- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-16
- Bylos Nr.
- 2A-2800-275/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-08659-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- UAB „Atea“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Atea“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovo UAB „Atea“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl reikalavimo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, trečiasis asmuo AB SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti atsakovo 2012-06-15 reikalavimą dėl garantijoje nurodytos sumos išmokėjimo niekiniu ir negaliojančiu, tuo atveju, jei trečiasis asmuo AB SEB bankas iš ieškovo UAB „Atea“ sąskaitos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-06-15 rašto Nr. A51-3800(2.8.3.18-EM6) pagrindu pervedė savivaldybei garantijoje nurodytą 1 193 250 Lt sumą, pripažinus reikalavimą niekiniu ir negaliojančiu, prašė taikyti restituciją ir grąžinti šalis į pradinę iki atsakovo įvykdyto sutarties pažeidimo padėtį pervedant 1 193 250,00 Lt sumą į ieškovo banko sąskaitą, esančią AB SEB bankas, pripažinti, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažeidė 2007-02-22 įrangos pirkimo – pardavimo sutartį I pirkimo daliai. Nurodė, kad 2007-02-22 Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su įmonių konsorciumu, kurio dalyvis buvo ir UAB „Sonex technologines“ (po reorganizavimo – UAB „ATEA“) sudarė įrangos pirkimo-pardavimo sutartį I pirkimo daliai Nr. A169-2 (toliau – Sutartis), kurios objektas yra techninės ir programinės įrangos, skirtos elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistemos sukūrimas. 2010-05-19 AB SEB bankas, atsižvelgiant į sudarytą Sutartį, išdavė banko garantiją Nr. 56780A005903, pagal kurią įsipareigojo neatšaukiamai sumokėti garantijos gavėjui – atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 1 193 250,00 Lt sumą per 5 darbo dienas, gavęs pirmą raštišką garantijos gavėjo reikalavimą, patvirtinantį, kad ieškovas nevykdė Sutarties sąlygų, nurodant kokios Sutarties sąlygos nebuvo įvykdytos. Atsakovas 2012-06-15 kreipėsi į trečiąjį asmenį ir pareikalavo garanto – trečiojo asmens AB SEB bankas pervesti į atsakovo banko sąskaitą 1 193 250,00 Lt dydžio garantijos sumą. Ieškovas tinkamai įvykdė visas savo sutartines prievoles ir įdiegė Vilniaus mieste elektroninio bilieto bei keleivių informavimo sistemą, kaip tai numatyta šalių sudarytoje Sutartyje. Atsakovo veiksmus, pateikiant reikalavimą trečiajam asmeniui, ieškovas vertino kaip neteisėtus ir nesąžiningus. Pateikiant reikalavimą trečiajam asmeniui dėl banko garantijoje nurodytos sumos išmokėjimo, prieš tai net neinformavus ieškovo ir nepateikus jokios pretenzijos apie Sutarties netinkamą vykdymą, atsakovas aiškiai pažeidė šalių sudarytą Sutartį. Atsakovas taip pat pažeidė sutartį, nes be ieškovo žinios atsakovo valdoma įmonė „Susiekimo paslaugos“ su Emstest a.s. sudarė ieškovui nežinomus susitarimus, ko pasekoje pakeitė e-bilieto sistemą, dėl ko ieškovas prarado galimybę vykdyti sistemos aptarnavimą. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ne kartą informavo konsorciumo dalyvius bei UAB „Atea“ apie sutarties sąlygų pažeidimus bei galimą teisės į garantijoje nurodytą sumą realizavimą. Atsakovas teigė, jog banko garantija išduota ieškovei UAB „Atea“, kaip įmonių konsorciumo dalyviui, todėl minėta banko garantija buvo užtikrinta visų dalyvių prievolė ir atsakovas turi teisę reikšti reikalavimus į banko garantijoje nurodytų sumų išmokėjimą už viso konsorciumo dalyvių prievolių pagal sutartį pažeidimą. Banko garantijos UAB „Atea“ prašė konsorciumo vardu, kaip konsorciumo vietinis atstovas. Pagal sutarties sąlygas atsakovas, norėdamas realizuoti teisę į banko garantiją, neturėjo pareigos prieš tai informuoti ieškovo apie ketinimą kreiptis į garanto davėją. