Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013-10-08 Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 245 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, galutine subendrinta 60 parų arešto bausme;

2) 2014-04-16 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

3) 2019-01-21 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokymusi, darbu ar sveikatos priežiūra;

4) 2022-07-22 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi ir 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsigaliojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje; 2023-06-09 nutartimi skirtas papildomas įpareigojimas – bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio); 2023-07-07 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022-07-22 baudžiamuoju įsakymu L. N. paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. L. N. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. 2023 m. gegužės 13 d., apie 21.10 val., adresu: (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, kilus tarpusavio žodiniam konfliktui, tyčia ne mažiau 2 kartus kumščiu sudavė savo mamai J. A. N. į veido ir galvos sritis bei ne mažiau 15 kartų rankomis sudavė jai į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė sužalojimus: veido sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva apie kairę akį ir nosyje, kraujosruvą po kairės akies jungine, kairės pusės skruostikaulio, žandinio ančio užpakalinės sienelės ir akiduobės šoninės sienelės lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nustatytų veido kaulų lūžių jos sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. N. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena su mama J. A. N., adresu: (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną, tiksliai neprisimena, kokia tai buvo diena, mama jo paprašė nuvykti į kapines. Išėjęs jis susitiko kaimyną, kuris buvo grįžęs iš užsienio, ir su juo kartu išgėrė alkoholio. Vakare parėjus namo mama jo paklausė, ar jis buvo kapinėse. Atsakė mamai, kad nebuvo, kad nueis artimiausiomis dienomis, tačiau mama jam pradėjo priekaištauti, kad jis išgėręs. Kilo konfliktas, tuomet – didelė nelaimė. Gali būti, kad pastūmė mamą, kad sudavė jai smūgius kumščiu į veido ir galvos sritis. Kiek tiksliai smūgių sudavė nežino, neskaičiavo. Atsiprašė mamos telefonu, nežino, ar ji jam atleido. Savo poelgį vertina blogai. Nusikaltimo padarymui įtakos turėjo alkoholis.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras, gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

4. Kaltinamojo L. N. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais:

4.1. nukentėjusiosios J. A. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad 2023 m. gegužės 13 d. apie 20 val. į namus grįžo kartu su ja gyvenantis jos sūnus L. N.. Sūnus grįžo akivaizdžiai neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas ir buvo agresyvus, grubaus elgesio. Ji sūnui pasakė, kad jis vėl grįžo neblaivus, tuomet jos sūnus pradėjo ant jos šaukti ir jai sakyti, kad jis yra suaugęs ir kiek nori, tiek geria alkoholinius gėrimus, pradėjo priekaištauti, kad ji varžo jo gyvenimą. Nuo jo grįžimo praėjus apie 10 min. jis ėmė ją mušti. Jai rankos kumščiais trenkė į veido ir galvos sritį du kartus, tada rankomis sugriebė jos rankas ir jas užlaužė, tada paleidęs rankas vėl rankomis jai trenkė į įvairias kūno vietas, tikslaus smūgių skaičiaus pasakyti negali, bet nemažiau 15 kartų. Trenkė jai į nugaros sritį, į šonus. Konfliktas ir mušimas truko apie valandą laiko. Kai sūnus ją mušė, ji šaukėsi pagalbos, rėkė, kad kažkas iškviestų policiją. Po kiek laiko į namus atvyko policijos pareigūnai, ji jiems papasakojo esamą situaciją ir jie sulaikė jos sūnų, o ją Greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) darbuotojai pristatė į ligoninę. Tokie jos sūnaus veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė sužalojimus, ant veido ir rankų matosi mėlynės. Ligoninėje jai suteikė pirmąją pagalbą, darė rentgeno nuotraukas, kokius sužalojimus jai tiksliai nustatė nežino. Sukelto fizinio skausmo įvertinti balais nuo 1 iki 10 negali, nes nesupranta. Ji savo sūnui neatleis, ji jo bijo ir nenori, kad jis su ja toliau gyventų, nes jis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, anksčiau yra pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl smurto. Pas teismo medicinos ekspertus nevyks, kadangi neturi sveikatos (1 t., b. l. 43-46);

4.2. liudytojo G. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), kartu su drauge K. J.. L. N. ir J. A. N. yra jų kaimynai, kurie gyvena bute Nr. (duomenys neskelbtini). Su šiais kaimynais sutaria gerai, nesipyksta. Yra girdėjęs, kad kaimynas L. N. pykstasi su savo mama J. A. N., tačiau tikrai nėra matęs, kad jis ją muštų. 2023 m. gegužės 13 d. buvo išvykęs žvejoti su draugais, į namus grįžo vakare, tikslaus laiko nepasakys. Išvykęs su draugais jis vartojo alkoholinius gėrimus, todėl kaip grįžo į namus jis sunkiai atsimena. Apie įvykusį įvykį, jog jis pamatė konfliktą tarp kaimynų L. ir jo mamos J. A., kitą rytą jam papasakojo jo draugė K., nes kas įvyko tą vakarą jis neatsiminė. K. jam papasakojo, kad kai ėjo parūkyti jis pamatė konfliktą tarp kaimynų ir grįžęs į namus paprašė, kad ji iškviestų policiją. Neatsimena, kad būtų bendravęs su pareigūnais. Kaip minėjo buvo neblaivus, todėl daugiau neatsimena nieko, kas įvyko tą vakarą (1 t., b. l. 56-59);

4.3. Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) skambučio įrašo apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrimas BPC skambučio įrašas BPC ID 95350388503, 2023 m. gegužės 13 dienos, skambučio pradžia 21:11:03 val., trukmė 1 min. 57 s. Atsiliepus skambučio operatorei pasigirsta moters, skambučio gale prisistačiusios K. J., balsas. K. sako „laba diena, čia norėtumėme pranešti, kad kaimynas savo mamai, ten nežinau, mes nematėm, bet girdėjau, kad sutrenkė ir močiutei kraujas bėga, jai koki 90 metų yra ir manau jai reikia pagalbos“. Skambučio operatorei paklausus, iš kur bėga kraujas, moteris atsako „aš nemačiau, nes mano draugas tik nuėjo ir matė kraują, sako bėga kraujas, moteris šaukia gelbėkit, padėkit“. K. nurodo, kad mušė rankomis. Skambučio operatorei paklausus, koks adresas, K. nurodo: (duomenys neskelbtini), antra laiptinė nuo parduotuvės, įėjus į laiptinę pirmas aukštas, tiesiai durys, taip pat nurodo, kad durų kodas 246, kad nepilnamečių nėra, kad kaimynas ir ta mama dabar yra namuose, kad pasitiks pareigūnus lauke. Skambučio operatorė paklausia moters „o ji dar šaukia gelbėkit dabar, taip?“. Moteris nurodo „taip, ji dabar šaukia taip, nebe pirmą kartą važiuoja, tiesiog atvažiuokit vis tiek, jis yra pats išgėręs, girtas“. Skambučio operatorė nurodo, kad informaciją perduoda (1 t., b. l. 98-100);

4.4. 2023 m. gegužės 26 d. kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrimi kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai 2023 m. gegužės 13 dienos, laikotarpiu nuo 21:23 val. iki 22:10 val. Matome, kaip į įvykio vietą atvyksta policijos pareigūnai, kurie, priėję prie buto, sutinka GMP medikus, kurie apžiūri nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusią J. A. N.. Matome, kaip policijos pareigūnas nueina į kambarį, kur ant žemės guli nukentėjusiosios J. A. N. sūnus L. N.. Girdime, kaip policijos pareigūnai L. N. paprašo atsistoti. Jam atsistojus, policijos pareigūnai jį sulaiko ir nuveda į tarnybinį automobilį, kur patalpina. Girdime, kaip policijos pareigūnas L. N. paklausia „kodėl mamą mušėt?“, L. N. atsako „ne jūsų reikalas“. Matome, kad policijos pareigūnas alkotesteriu L. N. tikrina neblaivumo laipsnį, tačiau į alkotesterį įpūsti L. N. nepavyksta. Matome, kad laiptinėje policijos pareigūnai bendrauja su pranešėja K. J. ir jos draugu G. M.. G. pasakoja, kad kai ėjo į namus pamatė, jog kaimynų durys pradarytos, pasakoja, kad išgirdo garsą, kuris buvo panašus į mušimą, po smūgio girdėjo kritimą, senutė sakė „iškvieskit policiją“. Girdime, kad pranešėja K. J. policijos pareigūnams pasakoja, kad pati nieko nematė, ji tik paskambino į BPC, o paskambinusi pasakė tai, ką apie įvykį jai pasakojo jos draugas G.. Matome, kaip policijos pareigūnas nuėjęs į kambarį bendrauja su nukentėjusiąja J. A. N., kuri pasakoja, kad sūnus jai sudavė į galvą ir į įvairias kūno vietas (pasakodama rodo kur jai sudavė), taip pat nurodo, kad ją sūnus mušė koridoriuje. Matome, kaip policijos pareigūnas nufotografuoja įvykio vietą ir nukentėjusiąją. Girdime, kaip policijos pareigūnai bendrauja su GMP medikais. GMP medikai nurodo, kad J. A. N. veš į Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių detalesnei apžiūrai (1 t., b .l. 101-103);

