Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo L. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. N. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Nuteistojo L. N. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. N. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos teisinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu, prašydamas ją sumažinti, ir kaltinimo apimtimi – nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičiumi, teigdamas, jog negalėjo savo senai mamai suduoti tiek smūgių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir dar kartą įvertinusi apylinkės teismo ištirtus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl L. N. kaltės, įvykdžius inkriminuotą ir apelianto iš dalies ginčijamą (tiek, kiek tai susiję su J. A. N. suduotų smūgių skaičiumi) nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

8. Nuteistasis L. N. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme parodė, jog gali būti, kad įvykio dieną konflikto metu jis pastūmė mamą, kad sudavė pastarajai smūgius kumščiu į veido ir galvos sritis, tačiau, kiek tiksliai smūgių sudavė, nežino, neskaičiavo. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 15 d. apklaustas kaip įtariamasis L. N. pripažino, jog galėjo tyčia ne mažiau kaip 2 kartus kumščiu suduoti savo mamai J. A. N. į veido ir galvos sritis bei ne mažiau kaip 15 kartų rankomis suduoti jai į įvairias kūno vietas (2 t., b. l. 8–11). Taigi, ikiteisminio tyrimo metu L. N. visiškai pripažino visas jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir šie jo parodymai sutapo su nukentėjusiosios J. A. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2023 m. gegužės 13 d. jos sūnus L. N. ėmė ją mušti – kumščiais trenkė į veido ir galvos sritį du kartus, tada rankomis sugriebė jos rankas ir jas užlaužė, po to paleidęs rankas vėl rankomis jai trenkė į įvairias kūno vietas. Nukentėjusiosios teigimu, tikslaus smūgių skaičiaus ji pasakyti negali, bet ne mažiau kaip 15 kartų trenkė jai į nugaros sritį, į šonus (1 t., b. l. 43–46). Esant tokiems bylos duomenims, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistasis L. N. nukentėjusiajai J. A. N. sudavė kaltinime nurodytą smūgių skaičių, todėl apeliaciniame skunde išdėstytas nesutikimas su teismo nustatytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis (nukentėjusiajai J. A. N. suduotų smūgių skaičiumi) yra nepagrįstas.

9. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis ir juos įvertinusi, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę L. N., atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką – apysunkį nusikaltimą, anksčiau yra teistas 4 kartus, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą (1 t. b. l. 145–153), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 125–130), nedirbantis (1 t., b. l. 122–124), neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas atkreipė dėmesį, jog paskutiniu apelianto atžvilgiu priimtu nuosprendžiu apeliantas nuteistas laisvės apribojimo bausme, kuri, jos tinkamai nevykdant, buvo pakeista į areštą, be to, atsižvelgė į tai, kad jis panaudojo intensyvius smurtinius veiksmus prieš savo senyvo amžiaus mamą – sudavė smūgius į įvairias kūno vietas. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad švelnesnės bausmės L. N. nedaro teigiamos įtakos, jis, turėdamas neišnykusį teistumą, ir vėl nusikalto, savo elgesio nevertina kritiškai, ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti L. N. skyrus tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nustatyta viena L. N. atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės, ir skyrė apeliantui mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę (BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos vienintelės bausmės – laisvės atėmimo vidurkis – 2 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų, L. N. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė), be to, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė nuteistajam galutinę sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl apeliantui paskirtos bausmės yra teisingas ir priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, L. N. paskirta bausmė nėra per griežta ir neteisinga. Sutrumpinti L. N. skirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, kaip prašoma apeliaciniu skundu, pagrindo nėra, nes, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir padarytos veikos pobūdį, negalima konstatuoti, kad trumpesnis laisvės atėmimo bausmės terminas užtikrins BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės skyrimo tikslų įgyvendinimą. Jokių naujų reikšmingų aplinkybių, galinčių turėti įtakos nuteistojo teisinės padėties švelninimui, nuteistasis L. N. nenurodė. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad mama jam atleido, jis dabar dirba, nebegeria, yra deklaratyvios, nepatvirtintos jokiais objektyviais bylos duomenimis, be to, nelaikytinos išskirtinėmis, dėl kurių už įvykdytą nusikaltimą apeliantui galėtų būti sušvelnintas laisvės atėmimo bausmės terminas.

12. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. spalio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl nuteistojo L. N. apeliacinis skundas atmetamas.

13. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. sausio 9 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma priteisti valstybei iš L. N. 81,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 122-123). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam/nuteistajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-218-1073/2020, Nr. 2K-41-697/2021).

14. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. spalio 30 d. nuosprendį apskundė nuteistasis. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl L. N. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė Naina Lanzbergienė (2 t., b. l. 149). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes bei atsižvelgusi į tai, kad išieškoti prašoma suma nėra neprotinga ar neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkina visiškai ir nusprendžia išieškoti valstybei iš nuteistojo L. N. Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. N. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš L. N. 81,25 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 25 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.