Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Erikai Ališauskienei, dalyvaujant ieškovei L. T., nedalyvaujant atsakovui D. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovui D. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu (b. l. 30), jokių prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, jog šalių santuoka sudaryta 1987 m. vasario 7 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 414, (b.l. 6). Nepilnamečių vaikų šalys neturi. Jokio registruotino turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise santuokos metu neįgijo (b.l. 7, 8, 9, 10, 11).

Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str. numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą.

Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykius ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, jog kuris nors vienas iš sutuoktinių iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, ieškovė savo reikalavimą dėl sutuoktinio kaltės grindžia tik savo paaiškinimais. Kaip nurodė pati ieškovė, nesutarimai atsirado laikui bėgant išryškėjus charakterių skirtumams, tačiau, kaip aukščiau nurodyta, sutuoktiniai privalo bendrai ieškoti būdų kilusiems nesutarimams spręsti. Šalys santuoką sudarė 1987 metais, o 2004 m., atsakovui išvykus dirbti į kitą darbo vietą, jų santuokiniai visiškai ryšiai nutrūko. Nepaisant santuokoje pragyventų 17 metų, atsakovui išvykus, nei vienas iš sutuoktinių nedėjo pastangų išsaugoti santykius (tai paneigiančių įrodymų byloje nėra). Nors ieškovė teigė, kad atsakovo kaltę pagrindžia jo panaudotas smurtas 2001 metais, tačiau jokių įrodymų apie patirtą smurtą ieškovė nepateikė, be to, pati pripažino, jog santuokos iširimo priežastimi nebuvo smurtas, santuoka iširo dėl atsakovo paskyrimo į kitą darbo vietą. Tačiau, kaip nurodė ieškovė, atsakovas tarnavo armijoje nuo pat santuokos sudarymo pradžios, iš šeimai dažnai tekdavo keliauti dėl atsakovo darbo pobūdžio (atsakovas Rusijos Federacijos kariškis). Esant nurodytoms aplinkybėms, bei įvertinus tai, kad santuoka faktiškai nutrūkusi jau daugiau kaip dešimt metų, darytina išvada, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Jie abu dėjo per mažai pastangų išsaugoti šeimą, neieškojo kompromisų šeimos išsaugojimo vardan. Konstatuotina, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (CPK 185 str., CPK 384 str. 6 d., CK 3.61 str.). Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės: ieškovei – T., atsakovui – T. (CK 3.69 str. 1 d.).

Šalys išlaikymo viena kitai nereikalauja (CK 3.72 str.), sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi, ieškovės teigimu, kreditorių nėra. Turto padalinimo klausimas taip pat nesprendžiamas, kadangi šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jokio turto neįgijo (b.l. 7, 8, 9, 10, 11). Ieškovės vardu registruotas nekilnojamas turtas (butas, unikalus Nr (duomenys neskelbtini), ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, todėl laikoma jos asmenine nuosavybe ir nutraukiant santuoką nedalinamas (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.).

Tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Ieškovė šioje byloje nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (b.l. 4), todėl 41,00 Eur žyminis mokestis (dėl santuokos nutraukimo) bei 2,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų iš atsakovo priteistina valstybei CPK 79 str.; 80 str., 1 d. 5 p., 96 str., 99 str.). Valstybės patirtos išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteistinos, kadangi iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nėra pateikta duomenų apie šias valstybės patirtas išlaidas (CPK 98 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 384 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. T., gim. 1963-06-03, santuoką, sudarytą 1987 m. vasario 7 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 414, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes: ieškovei - T., atsakovui – T..

Priteisti iš atsakovo D. T., gim. 1963-06-03, valstybės naudai 43,28 Eur (keturiasdešimt tris euru, 28 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.