4.5. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą buvo matyti išmėtyti įvairūs daiktai, netvarkinga namų aplinka. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 24-26);

4.6. asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad policijos pareigūnams apžiūrint nukentėjusiosios J. A. N. rūbais neuždengtas kūno vietas, ant veido (kaktos) matome smurto žymes (mėlynes). Ant rankų matome kraujuojančias žaizdas (nuotraukose matosi po medikų apžiūros). Taip pat ant lūpos matome kraujo žymes (1 t., b. l. 60-61);

4.7. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai J. A. N. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva apie kairę akį ir nosyje, kraujosruva po kairės akies jungine, kairės pusės skruostikaulio, žandinio ančio užpakalinės sienelės ir akiduobės šoninės sienelės lūžiais. J. A. N. nustatyti kūno sužalojimais klasifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl jai nustatytų veido kaulų lūžių jos sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 75-77).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

5. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-298/158/a1-86 7 punkte nurodyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis)“ numatytų padarinių, kai nedidele dalimi profesinio ar bendro darbingumo netekimu sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse laiko tuos atvejus, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nukentėjęs asmuo praranda mažau nei 30 procentų, bet ne daugiau kaip 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo; sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

6. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, šio nuosprendžio 4.1. – 4.7. punktuose išvardintų rašytinių įrodymų turinį, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu įrodymų ištyrimu, teismas sprendžia, kad kaltinamojo L. N. kaltė padarius nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes jis suduodamas smūgius į galvos sritį ir kitas kūno vietas smurtavo prieš savo šeimos narę – mamą, sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė sužalojimus: veido sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva apie kairę akį ir nosyje, kraujosruvą po kairės akies jungine, kairės pusės skruostikaulio, žandinio ančio užpakalinės sienelės ir akiduobės šoninės sienelės lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nustatytų veido kaulų lūžių jos sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Bausmės skyrimas

7. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

9. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

10. Kaltinamojo L. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

11. Kaltinamasis L. N. padarė vieną nusikalstamą veiką, įstatymo leidėjo priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis yra teistas 4 kartus, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą (1 t. b. l. 145-153). Paskutiniu jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu L. N. nuteistas laisvės apribojimo bausme, kuri, jos tinkamai nevykdant, buvo pakeista į areštą. Administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 125-130), nedirbantis (1 t., b. l. 122-124), neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Prieš savo senyvo amžiaus mamą panaudojo intensyvius smurtinius veiksmus, sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, įvertinus tai, kad švelnesnės bausmės kaltinamajam L. N. nedaro teigiamos įtakos, kaltinamasis turėdamas neišnykusį teistumą ir vėl nusikalto, savo elgesio kaltinamasis nevertina kritiškai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skyrus tik griežtesnę, terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs tai, kad nustatyta viena L. N. atsakomybę lengvinanti ir vieną atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas mano, kad L. N. skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės trukmė turėtų būti artima straipsnio sankcijoje numatytam vidurkiui.

12. Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę ir bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

13. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas L. N. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. gegužės 13 d. 21.30 val. iki 2023 m. gegužės 14 d. 13.25 val.

14. Kaltinamajam L. N. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – taikytina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą paliktinos valstybei ir iš kaltinamojo nepriteistinos, nes gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas, kadangi kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu atliko arešto bausmę (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

L. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti L. N. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo momento vykdant šį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti L. N. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gegužės 13 d. 21.30 val. iki 2023 m. gegužės 14 d. 13.25 val.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už gynėjo dalyvavimą procese iš kaltinamojo nepriteisti ir palikti valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.