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime nurodė, jog AB SEB banko išduota garantija laikytina nepriklausoma nuo ja užtikrintos prievolės. Atsakovas, teikdamas reikalavimą sumokėti garantijoje nurodytą sumą turėjo laikytis garantijos tekste įtvirtintų sąlygų. Trečiojo asmens teigimu, atsakovo 2012-06-15 raštas Nr. A51-3800(2.8.3.18-EM6) (reikalavimas) neatitinka garantijos sąlygų, todėl jis nebuvo vykdomas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo UAB „Atea“ 56 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Teismas trečiojo asmens AB SEB banko 2010-05-19 išduotą garantiją Nr. 56780A005903 vertino kaip nepriklausomą garantiją, todėl esminiai kriterijai, pagal kuriuos vertintinas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-06-15 reikalavimo AB SEB bankui išmokėti 2010-05-19 garantijoje nurodytą sumą pagrįstumas, buvo garantijoje nurodytų sąlygų laikymasis. Pripažino nepagrįstais ieškovo bei trečiojo asmens argumentus, kad nesutampa atsakovo Reikalavime bei Garantijoje nurodyti duomenys ir nėra galimybės identifikuoti, pagal kokią garantiją atsakovas pareikalavo sumokėti nurodytą sumą. Sutarties data ir numeris garantiniame rašte nurodyti atvirkštine tvarka, t.y. pirma nurodytas sutarties Nr.A169-2, po to data – 2007-02-22, dėl ko nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad neįmanoma nustatyti, pagal kurią sutartį kylančių prievolių užtikrinimui buvo išduota garantija. Teismo nuomone, prieš išduodamas garantiją, bankas turėjo pasidomėti, kokių asmenų ir kokioms prievolėms užtikrinti reikalaujama garantijos, todėl labiau tikėtina, kad 2007-02-22 sutartis Nr. A169-2, kurioje nurodytas įmonių konsorciumas, bankui buvo pateikta. Todėl susieti garantijos išdavimą vien su ieškovo UAB „Atea“ prievolių vykdymu, nėra pagrindo. Pagal Konsorciumo sutarties sąlygas (joje prisiimtus įsipareigojimus) ieškovas įsipareigojo ir gavo trečiojo asmens AB SEB bankas garantiją viso konsorciumo (jo narių) prievolėms (solidariai atsakomybei pagal jungtinę veiklą, CK 6.6 str.) užtikrinti. Pažymėjo, kad teisių į garantiją realizavimo sąlygos nenumatė Vilniaus miesto savivaldybės pareigos, prieš pasinaudojant tokia teise, informuoti apie tai tiekėją - konsorciumo dalyvius, tarp jų ir ieškovą. Atsižvelgė į tai, jog ieškovas nenurodė konkrečių imperatyvių įstatymų normų (CK 1.80 str. 1d.), kurioms prieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-06-15 raštas Nr. A51-38001(2.8.3.18-EM6). Nepripažino, kad realizuodamas teisę į garantiją atsakovas pažeidė 2007-02-22 sutarties 5.7, 7.3 p. numatytą tvarką dėl pretenzijų reiškimo ir išankstinio ginčų ne teisme nagrinėjimo, nes atsakovas ne kartą raštu informavo įmonių konsorciumą apie galimą pasinaudojamą garantijos suma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas neteisingai nustatė Banko garantijos turinį ir apimtį, konsorciumo narių įsipareigojimų pobūdį atsakovui, netinkamai vertino Reikalavimą ir jo atitiktį Banko garantijai, nes Banko garantija išduota tik ieškovo naudai, o konsorciumo narių atsakomybė yra dalinė. Ieškovas neturėjo įgaliojimų gauti Banko garantiją visų konsorciumo narių naudai. Be to, Reikalavimas prieštarauja formalioms Banko garantijoje nustatytoms sąlygoms (netinkamai nurodytas asmuo, už kurį garantuojama, ir sutarties numeris). Bankas patvirtino, kad išduodamas Banko garantiją, garantavo už ieškovo prisiimtus įsipareigojimus. Konsorciumo nariai pagal kompetenciją paskirstė teiktinas paslaugas ir darbus. Be to, atsakovas raštus siuntė ne tik ieškovui, bet visoms konsorciumo įmonėms, o tai patvirtina, jog atsakovas suprato, kad konsorciumo narių prievolės dalinės. Konsorciumo narių solidari atsakomybė prieš perkančiąją organizaciją yra skirta narių vidiniams santykiams. Be to, Konsorciumo nariai sutartį su atsakovu pasirašė prisijungimo būdu.
2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK nuostatas, susijusias su Banko garantijos ir sutarties tarpusavio santykiu, ignoravo Sutartyje privalomą ikiteisminę ginčų sprendimų tvarką ir neteisingai konstatavo, jog atsakovas nepažeidė šalių sudarytos Sutarties, o galimi Sutarties pažeidimai neturi įtakos sprendžiant dėl Banko garantijos. Atsakovas sudarė susitarimus su trečiaisiais asmenimis, kuriais pakeista konsorciumo įmonių pagal sutartį įdiegta e-bilieto sistema, dėl ko atsakovas pažeidė sutartį ir neturi teisės į garantinį aptarnavimą ir Banko garantiją. Tiek šalių susirašinėjimas, tiek vieši pranešimai spaudoje įrodo, jog ieškovas bei kiti nariai tinkamai vykdė sutartį.
3. Teismas pasisakė dėl į bylą neįtrauktų trečiųjų asmenų Sygnity S.A. bei Emtest a.s. materialiųjų teisių ir pareigų.
4. Teismas pažeidė įrodymų rinkimo ir vertinimo taisykles, šalių procesinį lygiateisiškumą. Teismas ignoravo SĮ „Susisiekimo paslaugos“, iš kurios buvo pareikalauti įrodymai, vengimą pateikti informaciją ir išnagrinėjo bylą iš esmės. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad konsorciumas atliko Sutarties pažeidimus ir atsakovas turėjo grąžinti 4 799246,68 Lt ES fondo lėšų, nes administracinėje byloje konsorciumo atsakomybės klausimas nebuvo svarstomas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas teisingai konstatavo, jog Banko garantija buvo išduota Sutarties, kurią pasirašė įmonių konsorciumas ir atsakovė, pagrindu. Visas konsorciumas yra laikomas viena bendra Sutarties šalimi. Tai, kad trečiasis asmuo laikosi ieškovo pozicijos, nepaneigia Pirkimo sąlygose, Konsorciumo sutartyje numatytų nuostatų, nes Bankas suinteresuotas nemokėti Banko garantijoje nurodytos sumos.
2. Apeliantas savo argumentus nepagrįstai grindžia ne solidarumo prezumpcijos taisykle, nes, jei konsorciumas sutartyje būtų numatęs dalinę atsakomybę perkančiajai organizacijai, atsakovė jo pasiūlymą būtų atmetusi kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų 11 punkto reikalavimų ir sutartis nebūtų pasirašyta. Konsorciumo dalyvių santykius ir atsakomybės ribas reglamentuoja Konsorciumo sutartis ir tai negali lemti santykių, susiklosčiusių Sutarties pagrindu tarp konsorciumo ir atsakovės, nes atsakovės atžvilgiu konsorciumas veikia kaip viena sutarties šalis.
3. Apeliantas, būdamas profesionaliu viešųjų pirkimų dalyviu, nepagrįstai remiasi sutarčių aiškinimo principu contra preferentem ir piktnaudžiauja savo teisėmis siekdamas išvengti prisiimtų įsipareigojimų vykdymo.
4. Atmestinas apelianto argumentas, jog Reikalavimas negali būti laikomas pagrįstu, nes jame nėra užsiminta, jog pažeidimus būtų padaręs UAB „Atea“. Bankui turėjo būti aišku, kad ieškovas garantijos prašo konsorciumo vardu, kadangi iš Sutarties, Pirkimo sąlygų bei Konsorciumo sutarties nuostatų akivaizdu, kad ieškovas neveikia kaip savarankiškas subjektas. Tai, kad Sutarties data ir numeris rašte nurodyti nesant tarpo nesudaro pagrindo tvirtinti, jog atsakovė netinkamai išpildė Banko garantijoje nurodytas sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
5. Teismas pagrįstai nesprendė dėl Sutarties pažeidimų pagrįstumo, todėl neturėjo pareigos remtis viešoje erdvėje paskelbtais pranešimais, kurie neturi reikšmės bylai.
6. Šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra susijęs su tarp SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir trečiųjų asmenų sudarytomis tarpusavio sutartimis.
7. Skundžiamas sprendimas nesukelia jokių teisių ir pareigų apelianto nurodytiems likusiems konsorciumo dalyviams, nes teismas sprendė tik dėl atsakovės Reikalavimo teisėtumo bei pagrįstumo ir skundžiamame sprendime nepasisakė dėl Sygnity S.A. bei Emtest a.s. materialiųjų teisių ir pareigų. Teismas tinkamai informavo kitus konsorciumo dalyvius apie nagrinėjamą ginčą ir nurodė jų teisę įstoti trečiaisiais asmenimis.
8. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nurodė, kad prašoma pateikti sutartis yra konfidenciali, todėl nepateikė sutarties priedų. Be to, ši sutartis neturi įtakos ieškovo interesams ir nesusiję su ginčo dalyku. Teismas nesprendė administracinės bylos aplinkybių.
Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo civilinę bylą ir sprendimą priimti teismo nuožiūra ir pasisakyti dėl neteisėto ir nepagrįsto faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės normų aiškinimo. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė CK teisės normas ir nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas tinkamai pateikė Reikalavimą, nes garantijos tekste klientu nurodyta UAB „Atea“, o sutartimi Įrangos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. A169-22007-02-22 I pirkimo daliai. Garantijos tekste konsorciumas neminimas.
2. Nepagrįstas teismo argumentas, kad bankas turėjo pasidomėti, kokių asmenų ir kokioms prievolėms užtikrinti reikalaujama garantijos. Banko atsakomybės ribos apibrėžiamos tik garantijos tekste, todėl bankas neprivalo reikalauti klientų pateikti užtikrinamos sutarties kopijos.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Byloje ieškovas yra pareiškęs du reikalavimus: 1) pripažinti atsakovo reikalavimą ir 2012-06-15 raštą AB SEB bankui sumokėti 1 193 250 Lt sumą negaliojančiu; ir 2) tuo atveju, jei bankas iš ieškovo sąskaitos jau bus pervedęs 1 193 250 Lt sumą atsakovui, taikyti restituciją ir grąžinti šalis į pradinę padėtį. Ieškovas šiuos reikalavimus laikė neturtiniais, ieškinį įvardijo kaip reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tačiau nenurodė, kokį sandorį prašo pripažinti negaliojančiu.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo ne reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, o prašymą pripažinti reikalavimą trečiajam asmeniui Bankui niekiniu ir negaliojančiu ir atsakovo raštą, adresuotą Bankui, bei prašymą taikyti restituciją su sąlyga, jei Bankas jau bus pervedęs 1 193 250 Lt sumą atsakovui. Teismo sprendime nurodyta, jog ieškinys atmetamas ir dėl to, kad ieškovas nenurodė konkrečių imperatyvių įstatymų normų (CK 1.80 str. 1d.), kurioms prieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-06-15 raštas Nr. A51-38001(2.8.3.18-EM6). Tai, kad ieškininiame pareiškime teismui nurodytos materialinės teisės normos dėl vienašalio sandorio ( ieškinyje padaryta tikėtina rašybos klaida, nurodant CK 1.163 str. 3 d., kadangi tokio straipsnio civiliniame kodekse nėra, darytina išvada, kad ieškovas reikalavimą reiškia 1.63 straipsnio 3 dalies pagrindu), teismas nurodė argumentus, jog darant išvadą, ar yra pagrindas atsakovo reikalavimą Bankui ir raštą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, turėjo būti nurodytos konkrečios imperatyvios įstatymo normos, kurioms prieštarauja atsakovo reikalavimas ir raštas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ginčijamas atsakovo reikalavimas ir raštas nėra vienašaliai sandoriai, todėl jie negali būti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais remiantis CK IV skyriaus normomis. Iš ginčijamo rašto turinio ( t. I, b.l.11-12) matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pranešė Bankui, jog pagal jos ir įmonių konsorciumo, t.y. Tiekėjo pasirašytą 2007-02-22 sutartį, Tiekėjas nevykdė išvardintų rašte įsipareigojimų, todėl prašo Banko pervesti 1 193 250 Lt sumą į Savivaldybės administracijos Finansų departamento sąskaitą. Šis pranešimas su prašymu nėra vienašaliu sandoriu, nes iš vienašalio sandorio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui ( CK 1.63 straipsnio 4 dalis), o iš šio rašto jokios pareigos pačiam atsakovui neatsirado. Kitiems asmenims iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda tik įstatymų nustatytais atvejais arba kai tie asmenys sutinka, todėl trečiajam asmeniui nesutinkant vykdyti atsakovo prašymo, jam neatsirado pareigos remiantis šiuo raštu jį besąlygiškai vykdyti. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovo prašymas Bankui nėra vienašaliu sandoriu, todėl jis negalėjo būti pripažintas negaliojančiu įstatyme numatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Įrangos pirkimo –pardavimo sutarties ( t. I, b.l.14-18), kuria remiantis atsakovas prašė Banko sumokėti jo nurodytą sumą, tretysis asmuo - Bankas nėra pasirašęs, todėl sutarties 6.2.1.3. punkte numatyta Garantijos sumos išmokėjimo tvarka - per 5 darbo dienas nuo raštiško Pirkėjo pranešimo Garantui apie Tiekėjo sutartyje nustatytų prievolių pažeidimą, nesukelia pareigų Bankui.
Nustatyta, kad reikalavimą Bankui atsakovas pateikė remdamasis ne tik Įrangos pirkimo –pardavimo sutartimi, bet ir Sutarties sąlygų įvykdymo garantija bei jos sąlygų pakeitimu ( t. I, b.l. 54-55), išduotais atsakovui. Garantijoje nurodyta, kad UAB „ATEA“ sudarė Įrangos pirkimo-pardavimo sutartį, o Bankas įsipareigoja, gavęs raštišką Garantijos gavėjo reikalavimą, patvirtinantį, kad Klientas neįvykdė Sutarties sąlygų, sumokėti Garantijos gavėjui ne daugiau kaip 1 193 250 Lt sumą. Garantijoje nurodyta, kad Garantijos gavėjas neprivalo pagrįsti reikalavime nurodyto Sutarties sąlygų nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadas dėl garantijos turinio, teigdamas, kad susieti garantijos išdavimą vien su ieškovo UAB „Atea“ prievolių vykdymu, nėra pagrindo. Kadangi garantijos turinys, t.y. kokias pareigas prisiėmė šį sandorį pasirašęs Bankas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, nes ieškinys nėra reiškiamas Bankui, teismo išvados dėl to, kad garantijos išdavimas yra susijęs ir su kitų įmonių prievolių vykdymu, yra nepagrįstos. Atsakovas, aiškindamas garantijos turinį taip, kad garantija jam išduota tam atvejui, kai prievolės nevykdo įmonių konsorciumas, t.y. Sygnity S.A., EMTEST a.s. ir UAB „ATEA“, turėjo pagrindo pateikti reikalavimą ir 2012-06-15 raštą, todėl nėra pagrindo reikalavimo ir rašto pripažinti niekiniais ir negaliojančiais. Šioje byloje nesant reikalavimo Bankui, aplinkybė, kokiomis sąlygomis – ar prievolės pagal sutartį nevykdant Garantijoje nurodytam Klientui, ar jos nevykdant kitoms įmonėms, Bankas prisiėmė pareigą išmokėti garantijoje nurodytą sumą atsakovui, nenagrinėtina, kaip nesusijusi su ieškinio dalyku. Kadangi byloje nėra reiškiamas reikalavimas Bankui dėl prievolės, numatytos jam Garantijoje, vykdymo, teismas neturėjo pagrindo daryti išvados, kokiu atveju Bankas privalės tenkinti atsakovo reikalavimą – ar pranešus, kad prievolės neįvykdė UAB „ATEA“, ar prievolės pagal sutartį turi būti neįvykdęs Įrangos pirkimo-pardavimo sutartį pasirašęs įmonių konsorciumas. Garantijoje nurodyta, kad turi būti pranešta, jog Klientas neįvykdė sutarties sąlygų, tik tokiu atveju Bankas įsipareigojo sumokėti garantijos gavėjui nurodytą sumą. Kilus ginčui tarp atsakovo ir Banko, ar atsirado garantijoje nustatytos sąlygos, kuriomis jis privalo sumokėti Bankui, šis, turtinis ginčas, turi būti sprendžiamas tarp Banko ir atsakovo.
Ieškovo reikalavimas, tuo atveju, jei bankas iš ieškovo sąskaitos jau bus pervedęs 1 193 250 Lt sumą atsakovui, taikyti restituciją ir grąžinti šalis į pradinę padėtį, yra sąlyginis, todėl teismas turėjo byloje padaryti išvadą, ar tretysis asmuo yra pervedęs 1 193 250 Lt sumą atsakovui. Iš trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį nustatyta, kad Bankas nėra įvykdęs atsakovo reikalavimo, todėl ieškovo reikalavimas taikyti restituciją ir grąžinti šalis į pradinę padėtį negalėjo būti tenkinamas, nes reikalavimas buvo reiškiamas tik esant tam tikrai sąlygai - Bankui pervedus pinigus atsakovui. Vien ši aplinkybė buvo pagrindu atmesti ieškovo reikalavimą dėl antrojo ieškininiame pareiškime išdėstyto prašymo.
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė du naujus reikalavimus, kurių nebuvo nurodęs iki priimant teismui sprendimą byloje, t.y. prašė pripažinti, kad atsakovas pažeidė 2007-02-22 įrangos pirkimo-pardavimo sutartį I pirkimo daliai, bei reikalavimą taikyti restituciją tuo atveju, jei AB SEB bankas perves 1 193 250 Lt sumą atsakovui. Šis reikalavimas skiriasi nuo pareikšto ieškininiame pareiškime tuo, kad buvo prašoma taikyti restituciją tuo atveju, jei Bankas bus pervedęs sumą atsakovui, o skunde prašoma taikyti restituciją, jei perves nurodytą sumą atsakovui. Tai, kad apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų ( CPK 312 straipsnis), yra pagrindu atmesti skundą ir šioje dalyje.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.