Kaip minėta, teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skolininkui skyrimo, vertina ne visą tęstinio pobūdžio įpareigojimo nevykdymo laikotarpį, bet tik kreipimosi į teismą dieną vykdymo procese susiklosčiusią situaciją. Vykdomasis raštas išieškotojui buvo išduotas 2012 m. kovo 29 d., tačiau dėl priverstinio sprendimo įvykdymo į antstolį jis kreipėsi tik 2012 m. birželio 20 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skolininko veiksmus vertino ir atsakomybės už teismo paskirto įpareigojimo nevykdymo klausimą sprendė tik dėl priverstinio vykdymo proceso laikotarpio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad K. A. buvo įpareigotas per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tokiu atveju raginimas įvykdyti teismo sprendimą nėra siunčiamas (CPK 661 str. 1 d.), todėl konstatuoti skolininką esant pasyviu vykdymo procese ir tuo pagrindu pripažinti jo kaltę, priešingai nei teigia apeliantas, teismas neturi pagrindo.

Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju antstolis netinkamai veikė pagal jam įstatymo suteiktą kompetenciją (ultra vires): nepatikrino visos viešuose registruose sukauptos informacijos apie skolininką ir jam priklausantį turtą bei turtines teises, kas suponavo šiame vykdymo procese situaciją, jog baudos skyrimas pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį tapo iš esmės betikslis, nes bet kokiu atveju skolininkas be naujojo žemės sklypo savininko dalyvavimo vykdymo procese įvykdyti teismo sprendimą neturėtų galimybės, t.y. susidarė „nubaudimo dėl nubaudimo“ situacija, todėl pirmosios instancijos teismas skirti baudą skolininkui atsisakė pagrįstai.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį, bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė